Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

skundą padavusiam asmeniui J. Č. (toliau – ir Pareiškėjas) ir jo atstovui advokatui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės G. U. 2023-10-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-3352-2023, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos apsaugos vyriausiosios specialistės G. U. 2023-10-10 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-3352-2023 (ROIK: 23223484645) (toliau – ir Nutarimas) J. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad J. Č. pažeidė įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Nutarime konstatuota, kad Vilniaus miesto skyrius 2022-10-19 11.30 val. atlikęs valstybinės žemės, esančios greta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), naudojimo patikrinimą vietoje, užfiksavo, kad Žemės sklypo šiaurės-rytų pusėje pastatyta metalinė tvora, šiaurės-vakarų pusėje pastatyta betoninė tvora, vakarinėje pusėje pastatyta vielos tinklo tvora ir mediniai statiniai (malkinė ir pavėsinė). Vietoje atlikta fotofiksacija, pamatuotos tvoros ir statiniai. Statinių valstybinėje žemėje užimamas žemės plotas yra: 19 m² (A statinys - malkinė) ir 6 m² (B statinys - pavėsinė). Blokinės tvoros, esančios valstybinėje žemėje, ilgis – 13,69 m, o vielos tinklo tvoros – 6,34 m. J. Č. paskirtas įspėjimas.

Nutarime taip pat nurodyta, kad J. Č. informavo, jog statinius (A ir B) statė, bet blokinės ir vielos tinklo tvoros jam nepriklauso. Taip pat įsipareigojo statinius (A ir B) pašalinti. J. Č. sūnus, veikiantis pagal J. Č. ir jo sutuoktinės notaro patvirtintą įgaliojimą, patvirtino, kad statiniai (A ir B) priklauso J. Č. ir jo sutuoktinei, o blokinės ir vielos tinklo tvoros – kitiems bendrasavininkams (b. l. 10-11).

Pareiškėjo J. Č. atstovas advokatas S. P. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą, nes pareiškėjui neaišku už kokius pažeidimus jam paskirta nuobauda, nes nutarime motyvuotai neįvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Skunde nurodoma, kad:

1.1. administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad statiniai (A ir B) priklauso J. Č. ir jo sutuoktinei, o blokinės ir vielos tinklo tvoros - kitiems žemės sklypo bendrasavininkams. Pasak pareiškėjo, dar žemės sklypo įsigijimo momentu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią minėtos tvoros nepatenka į pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribas ir Pareiškėjas jomis nesinaudoja. Atkreipia dėmesį, kad institucijos rašte pareiškėjui pasiūlyta iki 2024 m. kovo 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus, atitinkančius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Tačiau jis įpareigotas pašalinti visus žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-551-(14.49.81.) nurodytus statinius. Visi statiniai, iš kurių priklausantys ir kitiems asmenims, nurodyti ir skundžiamame nutarime. Tačiau pareiškėjo nuomone, jis neturi atsakyti už galimai neteisėtus žemės sklypo bendrasavininkų veiksmus;

1.2. Pareiškėjo nuomone, jis negalėjo padaryti administracinio nusižengimo ir dėl to, kad statiniai (A ir B) pastatyti jam priskirtame žemės plote. O šią aplinkybę patvirtina papildomai pateiktas 2001 m. Nekilnojamojo turto kadastre registruotas Namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuris (duomenys neskelbtini) pasirašytas Žemėtvarkos tarnybos, kad statiniai (A ir B) pastatyti plane pažymėtame papildomai pareiškėjui suteiktame žemės sklypo plote (b. l. 3-5).

Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymai teisme

Teismo posėdyje J. Č. paaiškino, kad viskas prasidėjo nuo 2002 m. (pagal 2024-04-11 teismo posėdžio garso įrašą). Turi žemę, todėl atėjus žiemos laikotarpiui, pasistatė malkinę. Žemės jam pakako. Daug kartų atvažinėjo NŽT ar statybų inspekcija, bet niekas nesakė, kad tai nelegalu. Tvoros ne jo. Kas buvo nurodyta seniau, tai viskas nugriauta. Vilniaus apygardos teismo sprendimą žino. Betoninė tvora nugriauta. Nežino, koks buvo betoninės tvoros ilgis. Ji buvo pakankamai ilga, nes visa gatvė buvo apstatyta. Toje pusėje, kur jo žemė, buvo dar vartai. Tvoros, kuri buvo jo pusėje, ilgis buvo apie 20 m. Nugriovė viską, už ką jį baudė. O dabar jis gauna dokumentus, kad vėl reikia nugriauti. Prisidėjo visos tvoros, malkinės. Sakė, kad malkinė priklauso jam, bet visos tvoros ne jam priklauso. Jeigu žiūrėti į (duomenys neskelbtini) pl., tai tinklinė tvora iš dešinės pusės jo kaimyno žemėje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. Č. atstovas advokatas S. P. palaikė skundą bei nurodė, kad surašyti du nutarimai ir jie yra neindividualizuoti, t. y. jie identiški. Du asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn neišsiaiškinus jų kaltės. Šio fakto nustatymas yra pagrindas nutarimą dėl administracinio nusižengimo panaikinti. Mano, kad kalbant apie šį procesinį pažeidimą, teismas negali ir neturėtų teisės pasisakyti iš dalies, kad byloje nustatyta ir išsiaiškintos aplinkybės, kad vielos tinklo ir mūrinė tvora nugriauta, todėl Pareiškėjui lieka įvykdyti kitą nutarimo dalį ir nugriauti malkinę ir pavėsinę. Nutarimo priėmimo metu nevertintas planas, kuris suderintas su NŽT, pasirašytas ir patvirtintas NŽT. Yra viena nauja aplinkybė, o būtent teismo sprendimas dėl sklypo naudojimosi tvarkos, kur nurodyta, kas kieno pusėje yra. Tam, kad galėtų įgyvendinti savo teises, J. Č. turi žinoti institucijos motyvus dėl šio žemės padalinimo plano, kuriame padalinta ši valstybinė žemė. Taip pat teisinis argumentas yra tas, kad J. Č. buvo fiksuotas tuo metu, kai tie asmenys manė, kad pavėsinė ir malkinė yra toje žemės sklypo dalyje, kuri ir priskirta J. Č. pagal šitą planą. Iš nuotraukų matyti, kad malkinė tikrai buvo ir 2019 m., tačiau anksčiau to niekas nematė. O dabar atvykus dėl I. I. pažeidimo, pusė tvoros priskyrė J. Č. pažeidimui. Pareiškėjas nugriovė šiltnamį, tvorą iš kairės pusės ir betoninę tvorą. Malkinės ir pavėsinės griauti nereikėjo. Šiuo atveju, ta situacija turėtų būti vertinama J. Č. naudai. Negalima J. Č. bausti, nes jis mano, kad sąžiningai naudojosi ta žeme. Be to faktiškai to sklypo iki (duomenys neskelbtini) pl. niekam nereikia, nes jį prižiūri tai vienas, tai kitas kaimynas ir tai daro 20 metų. Buvo pasistatę tvorą, dabar ten rekonstrukcija vyksta ir įsivaizduoja, kad valstybė pasistatys kitą tvorą, kuri vėl atskirs šią dalį. Išsipirkti žemės negalima, nes iš kairės pusės yra nesuformuluotas žemės sklypas ir mažas plotas, kurį visi kaimynai aplink išsipirkę, patenka į to iš kairės pusės nesuformuoto sklypo dalį. Taigi abu gyventojai yra šios situacijos įkaitai bei reikalaujama nugriauti pastatus, kurie niekam netrukdė ir dabar netrukdo. J. Č. šildosi malkiniu katilu ir malkas turi kažkur laikyti, todėl malkinė tuo tikslu ir pastatyta. J. Č. (duomenys neskelbtini), jo pajamos nėra didelės. Jeigu NŽT mano, kad malkinę reikia nugriauti, nes ji pastatyta ant valstybinės žemės, kuo jie abejoja, tai tegul dar kartą įvertina ir priima individualų sprendimą dėl konkrečių veiksmų. Palikus galioti šį nutarimą, gausis tokia situacija, kad po to vėl reikės aiškintis ar nugriautas I. I. ar ne I. I. kažkoks objektas, ar kad kažkas kažką turėjo padaryti. Mano, kad nagrinėjamu atveju teismas turi priimti sprendimą nutraukti administracinę teiseną. Institucijos surašytame patikrinimo akte neatsižvelgta į Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centre registruoto žemės sklypo naudojimo tvarką. Paskutiniame puslapyje yra namų valdos žemės sklypo naudojimo planas (b. l. 13). Plane yra linijos F ir C, viduryje sklypo pažymėtas namas. F ir C ribos nustato, kad šiuo atveju J. Č. sklypas yra tarp E ir F D C ribų, o kaimyno – ABCF ribos. Namas pažymėtas viduryje, netaisyklingos formos ir šio žemės sklypo ribos įdomiai pažymėtos. Tais metais, kai buvo žymimos žemės sklypo ribos, plano viršuje nurodyta – „3.4.5.6. pap užimamas plotas 100 m²“. Plano viršuje, sklypo riboje nurodyta (duomenys neskelbtini) pl. ir toje vietoje yra parašas, antspaudas, kad sklypas registruotas registre bei pažymėta, kad papildomai suteiktas valstybinės žemės plotas. Pareiškėjas iš vienos pusės prie sklypo pasistatė tam tikrus pastatus ir jais naudojasi. Tiksliai nežino, ar pareiškėjas tuos pastatus pasistatė, ar jau nusipirko su pastatais. O iš kitos pusės kaimynas. Šis planas pridėtas prie J. Č. įsigyto sklypo sutarties. Kaip supranta, naudojimo patikrinimo metu į šį planą nebuvo atsižvelgta. Taip pat nepasisakyta, kaip vertinti tą žemės plotą, kuris yra papildomai suteiktas ir kiek jo galima naudotis. Žemėtvarkos tarnybos specialisto parašas yra, tai reiškia, kad buvo suderinta su planu, iš VĮ Registrų centro. Jų (pareiškėjo ir jo atstovo) nuomone, ši aplinkybė svarbi, tačiau neaptarta nei skiriant įspėjimą pareiškėjui, nei tikrinant šitą faktą. Pažeidimai, kuriuos pasiūlyta pareiškėjui pašalinti, nurodyti visi, bet Pareiškėjas mano, kad jis negali pašalinti pažeidimų arba statinių, kuriuos pastatė kaimynas ir, kurie būtent yra toje kaimyno pusėje, todėl neįmanoma įvykdyti šio nutarimo, nors ir norėtų jį įvykdyti geranoriškai. Svarbu ir tai, kad jeigu pareiškėjas neįvykdys šio nutarimo ir jo neskųstų ir nutarimas įsigalioja, tai formaliai toliau būtų priimtas privalomasis nurodymas nugriauti tuos statiniu. Tokiu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės, nes jis būtų įpareigotas veikti ir dėl tų pastatų, kurie jam nepriklauso ir, kurių jis nepripažįsta, o būtent dėl kaimyno pastatytos tvoros. Ta tvora atskiria tą teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) pl. Jiems nežinoma, kaip kaimynas elgiasi ir ar jam surašytas toks pat nutarimas. Todėl, jei Institucija mano, kad padarytas nusižengimas, tai tiek nutarimas, tiek patikrinimo aktas turi būti surašyti tinkamai, aiškiai, konkrečiai ir būtent dalyje dėl pareiškėjo. Jo žiniomis, J. Č. neįvykdė institucijos įpareigojimo nugriauti statinius, nes jis nesutinka ir nežino, kuriuos pastatus griauti. Nežino, ar gali griauti savo ar kaimyno pastatus. Jo žiniomis, J. Č. nenugriovė dviejų medinių pastatų – malkinės ir pavėsinės. Malkinės viena pusė yra ant J. Č. teritorijos, o kita ant valstybinės. Tai, kad pastatas yra valstybinėje žemėje, ginčo nėra. Pareiškėjas ginčija, kad malkinė ir pavėsinė stovi ant jam priskirtos žemės, kuri registruota NŽT ir VĮ Regitrų centre, kaip papildomas žemės plotas. Žmogus įsigijo tą žemę. Įsigijęs nekilnojamąjį turtą, manė, kad ta žemė jam priskirta ir naudojasi ta pavėsine. Aplinkybė, kad asmuo planuoja išsipirkti žemės sklypą, nereiškia, kad asmuo pripažįsta padaręs nusižengimą. Betoninė tvora yra gerokai už ribos. Buvo nagrinėjama byla dėl betoninės tvoros. Tuo metu buvo ir malkinė su pavėsine, tačiau kai Institucijos atstovai atvyko apžiūrėti, niekam dėl šių objektų nekilo jokių problemų. Tuo metu nebuvo reikalaujama nugriauti malkinės ir pavėsinės. Dėl malkinės, tai tuo metu nesiaiškinta dėl papildomai priskirtos žemės. Buvo galima suprasti, kad tame papildomai priskirtame žemės plote malkinė gali stovėti. T. P. pasistatė jam priklausančioje žemėje malkinę ir pavėsinę, ir tai pirminio patikrinimo metu ginčų nekėlė, o ir Pareiškėjas nebuvo įpareigotas jų nugriauti. Tada buvo nugriauti tvora ir šiltnamis. Kairėje pusėje žemės sklypas nesuformuluotas ir ten buvo pastatytas šiltnamis. Buvo pareikalauta nugriauti. Pareiškėjas nurodymus įvykdė, bet dabar įvyko antras patikrinimas tame žemės sklype, kuris priklauso pareiškėjui nuo 2002 m. Institucija antrą kartą puola pareiškėją ir liepia nugriauti statinius, kurie arčiau jo namo ir jis jais naudojasi. Šiuo atveju situacija kitokia lyginant su ankstesnėmis bylomis. Tada tvora buvo toliau, o pavėsinė ir malkinė yra tame plote, kurį pareiškėjas įsigijo. Tvora yra kaimynų pusėje, už pavėsinės. Plane, Č. pusė yra kairėje. Metalinė tvora sujungta su betonine tvora ir yra kaip vientisas junginys kaimynų pusėje. Pirmose dviejose nuotraukose yra vielos tinklo tvora, kuri yra prigludusi prie betoninės tvoros ir dar už betoninės tvoros ji yra dešiniau per 40 cm.

