Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. S. skundas dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojo funkcijas atliekančio Č. J. atsakymo dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. nuteistas 2014 m. sausio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, šiuos nusikaltimus įvykdžius Marijampolės pataisos namuose, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją subendrinus su bausme, paskirta 2011 liepos 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta 4 (ketveri) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo. 2016 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. S. nuteistas už Marijampolės pataisos namuose įvykdytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 239 straipsnio 2 dalyje, 10 metų laisvės atėmimo bausme, ją subendrinus su bausme, paskirta 2014 m. sausio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta – 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo. 2016 m. kovo 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. S. nuteistas už Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje įvykdytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 241 straipsnio 1 dalyje, taikant BK 641 straipsnį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2017 m. kovo 7 d. to paties teismo nutartimi paskirtoji bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2016 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta – 12 (dvylika) metų terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant (su įskaitymu) nuo 2016 m. sausio 21 d.Nuteistasis V. S. kreipėsi į Kybartų pataisos namų administraciją, prašydamas informuoti, kada gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau pataisos namų administracijos 2017 m. sausio 20 d. buvo raštiškai informuotas, kad lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas. Šis atsakymas buvo skųstas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2017 m. vasario 20 d. pateikė išaiškinimą, jog V. S. patenka į nuteistųjų asmenų kategoriją, kuriai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnio 1 dalies 4 punktu, lygtinis paleidimas negali būti taikomas.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą, nurodant, kad BVK 158 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata yra imperatyvi, nustatyta įstatymu, ji atitinka bausmės vykdymo individualizavimo principą, todėl nediskriminuoja V. S. kitų nuteistųjų, kurie nuteisti už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, atžvilgiu.Skunde nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir pripažinti, kad BVK 157 ir 158 straipsniai sukurti pažeidžiant žmogaus teises, nes prieštarauja vienas kitam. Skunde nuteistasis nurodo, kad BVK 157 straipsnis leidžia taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, jei šis, specialistų nuomone, yra pasitaisęs, tuo tarpu BVK 158 straipsnio 1 dalies 4 punktas draudžia lygtinio paleidimo taikymą, jei nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą bausmę pataisos namuose, padarė naują nusikaltimą. V. S. teigimu, toks reglamentavimas nėra teisingas, nes ir tas nuteistasis, kuris naujus nusikaltimus padarė pataisos namuose, gali įrodyti, kad pasitaisė, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra maža arba visai išnykusi. Šiuo metu nuteistajam taikoma bausmė pažeidžia žmogaus teises, atima motyvaciją taisytis, be to, jis yra nubaustas du kartus: jam pailgėjo laisvės atėmimo bausmė, taip pat jam neleidžiama įrodyti, kad jau pasitaisė.Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Skunde nuteistasis prašo sudaryti galimybę svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir teigia, kad BVK 157 ir 158 straipsniai prieštarauja vienas kitam, tačiau aukštesnės instancijos teismas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto teisinio reglamentavimo kolizijos (teisės normų prieštaravimo) nenustatė.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Šis straipsnis įtvirtina teisę svarstyti lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti lygtinio paleidimo, jei nuteistasis atitinka tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas. BVK 158 straipsnis numato baigtinį sąrašą atvejų, kai lygtinis paleidimas iš viso negali būti taikomas, t. y. lygtinai iš pataisos namų nepaleidžiami: asmenys, nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; asmenys, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui; asmenys, kuriems mirties bausmė malonės arba amnestijos tvarka pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat laisvės atėmimu iki gyvos galvos nuteisti asmenys; asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėse, pataisos įstaigose ir kardomojo kalinimo vietose; asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau negu trys mėnesiai. Šis sąrašas yra imperatyvus, t. y. lygtinis paleidimas minėtiems nuteistiesiems netaikomas be jokių išimčių. BVK 158 straipsnio nuostatos visiškai neprieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms, kadangi BVK 157 straipsnis gali būti taikomas tik tiems nuteistiesiems, kurie nepatenka į BVK 158 straipsnyje išvardintų nuteistųjų kategorijų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrieji teisės principai praktikoje gali būti taikomi tik tuo atveju, kai atitinkamų visuomeninių santykių ar proceso nereguliuoja jokios teisės normos. Šiuo atveju lygtinio paleidimo netaikymas V. S. aiškiai reglamentuotas įstatymu, minėtas institutas netaikomas, nes nuteistasis bausmę atlieka už tyčinius nusikaltimus, padarytus areštinėje ir pataisos įstaigoje. Todėl, prašant pripažinti teisę į lygtinio paleidimo taikymą, vadovautis teisingumo ar protingumo principais nėra pagrindo. Sutiktina, kad ir pataisos įstaigose prasikaltę asmenys gali pasitaisyti, pakeisti savo elgesį pozityvia linkme, tačiau tai gali būti įvertinta kitomis priemonėmis nei lygtinio paleidimo taikymas, pavyzdžiui, perkėlimu į lengvąją nuteistųjų grupę, kur taikomas švelnesnis bausmės atlikimo režimas, įvairiais paskatinimais ir pan. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę nuteistajam kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą prašant malonės. Tokiu būdu yra peržiūrima nuteistojo byla, įvertinamas jo elgesys bausmės atlikimo metu, kita nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga.Šiuo atveju pataisos namų administracijai ruošiant lygtinio paleidimo svarstymui reikalingą medžiagą, būtų netikslingai naudojamas žmogiškųjų resursų laikas bei įstaigos turimi materialiniai ištekliai. Įstatymų leidėjas tam tikras veikas pripažįsta itin pavojingomis, todėl ir skirtos bausmės atlikimo sąlygos už šių veikų padarymą yra griežtesnės. V. S. teisės, nesvarstant jo lygtinio paleidimo klausimo, nėra pažeidžiamos. Skundo autorius pažymi, jog netaikant lygtinio paleidimo instituto, jis nemotyvuojamas taisytis, elgtis pagal vidaus tvarkos taisykles ir pan., tačiau tai aukštesnysis teismas laiko tik nepasitenkinimo išraiška dėl jo atžvilgiu negalimo taikyti lygtinio paleidimo instituto. Tai, kad nuteistasis patiria tam tikrus suvaržymus ar nepatogumus yra jo paties konflikto su baudžiamuoju įstatymu pasekmė, kuria įstatymo leidėjas siekė nusikaltusius asmenis nubausti ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo beprasmiškų lūkesčių realizavimo siekis, iš esmės negalintis sukelti teisinių pasekmių, yra tik nepagrįstas ir nerezultatyvus bandymas realizuoti įstatymuose nenumatytą galimybę. Bausmės traktavimas kaip dvigubo baudžiamumo yra deklaratyvus V. S. teiginys, kadangi jis nuteistas viena subendrinta bausme, kurią įstatymas numato atlikti visą. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad skundžiama nutartis priimta laikantis įstatymų normų, įvertinant visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes, nepažeidžiant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Aukštesniajam teismui nenustačius pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis neteisėta, ji paliekama galioti, o nuteistojo V. S. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.