Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-527-267/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02654-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)

2020 m. spalio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcijos) privalomąjį nurodymą Nr. PN-550 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

2. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė skundžiamą privalomąjį nurodymą priėmė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, pagal savo kompetenciją, nepažeisdama nustatytų procedūrų, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovui 2019 m. birželio 12 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-550 buvo surašytas teisėtai ir pagrįstai.

5. Teismas nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas savo reikmėms naudoja valstybinę žemę, esančią šalia jo sklypo, tvoromis faktiškai yra sukurtas vientisas kiemas, kurio dalis apima valstybinę žemę, jame stovi ir šiltnamis, kurį taip pat reikalaujama nugriauti ginčijamu nurodymu. Tvora, stovinti ant valstybinio žemės sklypo, tiesiogiai pratęsia ieškovo žemės sklypą juosiančią tvorą ir kartu aptveria nurodomą nugriauti šiltnamį.

6. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas neturi teisės disponuoti prie jo žemės sklypo esančia valstybine žeme.

7. Teismas nepagrįstais laikė ieškovo argumentus, esą ginčijame nurodyme išvardytos tvoros ir šiltnamis nelaikytini statiniais. Teismas pažymėjo, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „statinių klasifikavimas“ 7.20. punktu negyvenamiesiems pastatams priskiriami kitos (šiltnamių) paskirties pastatai – augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita). Tvoros priskiriamos kitos paskirties inžineriniams statiniams (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „statinių klasifikavimas“ 12 p.) Šie statiniai laikytini pirmosios grupės nesudėtingais statiniais (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „statinių klasifikavimas“ 15.1 p.).

8. Teismas konstatavo, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra statinių, pastatytų valstybinėje žemėje prie ieškovo žemės sklypo, naudotojas, todėl jam kyla atsakomybė už šių neteisėtų statinių pašalinimą, nepriklausomai nuo to, kas ir kada juos pastatė.

9. Teismas pripažino, kad būtent ieškovui, kurio naudai ir interesams tarnauja neteisėtai pastatyti statiniai, tenka pareiga pašalinti nurodyme nustatytus pažeidimus.

10. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog lygiagrečiai N. plentui pastatyta tvora tęsiasi ne tik palei ieškovo sklypą, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl būtent ieškovui surašyto nurodymo teisėtumo.

11. Teismas kaip niekuo nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus apie tai, kad ginčo statiniai atlieka viešo intereso apsaugos funkciją.

12. Teismas nurodė, kad neteisėta statyba negalima ir ji nepateisintina jokiomis aplinkybėmis, o statinių teisėtumo užtikrinimas, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, yra viešasis interesas. Manydamas, kad tvora valstybinėje žemėje yra reikalinga, nes atlieka gyvenvietės apsaugos nuo plento funkciją, ieškovas privalo to siekti teisinėmis priemonėmis, tačiau tokie argumentai savaime pateisinti neteisėtos statybos negali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas J. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-550 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. nepagrįstais laikytini teismo argumentai, kuriais pasisakoma apie tvorą, kurios ieškovas nestatė;

13.2. teismas nenustatė, kas ir kada pastatė ginčijamą tvorą, ir verčia ieškovą nugriauti ją savo lėšomis arba įrodyti, kad ji yra reikalinga visuomenei;

13.3. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas Nr. PN-550 pašalinti pažeidimus (toliau ir – Nurodymas) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi Nurodyme nenustatyta, koks teisės aktas buvo pažeistas, ir nenurodyta, kada buvo pastatyti šiltnamis ir tvora, kas juos pastatė, kokiu teisiniu pagrindu reikalaujama juos nugriauti, kodėl juos nugriauti turi ieškovas ir kodėl jie negali būti palikti;

13.4. atsakovė yra viešojo administravimo institucija, todėl privalo įrodyti savo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

13.5. ieškovui sprendime nėra išaiškinta, kaip jis gali pašalinti statinių trūkumus ar pakeisti projektą, kad statinių nereikėtų griauti, todėl Nurodymas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų;

13.6. tvora, kuri yra pastatyta lygiagrečiai N. plentui, yra būtina, to reikalauja viešasis interesas;

13.7. apsauginės tvoros griovimas pažeistų ne tik ieškovo, bet ir visų gyvenvietės gyventojų teisėtus interesus;

13.8. atsakovė privalo įrodyti, kad apsauginės tvoros griovimas yra reikšmingas, vertingas ir reikalingas visuomenei ar jos daliai.

14. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. apeliantas neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė;

14.2. apeliantas iš esmės nekritikuoja teismo sprendimo motyvų, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo motyvų, o tik papildomai pakartoja savo 2019 m. spalio 16 d. ieškinyje išdėstytus motyvus;

14.3. pareikštu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-550, vadinasi, teismui kilo pareiga patikrinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, nustatinėti, kas ir kada pastatė ginčo tvorą, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantas, teismas neturėjo nei pagrindo, nei pareigos, juo labiau, kad privalomasis nurodymas surašytas ieškovui kaip statinių naudotojui, o ne statytojui;

14.4. tiek iš prie ieškinio pridėtų priedų matyti, tiek ir Inspekcija šias aplinkybes paaiškino savo atsiliepime, kad ieškovui buvo pateiktas tinkamos formos ir turinio privalomasis nurodymas – jame yra nurodyta tiek jo surašymo data, tiek numeris, matyti ir kiti duomenys;

14.5. privalomasis dokumentas yra elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu – ieškovui buvo pateiktas elektroninio dokumento nuorašas, kurio tikrumas buvo nustatyta tvarka patvirtintas, o taip pat pridėti ir detalūs duomenys, kuriuose ir matyti šio dokumento rekvizitai;

14.6. skundžiamas privalomasis nurodymas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas – t. y. privalomajame nurodyme nurodyta, kad jis surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu dėl to, kad statiniai pasatyti valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl nurodyta statinius nugriauti;

14.7. sutiktina su ieškovo argumentais, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, bet ne dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, o todėl, kad Lietuos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008);

14.8. neteisėtos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (naudotojo, savininko) pažeistų teisių gynimas, tačiau šioms aplinkybėms yra skirtas atskiras procesas, kuris sprendžiamas administracine tvarka;

14.9. ieškovas, siekdamas įteisinti, o ne nugriauti statinius, galėjo pasinaudoti įstatyme numatytomis galimybėmis, o ne kreiptis į teismą siekiant panaikinti privalomąjį nurodymą;

14.10. tokiais veiksmais ieškovas tik siekia užtęsti neteisėtai pastatytų statinių pašalinimo iš valstybinės žemės terminą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suformuoti valstybinės žemės sklypą;

15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. žemės savininkai ir naudotojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau ir – ŽĮ) 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkų ir naudotojų pareigų ir kituose teisės aktuose įtvirtintų žemės naudojimo reikalavimų bei naudoti žemės sklypus pagal nustatytas ribas;

15.2. akivaizdu, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir atitinkamai, ją savarankiškai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę;

15.3. sutiktina su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovas savo reikmėms naudoja valstybinę žemę, esančią šalia jo sklypo;

15.4. ieškovui pagrįstai 2019 m. birželio 12 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-550, o argumentai dėl tvoros ir kitų statinių negali būti laikomi pagrįstais, nes už neteisėtą statybą yra laikomas atsakingu ir statytojas, kuris valdo ar naudojasi neteisėtos statybos objektais;

15.5. byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių apelianto nurodomas aplinkybes, kad pastatyta tvora lygiagrečiai N. plentui yra būtina, todėl apelianto nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti;

15.6. apeliantas statybų patikrinimo ir privalomojo nurodymo surašymo metu statybų valstybinę priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių galimybę būti statytoju;

15.7. Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi sutikimo ieškovui ar kitiems asmenims statyti tvorą valstybinėje žemėje;

15.8. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi teisę ne tik konstatuoti savavališkos statybos faktą, bet ir reikalauti pašalinti laisvoje valstybinėje žemėje neteisėtai (savavališkai) pastatytus statinius;

16. Ieškovas J. Č. 2020 m. rugpjūčio 28 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2020 m. kovo 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkis Nr. P3-98 „Dėl 2019-06-12 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr.PN-550 papildymo.“ Apeliantas nurodė, jog šis įrodymas, gautas jau po teismo sprendimo priėmimo, patvirtina ieškinio argumentus, kad skundžiamo privalomojo nurodymo redakcija neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

19. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad pateiktas rašytinis įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateiktas rašytinis įrodymas priimamas ir vertintinas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

21. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (TPSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis).

22. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalį, statybos patikrinimo metu nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai.

23. 2019 m. birželio 12 d. atsakovė ieškovui surašė šioje byloje ginčijamą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus: nugriauti tvorą ir šiltnamį, pastatytus valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui taip pat nurodyta sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją (t. 1, e. b. l. 4–7).

24. Nurodyme pažymėta, kad tvoros ilgis ir šiltnamio užstatytas plotas užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. lapkričio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-804 pridedamojoje schemoje. Žemės sklypo naudotoju nurodytas J. Č., konstatuota, kad pažeidimai užfiksuoti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini). Pažeidimus nurodyta pašalinti iki 2019 m. gruodžio 12 d. Ieškovui taip pat nurodyta sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją.

25. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2020 m. kovo 24 d. potvarkiu „Dėl 2019-06-12 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-550 papildymo“ papildė ginčo potvarkį, įrašydamas į jį šiuos žodžius „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“

26. TPSVPĮ 14 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

27. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. balandžio 9 d. išvadose dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto nurodė, kad, nesant ar neidentifikavus statytojo, būtina nustatyti atsakomybę už savavališką statybą kitiems asmenims: statinio savininkui (valdytojui), jo nesant – žemės sklypo savininkui (valdytojui). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo valią, išreikštą šioje išvadoje, išaiškino, kad reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nesant nustatyto statytojo, teikiami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytu eiliškumu: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; tik nesant nustatytų šių asmenų, minėti reikalavimai teikiami žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020, 47, 50 punktai).

28. Savavališkos statybos sustabdymo ir jos padarinių šalinimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ Šio reglamento 131 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai savavališkai pastatytas statinys yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje ir statytojo, statinio (jo dalies) savininko, valdytojo ar naudotojo nėra ar jis nežinomas, savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų nesurašomas. Šiuo atveju surašomas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir apie tai per 5 darbo dienas nuo šio akto surašymo dienos raštu pranešama valstybinės žemės valdytojui ir atitinkamos savivaldybės administracijai.

29. Ginčijamas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus – nugriauti statinius, pastatytus valstybinėje žemėje, – surašytas ieškovui kaip savavališkai pastatytų statinių naudotojui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija šį statybos valstybinės priežiūros pareigūno surašytą privalomąjį nurodymą, teigdamas, kad nurodymas jam surašytas nepagrįstai, nes žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis įsigijo 2003 metais ir visi privalomame nurodyme išvardyti statiniai jau buvo pastatyti.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad, ieškovui ginčijant Privalomąjį nurodymą, kuriame jis įvardytas kaip ginčo statinių naudotojas, pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti tokio ieškovo įvardijimo Privalomajame nurodyme pagrįstumą.

31. Pagal VĮ Registrų centras duomenis – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), savininkai yra ieškovas J. Č. ir byloje nedalyvaujantys asmenys: J. Č., I. I., I. I.. Šie asmenys yra sudarę susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau susitarimas į bylą nepateiktas.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. birželio 12 d. Nurodyme žemės sklypo naudotoju nurodytas J. Č. ir konstatuota, kad pažeidimai užfiksuoti valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nors, kaip nurodyta šios nutarties 32 p., nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuotas.

33. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nesirėmė aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškovo, kaip ginčo statinių naudotojo, statusui patikrinti, o byloje nepakanka duomenų išvadai, kad ieškovas J. Č. yra vienintelis valstybinės žemės sklypo, kuriame nustatyti pažeidimai, ir jame esančių statinių naudotojas.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nenustatė, kas ir kada valstybinėje žemėje lygiagrečiai N. plentui ir sklypui (duomenys neskelbtini) pastatė tvorą iš betoninių blokų, tačiau ginčo Patvarkymu ieškovas įpareigotas savo lėšomis nugriauti 16 m betoninės tvoros dalį, nors ši tvora nesiriboja su J. Č. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualus ir taikytinas viešojo ir privataus intereso pusiausvyros principas. Taikant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo reiškia elgtis protingai (CK 1.5 straipsnis). Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013, 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020).

35. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo patvarkymo teisėtumo taikant viešo ir privataus intereso pusiausvyros ir proporcingumo principų, nesiaiškino, ar patvarkymu taikyta ieškovo J. Č. atžvilgiu priemonė yra tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti, ar ji tokia reikalinga, per daug nesuvaržo apelianto, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Šiame kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kilusį ginčą svarbu nustatyti, kaip buvo išspręsti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akte konstatuoti valstybinės žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), naudotojo I. I. pažeidimai – rytinėje sklypo dalyje įrengta 20 m² valstybinės žemės užimanti malkinė ir lygiagrečiai N. plentui ir sklypui 19 pastatyta tvoros iš betoninių blokų dalis – 13, 80 m, ties bendraturčio I. I. naudojama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi.

36. Taikant interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus būtina išsiaiškinti ir tai, kaip išspręsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. birželio 18 d. kreipimasis Nr. 49GJ-322 į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją „Dėl tvoros šalia sklypo (duomenys neskelbtini)“ prašant atlikti statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūras bei apelianto J. Č. 2019 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus m. savivaldybei pateiktas prašymas Formuoti naują valstybinės žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 128–134, t. 2, e. b. l. 59–62).

37. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nesiaiškino šioje nutartyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, bei į tai, kad šių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų bei apribotų šalių teisę į apeliaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, nepasisako (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Skundžiamą sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.