Civilinėje byloje yra ginčas tarp dviejų kaimynų dėl naudojimosi bendru sklypu tvarkos nustatymo. Senasis planas dėl naudojimosi tvarkos pateiktas civilinėje byloje. NŽT pozicija tokia, kad ji neužsiėmė pozicijos pritarti vienam žemės sklypo padalinimo planui ar kitam civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju kalbama apie kitą bylą, kuri inicijuota NŽT surašant administracinį nusižengimo protokolą, pagal kurį J. Č. turi nupjauti tvoras, kurios ne jo teritorijoje, tiek pagal seną, tiek pagal naują planą. Šios bylos esmė, kad J. Č. turi nugriauti kaimyno pastatytas tvoras. Iš bylos medžiagos, iš teismo sprendimo, matyti, kad patikrinimų dėl J. Č. sklype esančių statinių, buvo ne vienas. Pareiškėjas įvykdė sprendimus dėl šiltnamio, vielos tinklo ir betoninės tvorų. Statybų inspekcija kelis kartus tikrino tą įvykdymą. Nežino, kodėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodoma, kad malkinė stovi valstybinėje žemėje, galbūt tik kažkas cituojama, nes ginčo toje byloje dėl malkinės nebuvo.

Dėl civilinio ginčo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, apibendrinant galima pasakyti taip, kad kadangi teismas nustatinėjo naudojimosi tvarką ir pagal šiuo atveju, atsakovo J. Č. ieškinį pateiktą žemės naudojimo planą, dalis pavėsinės yra Č. sklype, o dalis valstybinėje žemėje, tai pagal naudojimosi tvarką, ta dalis, kuris yra Č. sklype, ir liko pagal naudojimo tvarką, pagal galinę sieną nueinant prie betoninės tvoros. Ta dalis su pavėsine ir malkine palikta Č. Palikta tiek, kiek yra sklypo ribos. Faktinė situacija yra dar įdomesnė, nes palei (duomenys neskelbtini) kelią dabar vyksta rekonstrukcija, yra didelė tvora ir ten niekas negali eiti, nes visi užsitvėrę. O kadangi pareiškėjo sklypas yra mažesnis, šalia yra nesuformuotas žemės sklypas, tai Pareiškėjas ir jo kaimynas negali išsipirkti to žemės sklypo. Kiti kaimynai išsipirko žemę, nes atitiko tuos matmenis. Atsisako parduoti šalia esantį sklypą, dėl ko patenkama į tokią situaciją, kad tas 100 m² sklypas yra dalis iš kairės pusės esančio 6 a sklypo ir dėl to negalima išspręsti šio žemės ploto klausimą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos atstovas M. M. teisme nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas teisėtai. Pareiškėjas savavališkai užėmė valstybinės žemės plotą, kurį advokatas traktuoja kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nekilnojamąjį turtą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokole aiškiai įvardinta, kad sklypas priklauso valstybei. Papildomai užimamas plotas „3.4.5.6.“ traktuotinas kaip valstybinė žemė. J. Č. įgaliotas atstovas informavo, kad planuojama išsipirkti valstybinės žemės plotą, kuriame pastatyti statiniai. O tai reiškia, kad J. Č. įgaliotas asmuo pripažįsta, kad jo tėtis pastatydamas statinius padarė administracinį nusižengimą, nes traktuoja, kad tai ne jų žemė, nes tuos žemės sklypus planuoja išsipirkti. Šiai dienai, pagal užfiksuotus duomenis ir surinktus įrodymus, akivaizdu, kad ant valstybinės žemės neteisėtai pastatyti pastatai. Dėl plano (b. l. 13), tai plano viršuje yra pavardė ir namų žemės sklypo ribų planas. Tai reiškia, kad yra konkreti namų valda, net jeigu tai ir būtų naudojimo tvarka, nepaisant to, kad yra bendrasavininkai ir jie abu traktuojami kaip atsakingi arba kaip šiuo atveju, kaip J. Č. atsakingas už administracinio nusižengimo padarymą. Planas sudarytas 2002 m.

