Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto J. Č. atstovo Sauliaus Pikturnos skundas ir pakeistas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. NZT-ANR 3352-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės G. U. 2023 m. spalio 10 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-3352-2023 (toliau – ir Nutarimas) J. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį konstatavus, kad jis pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Nutarime konstatuota, kad Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 19 d. 11.30 val., atlikęs valstybinės žemės, esančios greta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje, užfiksavo, kad Žemės sklypo šiaurės-rytų pusėje pastatyta metalinė tvora, šiaurės-vakarų pusėje pastatyta betoninė tvora, vakarinėje pusėje pastatyta vielos tinklo tvora ir mediniai statiniai (malkinė ir pavėsinė). Vietoje atlikta fotofiksacija, pamatuotos tvoros ir statiniai. Statinių valstybinėje žemėje užimamas žemės plotas yra: 19 m2 (A statinys - malkinė) ir 6 m2 (B statinys - pavėsinė). Blokinės tvoros, esančios valstybinėje žemėje, ilgis – 13,69 m, o vielos tinklo tvoros – 6,34 m. J. Č. paskirtas įspėjimas.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Č. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi (toliau – nutartis) skundą tenkino iš dalies, pašalino iš Nutarimo aplinkybes dėl 13,69 m. betoninės blokinės tvoros ir 6,34 m. vielos tinklo tvoros pastatymo valstybinėje žemėje. Kitoje dalyje Nutarimą paliko nepakeistą.

3. Skundu Vilniaus apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Č. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį, Institucijos 2023 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su apelianto argumentais, kad Nutarime nurodyti statiniai A ir B (malkinė ir pavėsinė) priklauso J. Č. ir jo sutuoktinei, o tvoros yra pastatytos ne J. Č. ir priklauso kitiems žemės sklypo bendrasavininkiams, todėl dalyje dėl neteisėtai pastatytų tvorų, J. Č. atžvilgiu Nutarimas buvo panaikintas.

3.2. Administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas 2001 m. Nekilnojamojo turto kadastre registruotas Namų valdos žemės sklypo ribų planas. Šis planas patvirtina, kad pavėsinė ir malkinė yra pastatyti pagal planą papildomai pareiškėjui suteiktame žemės sklypo plote. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti byloje esantys duomenys. Tad dėl šios priežasties yra manoma, kad J. Č. negalėjo padaryti administracinio nusižengimo, nes statiniai pastatyti jam priskirtame žemės plote. Nei institucija, nei pirmosios instancijos teismas niekaip nepasisakė ir nevertino minėto plano. J. Č. visą laiką nuo nekilnojamojo turto įsigijimo buvo įsitikinęs ir šiuo metu nurodo pagrindinį savo argumentą, kad statiniai pastatyti jam priskirtame žemės plote.

3.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl itin svarbios ir reikšmingos aplinkybės, kad 2017 m. lapkričio 7 d. surašant patikrinimo aktą Nr. 49NZ-804 dabartiniai ginčo statiniai (pavėsinė ir malkinė) jau buvo pastatyti. Jie matomi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nuotraukoje. Aplinkybė, kad pavėsinė ir malkinė yra pastatyti dar 2002 m. taipogi yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-1019/2024, kurio 10 puslapyje yra konstatuojama, kad įgijus žemės sklypo dalį, atsakovai 2002 m. pastatė pavėsinę ir malkinę. Šiuos statinius matė ir institucijos pareigūnai, surašantys patikrinimo aktą, bet kadangi ginčo statiniai buvo pastatyti papildomai pareiškėjui suteiktame žemės plote, pažymėtame taškais 3.4.5.6., institucijos pareigūnai dėl šių statinių pretenzijų neturėjo ir pažeidimo nekonstatavo, o taip pat nereikalavo juos nugriauti. Visi kiti ginčijamoje nutartyje nurodyti statiniai buvo pastatyti visiškai kitose žemės sklypo vietose ir nepateko į papildomai pareiškėjui suteiktą žemės plotą pažymėtą taškais 3.4.5.6.

