Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei UAB „Osvalda“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

6. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2014-10-03 UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Šiaulių apskrities VPK) sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Automagija” įsipareigojo, įgaliotam Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už transporto priemonės saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas - 5,79 Eur už vieną parą. 2017-08-29 UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities VPK sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio rajono savivaldybėje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2017-10-03 iki 2019-10-03 (b. l. 20-24). Pagal sutarties 4.1.2 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už transporto priemonės saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas – 4,84 Eur už vieną parą. 2019-01-14 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija” perleido UAB „Osvalda“ reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2019-11-01 sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises, taip pat ir teisę reikalauti iš automobilio savininko, valdytojo transporto priemonių saugojimo išlaidų atlyginimo.

7. 2019-10-02 UAB „Osvalda“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonų savivaldybių teritorijose sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2019-10-03 iki 2019-10-31 (b. l. 14-19). Pagal sutarties 4.2.2 punktą UAB „Osvalda“ įgijo teisę už transporto priemonės saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas – 4,84 Eur už vieną parą. 2019-10-22 UAB „Osvalda“ ir Šiaulių apskrities VPK sudarė transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir jų saugojimo paslaugų teikimo sutartį Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2019-11-01 ir galiojo 36 mėn. Pagal sutarties 2.6 punktą UAB „Osvalda“ įgijo teisę už transporto priemonės saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas – 3 Eur už vieną parą.

8. 2017-07-17 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliai, buvo priverstinai nuvežtas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininkas ir valdytojas (vairuotojas) teisės pažeidimo padarymo momentu buvo ieškovas R. M..

9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-04-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui R. M.. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-05-24 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė pranešimais kreipėsi į ieškovą, siūlydama ieškovui geranoriškai apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas (b. l. 48-49), tačiau ieškovas nepadengė transporto priemonės saugojimo išlaidų, taip pat nepasiėmė transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, todėl atsakovė buvo priversta teikti teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Iš Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovės UAB „Osvalda“ ieškinys tenkintas iš dalies, UAB „Osvalda“ iš R. M. priteista 1497,00 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų už laikotarpį iki 2022-03-14, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 25-32).

10. Iš 2021-10-15 UAB „Osvalda“ pranešimo R. M. matyti, kad atsakovė ieškovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą, kuriame nurodė, kad R. M. akivaizdžiai neketina pasinaudoti jam išduotu leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, todėl jam per 30 dienų nepasinaudojus teise atsiimti saugomą transporto priemonę, ji bus parduota ar perduota utilizavimui, o gauta suma įskaityta už susidariusią skolos dalį (b. l. 50-52). Iš (duomenys neskelbtini) transporto priemonės perdavimo tolimesniam pridavimui į metalo laužo supirkimą akto matyti, kad R. M. 2021-10-15 pranešime nurodytu terminu transporto priemonės nepasiėmus iš saugojimo aikštelės, UAB „Osvalda“ aktu perdavė transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MB „LB Grupė“ pridavimui į metalo laužo supirktuvę, transporto priemonė šalių susitarimu įvertinta 125,00 Eur (su PVM) (b. l. 54).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

11. I. R. M. ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovės UAB „Osvalda“ 870,00 Eur turtinės žalos už prarastą transporto priemonę atlyginimo, nes atsakovė, vadovaudamasi CK 6.843 straipsniu, utilizavo ieškovo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1995 m. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovė kategoriškai atsisakė ieškovo prašymu jam grąžinti automobilį, neįspėjo raštu ieškovą apie ketinimą parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą, be to, atsakovė turėjo saugoti transporto priemonę iki ieškovo pareikalavimo grąžinti transporto priemonę momento, t. y., neribotą laiką, o transporto priemonę turėjo realizuoti tik aukciono būdu, nes, ieškovo nuomone, pagal nepriklausomo vertintojo Autoplius.Lt pateiktą vertinimą utilizuoto automobilio vertė antrinėje rinkoje 870,00 Eur (b. l. 33).

13. Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui dėl jam priklausančios transporto priemonės neišsaugojimo, nes šalis siejo pasaugos teisiniai santykiai, nors ieškovas su atsakove niekada nebuvo sudaręs pasaugos sutarties, tačiau šių santykių buvimą konstatavo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022-05-03 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Osvalda” (atsakovės) ieškinį R. M. (ieškovui) dėl skolos priteisimo.

14. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-10-03 UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities VPK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Automagija” įsipareigojo, įgaliotam Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal sutarties 4.1 punktą UAB „Automagija” įgijo teisę už transporto priemonės saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas išlaidas - 5,79 Eur už vieną parą. Vadinasi, 2014-10-03 UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities VPK sudarė pasaugos sutartį. 2017-08-29 UAB „Automagija” ir Šiaulių apskrities VPK sudarė kitą pasaugos sutartį, kuri galiojo nuo 2017-10-03 iki 2019-10-03. 2019-01-14 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „Automagija” perleido atsakovei UAB „Osvalda” reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2019-11-01 sutarčių su Šiaulių apskrities VPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises, todėl atsakovė UAB „Osvalda” įgijo teisę reikalauti iš ieškovo R. M. transporto priemonių saugojimo išlaidų atlyginimo bei palūkanų mokėjimo. 2019-10-02 atsakovė UAB „Osvalda” ir Šiaulių apskrities VPK sudarė pasaugos sutartį, kuri galiojo nuo 2019-10-03 iki 2019-10-31, o 2019-10-22 jos sudarė dar vieną pasaugos sutartį, kuri nuo 2019-11-01 galiojo 36 mėnesius. Akivaizdu, jog atsakovę, perėmusią reikalavimo teises iš UAB „Automagija”, su Šiaulių apskrities VPK siejo pasaugos teisiniai santykiai.

15. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Saugotojui savo prievolę įvykdžius netinkamai, jam kyla civilinė atsakomybė, kurios pagrindai nustatyti CK 6.845 ir 6.846 straipsniuose.

16. Pagal byloje pateiktas pasaugos sutartis atsakovė – saugotojas – įsipareigojo tokiomis sąlygomis, kurios maksimaliai užtikrintų išsaugojimą, saugoti kitos šalies – davėjo – perduotas transporto priemones, į kurias jų savininkų nuosavybės teisės laikinai suvaržytos, taip pat administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos ar baudžiamojo proceso tvarka paimtas, taip pat perduotas saugotojui dėl būtinojo reikalingumo. Saugotojas įsipareigojo, leidus davėjui ar pagal teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą grąžinti transporto priemones jų savininkams, be to, grąžinti transporto priemonę tokios pat būklės, kokios ji buvo atiduota saugoti.

17. Pažymėtina, kad pasaugos sutarčių pagrindu atsirado ne tik atsakovės, perėmusios reikalavimo teises iš UAB „Automagija”, ir Šiaulių apskrities VPK pasaugos teisiniai santykiai, nes sutartyje nustatytos ne tik ją sudariusių šalių teisės ir pareigos, bet ir transporto priemonės savininko (šiuo atveju – ieškovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą ir teisė reikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti transporto priemonę. Taigi, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tai yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Tokia sutartimi trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008; 2011 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ne tik pasaugos sutartį sudariusi šalis – Šiaulių apskrities VPK, bet ir ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų perduotą saugoti transporto priemonę tokios pat būklės, kokios ji buvo atiduota saugoti, bei saugotojo atsakomybės neįvykdžius prievolės. Sutartyje kartu su reikalavimo teise transporto priemonės savininkui nustatyta pareiga sumokėti už saugojimą nustatytą atlyginimą saugotojui. Savininko teisę reikalauti grąžinti transporto priemonę, išnykus jos paėmimo pagrindui, nustato ir įstatymas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalį, Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašo 16 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintos Paimtų, areštuotų, konfiskuotų daiktų, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijos 40, 41 punktą priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (valdytojas) dėl jos grąžinimo kreipiasi į policiją, kur informuojamas, kaip galima atsiimti transporto priemonę. Jis turi pareigą iki transporto priemonės paėmimo iš stovėjimo aikštelės šiam ūkio subjektui atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į aikštelę ir jos saugojimu. CK 6.850 straipsnyje nustatyta, kad sutartinius pasaugos santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.830–6.849 straipsniai) taikomos ir pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita. Taigi, tarp šalių nagrinėjamu atveju kilę ginčo materialiniai teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip pasaugos teisiniai santykiai, nors šalys ir nebuvo sudarę tokios sutarties, todėl atsiranda transporto priemonės savininko (šiuo atveju – ieškovo) pareiga sumokėti už transporto priemonės saugojimą ir teisė reikalauti sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti transporto priemonę.