Nemano, kad namų valdos žemės planas (b. l. 13) yra naudojimosi tvarkos planas, nes neaišku kaip traktuoti, kas kam priklauso.

Protokole įvardinta, kad J. Č. pripažįsta, kad pavėsinė ir malkinė jo. Dėl tvoros kilęs ginčas, tačiau teisme išsiaiškinta, kad vielos tinklo tvora yra J. Č. pusėje.

Pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą, tvora buvo nugriauta. Tačiau šiai dienai turi užfiksuotus duomenis, kad vis dar pažeidimai yra. Pareiškėjas buvo atsiuntęs informaciją, kad tvora buvo nugriauta. Tačiau malkinė ir pavėsinė nenugriautos. Dėl betoninės ir vėlinės tvorų, remiasi užfiksuotais duomenimis, esančiais fotolentelėje. Jų (Institucijos) suvokimu, tai ta pati tvora.

Nori atkreipti dėmesį į NŽT pareiškėjui siųstą laišką, kurio 15 lape aiškiai įvardinta ir aiškiai matomas pažeidimas. Ant valstybinės žemės pastatyti statiniai, pavėsinė. Dalis ant vielos tinklo tvoros. šio dokumento duomenimis, akivaizdu, kad statiniai niekur nedingo ir nėra nugriauti. Pareiškėjas 2023 m. kovo 20 d. NŽT atsiuntė laišką, kuriame prašo suteikti protingą terminą statiniams nugriauti. Iš to seka, kad protingas terminas, t. y. daugiau nei metai, jau praėjo. Tačiau nesiimta jokių veiksmų. Šiai dienai Pareiškėjas pripažino, kad yra pažeidimas, bet ir toliau neketina to pažeidimo panaikinti.

Iš plano matyti, kad pagal esamą situaciją pareiškėjas neįvykdė to įpareigojimo, todėl jam sunku pasakyti, kodėl buvo nurodyta, kad įvykdyta. Negali pasakyti, kodėl buvo konstatuota, kad įvykdė, nes pagal faktą akivaizdu, kad metalinė tvora nėra nugriauta. Tačiau traktuotina, kad metalinė tvora yra pareiškėjo pusėje. Nors Pareiškėjo atstovas mini, kad tinklinė tvora 6,34 m² yra kaimynų pusėje. Tačiau pasižiūrėjus į žemėlapio kopiją, matosi, kad ta metalinės tvoros dalis yra Pareiškėjo pusėje. Pridedamo žemės sklypo dalį padalinus pusiau, vis tiek lieka Pareiškėjo pusėje ir toliau mažiau yra A ir B pastatai. Todėl ir privalo nugriauti J. Č.. Metalinė tvora su betonine tvora netraktuotina kaip vientisas junginys. NŽT 2023 m. kovo mėnesio laiške, fotolentelėje esančioje pirmoje nuotraukoje matosi, kad vielos tinklo tvora yra nesujungta su betonine tvora.

Administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas I. I. dėl sklype esančių statinių, įskaitant ir tą pačią tvorą (betoninę ir vielos tinklo). Dėl vielos tinklo tvoros, tai jis (Institucijos atstovas) I. I. aiškino, kad tai tarsi kaip ir ne jų yra, nugriauti turėtų Pareiškėjas.

Liudytojas I. I. (I. I.) apklausiamas teisme paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokolas jam taip pat buvo surašytas. Jis naudojasi tuo plotu, kuris įregistruotas VĮ Regitrų centre, o papildomas plotas jų prižiūrimas. Betoninė tvora nugriauta prieš metus, dar iki nutarimo ir apie tai buvo pranešta NŽT. Betoninės tvoros, kuri atskiria žemę nuo (duomenys neskelbtini) pl., nebėra. Kai buvo surašytas patikrinimo aktas, buvo atliktas tyrimas ir tyrimo metu jis pažadėjo nugriauti nelaukdamas jokių nutarimų ir apie tai pranešė NŽT. Jis (liudytojas) ją nugriovė.

Vielos tinklo tvora buvo pastatyta tarp jų žemės dalių ir po to pratęsta iki betoninės tvoros. Vielos tinklo tvorą statė namo kaimynas. Nutarime buvo nurodyta, kad čia jam (liudytojui) priklauso. Jis (liudytojas) parašė ir pabandė paprieštarauti, bet jokio atsakymo negavo ir tvorą irgi nugriovė dar nesant priimtam nutarimui. Šios tvoros buvo nugriautos likus porai mėnesių iki nutarimo priėmimo. Nutarimas priimtas 2023 m. spalį pagal 2022 m. aktą su terminu nugriauti iki 2023 m. kovo 1 d. NŽT neatvyko patikrinti, nebent tikrino be jo. 2022 m. patikrinimo aktą jis pasirašė, sutiko, kad viskas teisingai. J. Č. taip pat pasirašė ir sutiko, kad teisingai parašyta. Vietoje, kai buvo surašomas patikrinimo aktas, jų neklausinėjo kas ką statė ir už kieno pinigus bei, kam priklauso. Žmogus matavo koordinates su savo prietaisais. Pamatavo viską, kas sklype ir už jos ribų buvo. Tada jau patikrinimo akte buvo nurodyta, kad keturi objektai stovi valstybinėje žemėje, o su kitais pamatuotais objektais buvo viskas gerai.

