- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-16
- Bylos Nr.
- e2-5662-831/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-000710-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas, Stasys Sanda
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme 2023 m. gegužės 2 d. buvo priimtas ieškovės G. V. ieškinys atsakovei A. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo (e. b. l. 4-7 )
Teismas 2023 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškovės naudai nusprendė įpareigoti atsakovę A. Ž., atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautus (demontuotus) šildymo sistemos bei vandentiekio vamzdžius, o neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei G. V., teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovę A. Ž., leisti patekti į jos naudojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); Priteisti iš atsakovės A. Ž., ieškovės G. V., naudai 53,50 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas; Priteisti iš atsakovo atsakovės A. Ž., valstybei 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Grąžinti ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 4,00. 2023 m. gegužės 29 d. teismas priėmė papildomą sprendimą priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės A. Ž., valstybės naudai 53,50 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleistas pagal įstatymą, ir 240,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei (e. b. l. 44-49, 53-55).
Šalies argumentai
Atsakovės 2023 m. birželio 5 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo tenkintas ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi panaikintas 2023 m. gegužės 24 d. priimtas sprendimas už akių. Teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl pažeistų teisių gynimo nagrinėjimą iš esmės (e. b. l. 57, 73-75).
Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę A. Ž., atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautus (demontuotus) šildymo sistemos bei vandentiekio vamzdžius, o neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei G. V., teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovę A. Ž., leisti patekti į jos naudojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); Iš atsakovės A. Ž., priteisti visas ieškovės G. V., bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 7).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad G. V. ir atsakovė A. Ž. 2017 m. rugpjūčio 11 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, asmeninės nuosavybės teise įgijome po ½ dalį - 0,2195 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (tvoros, skysto kuro rezervuaro (2vnt.) šulinio, rūkyklos, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės A. Ž. buvo kilęs ginčas dėl naudojimosi nurodytu turtu tvarkos nustatymo, todėl ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, siekdama kilusį ginčą išspręsti teisminiu keliu. 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas patvirtino ieškovės ir atsakovės A. Ž. 2022 m. vasario 21 d. taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Taikos sutartimi susitarė:
1. Nustatoma naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovei ir atsakovei, tvarka tokiomis sąlygomis:
1.1. ieškovė G. V. atskirai naudojasi 827 m2 žemės sklypo dalimi, kuri ieškovės G. V. 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams kartu su ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „V“.
1.2. atsakovė A. Ž. atskirai naudojasi 826 m2 žemės sklypo dalimi, kuri ieškovės G. V. 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams kartu su ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „Ž“.
2. Nustatoma naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovei G. V., ir atsakovei A. Ž., tvarka tokiomis sąlygomis:
2.1. ieškovė G. V. atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio ir mansardos patalpomis, kurios pažymėtos gyvenamojo namo plane indeksais: R-l (11,98 m2), R-2 (19,65 m2), 1-9 (10,84 m2), 1-10 (11,82 m2), 1-11 (10,58 m2), 1-12 (12,04 m2) bei indeksu nepažymėta uždara patalpa (laiptine) iš kiemo pusės, kuria galima patekti į namo rūsį, pirmą aukštą bei mansardą;
2.2. atsakovė A. Ž. atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio ir gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pažymėtos indeksais: R-3 (20,67 m2), R-4 (13,17 m2), 1-1 (12,34 m2), 1-2 (11,21 m2), 1-3 (2,61 m2), 1-4 (1,26 m2), 1-5 (0,72 m2), 1-6 (3,84 m2), l-7a (15,56 m2), 1-7 (18,87 m2), 1-8 (6,29 m2).
3. Nustatoma naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio man ir atsakovei A. Ž., tvarka tokiomis sąlygomis:
3.1. ieškovė G. V. atskirai naudojasi ūkiniame pastate esančia pagalbine patalpa (tvartu), lauko virtuve bei prie lauko virtuvės esančiu lauko tualetu bei virš šių patalpų esančiomis patalpomis (klėtele);
3.2. atsakovė A. Ž. atskirai naudojasi ūkiniame pastate esančiu garažu bei virš garažo esančia patalpa.
4. Nustatoma, kad ieškovė G. V. ir atsakovė A. Ž. bendrai naudojasi 542 m2 žemės sklypo dalimi, kuri ieškovės G. V. 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams kartu su ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“.
