Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. U. ir Š. U. ieškinį atsakovams UAB „Meistera“, R. V. ir Š. E. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjų teisių bei pareigų perkėlimo ieškovams, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R., Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarė D. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti tarp Š. E. ir R. V. sudarytą 2016-03-22 dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir kvalifikuoti ją kaip pirkimo - pardavimo sutartį bei perkelti iš šios sutarties pirkėjui kylančias teises ir pareigas ieškovams A. U. bei M. U. jungtinės nuosavybės pagrindu bei priteisti iš ieškovų R. V. naudai 1 207,89 Eur. Atmetus reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu, konstatuoti dovanojimo sutartį niekiniu (tariamu) sandoriu; perkelti iš tarp R. V. ir UAB „Meistera“ 2016-03-24 sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties kylančias pirkėjo teises ir pareigas ieškovams A. U. ir M. U. jungtinės nuosavybės pagrindu ir priteisti iš ieškovų R. V. 28 164 Eur; perkelti iš tarp R. V. ir UAB „Meistera“ 2016-04-27 sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties kylančias pirkėjo teises ir pareigas ieškovams A. U. ir M. U. jungtinės nuosavybės pagrindu ir priteisti iš ieškovų R. V. 18 175 Eur; priteisti ieškovams iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai kartu su kitais bendraturčiais yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovams bendrąja jungtine nuosavybe priklauso 696/13747 buto, o ieškovui M. U. papildomai priklauso ir 23/100 buto. Ieškovai kaip buto bendrasavininkai per Klaipėdos miesto 13-ąjį notaro biurą gavo 2015-12-17 UAB „Meistera“ pareiškimą apie ketinimą parduoti turimą 6616/13747 dalį buto už 45 000 Eur. 2016-02-19 pareiškimu per tą patį Klaipėdos miesto 13-ąjį notaro biurą ieškovas M. U. pareiškė sutinkantis iš UAB „Meistera“ įsigyti 6616/13747 dalį buto už nurodytą 45 000 Eur kainą. UAB „Meistera“ gavusi ieškovų sutikimą įsigyti buto dalį iš jos, staiga, dėl neva pasikeitusių nekilnojamojo turto rinkos sąlygų, pakeitė savo nuomonę ir per notaro biurą pateikė pareiškimą apie ketinimą už 45 000 Eur parduoti jau nebe 6616/13747 dalį buto, tačiau daug mažesnę dalį buto. I. M. Usonis sutiko ir su pakeistu pasiūlymu bei apie tai per Klaipėdos miesto 13-ajį notaro biurą 2016-03-23 pareiškė UAB „Meistera“. Gavusi ieškovo M. U. pageidavimą įsigyti buto dalį, UAB „Meistera“ pateikė ieškovui M. U. 2016-03-29 pareiškimą, kuriame nurodė, kad UAB „Meistera“ turi ir kitą potencialų pirkėją dėl ko pareikalavo, kad M. U. sumokėtų 10 procentų nuo sandorio sumos dydžio užtikrinimą. Ieškovai UAB „Meistera“ prašytos sumos nesumokėjo ir grįžę iš užsienio sužinojo, kad UAB „Meistera“ savo turimą buto dalį pardavė R. V.. Buto bendraturtis Š. E. 2016-03-22 padovanojo R. V. 2780350/188980009 buto, kas sudaro vos 2 kv. m. viso bendrojo buto ploto. 2016-03-24 UAB „Meistera“ pardavė R. V. 74728692/188980009 dalį buto. Tarp R. V. ir UAB „Meistera“ yra sudaryta 2016-04-27 pirkimo - pardavimo sutartis dėl 20/233 (16221460/188980009) dalies buto. 2016-03-24 sutarties pagrindu UAB „Meistera“ buvo sumokėta 28 164 Eur, o 2016-04-27 sutarties pagrindu - 18 175 Eur. UAB „Meistera“ R. V. pardavė iš viso 6616/13747 dalį buto iš viso už 46 339 Eur. Teigia, kad vos 2 kv. m. buto dalis objektyviai negali būti naudojama pagal paskirtį, o tai leidžia daryti išvadą, jog šalių tikroji valia buvo pridengta tokiu išoriniu sandoriu, kad būtų formaliai užtikrintas R. V., kaip buto bendrasavininkės, statusas, palengvinantis R. V. galimybes ateityje įsigyti kitas buto dalis. Pažymėjo, kad dovanojimo sutartis sudaryta 2016-03-22, t.y. jau po to, kai ieškovai pareiškė savo sutikimą įsigyti UAB „Meistera“ pasiūlytą buto dalį, kas tik patvirtina, jog dovanojimo paskirtis buvo formaliai sukurti R. V. bendrasavininkės statusą, kadangi dėl ieškovų pasinaudojimo savo pirmumo teise R. V. siūlomos buto dalies nebūtų galėjusi įsigyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-02 sprendimu tenkino ieškinį iš dalies. Pripažino Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarės D. R. patvirtintą 2016 m. kovo 22 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas Š. E. padovanojo atsakovei R. V. 2780350/188980009 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), niekine ir grąžino Š. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 2780350/188980009 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Perkėlė ieškovams M. U. ir A. U. pirkėjo teises ir pareigas pagal Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarės D. R. patvirtintą 2016 m. kovo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovė UAB „Meistera“ pardavė, o ieškovai M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) už 28 164 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 5436/13747 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Perkėlė ieškovams M. U. ir A. U. pirkėjo teises ir pareigas pagal Klaipėdos m. 14-ojo notaro biuro notarės D. R. patvirtintą 2016 m. balandžio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatė, kad atsakovė UAB „Meistera“ pardavė, o ieškovai M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) už 18 175 Eur bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 20/233 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei R. V. 46 339 Eur solidariai iš ieškovų M. U. ir A. U.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui M. U. iš atsakovo Š. E. 325,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė ieškovui M. U. iš atsakovo UAB „Meistera“ 1081,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė ieškovui M. U. iš atsakovės R. V. 1407 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 77509042/188980009 dalies ir 20/233 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą.Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima taikyti CK 1.87 straipsnį, pripažįstant dovanojimo sandorį apsimestiniu ir kvalifikuoti jį pirkimo-pardavimo sutartimi, perkeliant ieškovams Š. E. R. V. perleistos nekilnojamojo turto dalies pirkėjo teises ir pareigas. Konstatavo, kad ginčo buto dalies dovanojimo sutarties motyvas ir tikslas yra neaiškūs, o dalykas – realiai neapibrėžtas, todėl yra pagrindas dovanojimo sandorį pripažinti tariamu. Nurodė, kad tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinius padarinius, nurodytus CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją. Pritaikius restituciją, dovanos davėjui iš dovanos gavėjo priteistinas padovanotas turtas. Padarė išvadą, kad ieškovų, sutuoktinių, reikalavimas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-03-24 pirkimo pardavimo sutartį yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Taip pat konstatavo, kad ieškovų, sutuoktinių, reikalavimas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2016-04-27 pirkimo pardavimo sutartį yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. U. ir M. U. ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo ieškovui atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė R. V. realiai nesinaudojo jai padovanota turto dalimi, todėl teismas nepagrįstai pripažino dovanojimo sutartį tariamu sandoriu. Nesant pagrindo pripažinti dovanojimo sandorį tariamu, atsakovės K V., kaip ginčo buto bendraturtės, statusas buvo patvirtintas notariškai, o tai reiškia, jog atsakovės R. V. vėlesni veiksmai įsigyti buto dalis yra teisėti. Pažymi, kad R. V. ne iš karto įsigijo parduodamo buto dalis, o iš pradžių pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (2016-03-24) įgijo tik nedidelę dalį buto - 5436/13747 dalį, o po daugiau nei mėnesio - 2016- 04-27 - įgijo likusią turto dalį - 20/233 dalis buto. Pažymi, jog minėtas ginčo buto dalis atsakovė R. V. įsigijo ne iš dovanojimo sutarties dalyvio Š. E., o iš UAB „Meistera“. Teigia, kad atsakovė R. V., būdama sąžininga sandorio šalis, nepažeisdama CK 4.79 straipsnyje numatytos tvarkos, įsigijo ginčo buto dalis, tuo tarpu ieškovai, priešingai, neišreiškė realaus ketinimo įsigyti UAB „Meistera“ parduodamą turtą, nepasinaudojo UAB „Meistera“ pasiūlymu, nepervedė nurodytos pinigų sumos sandorio užtikrinimui, todėl nėra teisinio pagrindo perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovams. Nurodo, kad, net ir pripažinus, jog dovanojimo sandoris buvo tariamas sandoris, nėra teisinio pagrindo pripažinti reikalavimus dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieškovams, kadangi ginčo buto bendraturčiais buvo ne tik ieškovai, bet ir atsakovas Š. E.. Taip pat nurodo, kad atsakovė R. V., būdama sąžininga turto įgijėja ir sandorio šalims susitarus dėl būsimo sandorio bei jį sudarius, pradėjo nekilnojamąjį turtą remontuoti ir patyrė remonto išlaidų, iš viso įsigyto būsto remonto darbams bei medžiagų įsigijimui atsakovė yra išleidusi 34 000 Eur. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl tenkino prašymą priimti pavėluotai pateiktus įrodymus apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nenagrinėjo atnaujintos bylos teismo posėdyje ir priteisė didžiąją dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovų, taip pažeisdamas CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies ir net rezoliucinėje sprendimo dalyje teigia, kad „kitą ieškinio dalį atmesti“, tačiau skirstant bylinėjimosi išlaidas, vėl nepaaiškindamas savo motyvų, netaikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Š. E. nurodo, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas iš dalies, siekiant pašalinti esminius civilinio proceso normų pažeidimus, kurie nepagrįstai suvaržė tiek apelianto, tiek ir kitų atsakovų teises ir turėjo lemiamos įtakos apeliaciniame skunde ginčijamoms teismo išvadoms. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pritaikius restituciją ir grąžinus atsakovui Š. E. jo R. V. padovanotą buto dalį, faktiškai atsakovas buvo grąžintas į pradinę padėtį, dėl ko sprendimo šioje dalyje iš esmės atsakovas ir neginčija. A. Š. E. nuomone, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo nepagrįstumo toje dalyje, kuria teismas nusprendė dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo. Šioje dalyje, atsakovo Š. E. nuomone, teismo sprendimas yra keistinas. Teismas nusprendė priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovų pateiktus dokumentus, kurie buvo pateikti teismui per Lietuvos teismų sistemos EPP jau užbaigus bylą nagrinėti iš esmės. Gavus iš ieškovų dokumentus, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą. Tačiau teismo posėdis šiuo atveju nebuvo rengiamas įstatymo nustatyta tvarka, neišklausyta proceso dalyvių nuomonė dėl proceso atnaujinimo, ar bylą galima tęsti nuo to veiksmo, kuriuo bylos nagrinėjimas buvo užbaigtas, ar reikalinga bylos nagrinėjimą pradėti nuo pradžių, neišsiaiškinta, ar šalys nepageidauja pateikti papildomų įrodymų bei prašymų, kiek tai yra susiję su bylos atnaujinimu. Mano, kad teismas pažeidė civilinio proceso nuostatas, kas iš esmės suvaržė visų atsakovų teises. Pažymi, kad ieškovų reikalavimas pripažinti dovanojimo sandorį apsimestiniu, t.y. jo atžvilgiu taikyti pirkimo-pardavimo teisinius santykius reguliuojančias nuostatas ir perkelti ieškovams pirkėjo teises ir pareigas buvo atmestas, tai reiškia, jog ieškovų reikalavimai nebuvo patenkinti visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas visų atsakovų atžvilgiu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-02 sprendimą nepakeistą. Ieškovų A. U. ir M. U. naudai iš atsakovės R. V. priteisti ieškovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių visuma ir leido padaryti išvadą, jog dovanojimo sutartis laikytina tariamu sandoriu. Mano, kad apeliantės pateikiami argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino dovanojimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad dovanojimo sutartis sprendimu buvo pripažinta tariamu sandoriu, laikytina, jog pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudarytos akivaizdžiai pažeidžiant CK 4.79 straipsnį, taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai apeliantės, kaip pirkėjos, teises ir pareigas perkėlė ieškovams. Pažymi, kad šioje byloje dalyvauja visi buto bendraturčiai, todėl