Sieną statė atskirai. Betoninė siena buvo nevientisa. Ją buvo pasistatęs J. Č. ir vėliau pasiūlė jam (liudytojui) statybininkais pasinaudoti. Buvo mintis, kad reikia užsidaryti nuo (duomenys neskelbtini) pl., nuo triukšmo ir automobilių. Todėl jis (liudytojas) tuos pačius statybininkus ir pasisamdė. Taigi mūrinę tvorą jis statė už savo pinigus, o vielos tinklo tvorą pastatė už bendras lėšas. Negali pasakyti, koks buvo tikslas J. Č. turėti vielos tinklo tvorą iki jo (liudytojo) betoninės tvoros. Tvora buvo pusiau nugriauta, ji tiesiog stovėjo. Jis, kai buvo tyrimas, pažymėjo, kad kaimynas pradėjo griauti. J. Č. nepradėjo griauti vielos tinklo tvoros, jis (J. Č.) kažką tvarkė ir apvyniojo. Šią tvorą nugriovė jis (liudytojas). Vielos tinklo tvora įmontuota metalinius stulpelius įkalus į žemę ir tinklelis uždėtas.

Dėl situacijos su malkine yra mįslė, nes patikrinimai buvo kokie 3-4 ir malkinė iki šiol stovi. Jam (liudytojui) nutarimu liepė nugriauti iki kovo 1 d., o J. Č. pasiūlė pačiam daryti, kada jis nori.

Jo nutarime nebuvo nurodyta nugriauti pavėsinę ir malkinę. Nei pavėsinė, nei malkinė nenugriautos. Šiuos objektus mato pro langą. Jo niekas neprašė jų nugriauti, nes tai ne jo statiniai. Šie statiniai J. Č.. Dalis statinių yra Č. pusėje, t. y. pusė pavėsinės yra J. Č. pusėje, o kita pusė pagal aktą – valstybinėje žemėje.

Jis, sklypo dalį, kuri eina link (duomenys neskelbtini) pl., labiau prižiūri, nes ten yra keletą augalų, porą medžių. O dėl kaimyno, tai žino, kad jis aktyviai naudojasi. Buvo šiltnamis, dar kažkas buvo, sakė nugriauti. Betoninę tvorą teko nugriauti. Tvarkė (liudytojas) savo žemę, o vėliau pradėjo tvarkyti ir valstybinę.

J. Č., jų teismo metu, buvo pateikęs prašymą išsipirkti žemės sklypą, bet jam atsakyta, kad ši dalis neatitinka įsiterpusios žemės apibūdinimo. Kiek supranta, yra atsakymas, kad nėra tų sąlygų, kurios apibūdinamos, kaip pagrindas išsipirkimui. Iš kairės pusės sąlygos buvo, žmonės išpirko, o iš dešinės pusės – ne (žiūrint pagal (duomenys neskelbtini) pl.).

Pamena įvykį, kai buvo civilinė byla, dar viena administracinė byla ir ten buvo įpareigojimai nugriauti tam tikrus statinius. Bet nežino, koks buvo sprendimas. Matė, kad nugriovė betoninę sieną ir dar kažką, galbūt šiltnamį, bet nepamena tiksliai. Tačiau sieną nugriovė tikrai, nes vėliau ir jis (liudytojas) griovė.

Liudytojas D. S. apklausiamas teisme nurodė, kad jis nekonstatavo, kad J. Č. turi nugriauti betoninę sieną. Jis tik atliko patikrinimą ir užfiksavo esančius objektus, pamatavo koordinates, atliko foto fiksaciją, tačiau, kas ką turi nugriauti nekonstatavo. Jis parengė savo patikrinimo aktą ir atidavė kitiems buvusiems kolegoms. Po patikrinimo daugiau nevyko į tą vietą. Jam nežinoma, kad anksčiau buvo nagrinėjamas ginčas dėl statinių nugriovimo ir, kad tada buvo nugriauti kiti statiniai. Prieš patikrinimą nematė 2021 m. kadastre registruoto namų valdos žemės sklypo ribų padalinimo plano. Patikrinimo metu taip pat nematė minėto plano. Apie tikrinimus žemės sklypus duomenis gaudavo iš VĮ Registro centro duomenų bazės, iš kadastrinių žemėlapių. Gaudavo sklypų ribas, koordinates. Jeigu sklypams būdavo atlikti kadastriniai matavimai, tokiu atveju koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Kartais būdavo, kad sklypai preliminariais matavimais suformuoti, tai tada duomenis gaudavo iš NŽT archyvų. Jei gerai atsimena, tai šiuo atveju, kadastriniai matavimai jau buvo atlikti ir vadovavosi kadastro žemėlapio duomenimis. Remiantis kadastro žemėlapiu ir jo vietoje pamatuotų objektų koordinatėmis nustatė, kad statiniai, užfiksuoti patikrinimų akte (malkinė, pavėsinė, tvoros) yra ne ant J. Č. ir I. I. žemės sklypų. Objektai stovėjo ant valstybinės žemės, kuri yra prie šio nagrinėjamo žemės sklypo. Gerai neprisimena, bet atrodo, kad patikrinimo metu dėl objektų sakė, kad stovi ne jų (J. Č. ir I. I.) žemės sklype, o valstybinėje žemėje ir, kad juos reikėtų pašalinti. Negali pasakyti, kaip šie asmenys reagavo į tai, kad reikia pašalinti šiuos objektus, tačiau kažkokio priešiško elgesio ar kalbos nebuvo iš dalyvaujančių asmenų. Jis (liudytojas) pagrinde nustatydavo faktines aplinkybes vietovėje, o vėliau administracinį tyrimą ir teiseną vykdydavo kiti kolegos, tad po patikrinimo neatliko jokių veiksmų. Neskirstė kas ką turi nugriauti, tai aiškinosi kiti kolegos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2002 m. liepos 24 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. Č. ir jo sutuoktinei J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Likusi žemės sklypo dalis priklauso bendraturčiams I. I. ir I. I.. Iš kadastro žemėlapio išrašo kopijos matyti, kad kitoje sklypo pusėje lygiagrečiai yra išsidėstęs Nemenčinės plentas.