Po to, kai teismo buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės A. Ž. pasirašyta taikos sutartis, 2022 m. rugsėjo mėnesį atsakovė savavališkai, be ieškovės (bendraturčio) sutikimo, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pašalino (demontavo) dalį name įrengtų šildymo bei vandentiekio tinklų, nupjaudama vamzdžius ne tik ieškovės naudojamoje patalpoje (katilinėje), bet ir savo naudojamose patalpose, esančiose pirmame aukšte, per kurias iš katilinės vamzdžiai eina iki radiatorių, esančių gyvenamojo namo antrame aukšte, ieškovės naudojamose patalpose. Tokiu būdu vienbučiame gyvenamajame name, atsakovės A. Ž. vienašališku sprendimu, demontuoti gyvenamojo namo šildymo bei vandentiekio tinklai. Todėl ieškovė iki šiol dėl atsakovės A. Ž. neteisėtų veiksmų negali katilinėje esančiu šildymo katilu šildyti gyvenamajame name ieškovei priklausančių patalpų, o taip pat nėra galimybių į ieškovei priklausančias patalpas tiekti šaltą vandenį. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovė A. Ž., civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu nurodė, kad gyvenamojo namo katilinė nepriskirtina, kaip bendro naudojimo patalpa, kartu su ieškove, kadangi atsakovė kitoje rūsio patalpoje, kuri jai bus priskirta, įsirengs atskirą šildymo sistemą. Ieškovė, siekdama taikiu būdu išspręsti ginčą, ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, A. Ž., reikalaudama pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, t. y. atstatyti į pradinę padėtį šilumos bei vandentiekio tinklus name, tačiau atsakovė A. Ž. iki šiol nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovė dar 2022 m. spalio 27 d. kreipėsi raštu į atsakovę, tačiau ji, reaguodama į raginimą, 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė: „pasinaudodama tuo, kad jūs šiame pastate negyvenate, šį rudenį jūs nekūrenote šildymo sistemos. Į mano raginimus nereagavote. Atšalus orams man tapo neįmanoma gyventi be šildymo. Kadangi ten yra vienintelė mano gyvenama patalpa, man neliko kitos išeities kaip įsirengti atskirą šildymo sistemą savo patalpoms šildyti. Aš investavau nemažas lėšas ir įsirengiau atskirą katilą, kurį pajungiau savo patalpoms šildyti. Tam technologiškai buvo būtina atjungti iš bendros namo šildymo sistemos, todėl teko atjungti, kai kuriuos vamzdžius. Su jūsų raginimu kompensuoti jūsų turėtas išlaidas, įsirengiant atskirą šildymo sistemą, aš sutikti negaliu, nes atjungiant šildymo sistemas mes abi privalomai patyrėme išlaidas. Aš patyriau didesnius nuostolius, nes buvo būtina įsirengti atskirą šildymo katilą, o jūs naudojatės dar mūsų tėvo įrengta šildymo sistema“. Pagrįstai mano, kad atsakovė A. Ž. pažeidė įstatymo reikalavimą tik bendraturčių sutarimu valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu bei savavališkai demontuodama namo šildymo bei vandentiekio tinklus, pažeidė jos teisę valdyti ir naudoti nuosavybės teisės objektą. Kadangi atsakovė A. Ž. nesutinka savo atstatyti į buvusią (pradinę) padėtį šilumos bei vandentiekio tinklus gyvenamajame name, todėl šis ginčas spręstinas teisminiu keliu(e. b. l. 4-7).
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. ieškovė su atsakove paveldėjo tėvų turtą (žemę ir namą), ieškovė su atsakove paveldėjo turto po ½. Iki 2020 metų ieškovė su atsakove gražiuoju bandė susitarti dėl turto naudojimo, tačiau tai buvo neįmanoma, todėl 2020 m. ieškovė kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Buvo atskirtos rūsio patalpos. Visa šildymo sistema ten veikė, buvo ir vanduo šaltas, kuris iš rūsio įvado ateidavo į pirmą ir antrą aukštus. Pečius stovi jos pusėje. Pečius ir sistema veikiantys. Tačiau atsakovė nusprendė įsirengti atskirą šildymą, todėl 2022 m. vasario 23 d. teismas patvirtino ieškovės ir atsakovės 2022 m. vasario 21 d. taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Tačiau atsakovė apgavo ieškovę ir teismą sugadindama seną veikiančią šildymo sistemą. 2022 m. rugsėjo 24 d. nupjaustė pirmame aukšte šildymo sistemos visus vamzdžius. Ieškovė kreipėsi į policiją, įvykis buvo užregistruotas. Prie įsiteisėjant teismo sprendimui atsakovė galėjo patekti į visas rūsio patalpas, tuo pasinaudodama 2022 m. vasario mėnesį pateko į rūsį ir nupjovė šalto vandens vamzdį, kuriuo vanduo įteka į ieškovės antrą aukštą. Po atsakovės veiksmų metai laiko ieškovė negali šildyti patalpų, neturi vandens. Todėl prašo, kad atsakovė atstatytų šildymo sistemą tokią kokia buvo, kad įvadas eitų nuo rūsio iki antro aukšto. Po teismo naudojimosi tvarkos nustatymo nebuvo jokio pokalbio kaip šildysis namą. Ieškovei priskirtas antras aukštas. Atsakovė šildymo vamzdžius nupjovė pirmame aukšte, o rūsyje nupjovė šalto vandens vamzdžius. Bendra šildymo sistema buvo bendra. Įvadas buvo ieškovės patalpose. Patalpa, kurioje yra katilas, kur buvo nupjautas šalto vandens vamzdis, po taikos sutarties ta patalpa atiteko ieškovei. Atsakovė šios patalpos nenorėjo, nes nenorėjo vaikščioti per bendrą įėjimą ir norėjo pasidaryti atskirą įėjimą, todėl du priekiniai rūsiai atiteko ieškovei, kiti sekančiai rūsiai atiteko atsakovei. Atsakovė įsipareigojo įsirengti atskirą įėjimą ir įsirengti atskirą šildymo sistemą, nepažeisdama senos sistemos. Ieškovė prie kamino pasistatė šildymo krosnelę, nes pradėjo pelyti sienos, dar likę trys kambariai, kurie nešildomi. Joks šildymo katilas ieškovės iniciatyva nebuvo pastatytas. Jokio katilo nėra, yra tik krosnelė. Šiose patalpose ieškovė negyvena, prie kuro neprisidėjo. Atsakovė po taikos sutarties sudarymo neturėjo galimybės patekti į patalpą, kur stovi katilas. Atsakovė žadėjo įsirengti savo atskirą šildymo sistemą, katilą. Atsakovė turėjo galimybę įsirengti savo šildymo sistemą, neatjungdama ieškovės šildymo sistemos (2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 32 sek. –20 min. 28 sek., 1 val. 19 min. 40 sek. – 1 val. 20 min. 16 sek. ).
Ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina pačios atsakovės atsakymas į raginimą atstatyti šildymo sistemą, kur atsakovė pripažįsta, kad nupjovė vamzdžius dėl ko ieškovė negali naudotis šildymo sistema. Taip pat fotonuotraukos, kuriose akivaizdžiai matosi nupjauti vamzdžiai. Ginčo dėl to, kad vamzdžiai nupjauti nėra. Jie buvo nupjauti savavališkai, be ieškovės pritarimo, kurie veikia tik atsakovės patalpoms šildyti. Šildymo sistemos vamzdžiai buvo nupjauti tie, kurie yra tarp pirmo ir antro aukšto. Šiai dienai rūsio patalpos, kuriose buvo nupjautas vamzdis priklauso ieškovei. Įvado vandens vamzdis buvo nupjautas tiek rūsyje tiek pirmame aukšte. Svarbi aplinkybė yra ta, kad šalys spręsdamos klausimą dėl rūsio patalpų naudojimo, ieškovės reikalavimas buvo katilinę pripažinti bendro naudojimo patalpa, atsižvelgiant į tai, kad yra viena šildymo sistema visam namui įrengta pastačius namą, kuri funkcionavo daugelį metų kol atsakovė savavališkai neįsirengė savo sistemos, nupjaudama bendros sistemos vamzdžius tiek šildymo tiek šalto vandens įvado. Proceso metu buvo užduotas klausimas, kaip atsakovė nenorėdama bendrų patalpų spręs klausimą dėl šildymo sistemos. Atsakovė pareiškė, kad patalpos kur yra katilas ji nenori, ji nori kitų patalpų, kuriuose įsirengs atskirą katilinę ir atskirą įėjimą. Paklausus ar nebus atliekami kažkokie veiksmai kas liečia šildymo sistemą, kuria naudojasi abi ir toliau naudosis ieškovė, atsakovė teigė kad bus nauja katilinė, nepažeidžiant ieškovės interesų. Todėl ieškovė sutiko, kad rūsio patalpos kuriose yra katilinė būtų priskirtos ieškovei, o kitos patalpos būtent atsakovei, kuri įsipareigojo tose patalpose įsirengti naują šildymo sistemą, tačiau kaip matome atsakovė vienašališkai be ieškovės sutikimo priėmė kitą sprendimą negu buvo aptartas nagrinėjant civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, dėl ko pažeidė ieškovės teises, būtent nupjaudama šildymo sistemos ir šalto vandens įvado vamzdžius pirmame aukšte, dėl ko ieškovė prarado galimybę šildytis patalpas antrame aukšte, taip pat gauti per įvadą šaltą vandenį. Atsakovė pripažįsta kad tai padarė, tačiau šie veiksmai yra neteisėti, todėl turi būti teismo sprendimu atstatyti į buvusią padėtį, kad ieškovė galėtų šildyti savo patalpas, bei būtų tiekiamas šaltas vanduo. Taip pat, prašo priteisti iš atsakovės visas tiek ieškovės tiek valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas (2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 49 sek. –24 min. 41 sek., 1 val. 13 min. 19 sek. – 1 val. 19 min. 33 sek. ).