kiekvienam iš jų buvo suteikta galimybė pateikti savo poziciją. Be to, Š. E. 2016-12-16 teismo posėdžio metu duodamas savo paaiškinimus labai aiškiai pabrėžė, kad jis iš UAB „Meistera“ įsigyti parduodamos buto dalies nepageidavo, todėl pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymas Š. E., kaip buto bendraturčio, teisių nepažeidė ir teismas pagrįstai perkėlė iš pirkimo - pardavimo sutarčių kylančias teises ir pareigas ieškovams. Taip pat nurodo, kad nors apeliantė skunde nurodė, kad ji yra patyrusi 34 000 EUR dydžio išlaidų įsigytos buto dalies remontui, tačiau apeliantė šioje byloje nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo dėl šios sumos, todėl šios aplinkybės šioje byloje neturi jokios reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.Nustatyta, kad ieškovai kaip buto bendraturčiai per Klaipėdos miesto 13-ąjį notaro biurą gavo 2015-12-17 UAB „Meistera“ pareiškimą apie ketinimą už 45 000 Eur parduoti 6616/13747 dalį (66,16 kv. m) nuosavybės teise valdomo buto, kurio plotas 137,47 kv. m. ploto (t. 1, b. l. 12). 2016-02-19 pareiškimu per tą patį notaro biurą ieškovo M. U. įgaliotas asmuo V. T. pareiškė, kad ieškovas M. U. sutinka iš UAB „Meistera“ įsigyti 6616/13747 dalį buto už nurodytą 45 000 Eur kainą (t. 1, b. l. 20). 2016-02-23 UAB „Meistera“ pranešė, kad pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, UAB „Meistera“ nusprendė parduoti tik 11,8 kv. m. dalį buto, t. y. patalpas bendraturčių susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu 2014-09-03 Nr. JP-5729 plane pažymėtas indeksais: „11-8“ (1,47 kv. m), „11-9“ (3,96 kv. m), „11-10“ (6,37 kv. m), už 45 000 Eur. 2016-03-22 buto bendraturtis atsakovas Š. E. padovanojo atsakovei R. V. 2780350/188980009 dalį buto, kas sudaro 2,02 kv. m viso bendrojo buto ploto. 2016-03-22 UAB „Meistera“ vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta už 28 164 Eur parduoti 4949/13747 dalį buto – patalpas, pažymėtas plane 11-4 ir 11-3 su a-26 patalpa (t. 3, b. l. 23). 2016-03-24 sutartimi UAB „Meistera“ už 28 164 Eur pardavė R. V. 5436/13747 dalį (54,36 kv. m.) buto, sutarties 7.5 punktu šalys susitarė, kad pirkėjas atskirai naudosis 1/3 dalimi patalpos, plane pažymėtos „a-26“, bei patalpomis „11-3“ ir „11-4“.Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir dalies. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima taikyti CK 1.87 straipsnį, pripažįstant dovanojimo sandorį apsimestiniu ir kvalifikuoti jį pirkimo-pardavimo sutartimi, perkeliant ieškovams Š. E. R. V. perleistos nekilnojamojo turto dalies pirkėjo teises ir pareigas. Konstatavo, kad ginčo buto dalies dovanojimo sutarties motyvas ir tikslas yra neaiškūs, o dalykas – realiai neapibrėžtas, todėl yra pagrindas dovanojimo sandorį pripažinti tariamu. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio.CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (LAT 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008 ir kt.). Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai.Kaip byloje nustatyta, atsakovas Š. E., atstovaujamas įgalioto asmens J. L., 2016-03-22 sutartimi padovanojo 2780350/188980009 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), - 2,02 kv. m. dalį buto, kurio bendras plotas yra 137,47 kv.m. Akivaizdu, kad įsigijus tokią buto dalį nėra galimybės tokia dalimi naudotis nei palėpe, nei kitoje buto vietoje, todėl darytina išvada, kad ši buto dalis padovanota tam, kad atsakovė įgytų pirmenybės teisę į parduodamą bendrosios nuosavybės dalį. Be to, dovanoto turto savininkas Š. E. iš esmės pripažįsta, kad šis dovanojimo sandoris neatitinka jo valios. Kaip byloje nustatyta, teismo posėdžio metu dovanotojas – atsakovas Š. E., nurodė, kad apie 2016-03-22 dovanojimo sutartį sužinojo tik 2016 m. vasarą, po bylos pagal ieškovų ieškinį iškėlimo, ir buvo išreiškęs nuomonę, kad nors ir visapusiškai pasitiki savo motina, įgaliotine J. L., dovanojimo sutartis galėtų būti panaikinta ir situacija grįžti į pradinę padėtį. Taip pat nei atsakovas Š. E., nei liudytoja J. L. negalėjo paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta perduoti 2,02 kv. m. dalis buto, bei nurodyti, koka konkrečiai buto patalpa ar dalimi būtų naudojęsis ir valdęs apdovanotas asmuo, Teismo posėdyje atsakovė R. V. negalėjo paaiškinti, kodėl jai buvo padovanota 2,02 kv. m. buto dalis, kurioje buto vietoje ji yra ir kaip ji ta dalimi naudojasi, valdo ar ketina disponuoti. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nustatytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016-03-22 dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukelti realių teisinių pasekmių – realiai perduoti dovanojamo buto dalį apdovanotojo naudojimui, valdymui ir disponavimui, todėl yra negaliojanti (CK 1.63 str. 1 d., CK 6.465 str. 1 d.).Pripažinus sandorį tariamu ir teismui 2,02 kv. m. buto dalį grąžinus dovanotojui ir sandorį pripažinus negaliojančiu, negaliojimo pasekmės taikomos nuo sandorio sudarymo momento, taigi tokiu atveju atsakovė nebeturėjo pirmenybės teisės pirkti parduodamo buto dalis. Be to, atsakovei turto dalis buvo parduota ne tokiomis pačiomis sąlygomis kaip buvo pasiūlyta pirkti ieškovams. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui Š. E. nereiškiant reikalavimo perkelti pirkėjo teises bei nepateikus apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo, o atsakovei UAB „Meistera“ neprašant grąžinti turto bei neišreiškus noro grąžinti pinigus, gautus už parduotą turtą, tai yra, iš esmės jiems sutinkant su pirkėjo teisių perkėlimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų reikalavimas jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise perkelti pirkėjų teises ir pareigas pagal 2016-03-24 ir 2016-04-27 sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis yra pagrįstas. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato, kad sandorį patvirtinus notarui, šis sandoris besąlygiškai galioja ir, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei akivaizdžioms sandorio nuginčijimo aplinkybėms, negali būti nuginčytas. Nors apeliantė skunde nurodo, kad yra patyrusi 34 000 EUR dydžio išlaidų įsigytos buto dalies remontui, tačiau apeliantė šioje byloje nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo dėl šios sumos, todėl šios aplinkybės šioje byloje neturi teisinės reikšmės.Apeliantė taip pat nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies ir net rezoliucinėje sprendimo dalyje teigia, kad „kitą ieškinio dalį atmesti“, tačiau skirstant bylinėjimosi išlaidas, vėl nepaaiškindamas savo motyvų, netaikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka iš dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai patyrė 2998,09 eurų teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, advokato paslaugoms taikytinus koeficientus, sumažino priteistinas advokato išlaidas nuo 2998,09 eurų iki 1884 eurų, todėl atsižvelgiant į tai, kad iš esmės teismas netenkino tik dalies ieškovų reikalavimo, t.y. perkelti iš dovanojimo sutarties pirkėjui kylančias teises ir pareigas ieškovams, daugiau teisinės pagalbos išlaidų ieškovams mažinti nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas sumažinti ieškovams priteistino 930 eurų žyminio mokesčio dydį ir dalies žyminio mokesčio ieškovams iš atsakovo Š. E. nepriteisti, tai yra, ieškovui iš atsakovų UAB „Meistera“ ir R. V. lygiomis dalimis priteisti po 452 eurus žyminio mokesčio. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, teisėjų kolegija nepasisako.Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės R. V. priteistina 943,80 eurų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

I. M. U. iš atsakovo Š. E. priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti nuo 325,81 Eur iki 314 eurų.

I. M. U. iš atsakovo UAB „Meistera“ priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti nuo 1081,19 Eur iki 1080 eurų.

I. M. U. iš atsakovės R. V. priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti nuo 1407 Eur iki 1394 eurų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. U. iš atsakovės R. V. 943,80 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.