18. Byloje nustatyta, kad 2017-07-17 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Pramonės g. 2C, Šiauliai, buvo priverstinai nuvežtas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios savininkas ir valdytojas (vairuotojas) teisės pažeidimo padarymo metu buvo ieškovas. To šalys neginčijo. Ieškovas ieškinyje teigė, jog apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą sužinojo už kelių dienų, kai jau buvo sulaikytas ir suimtas baudžiamojo proceso tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sužinojo 2018 metais prieš pat teismą. O įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022-05-03 sprendime konstatuota, jog nei jo, nei sutuoktinės neįspėjus, iš kiemo buvo nutemptas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas, teisme davęs priesaiką, nurodė, jog apie tai sužinojo iš karto neradęs kieme automobilio. Akivaizdu, jog ieškovas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą žinojo jau iš karto, dar prieš jį suimant ir sulaikant. Pažymėtina, kad nors ieškovas apie jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės priverstinį nuvežimą žinojo iš karto, priverstinai nuvežus automobilį į saugojimo aikštelę, dar prieš jį sulaikant ir suimant, tačiau ieškovas baudžiamojo proceso tvarka neginčijo transporto priemonės priverstinio paėmimo ir nuvežimo teisėtumo, transporto priemonės paėmimas ir nuvežimas baudžiamojo proceso metu nebuvo pripažintas neteisėtu, teisme nėra bylos dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-04-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta grąžinti transporto priemonę ieškovui. Nors ieškovas žinojo, kad jo transporto priemonė nuo 2017-07-17 priverstinai nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, tačiau niekada net ir nepasidomėjo, kiek kainuoja automobilio saugojimas ir kiek jį ketinama saugoti. Už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir jos saugojimą už 302 kalendorines dienas baudžiamojo proceso metu UAB „Automagija” yra sumokėta pagal jos trečiajam asmeniui pateiktą 2019-02-13 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 143,41 Eur. Tačiau liko neapmokėtos transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-04-25 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo. Atsakovė pranešimais kreipėsi į ieškovą, siūlydama ieškovui geranoriškai apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas (b. l. 48-49), tačiau ieškovas nepadengė transporto priemonės saugojimo išlaidų, o taip pat nepasiėmė transporto priemonės iš saugojimo aikštelės, tuo sąmoningai didindamas transporto priemonės saugojimo išlaidas. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2022-05-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės ieškinį ieškovui tenkino iš dalies – priteisė atsakovei iš ieškovo 1497,00 Eur transporto priemonių saugojimo išlaidų už transporto priemonės saugojimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki 2022-03-14, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas (b. l. 25-32). Bylos duomenimis, minėtas teismo sprendimas vykdomas priverstinai per antstolį, tačiau priteistos sumos nėra išieškotos iš ieškovo iki šiol. Be to, transporto priemonė ir toliau buvo saugoma ir jos saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2022-03-15 iki 2022-06-09 sudarė dar 258 Eur (už 86 saugojimo dienas), kurios taip pat nėra atlygintos, Taigi, dėl ieškovo netinkamų veiksmų transporto priemonės saugojimo išlaidų suma kasdien didėjo.

20. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-04-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta grąžinti transporto priemonę ieškovui. Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuo 2018-05-24 nebėra teisinio pagrindo atsakovei saugoti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas privalėjo automobilį atsiimti, nebent jis su atsakove būtų sudaręs pasaugos sutartį ir mokėtų už automobilio saugojimą. Tačiau ieškovas jokių veiksmų neatliko, žinodamas, jog jam priklausanti transporto priemonė atsakovės saugoma nuo 2017-07-17, jog ji jam yra grąžinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir gali ją pasiimti, jis nieko nedarė, todėl ieškovas, nepasiimdamas transporto priemonės nuo 2018-05-24, sukūrė sau neigiamas turtines pasekmes, dėl ko jo transporto priemonė buvo nebesaugoma ir sunaikinta. Nors ieškovas teigia, kad jis 2018 metais kreipėsi į atsakovę dėl transporto priemonės grąžinimo ir atsakovė kategoriškai atsisakė jam grąžinti transporto priemonę, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl transporto priemonės grąžinimo ir ji atsisakė jam ją grąžinti, ieškovas tokių duomenų teismui nepateikė, teisme vindikacinio ieškinio nepareiškė, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenų apie dėl transporto priemonės negrąžinimo iškeltą bylą nėra, o atsakovė tai neigia, todėl tai laikytina tik ieškovo prielaidomis, o prielaidomis teismas remtis negali, todėl minėtas ieškovo argumentas atmestinas, kaip neįrodytas. Be to, kaip pažymėta aukščiau, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, pasaugos sutartyse kartu su reikalavimo teise transporto priemonės savininkui nustatyta pareiga sumokėti už saugojimą nustatytą atlyginimą saugotojui, kurio ieškovas atsakovei nesumokėjo iki šiol.