Atsakovė teismo posėdžio metu parodė, kad vanduo buvo bendras, ėjo per vieną skaitliuką. Ieškovė nė karto nėra davusi nei cento už vandens naudojimą. Ji nori ir toliau naudoti vandenį už kurį moka tik atsakovė. Atsakovė padarė kad būtų dvišakis, kad būtų du skaitliukai, kad ieškovė naudotų savo vandenį atsakovė savo. Ji nesupranta, kodėl atsakovė turi mokėt už vandenį, kurį naudoja ieškovė. Su šildymu tokia pati situacija. Kai buvo bendras šildymas, ieškovė jai nedavė nė cento. Per šešis mėnesius ieškovė nė karto nekūrė pečiaus. Kalbant apie šildymo sistemą yra kuriamas pečius apačioje, tada vanduo kyla į antrą aukštą, leidžiasi per visą pirmą aukštą ir grįžta atgal į pečių. cirkuliacija vyko ratu. Atsakovė dabar nupjovė vamzdį, kuris eina į viršų ir leidžiasi iš viršaus ir prisijungė tik pirmą aukštą. Viską padarė santechnikas. Yra nuorintojas, eina per boilerį, vėl grįžta, su varikliuku ir viskas cirkuliuoja vietoje. Veikia uždara sistema. Vamzdžių, kurie jungtų pirma ir antrą aukštą yra nebelikę. Šildymo sistema, kurią įsirengė šildo visą pirmą aukštą. Rūsyje sistemos nėjo įrengti, pečius yra pastatytas virtuvėje. Iš rūsio ateina šaltas vanduo. Ieškovė turi galimybę gauti vandenį į antrą aukštą. Turi atlikti tam tikrus veiksmus. Kai teisme buvo nuspręsta kam atitenka kokia patalpa, atsakovė nagrinėjant bylą teigė, kad įsives atskirą šildymo sistemą, nepriklausomai nuo ieškovės ir atskirą įėjimą iš lauko į tą patalpą. Įsirengiant dabartinę šildymo ieškovė sutikimo nedavė. Ieškovė nesutiko ir kurti. Kalbos apie tai, kad atsakovė planuoja kažką griauti ir vesti naują sistemą kalbos su ieškove nebuvo. Kiek jai žinoma ieškovė yra pasistačius atskirą šildymo katilą. Katilas kiek jai žinoma yra antrame aukšte. Ką jis šildo ji nežino (2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 32 sek. –50 min. 17 sek.).
Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžiu matu parodė, kad jis nori atkreipti teismo dėmesį į tą faktą, kad ieškovės ir atsakovės motina yra mirusi 2017 m. gegužės 4 d. ir nuo to laiko ieškovė ten negyvena. Visas išlaikymas už šildymo sistemą tiek už vandenio naudojimą, nors ieškovė atvažiuoja ir būna, mokėjo atsakovė. Todėl šioje byloje ieškovė elgiasi amoraliai, prašydama atstatyti viską į pradinę padėtį, kai tuo atveju pati ieškovė šitiek laiko pažeidinėjo atsakovės teise. Atsakovė turėjo ne tik save šildyti bet ir ieškovės patalpas. Taikos sutartimi buvo nuspręsta įsivesti atskiras šildymo sistemas. Nebuvo įmanoma nepažeidžiant senos šildymo sistemos įsirengti naują šildymo sistemą. Mano, kad atsakovė šioje situacijoje elgėsi pagal force majeure sąlygas. Nes šalčio metu sistema užpildyta vandeniu, būtų sprogusi. Dėl to, būtų atsakinga vėl atsakovė, kadangi ji tose patalpose gyvena. Be to, atsakovė neturėjo kito pasirinkimo nes tose patalpose, kuriose ji gyveno buvo 8 laipsniai šilumos. Gyventi prie tokios temperatūros neįmanoma. Todėl toks prašymas, kokį yra pateikusi ieškovė yra ne tik, kad amoralus, bet ir pažeidžiantis atsakovės teises. Mano, kad tenkinus tokį ieškovės prašymą, atsakovė ir toliau mokės tiek už šildymą tiek už šaltą vandenį, o ieškovė toliau tuo naudosis. Todėl prašo panaikinti 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą už akių, priimti naują sprendimą įpareigoti ieškovę savo sąskaita įsirengti naują šildymo sistemą ir priteisti turėtas teismo išlaidas pagal pateiktą sąskaitą (2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 20 min. 18 sek. – 1 val. 24 min. 6 sek. ).
Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovės bendraklasė ir draugė. Name, esančiame (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovė A. Ž., o ieškovė G. V. tik atvažinėja laikas nuo laiko. Situacija pas seses yra konfliktiška. Kai ji 2022 m. kovo mėnesį atvažiavo pas atsakovę į svečius paklausė kas čia vyksta, kadangi išgirdo kažką kalant. Atsakovė paaiškino, kad sesuo užkala duris. Užkalinėjo duris, kurios yra tarp pirmo ir antro aukšto. Matė, kad buvo atvažiavusi ieškovė. Kas kalė duris konkrečiai nematė. Paklausus kaip ji dabar kursis pasakė, kad niekaip. Ji davė atsakovei savo elektrinį radiatorių, bet jį gali pasidėti tik vienam kambarį. Kadangi patalpos nebuvo kūrenamos supelijo ir rūbai ir baldai. Dėl to, atsakovė iš pradžių apsigyveno pas ją, vėliau išvažiavo pas sūnų. Daugiau atsakovė neturi kur gyventi. Iki to momento kol buvo užkaltos durys atsakovė savo patalpas šildėsi pečiumi, kuris yra rūsyje. Kurą pirko atsakovė. Ieškovė prie kuro neprisidėdavo. Po to kai atsakovė įsirengė naują šildymo sistemą, šildomas yra tik pirmas aukštas. Pečius, kuris šildė visą namą yra rūsyje pas ieškovę, tai ji ir turėjo ir šildyti antrą aukštą tuo pečiumi. Kaip jos dalinosi tą patalpą, kur yra pečius jai nėra žinoma. Kas buvo darant įrengiant naują šildymo sistemą ji nesigilino. Naujas pečius yra pastatytas virtuvėje. Ar buvo nupjauti vamzdžiai ji nematė (2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 17 sek. – 1 val. 3 min. 15 sek. ).