Byloje yra Namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, sklypo ribos pažymėtos 2001-04-03 kadastro žemėlapyje. Nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos pažymėtos taškais 1 2 3 4. Plane, be nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų, pažymėtas ir papildomai užimamas 100 kv. m plotas taškais 3 4 5 6. Sklypai per vidurį perbraukti tiese pieštuku ir pieštuku surašyti taškai ABFC bei FCED (b. l. 13), kurie, pasak pareiškėjo, žymi bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo ir papildomai priskirto žemės sklypo naudojimo tvarką.

Iš 2002 m. liepos 24 d. buto ir žemės sklypo pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarties nuorašo matyti, kad J. Č., J. Č. šios sutarties pagrindu bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo vieną antrąją dalį žemės sklypo, turinčio 0,06 h ploto (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 242,16 m² bendro ploto su bendro naudojimosi patalpa pažymėta a-1 (1/2 iš 5,17 m²)). Sutartyje nurodyta, kad viena sutarties šalis naudosis Namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 (sklypo ribos pažymėtos 2001-04-03 kadastro žemėlapyje) žemės sklypo dalimi, plane pažymėta ABCF, o Č. naudosis parduota žemės sklypo dalimi (1/2), minėtame plane pažymėtame raidėmis FCDE, nesudarant kliūčių pirkėjams patekti į jų nupirktą butą (b. l. 91-97).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-251-1133/2024“ nurodyta, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis su istorija (registro Nr. 1/4332) 600 m² ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), sujungtas su 164 m² ploto įsiterpusiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Sujungus prieš tai nurodytus daiktus šiam žemės sklypui suteiktas žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) nuo pat jo suformavimo dokumentų buvo 600 m² ploto. Tarnybos vertinimu, parengtas Planas negali būti aplinkybe, patvirtinančia teisėtą pagrindą valdyti šią 100 m² ploto dalį ir/ar sukuria kokį nors lūkestį pareiškėjui. Duomenų, kad Plane nurodytas 100 m² ploto žemės sklypo dalis buvo suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nėra, taip pat Tarnyba neturi duomenų, kad ankstesni žemės sklypo savininkai būtų ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įgytų teisinį pagrindą valdyti šią žemės sklypo dalį po to, kai namų valdai buvo parduotas 600 m² ploto Žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko administracija iki 2010 m. liepos 1 d., o vėliau Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba, nėra išdavusi jokių sutikimų/leidimų statyti Plane nurodytoje dalyje tvoras/statinius, todėl Tarnybos nuomone, statiniai valstybinėje žemėje pastatyti neteisėtai. Informuoja, kad nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-243-1019/2024 pagal ieškovų I. I. ir I. I. ieškinį atsakovams J. Č. ir J. Č., dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjama byla nėra pirma, kurioje Pareiškėjas buvo kaltinamas neteisėtų statinių statyba valstybinėje žemėje. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1880-936/2021 konstatuota, kad Pareiškėjas neteisėtai pastatė statinius valstybinėje žemėje. Minėtose bylose kalbama apie nelegaliai pastatytą malkinę ir kitus nelegalius statinius (b. l. 67).

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1880-936/2021 nurodoma, kad teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-550 dalį, kuria ieškovas J. Č. įpareigotas nugriauti valstybinėje žemėje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) plentui ir sklypui, (duomenys neskelbtini), pastatytą tvorą iš betoninių blokų, kurios aukštis apie 2 m, ilgis apie 16 m, ir įrengtus tvoroje vartus, kurių plotis apie 3,2 m. Minėtu teismo sprendimu nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-550 įpareigojimas ieškovui J. Č. nugriauti valstybinėje žemėje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) plentui ir sklypui (duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą iš betoninių blokų, kurios aukštis apie 2 m, ilgis apie 16 m, ir įrengtus tvoroje vartus, kurių plotis apie 3,2 m ir šią ieškovo J. Č. ieškinio dalį atmesti.