21. Taip pat ieškovas teigia, jog jis nuo 2017 metų yra laisvės atėmimo vietoje ir negali atsiimti transporto priemonės, tačiau minėtas argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra reikšminga šiai bylai. Ieškovas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra ir nebuvo praradęs savo veiksnumo šioje srityje, todėl turi ir turėjo objektyvią galimybę tiek tiesiogiai, tiek per kitus asmenis (pvz., įgaliotinius, sutuoktinę) įgyvendinti savo civilines teises ir vykdyti pareigas. Be to, pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra atsiradusi dėl paties ieškovo neteisėtų veiksmų (nusikalstamų veikų/veikos), tai nėra aplinkybė pateisinanti jo elgesį ir šalinanti ieškovo civilines teises ir pareigas bei atsakomybę prieš kitus asmenis, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ieškovo patiriamų suvaržymų pasekmės negali būti perkeliamos kitiems asmenims, pvz. atsakovei, perkeliant jai ilgalaikio transporto priemonės saugojimo naštą, iš esmės negaunant jokio atlygio. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam nesutrukdė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo ir šios bylos iškėlimo. Be to, pats ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog su sutuoktine santuoką nutraukė 2019 metais, o (duomenys neskelbtini) vėl susituokė, ta pati sutuoktinė kreipėsi į atsakovę 2022-06-13 dėl automobilio grąžinimo, kai jis jau buvo utilizuotas, vadinasi, ji taip pat galėjo kreiptis į atsakovę dėl automobilio grąžinimo ir anksčiau, t. y., kol automobilis nebuvo sunaikintas, be to, kaip minėta, jeigu ieškovas būtų mokėjęs atsakovei už saugojimą, automobilis taip pat būtų toliau saugomas, taigi, tai nebuvo pagrindas toliau saugoti jo transporto priemonę.

22. Taip pat ieškovas teigia, jog atsakovė jo neįspėjo raštu apie ketinimą parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Jau minėta, kad ieškovo transporto priemonė atlygintinai buvo saugoma nepateisinamai ilgai - nuo 2017-07-17 iki 2022-06-09 (beveik 5 metus), o jos saugojimo išlaidos keliskart viršija transporto priemonės vertę, todėl atsakovė ieškovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2021-10-15 pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovas akivaizdžiai neketina pasinaudoti jam išduotu leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, todėl ieškovui per 30 dienų nepasinaudojus teise atsiimti saugomą transporto priemonę, ji bus parduota ar perduota utilizavimui, o gauta suma įskaityta už susidariusią skolos dalį (b. l. 50-52). Kaip teismo posėdyje patvirtino pats ieškovas, minėtu adresu gyvena jo sutuoktinė (ieškovo teigimu, santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini)), kuri jam privalėjo perduoti minėtą informaciją, t. y., jis buvo tinkamai atsakovės informuotas raštu apie ketinimą perduoti automobilį sunaikinimui, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Be to, ieškovas dalyvavo baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime, jam asmeniškai buvo įteiktas įsiteisėjęs nuosprendis, dalyvavo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjime, t. y., ieškovui buvo žinoma pareiga atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės ir sumokėti jos saugojimo išlaidas jau nuo nuosprendžio įsiteisėjimo - (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienos iš šių pareigų neįvykdė, todėl turi prisiimti dėl jo nepateisinamo neveikimo atsiradusias pasekmes. Nors ieškovas tvirtina, kad atsakovė jo automobilį turėjo saugoti iki jo pareikalavimo momento, t. y., neribotą laiką, tačiau jau anksčiau teismas pažymėjo, jog nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nėra teisinio pagrindo, o ir atsakovės pareigos saugoti ieškovo transporto priemonę, todėl jo šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

23. CK 6.843 str. 1 dalis numato, kad pasibaigus pasaugos sutarties terminui, taip pat saugotojo nustatytam terminui, per kurį daiktas turi būti atsiimtas, davėjas privalo nedelsdamas atsiimti saugoti perduotą daiktą. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu davėjas neatsiima daikto, saugotojas turi teisę, jeigu ko kita nenustato pasaugos sutartis, raštu įspėjęs davėją savarankiškai parduoti saugomą daiktą už saugojimo vietovės rinkos kainą. Jeigu saugomo daikto vertė didesnė nei šeši šimtai eurų, saugotojas turi teisę jį parduoti tik aukciono būdu.