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovės G. V. sugyventinis. Visa situacija jam yra žinoma. Jis pats dirba Marijampolės šilumos tinkluose LITESKO. Kiek jam žinoma, adresu (duomenys neskelbtini) yra nupjauti vamzdžiai. Praeitą rudenį buvo kviesta policija, kuri tą įvykį ir užfiksavo, tačiau jokios nei filmavimo nei fotografavimo medžiagos neturi. Ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos yra padarytos jo. Jose matyti nupjauti šalto vandens vamzdžiai rūsyje, pagal naudojimo tvarką priklausančiose ieškovei patalpose. Ieškovė nedavė sutikimo atsakovei dėl šių veiksmų. Vieną kartą jis paskambino atsakovei ir paklausė ar tikrai yra nupjauti vamzdžiai, atsakovė tą patvirtino. Kai atsakovė nupjovė vamzdžius nebeliko jokios galimybės atsakovei šildyti savo patalpų. Šiuo metu ieškovė yra pasijungusi mažytę krosnelę prie kamino, kuria galima pašildyti tik fojė. Temperatūra pakyla tik pora laipsnių. Nėra galimybės ieškovei tiekti ir šaltą vandenį, todėl vandeniui tiekti reikia praeiti pro pirmą aukštą. Iki to momento kol buvo nenupjauti vamzdžiai vanduo buvo tiekiamas. Įsirengiant naują šildymo sistemą nereiškia, kad tu turi sugriauti seną šildymo sistemą (2023 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 5 min. 6 sek. – 1 val. 12 min. 32 sek. ).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui ieškovės, jos atstovo, atsakovės bei jos atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje surinktą rašytinę medžiagą, nustatyta, kad G. V. ir atsakovė A. Ž. 2017 m. rugpjūčio 11 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, asmeninės nuosavybės teise įgijome po ½ dalį - 0,2195 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (tvoros, skysto kuro rezervuaro (2vnt.) šulinio, rūkyklos, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-11).
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2020 m. spalio 9 d. priimtas ieškovės G. V. ieškinys atsakovei A. Ž. dėl naudojimosi žemės sklypu, ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Ieškovė prašė teismo nustatyti tarp jos ir atsakovės naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jos pateiktą planą.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose 2021 m. birželio 3 d. priimtas atsakovės A. Ž. priešieškinis ieškovei G. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsakovė prašė teismo nustatyti tarp jos ir atsakovės naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniais tvarką pagal jos pateiktą planą.
2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas patvirtino ieškovės ir atsakovės A. Ž. 2022 m. vasario 21 d. taikos sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Taikos sutartimi mes susitarė:
1. Nustatoma naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovei ir atsakovei, tvarka tokiomis sąlygomis:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. ieškovė G. V. atskirai naudojasi 827 m2 žemės sklypo dalimi, kuri ieškovės G. V. 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams kartu su ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „V“.
1.2. atsakovė A. Ž. atskirai naudojasi 826 m2 žemės sklypo dalimi, kuri ieškovės G. V. 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams kartu su ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „Ž“.
2. Nustatoma naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovei G. V., ir atsakovei A. Ž., tvarka tokiomis sąlygomis:
2.1. ieškovė G. V. atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio ir mansardos patalpomis, kurios pažymėtos gyvenamojo namo plane indeksais: R-l (11,98 m2), R-2 (19,65 m2), 1-9 (10,84 m2), 1-10 (11,82 m2), 1-11 (10,58 m2), 1-12 (12,04 m2) bei indeksu nepažymėta uždara patalpa (laiptine) iš kiemo pusės, kuria galima patekti į namo rūsį, pirmą aukštą bei mansardą;
2.2. atsakovė A. Ž. atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio ir gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pažymėtos indeksais: R-3 (20,67 m2), R-4 (13,17 m2), 1-1 (12,34 m2), 1-2 (11,21 m2), 1-3 (2,61 m2), 1-4 (1,26 m2), 1-5 (0,72 m2), 1-6 (3,84 m2), l-7a (15,56 m2), 1-7 (18,87 m2), 1-8 (6,29 m2).
3. Nustatoma naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio man ir atsakovei A. Ž., tvarka tokiomis sąlygomis:
3.1. ieškovė G. V. atskirai naudojasi ūkiniame pastate esančia pagalbine patalpa (tvartu), lauko virtuve bei prie lauko virtuvės esančiu lauko tualetu bei virš šių patalpų esančiomis patalpomis (klėtele);
3.2. atsakovė A. Ž. atskirai naudojasi ūkiniame pastate esančiu garažu bei virš garažo esančia patalpa.