Civilinės bylos Nr. e2-2157-545/2021 duomenimis: J. Č. 2019-06-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-06-17 raštu pranešta apie užimtą valstybinę žemę šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pranešimo priede Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus nurodyta, kad J. Č. iki 2019-12-12 turi nugriauti tvorą ir šiltnamį, pastatytus valstybinėje žemėje. Tvorą, kurią sudaro: metalinių segmentų tvora, šalia sklypo (duomenys neskelbtini), pastatyta lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) gatvei (be pamato, kurios aukštis apie 1.30 m, ilgis apie 9,34 m. Tvora pritvirtinta prie metalinių stulpų, kurių aukštis apie 1,45 m); metalinio sieto tvora, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tvoros aukštis apie 1,33 m, ilgis apie 43,41 m. Tvoros metalinis sietas pritvirtintas prie metalinių stulpų, kurių aukštis apie 1,30 m.); betoninių blokų tvora, pastatyta lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) pl. Ir sklypui (duomenys neskelbtini) (aukštis apie 2 m, ilgis apie 16 m. Tvoroje įrengti vartai, kurių plotis apie 3,2 m). Nugriauti valstybinėje žemėje šalia sklypo (duomenys neskelbtini) pastatytą šiltnamį, kurio plotis apie 2,92 m ilgis apie 6,43 m. Įpareigojimo terminas 2019-12-12 (civilinės bylos t. 1). J. Č. pateikė skundą dėl privalomojo nurodymo. Iš civilinėje byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019-03-06 rašto „Dėl privalomojo nurodymo pagal bendradarbiavimo susitarimą“ matyti, kad šis skyrius 2017-11-07 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-804 (kopija pridedama), kuriame išdėstytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Akte nurodyta, kad žemė naudojama pagal nustatytą būdą. Žemės sklypas rytinėje dalyje aptvertas metaline tvora, pietinė ir šiaurinė dalis aptverta vielos tinklo tvora, vakarinė sklypo dalis aptverta mūrine tvora, taip pat rytinėje sklypo dalyje įrengta malkinė (atlikta daiktų fotofiksacija). Nustatyta, kad malkinė, šiltnamis ir tvora pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės sklypo plotas tvora 914 kv. m, malkine – 20 kv. m, šiltnamiu – 19 kv. m. Nurodyta, kad buvo pradėta administracini nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, 2017-11-30 surašytas administracinis nusižengimo protokolas ROIK: 17075432025 ir J. Č. paskirta 150 Eur bauda (el. b. t. 1, b.l.38, 75), byloje nėra duomenų, kad J. Č. būtų ginčijęs jam paskirtą nuobaudą. Skyriaus 2018-04-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ J. Č. buvo pasiūlyta gerenoriškai atlaisvinti užimamą valstybinę žemę iki 2018-06-01. 2019-01-28 buvo atliktas patikrinimas, nustatyta, kad pažeidimai, nustatyti 2017-11-07 patikrinimo akte Nr. 49NŽ-804 nėra pašalinti, t. y. valstybinė žemė neatlaisvinta (Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-66-(14.49.81.)). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019-04-03 atlikto patikrinimą žemės sklype ir surašė 2019 m. gegužės mėn. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019-05-09 aktą kuriame nurodyta, kad valstybiniame žemės sklype yra pastatyta tvora, šiltnamis ir malkinė. J. Č. 2019-06-12 surašytas privalomasis nurodymas atlikti tvoros ir šiltnamio pašalinimo darbus iki 2019-12-12 (aprašytas pirmiau), dėl kurio J. Č. pateikė skundą (vėliau – ieškinį), kuris atmestas. Šiaulių apygardos teismas 2020-10-13 nutartimi panaikino sprendimą ir grąžino teismui bylą nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai yra J. Č., J. Č., I. I. ir I. I., kurie yra sudarę susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu, kurį valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (kuris į bylą nepateiktas) ir, kad dalis tvoros nesiriboja su J. Č. naudojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad buvo nevertinta ginčijamo patvarkymo teisėtumo ir privataus intereso pusiausvyros ir proporcingumo principų ir kt. Taip pat nurodyta, kad svarbu nustatyti kaip buvo išspręsti 2017-11-07 žemės naudojimo patikrinimo akte konstatuoti valstybinės žemės sklypo I. I. pažeidimai, tarp jų dėl rytinėje dalyje įrengtos 20 m² malkinės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 sprendimu, byloje Nr. e2-2157-545/2021 J. Č. ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-550 dalį, kuria ieškovas J. Č. įpareigotas nugriauti valstybinėje žemėje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) plentui ir sklypui (duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą iš betoninių blokų, kurios aukštis apie 2,0 m, ilgis apie 16,0 m, ir įrengtus tvoroje vartus, kurių plotis apie 3,2 m. Sprendime nustatyta, kad civilinės bylos duomenimis, neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo pradėta ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininko I. I. atžvilgiu, iš kurio privalomuoju nurodymu PN-549 buvo pareikalauta nugriauti tvorą ir malkinę, pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą 2020 m. gegužės 22 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas – pažeidimai pašalinti. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021-09-16 sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-06-12 privalomojo nurodymo Nr. PN-550 įpareigojimas ieškovui J. Č. nugriauti valstybinėje žemėje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) plentui ir sklypui (duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą iš betoninių blokų, kurios aukštis apie 2,0 m, ilgis apie 16,0 m, ir įrengtus tvoroje vartus, kurių plotis apie 3,2 m, ir šią ieškovo J. Č. ieškinio dalį atmetė.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-11 nutarties byloje 2VP-15430-820/2022 matyti, kad J. Č. įvykdė 2019-12-13 privalomąjį nurodymą (2022-09-28 patikrinimo duomenys, nugriovė tvorą ir šiltnamį) (b. l. 100-114).