3.4. Teismas nenurodė, kokį teisės aktą J. Č. pažeidė ir kokį leidimą privalėjo gauti, kai 2002 m. jam priskirtame žemės sklype pastatė ginčo statinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat niekaip nepaneigė, kad jis ginčo statinius pastatė jam priskirtame žemės sklype.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo J. Č. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime institucija aptaria atitinkamas ANK nuostatas, susijusias su savavališku valstybės žemės užėmimu ar naudojimu, ir jų taikymo praktiką. Pabrėžia, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis su istorija, 600 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo sujungtas su 164 kv. m. ploto įsiterpusiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Vilniaus m. k. v. Sujungus prieš tai nurodytus daiktus, šiam žemės sklypui suteiktas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2). Šis žemės sklypas priklauso bendraturčiams, 325/764 dalis priklauso J. Č. ir jo sutuoktinei. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-1018/2024 patvirtino naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką. Atlikus Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir visapusiškai bei objektyviai įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, aplinkybės, konstatuotos akte, pasitvirtino. Iš akto ir situacijos schemos matyti, kad Žemės sklypas 2 yra naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis, t. y. kartu užimama ir valstybinė žemė.

4.2. Duomenų, kad valstybinės žemės dalis, kurią J. Č. užima ir savavališkai naudojasi, būtų perleista kuriuo nors iš Žemės įstatymo numatytų būdų – nėra, todėl, kol nuosavybės teise valstybinės žemės dalis nepriklauso J. Č., jis ja savavališkai naudotis negali, nes tokiais savo veiksmais pastarasis pažeidžia įstatymais saugomus interesus.

4.3. J. Č. jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d. atlikto patikrinimo žinojo apie tai, kad Plane, kurio ribos pažymėtinos 2001 m. balandžio 3 d., nurodytas papildomai užimamas valstybinės žemės plotas, pažymėtas taškais 3.4.5.6., nesuteikia teisės jam šiame sklype statyti jokių statinių, nes ir tuos, kurie jau buvo pastatyti valstybinėje žemėje prieš jam nusiperkant žemės sklypą, kaip šių nelegalių statinių naudotojas, J. Č. privalėjo nugriauti. Priešingai nei nurodo J. Č. atstovas, faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019 m. gegužės 9 d. akte nurodyta neteisėtai pastatyta malkinė nėra ta pati malkinė, kuri nurodyta nagrinėjamu atveju. Be to, malkinę, kuri užfiksuota, kaip neteisėtas statinys, 2019 m. gegužę nugriovė jos statytojas I. I..

4.4. Institucija nesutinka su apeliaciniame skunde dėstomais teiginiais, kad bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su kitais teisminiais procesais Nr. 3-61-3-02654-2019-2 ir 2-68-3-14855-2022-8. Institucijos vertinimu, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis. Teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį, Institucijos 2023 m. spalio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. Č. atžvilgiu nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime išdėstytus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

6. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant asmens veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.

7. Byloje nustatyta, jog 2002 m. liepos 24 d. buto ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi J. Č. ir J. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 1/2 dalį žemės sklypo, kurios plotas 0,06 ha (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 242,16 m² bendro ploto su bendro naudojimosi patalpa). Sutartyje nurodyta, kad viena sutarties šalis naudosis Namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 (sklypo ribos pažymėtos 2001 m. balandžio 3 d. kadastro žemėlapyje) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta ABCF, o J. ir J. Č. naudosis parduota žemės sklypo dalimi (1/2), minėtame plane pažymėtame raidėmis FCDE, nesudarant kliūčių pirkėjams patekti į jų nupirktą butą (b. l. 91-97).

8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog į bylą pateiktas 2001 m. Nekilnojamojo turto kadastre registruotas Namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuris dar 1994 m. sausio 13 d. buvo pasirašytas Žemėtvarkos tarnybos ir pridėtas prie J. Č. žemės įsigijimo dokumentų, todėl jis buvo įsitikinęs, kad šis planas patvirtina, kad pavėsinė ir malkinė (statiniai A ir B) yra pastatyti pagal planą papildomai jam suteiktame žemės sklypo plote. Visgi, byloje nėra jokių duomenų nei kas pareiškėjui papildomai suteikė valstybei priklausantį 100 m² žemės sklypą, nei kokiu pagrindu jis juo naudojasi. Kaip matyti iš minėtos 2002 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, J. ir J. Č. buvo parduotas 0,06 ha žemės sklypas, kas atitinka Namų valdos žemės sklypo plane M 1:500 nurodomą 600 m² plotą. Minėtame plane pažymėta, kad taškai, pažymėti 3.4.5.6 yra papildomai užimamas plotas 100 m². Taigi akivaizdu, jog 100 m² nėra priskirtas namų valdai, taip pat jokia kita žemės sklypo dalies paskirtis nėra nurodoma. Be to ir sklypo plane nurodoma, jog ši dalis žemės yra „papildomai užimamas plotas“. Nei bylos pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikti jokie duomenys apie minėto 100 m² žemės sklypo įgijimą nuosavybės teisėmis ar jo valdymą kitokiu teisiniu pagrindu. Įrodinėjant, jog J. Č. minėtas sklypas buvo papildomai suteiktas, turėjo būti pateikti tai patvirtinantys dokumentai, o ne deklaratyviai teigiama, jog asmuo įgijo nuosavybės teises, kadangi žemės sklypu naudojosi ir prieš tai buvęs savininkas ar savininkai. Be to, plane nurodytas 100 m² žemės plotas nebuvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje nėra jokių duomenų, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija iki 2010 m. liepos 1 d., o vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba būtų išdavusi kokius nors leidimus ar sutikimus namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodomam 100 m² papildomai užimamam sklypui naudoti ir statyti statinius.