Žemesnės instancijos teismas
4. Nustatoma, kad ieškovė G. V. ir atsakovė A. Ž. bendrai naudojasi 542 m2 žemės sklypo dalimi, kuri ieškovės G. V. 2020 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams kartu su ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane pažymėta indeksu „B“. (e. b. l. 12-15, LITEKO duomenys).
Ieškovė nurodo, kad po to, kai teismo buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės A. Ž. pasirašyta taikos sutartis, 2022 m. rugsėjo mėnesį atsakovė savavališkai, be ieškovės (bendraturčio) sutikimo, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) pašalino (demontavo) dalį name įrengtų šildymo bei vandentiekio tinklų, nupjaudama vamzdžius ne tik ieškovės naudojamoje patalpoje (katilinėje), bet ir savo naudojamose patalpose, esančiose pirmame aukšte, per kurias iš katilinės vamzdžiai eina iki radiatorių, esančių gyvenamojo namo antrame aukšte, ieškovės naudojamose patalpose. Tokiu būdu vienbučiame gyvenamajame name, atsakovės A. Ž. vienašališku sprendimu, demontuoti gyvenamojo namo šildymo bei vandentiekio tinklai. Todėl ieškovė iki šiol dėl atsakovės A. Ž. neteisėtų veiksmų negali katilinėje esančiu šildymo katilu šildyti gyvenamajame name ieškovei priklausančių patalpų, o taip pat nėra galimybių į ieškovei priklausančias patalpas tiekti šaltą vandenį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 4.98 straipsnis) numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia (be kita ko), reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).
Kaip jau minėta pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Aiškindamas šio straipsnio taikymo sąlygas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: pirma, kad jis yra turto savininkas, antra, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
Byloje esantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, asmeninės nuosavybės teise ieškovė ir atsakovė įgijo po ½ dalį - 0,2195 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (tvoros, skysto kuro rezervuaro (2vnt.) šulinio, rūkyklos, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9-11).
2022 m. vasario 21 d. pasirašyta šalių ir patvirtinta teismo taikos sutartis patvirtiną faktą, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo t. y. šalys susitarė, kad būtent: 2.1. punkte nurodyta, kad ieškovė G. V. atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio ir mansardos patalpomis, kurios pažymėtos gyvenamojo namo plane indeksais: R-l (11,98 m2), R-2 (19,65 m2), 1-9 (10,84 m2), 1-10 (11,82 m2), 1-11 (10,58 m2), 1-12 (12,04 m2) bei indeksu nepažymėta uždara patalpa (laiptine) iš kiemo pusės, kuria galima patekti į namo rūsį, pirmą aukštą bei mansardą; 2.2. punkte nurodyta, kad atsakovė A. Ž. atskirai naudojasi gyvenamojo namo rūsio ir gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, kurios pažymėtos indeksais: R-3 (20,67 m2), R-4 (13,17 m2), 1-1 (12,34 m2), 1-2 (11,21 m2), 1-3 (2,61 m2), 1-4 (1,26 m2), 1-5 (0,72 m2), 1-6 (3,84 m2), l-7a (15,56 m2), 1-7 (18,87 m2), 1-8 (6,29 m2) (e. b. l. 12-15).
Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, šia taikos sutartimi atsakovė ir ieškovė susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Visa gyvenamojo namo šildymo sistema buvo bendra, sistema veikė, buvo ir šaltas vanduo, kuris iš rūsio įvado ateidavo į pirmą ir antrą aukštus. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė pirmą sąlygą, jog ji yra turto bendrasavininkė, taip pat, kad pagal nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką šildymo sistema buvo bendra, nors katilas ir stovėjo ieškovei priklausančiose patalpose. Šio fakto neginčijo ir atsakovė, todėl ginčo dėl to nėra.
Dėl antrosios sąlygos – ieškovės teisių pažeidimo, ieškovė nurodo, jog prieš įsiteisėjant teismo sprendimui dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tarkos nustatymo atsakovė galėjo patekti į visas rūsio patalpas, tuo pasinaudodama 2022 m. vasario mėnesį pateko į rūsį ir nupjovė šalto vandens vamzdį, kuriuo vanduo įteka į ieškovės antrą aukštą. Po atsakovės veiksmų metai laiko ieškovė negali šildyti patalpų, neturi vandens. Ieškovei yra priskirtas antras aukštas. Atsakovė šildymo vamzdžius nupjovė pirmame aukšte, o rūsyje nupjovė šalto vandens vamzdžius. Šildymo sistema buvo bendra. Įvadas buvo ieškovės patalpose. Patalpa, kurioje yra katilas, kur buvo nupjautas šalto vandens vamzdis, po taikos sutarties atiteko ieškovei. Atsakovė neneigia, kad vanduo buvo bendras, ėjo per vieną skaitliuką. Atsakovė padarė taip kad būtų dvišakis, kad būtų du skaitliukai, kad ieškovė naudotų savo vandenį atsakovė savo. Atsakovė nupjovė vamzdį, kuris eina į viršų ir leidžiasi iš viršaus ir prisijungė tik pirmą aukštą. Viską padarė santechnikas. Yra nuorintojas, eina per boilerį, vėl grįžta, su varikliuku ir viskas cirkuliuoja vietoje. Veikia uždara sistema. Vamzdžių, kurie jungtų pirma ir antrą aukštą nebelikę. Šildymo sistema, kurią įsirengė šildo visą pirmą aukštą. Rūsyje sistemos nėjo įrengti, pečius yra pastatytas virtuvėje.
