Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. (A. P.) prašymą atlyginti teismo išlaidas atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Karklas“ dėl sprendimo, įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. spalio 25 d. gautas pareiškėjo A. P. (A. P.) prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, turėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (b. l. 148–149). Nurodė, kad byloje teisines paslaugas teikė advokatė Liudmila Grigorjeva. Už byloje suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 1 500 Lt. Šias išlaidas sudaro skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parengimas - 500 Lt; skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje - 1000 Lt. Pareiškėjas teismo prašė priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme: žyminį mokestį 100 Lt ir išlaidas už advokatės pagalbą 1 500 Lt, viso 1 600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) (b. l. 148–149).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmetė (b. l. 139–144), tačiau pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 29 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo ir šią dalį išdėstė taip: įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti įsakymą pradėti valstybinės žemės sklypo Nr.55, esančio sodininkų bendrijoje „Karklas“ Akmeniškių k., Marijampolio sen., Vilniaus rajone pardavimo procedūrą A. P. (A. P.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek galutiniu apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareiškėjo teisės buvo apgintos, nes teismo sprendimai priimti pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į išlaidų atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo reikalavimus.

Pagal ABTĮ 44, 45 str. nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą atlyginti išlaidas, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti.

Byloje nustatyta, kad advokatė Liudmila Grigorjeva pagal atstovavimo sutartį (b. l. 110) Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo pareiškėjo A. P. interesams.

Pareiškėjas A. P. nurodė, jog patyrė 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 100 Lt žyminis mokestis; 2) 500 Lt už atstovės skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parengimą; 3) 1 000 Lt už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. gruodžio 14 d. sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 102, Nr. 107 (b. l. 151, 153) bei pinigų priėmimo kvitus 500 Lt ir 1 000 Lt sumai (b. l. 150,153).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas turi teisę reikalauti sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo. Byloje esantis mokėjimo kvitas (b. l. 6) patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už skundo nagrinėjimą teisme. Todėl pareiškėjo naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteistina 100 Lt žyminio mokesčio suma.

Pareiškėjas A. P. teismo prašė priteisti 500 Lt už advokatės skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parengimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. spalio 29 d. Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos gautas pareiškėjo skundas (b. l. 10–12). Iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 107 matyti, kad ji išrašyta už skundo ikiteismine tvarka surašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 151). Šios sąskaitos apmokėjimą patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b. l. 150). Tokiu būdu įrodyta, kad pareiškėjas turėjo realių išlaidų dėl skundo surašymo ikiteismine tvarka.

ABTĮ 44 str. 2 d. nėra aiškiai nustatyta, kad turi būti priteisiamos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, tačiau pareiškėjui gali būti priteisiamos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų nustatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau toliau ginčas buvo sprendžiamas teisme. Šios pareiškėjo patirtos išlaidos nagrinėjant ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka priteistinos pagal Rekomendacijų 8.1 punktą, kuriame rekomenduojamas koeficientas už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme – 0,35.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių kaip pagrindas imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Minimalios mėnesinės algos dydis nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuris paslaugų teikimo metu buvo 850 Lt.

Vadinasi, pareiškėjui už skundo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos parengimą galima maksimaliai priteistina 297,50 Lt (850 x 0,35) suma.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė priteisti 1 000 Lt už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje Šių paslaugų apmokėjimą patvirtina sąskaita Nr. 107 ir pinigų priėmimo kvitas (b. l. 152–153).

Pareiškėjas su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2012 m. gruodžio 17 d. (b. l. 1–5), tačiau 2012 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti (b. l. 42). Pareiškėjas 2013 m. sausio 3 d. teismui patikslintą skundą(b. l. 44–48), kurį teismas priėmė nagrinėti (b. l. 83). Pagal teisinių paslaugų teikimo metu (2013 m. sausio mėn. priimtas pareiškėjo skundas nagrinėti) galiojusį MMA dydį (MMA 1000 Lt nuo 2013 m. sausio 1 d. (LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543)) galima maksimali priteistina suma yra 3 000 Lt (1000 x 3 = 3000) pagal Rekomendacijų 8. 2 punktą (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai nenurodytos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, kad jos įeina į atskiras paslaugas, išvardytas Rekomendacijų 8 punkte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Nagrinėjamu atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje laikomos vienarūšėmis paslaugomis, kurių maksimalūs priteistini dydžiai nustatyti 8.18 punkte (už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 proc).

Pareiškėjo atstovė advokatė L. Grigorjeva dalyvavo 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdyje, kuris prasidėjo 9 val. 58 min., baigėsi 10 val. 16 min. (b. l. 112). Pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos ir paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas jį apvalinant: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi pareiškėjo atstovės dalyvavimas teismo posėdyje truko 18 min., tokios išlaidos neatlygintinos. Tačiau nagrinėjamu atveju vertinama kartu ir pasirengimas nagrinėjimui, todėl pareiškėjui pagal Rekomendacijų 8.18 punktą galima maksimali priteisti už 1 val. 150 Lt (MMA 1000 Lt x 015 proc.) suma.

Pareiškėjas teismo prašė priteisti 1 600 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Teismo nuomone byla nėra didelės apimties, faktinės aplinkybės aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas nustatinėjant. Pareiškėjo skundas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos turiniu iš esmės sutampa su pareiškėjo skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl darytina išvada, kad laiko sąnaudos skundui Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengti nebuvo didelės. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1000 Lt.

Ši suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.1, 8.2 ir 8.18 punktuose nustatyto dydžio, todėl tai laikytina protingomis ir pagrįstomis išlaidomis už tokią teisinę paslaugą šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Pareiškėjo A. P. (A. P.) prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 1 000 Lt (tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.