24. Kadangi ieškovas atsakovės 2021-10-15 pranešime nurodytu terminu transporto priemonės nepasiėmė iš saugojimo aikštelės, todėl atsakovė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės perdavimo tolimesniam pridavimui į metalo laužo supirkimą aktu perdavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), MB „LB Grupė“ pridavimui į metalo laužo supirktuvę, o akte nurodytą transporto priemonės vertę – 125 Eur – įskaitė į susidariusią skolą už transporto priemonės saugojimą laikotarpiu nuo 2022-03-15 iki 2022-06-09 (b. l. 54). Kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, po Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-04-25 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta grąžinti transporto priemonę ieškovui, įsiteisėjimo atsakovė neturėjo pareigos saugoti ieškovo transporto priemonę, nes nebuvo teisinio pagrindo, o ieškovas neatliko jokių aktyvių dėl to veiksmų. Apie būtinybę/galimybę pasiimti transporto priemonę atsakovė ieškovą informavo 2021-10-15 pranešimu, siųstu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y., tinkamai. Tačiau ieškovas transporto priemonės taip ir neatsiėmė iš saugojimo aikštelės, todėl atsakovė įgijo teisę realizuoti transporto priemonę remiantis CK 6.843 straipsnio 2 dalimi, ką ir padarė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės perdavimo tolimesniam pridavimui į metalo laužo supirkimą aktu. Tai visiškai atitinka tiek atsakovės, tiek ir paties ieškovo interesus, kadangi, minėta, kad transporto priemonės saugojimo išlaidos keliskart viršijo transporto priemonės vertę bei Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022-05-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų už laikotarpį nuo 2018-05-15 iki 2022-03-14 saugojimo išlaidų dydį, kurių ieškovas nepadengė visiškai. Pažymėtina ir tai, kad po Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022-05-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo transporto priemonė dar buvo saugoma ir po 2022-03-14 iki 2022-06-09 ir jos saugojimo išlaidos už šį laikotarpį sudarė dar 258 Eur sumą. Sutiktina, su atsakove, jog tolimesnis transporto priemonės saugojimas būtų be teisinio pagrindo, neatitiktų nei šalių interesų, nei apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartų, nei teisingumo ir protingumo principų, be to, gerokai viršytų pačios transporto priemonės vertę, kas yra nenaudinga ir neekonomiška bei nuostolinga, todėl konstatuotina, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų - turėdama tam teisinį pagrindą (CK 6.843 straipsnis), tinkamai realizavo transporto priemonę.

25. Taip pat ieškovas teigia, kad transporto priemonę atsakovė turėjo realizuoti tik aukciono būdu, nes, ieškovo nuomone, pagal nepriklausomo vertintojo Autoplius.Lt pateiktą vertinimą utilizuoto automobilio vertė antrinėje rinkoje 870,00 Eur (b. l. 33). Atsakovė su tuo nesutinka, mano, jog neturėjo pareigos transporto priemonę realizuoti aukciono būdu, kadangi jos vertė buvo mažiau nei 600 Eur, ką patvirtina pridedama pažyma iš VšĮ Emprekis (b. l. 53). CPK 178 straipsnis numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai į juos. Pažymėtina, jog ieškovas į bylą nepateikia jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės saugotos ieškovui nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės vertę. Ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad automobilio rida tik 350 km, t. y., labai maža, kaip faktiškai naujo automobilio. Atkreiptinas dėmesys, jog automobilio pagaminimo metai yra 1995 m., jį ieškovas įsigijo 2017 metais, prieš ieškovą sulaikant ir suimant jis turėjo automobilį apie pora mėnesių, ieškovui įsigyjant transporto priemonė jau buvo 22 metų senumo, tai kaip šitiek metų eksploatuota transporto priemonė gali turėti 350 km ridą, nebent būtų koreguoti odometro parodymai, o jeigu jie nebuvo koreguoti, tada minėtu automobiliu 22 metus faktiškai niekas nesinaudojo, t. y., minėtas automobilis jau 22 metus stovėjo, buvo neeksploatuojamas, kas mažai tikėtina. Taigi, minėto automobilio rinkos kaina tikrai negalėjo būti 870 Eur, ieškovas to neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl labiau tikėtina yra atsakovės nurodyta vertė 600 Eur. Atsakovė nurodo, jog transporto priemonė jos perdavimo utilizacijai metu buvo įvertinta 150 Eur, kadangi ji buvo beveik penkerius metus neeksploatuota, dėl ko tapo nebetinkama naudoti pagal jos paskirtį, o jos remonto išlaidos keliskart būtų viršijusios transporto priemonės vertę, kadangi neeksploatuojamam automobiliui paprastai atsiranda savaiminių gedimų: stabdžių sistemos gedimų, korozijų, degimo gedimų ir kt. (http://www.autoledi.lt/forumas/6-Klausiame-ir-atsakome-apie-automobilius/3368-KEMI-konsultuoja-automobilių-remonto-klausimais).

26. Sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog sena transporto priemonė ir beveik penkerius metus neeksploatuojama, jai nekeičiami tepalai ir kiti reikiami skysčiai, detalės rūdija ir t. t., yra beveik bevertė, dėl ko tapo nebetinkama naudoti pagal jos paskirtį, tinka nebent pridavimui į metalo laužą, ką patvirtina ir atsakovės pateiktos fotonuotraukos apie transporto priemonės būklę (b. l. 62-66). Atsakovė nurodo, jog transporto priemonė jos perdavimo utilizacijai metu buvo įvertinta 150 Eur. Internetiniame puslapyje www.metalukainos.lt nurodoma, kad lengvųjų automobilių laužo (lengvieji automobiliai pilnos komplektacijos) supirkimo įkainis 2024 m. yra 200 Eur/tona. Internetiniame puslapyje www.ekoterra.lt nurodoma automobilių kėbulų skardų metalo laužo supirkimo įkainis 2024 m. yra 60-255 Eur/tona. Internetiniame puslapyje www.metta.lt nurodoma, kad lengvųjų automobilių laužo (lengvieji automobiliai pilnos komplektacijos) supirkimo įkainis 2024 m. yra 130 Eur/tona. Internetiniame puslapyje www.rokmeta.lt automobilių kėbulų skardų metalo laužo supirkimo įkainis 2024 m. – 80-100 Eur/tona. Internetiniame puslapyje www.antrimeta.lt nurodoma, kad automobilio utilizavimo (su utilizavimo pažyma) kaina 2024 m. yra 60-180 Eur. Įvertinus aukščiau nurodytas kainas, manytina, kad transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. utilizavimo kaina atitiko tuometines vidutines lengvųjų automobilių utilizavimo kainas. Kadangi ieškovui nuosavybės teise priklausiusios transporto priemonės vertė nesiekė 600 Eur, atsakovė turėjo teisinį ir faktinį pagrindą perduoti utilizavimui ieškovui nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę ne aukciono būdu ir gautą sumą, kuri yra mažesnė už skolą, įskaityti į skolą už saugojimą.

27. Įvertinus tai, kad 2018-04-25 nuosprendžiu ieškovui buvo grąžinta transporto priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus nebuvo teisinio pagrindo ieškovo transporto priemonę saugoti UAB „Osvalda”, todėl ieškovas, laiku neatsiimdamas transporto priemonės nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (2018-05-24), sukūrė tik sau neigiamas turtines pasekmes, nes nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir transporto priemonės sunaikinimo, neįrodyta ir atsakovės kaltė bei neteisėti veiksmai. Taip pat pripažintina, jog ieškovas neįrodė, jog yra patyręs turtinę žalą, todėl ji šioje byloje negali būti priteistina. Taigi, nenustačius visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, iš atsakovės negali būti priteistinas turtinės žalos atlyginimas, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

29. Atsakovė su tuo nesutiko, nurodydama, jog įstatymu nėra įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės jai realizavus ieškovui nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, t. y. nėra įstatyminio pagrindo ieškovui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Ieškovo ieškinyje ir atsakovės atsiliepime į ieškinį aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeista Konstitucijos saugoma ieškovo teisė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo neturtinės žalos atlyginimo įstatymo pagrindu principo. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, t.y. neegzistuoja vienos iš būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Nors ieškovas ir teigia, kad transporto priemonė turi jam istorinę vertę, tačiau nuo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018-04-25 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta ieškovui grąžinti transporto priemonę, įsiteisėjimo ieškovas neatliko absoliučiai jokių veiksmų, kad susigrąžintų tariamai jam istorinę vertę turinčią transporto priemonę. Šios aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonė ieškovui neturėjo jokios – nei materialios, nei nematerialios vertės, todėl atsakovei realizavus transporto priemonę, ieškovas jokių emocinių išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos, nepatyrė.