Ieškovės atstovas nurodė, kad proceso metu, kuomet buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovei buvo užduotas klausimas, kaip atsakovė nenorėdama bendrų patalpų spręs klausimą dėl šildymo sistemos. Atsakovė pareiškė, kad patalpos kur yra katilas ji nenori, ji nori kitų patalpų, kuriuose įsirengs atskirą katilinę ir atskirą įėjimą. Paklausus ar nebus atliekami kažkokie veiksmai kas liečia šildymo sistemą, kuria naudojasi abi ir toliau naudosis ieškovė, atsakovė teigė kad bus nauja katilinė, nepažeidžiant ieškovės interesų. Todėl ieškovė sutiko kad rūsio patalpos kuriose yra katilinė būtų priskirtos ieškovei, o kitos patalpos būtent atsakovei, kuri įsipareigojo tose patalpose įsirengti naują šildymo sistemą, tačiau atsakovė vienašališkai be ieškovės sutikimo priėmė kitą sprendimą negu buvo aptartas nagrinėjant civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teismo posėdžio metu, atsakovė sutiko su faktu, kad tariantis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ji sutiko, kad įsives atskirą šildymo sistemą, nepriklausomai nuo ieškovės ir atskirą įėjimą iš lauko į tą patalpą. Įsirengiant dabartinę šildymo ieškovė sutikimo jai nedavė. Ieškovė nesutiko ir kurti. Kalbos apie tai, kad atsakovė planuoja kažką griauti ir vesti naują sistemą kalbos su ieškove nebuvo.
Į bylą yra pateiktos nuotraukos iš patalpų esančių (duomenys neskelbtini), kuriose matosi įėjimas iš lauko į rūsį, demontuotas (nupjautas) šildymo sistemos vamzdis, nupjautas šalto vandens vamzdis, šalto vandens įvado vieta, antro aukšto koridoriaus radiatorius, vakarų pusės kambario radiatorius, šiaurinės pusės kambario radiatorius, rytų pusės kambario radiatorius, iš rūsio ateinantys šildymo vamzdžiai (per pirmą aukštą), namo šildymo katilas, šildymo sistemos plėtimosi indas (e. b. l. 19-20, 24-34). Iš šių nuotraukų matyti, kad atsakovė pašalino (demontavo) dalį name įrengtų šildymo bei vandentiekio tinklų, nupjaudama vamzdžius ne tik ieškovės naudojamoje patalpoje (katilinėje), bet ir savo naudojamose patalpose, esančiose pirmame aukšte, per kurias iš katilinės vamzdžiai eina iki radiatorių, esančių gyvenamojo namo antrame aukšte, ieškovės naudojamose patalpose. Teismo posėdžio metu tai patvirtino ir pati atsakovė. Įvertinus ieškovės, atsakovės, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų duotus parodymus, teismas daro išvadą, kad vienbučiame gyvenamajame name, atsakovės A. Ž. vienašališku sprendimu buvo demontuoti gyvenamojo namo šildymo bei vandentiekio tinklai. Todėl ieškovė iki šiol dėl atsakovės A. Ž. neteisėtų veiksmų negali katilinėje esančiu šildymo katilu šildyti gyvenamajame name ieškovei priklausančių patalpų, o taip pat nėra galimybių į ieškovei priklausančias patalpas tiekti šaltą vandenį.
Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės ir atsakovės motina yra mirusi 2017 m. gegužės 4 d. ir nuo to laiko ieškovė ten negyvena. Visas išlaikymas už šildymo sistemą tiek už vandenio naudojimą, nors ieškovė atvažiuoja ir būna, mokėjo atsakovė. Todėl šioje byloje ieškovė elgiasi amoraliai, prašydama atstatyti viską į pradinę padėtį, kai tuo atveju pati ieškovė šitiek laiko pažeidinėjo atsakovės teise. Atsakovė turėjo ne tik save šildyti bet ir ieškovės patalpas. Taikos sutartimi buvo nuspręsta įsivesti atskiras šildymo sistemas.