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis su istorija, 600 kv. m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo sujungtas su 164 kv. m. ploto įsiterpusiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sujungus prieš tai nurodytus daiktus, šiam žemės sklypui suteiktas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje esančių VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, įregistruoto žemės sklypo plotas yra 0,0764 ha (600 m² + 164 m²). Šis žemės sklypas priklauso bendraturčiams, 325/764 dalis priklauso J. Č. ir J. Č.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-1018/2024 patvirtino naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką. J. Č. jau nuo 2017 m. lapkričio 7 d. atlikto patikrinimo žinojo apie tai, kad plane, kurio ribos pažymėtinos 2001 m. balandžio 3 d., nurodytas papildomai užimamas valstybinės žemės plotas, pažymėtas taškais 3.4.5.6., nesuteikia teisės jam šiame sklype statyti jokių statinių, nes ir tuos, kurie jau buvo pastatyti valstybinėje žemėje prieš jam nusiperkant žemės sklypą, kaip šių nelegalių statinių naudotojas, J. Č. privalėjo nugriauti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019 m. gegužės 9 d. akte nurodyta neteisėtai pastatyta malkinė nėra ta pati malkinė, kuri nurodyta nagrinėjamu atveju. Be to, malkinę, kuri užfiksuota, kaip neteisėtas statinys, nugriovė jos statytojas I. I..

10. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepasisakė dėl reikšmingos aplinkybės, kad 2017 m. lapkričio 7 d. surašant patikrinimo aktą Nr. 49NZ-804, dabartiniai ginčo statiniai (pavėsinė ir malkinė) jau buvo pastatyti, jie matomi ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto fotonuotraukoje, esančioje civilinėje byloje Nr. e2A-527-267/2020. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas dėl šių ginčijamų aplinkybių išsamiai pasisakė, nurodydamas, kad malkinės ir pavėsinės, užfiksuotos nagrinėjamoje byloje 2022 m. spalio 19 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-551-(14.49.81) nebuvo atliekant patikrinimą 2019 m., tai patvirtina prijungtos civilinės bylos medžiaga. Pirmi neteisėto valstybinės žemės, besiribojančios su J. Č. naudojama jam nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi, naudojimo atvejai (dėl joje pastatytų statinių, kurių dalį tvoros ir šiltnamį, turėjo pašalinti), paaiškėjo dar 2017 m., po ko vyko civiliniai procesai, kurių metu aiškiai konstatuota, kad valstybinėje žemėje negali būti statomi statiniai be savininko sutikimo (galutinis sprendimas priimtas 2021 m. rugsėjo 16 d.). Būtent dėl to J. Č., vykdydamas ankstesnį (2019 m. birželio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-550), nugriovė jo naudotas tvoras ir šiltnamį, bet neteisėtai pastatė skundžiamame nutarime nurodytą malkinę ir pavėsinę. Šiems teismo argumentams pritaria ir apygardos teismas.

11. Neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo pradėta ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininko I. I. atžvilgiu, iš kurio privalomuoju nurodymu PN-549 buvo pareikalauta nugriauti tvorą ir malkinę, pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo (duomenys neskelbtini). I. I. pažeidimus pašalino 2020 m. Taigi priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019 m. gegužės 9 d. akte nurodyta neteisėtai pastatyta malkinė nėra ta pati malkinė, kuri nurodyta nagrinėjamu atveju – šios malkinės skiriasi ir savo išvaizda, o nagrinėjamu atveju yra pastatyta ir pavėsinė prie malkinės. Be to, malkinę, kuri užfiksuota kaip neteisėtas statinys 2019 m. gegužės mėn., nugriovė jos statytojas I. I.. Be to, teisme J. Č. pripažino, kad malkinę ir pavėsinę, kuri nurodyta skundžiamame nutarime, pastatė jis.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl naikinti ar keisti 2024 m. birželio 18 d. nutartį skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.