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

31. Sutiktina su atsakove, jog įstatymu nėra įtvirtinta ieškovo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės jai realizavus ieškovui nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę. Taigi, nėra įstatyminio pagrindo ieškovui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės.

32. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; 2019m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-403/2019; kt.).

34. Kasacinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Išgyvenimai ir jų priežastys turi būti tokio pobūdžio ir lygmens, kad juos galima būtų vertinti kaip pakankamai reikšmingus, lyginant su eiliniais, ir gilius.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi įrodyti, kad dėl atsakovės veiksmų - automobilio realizavimo, jam pasireiškė fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, galimybių sumažėjimas ir pan. Tačiau jis to nenurodė ir neįrodė. Ieškovas nurodė, jog tai pasireiškė dideliais nepatogumais, nes įkalinimo įstaigoje sunkiai galėjo įgyvendinti savo teises ir pareigas, tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog jo veiksnumas nebuvo/nėra apribotas, jis puikiausiai gali įgyvendinti savo teises ir pareigas, tai įrodė kreipdamasis su prašymu į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato gavimo bei iškėlė bylą, taigi, visas galimybes įgyvendinti savo teises jis turi, nors laisvė ir apribota. Taip pat nurodė, kad patyrė emocinę depresiją, kankina bemiegės naktys, išgyvenimai, nes su prarastu automobiliu siejo daug ateities planų, norėjo jį restauruoti ir išsaugoti kaip istorinę transporto priemonę, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Jau aukščiau nustatyta, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nors ieškovas teigia, jog transporto priemonė jam turi istorinę vertę, tačiau įsiteisėjus nuosprendžiui ir jam grąžinus transporto priemonę, jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad minėtą transporto priemonę susigrąžintu, todėl akivaizdu, jog minėta transporto priemonė ieškovui neturėjo jokios vertės, o ją realizavus, jis nepatyrė jokių išgyvenimų, bemiegių naktų ir pan., t. y., nepatyrė ir neturtinės žalos. Pažymėtina, jog teismas jau aukščiau nurodė, jog ieškovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, o tokių įrodymų, kad patyrė žalos, ieškovas teismui nepateikė, žalos dydžio net neįrodinėjo ir neįrodė. Teismas neatmeta galimybės, kad transporto priemonės realizavimas galėjo sukelti ieškovui tam tikras neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau tai nebuvo pripažinta neteisėtais atsakovės veiksmais, o dėl ieškovo neveikimo atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis. Be to, teismas pažymi, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Teismo vertinimu, ieškovas byloje nėra pateikęs jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo patiriamą depresiją, bemieges naktis, išgyvenimus, taip pat patvirtinančių, kad sunaikinta transporto priemonė turi istorinę vertę, ir įrodančių jam padarytos neturtinės žalos realumą, o jo abstraktūs teiginiai apie dvasinius išgyvenimus, depresiją, bemieges naktis, istorinę automobilio vertę nėra pakankami galimai padarytai neturtinei žalai įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ieškovo argumentus, kuriais jis grindžia neturtinę žalą, ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl transporto priemonės realizavimo jam būtų pablogėjusi jo sveikata ir pan., įvertinus atsakovės argumentus, kuriais ji grindžia nesutikimą su šiuo ieškinio reikalavimu, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsakovės prašymas dėl 1016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 37-40, 71-76), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinio netenkinus, iš ieškovo atsakovei priteistinos 1016,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko paruošimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme), kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų neginčijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

38. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-12-23 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo paduodant ieškinį 100 procentų atleistas (b. l. 34-35) (CPK 96 straipsnis). Taip pat nepriteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nes byla elektroninė, šalių atstovai gavo procesinius dokumentus per EPP, todėl tokių išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „Osvalda“, juridinio asmens kodas 245195140, iš ieškovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1016,40 Eur (vieno tūkstančio šešiolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.