Tai, kad ieškovė minėtame gyvenamajame name pastoviai negyveno, šalys tarpusavyje nebuvo susitarę dėl namo kūrenimo, dėl šildymo ir šalto vandens apmokėjimo sąlygų, teismas sprendžia, kad atsakovė negalėjo be ieškovės leidimo, savavališkai pašalinti (demontuoti) dalį name įrengtų šildymo bei vandentiekio tinklų, dėl ko ieškovė negali katilinėje esančiu šildymo katilu šildyti gyvenamajame name jai priklausančių patalpų, o taip pat į jai priklausančias patalpas tiekti šaltą vandenį.
Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad ji siekdama taikiu būdu išspręsti ginčą, ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudama pašalinti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą, t. y. atstatyti į pradinę padėtį šilumos bei vandentiekio tinklus name, tačiau atsakovė iki šiol nesutinka.
Ieškovė prie bylos yra pridėjusi 2022 m. spalio 27 d. raštą, kuriame kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 16), tačiau atsakovė, reaguodama į raginimą, 2022 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė: „pasinaudodama tuo, kad jūs šiame pastate negyvenate, šį rudenį jūs nekūrenote šildymo sistemos. Į mano raginimus nereagavote. Atšalus orams man tapo neįmanoma gyventi be šildymo. Kadangi ten yra vienintelė mano gyvenama patalpa, man neliko kitos išeities kaip įsirengti atskirą šildymo sistemą savo patalpoms šildyti. Aš investavau nemažas lėšas ir įsirengiau atskirą katilą, kurį pajungiau savo patalpoms šildyti. Tam technologiškai buvo būtina atjungti iš bendros namo šildymo sistemos, todėl teko atjungti, kai kuriuos vamzdžius. Su jūsų raginimu kompensuoti jūsų turėtas išlaidas, įsirengiant atskirą šildymo sistemą, aš sutikti negaliu, nes atjungiant šildymo sistemas mes abi privalomai patyrėme išlaidas. Aš patyriau didesnius nuostolius, nes buvo būtina įsirengti atskirą šildymo katilą, o jūs naudojatės dar mūsų tėvo įrengta šildymo sistema“ (e. b. l. 18).
Įvertinus minėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė A. Ž. pažeidė įstatymo reikalavimą tik bendraturčių sutarimu valdyti, naudotis ir disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu bei savavališkai demontuodama namo šildymo bei vandentiekio tinklus, pažeidė jos teisę valdyti ir naudoti nuosavybės teisės objektą.
Ieškovė neturi įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo – atsakovė, elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovė turi įrodyti, kad jos elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nors atsakovė pripažino, kad (demontavo) dalį name įrengtų šildymo bei vandentiekio tinklų, nupjaudama vamzdžius ne tik ieškovės naudojamoje patalpoje (katilinėje), bet ir savo naudojamose patalpose, esančiose pirmame aukšte, per kurias iš katilinės vamzdžiai eina iki radiatorių, esančių gyvenamojo namo antrame aukšte, ieškovės naudojamose patalpose. Tačiau tai padarė todėl, kad atšalus orams jai tapo neįmanoma gyventi be šildymo, kadangi ten yra vienintelė jos gyvenamoji patalpa, dėl ko jai technologiškai buvo būtina atjungti iš bendros namo šildymo sistemos, kai kuriuos vamzdžius. Tačiau, kaip jau buvo minėta dėl šių atsakovės veiksmų, ieškovė iki šiol negali katilinėje esančiu šildymo katilu šildyti gyvenamajame name jai priklausančių patalpų, o taip pat nėra galimybės į jai priklausančias patalpas tiekti šaltą vandenį.
Darytina išvada, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys tenkintinas.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 54,50 Eur, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 50 proc. žyminis mokestis (e. b. l. 21). (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš 2023 m. kovo 27 d. mokėjimo kvito ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 57,50 Eur žyminį mokestį, t.y. 3,00 Eur, daugiau, negu numato įstatymas (e. b. l. 21). Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 straipsnio 1 dalies1 punktu, 5 dalimi, permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina žyminį mokestį sumokėjusiam asmeniui.
Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje sudaro 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), 361,67 Eur išlaidų dėl G. V. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, valstybei apmokant 50 proc. bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (8.2 Mr)ATS-C-22-05069 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, taip 54,50 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista 50 proc. pagal įstatymą (e. b. l. 22-24, 90-93). Kadangi ieškovės reikalavimas tenkinamas visiškai, pareiga aptariamas išlaidas valstybei atlyginti tenka nuo jų mokėjimo įstatymu neatleistai atsakovei (CPK 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263–265, 268, 270, 280 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovę A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nupjautus (demontuotus) šildymo sistemos bei vandentiekio vamzdžius, o neįvykdžius šio įpareigojimo nustatytu laiku, pripažinti ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę minėtus veiksmus atlikti pačiai, įpareigojant atsakovę A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leisti patekti į jos naudojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 54,50 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 50 centų) turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,14 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 14 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei – procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662).
Priteisti iš atsakovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 361,67 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą 67 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Grąžinti ieškovei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) permokėtą žyminio mokesčio dalį – 3,00 Eur (tris eurus 0 centų) (2023 m. kovo 27 d. mokėjimo kvitas Nr. 374/2547).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.