Nagrinėjamoje byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 19 d. specialistas D. S. atliko žemės, esančios (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-551-(14.49.81.), atliko fotofiksaciją. Patikrinime dalyvavo I. I., I. I., J. Č., J. Č.. Patikrinimo metu nustatyta, kad greta minėto žemės sklypo yra valstybinė žemė nesuformuluota atskiru žemės sklypu. Žemės sklypo šiaurės rytinėje pusėje įrengta metalinė tvora, šiaurės vakarinėje pusėje stovi blokinė tvora, vakarinėje pusėje įrengta vielos tinklo tvora bei stovi mediniai statiniai – malkinė ir pavėsinė.Fotonuotraukose matyti pamatuotos tvoros ir statiniai. Taip pat nurodyta, kad nesilaikoma žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr. 1244, 11.6 papunkčio reikalavimų, pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti akte nurodyti objektai. Nuotraukose Nr. 1-2 užfiksuota tvora, esanti sklypo šiaurės vakarinėje dalyje. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota tvora, esanti sklypo vakarinėje dalyje. Nuotraukose Nr. 5-7 užfiksuoti mediniai statiniai, esantys vakarinėje sklypo dalyje (b. l. 15-23).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. spalio mėnesio atsakyme J. Č. “Dėl pažeidimo pašalinimo” nurodyta, kad vadovaujantis ANK 608, 609 straipsniais J. Č. dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, surašytas 2023 m. spalio 4 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Vadovaujantis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“, 74 punktu, J. Č. pasiūlyta iki 2024 m. kovo 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus (b. l. 7-8). Byloje nėra duomenų, kad patikrinimo aktas ir/ar privalomasis nurodymas būtų skųsti.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Taigi apylinkės teismas negali priimti savarankiško sprendimo pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, o tik patikrina, ar tokio pobūdžio sprendimą pagrįstai priėmė institucija. Kita vertus, tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, apylinkės teismas privalo patikrinti, ar veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, ar yra visi administracinio nusižengimo požymiai, ar nuobauda individualizuota tinkamai ir kt., net jei skunde šie klausimai nekeliami.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisingumą užtikrina tik aktyvus teismas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti ir neturi vengti aktyvaus vaidmens procese.

J. Č. skundžiamu nutarimu patrauktas atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Be kita ko, savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Taip pat ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia, o kvalifikuojant asmens veiką pagal šio straipsnio 1 dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinę ar privačią žemę, mišką ar vandens telkinius, suprasdamas, kad ne jis, o valstybė ar kitas asmuo yra jų savininkas.

Institucijos nutarime nurodyta, kad J. Č. pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą. Šiame punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nutarime konstatuota, kad J. Č. užėmė valstybinės žemės dalį, nes Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 19 d. 11.30 val. atlikęs valstybinės žemės, esančios greta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), naudojimo patikrinimą vietoje, užfiksavo, kad Žemės sklypo šiaurės-rytų pusėje pastatyta metalinė tvora, šiaurės-vakarų pusėje pastatyta betoninė tvora, vakarinėje pusėje pastatyta vielos tinklo tvora ir mediniai statiniai (malkinė ir pavėsinė). Vietoje atlikta fotofiksacija, pamatuotos tvoros ir statiniai. Statinių valstybinėje žemėje užimamas žemės plotas yra: 19 m² (A statinys - malkinė) ir 6 m² (B statinys - pavėsinė). Blokinės tvoros, esančios valstybinėje žemėje, ilgis – 13,69 m, o vielos tinklo tvoros – 6,34 m.

J. Č. atstovas skunde prašo J. Č. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, kadangi nutarimas tinkamai neindividualizuotas ir nemotyvuotas, už tuos pačius statinius valstybinėje žemėje administracinėn atsakomybėn patraukti abu sklypo bendrasavininkai, nors tarp jų yra nusistatyta naudojimosi sklypu tvarka, taip pat ir naudojimosi valstybine žeme, esančia greta minėto sklypo, tvarka, o pagal ją tvoros yra naudojamos sklypo bendrasavininko I. I.. Pareiškėjui nėra žinoma, kuo remiantis institucija nustatė, kad jis yra tvorų, pastatytų valstybinėje žemėje, naudotojas. Taip pat skunde nurodoma, kad J. Č. nenugriovė dviejų medinių pastatų – malkinės ir pavėsinės, nors ir neginčija, kad pastatas yra valstybinėje žemėje, tačiau pareiškėjo manymu, malkinė ir pavėsinė stovi ant jam priskirtos žemės, kuri registruota NŽT ir VĮ Regitrų centre, kaip papildomas žemės plotas. Aplinkybė, kad asmuo planuoja išsipirkti žemės sklypą, nereiškia, kad asmuo pripažįsta padaręs nusižengimą.

Teismas, įvertinęs skundo argumentus, byloje surinktą rašytinę medžiagą tyrimo metu ir teisme, prijungtos skundo nagrinėjimui civilinės bylos e2-2157-545/2021 medžiagą, pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimus, institucijos atstovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo skundas pagrįstas iš dalies, t. y. nepasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad būtent jam kilo pareiga nugriauti nutarime nurodytas tvoras (vielos tinklo ir betoninę blokinę), tačiau kaltinimas dėl neteisėto medinių statinių (malkinės ir pavėsinės) pastatymo valstybinėje žemėje, pasitvirtino. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad J. Č. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nėra pagrindo grąžinti bylą nagrinėti institucijai iš naujo. Nuobauda individualizuota tinkamai.

Teismas sutinka iš dalies su pareiškėjo atstovo skundo argumentais, kad nutarimas J. Č. nebuvo tinkamai individualizuotas, neatsižvelgta į tai, kas kokiais valstybinėje žemėje pastatytais statiniais, nurodytais nutarime, naudojasi, ar J. Č., ar sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai I., kad nebuvo atsižvelgta į jų sutartą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tačiau nėra pagrindo išvadai, kad tai pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą.

Institucijos priimamas nutarimas turi atitikti ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad jame aiškiai nurodyta už kokius valstybinėje žemėje neteisėtai pastatytus statinius nubaustas J. Č.. Nurodyta kokio įstatymo reikalavimai buvo pažeisti. Iš nutarime įrašyto J. Č. paaiškinimo matyti, kad jis suprato kaltinimą, sutiko, kad malkinė ir pavėsinė pastatyti jo paties, nurodė, kad tvoros jam nepriklauso. Be to J. Č. įsipareigojo malkinę ir pavėsinę pašalinti, taip dar kartą patvirtindamas, kad suvokė kokiu pagrindu dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo jam surašomas skundžiamas nutarimas. J. Č. sūnus, atvykęs į institucijos skyrių, veikiantis pagal tėvų jam išduotą įgaliojimą, patvirtino, kad malkinė ir pavėsinė priklauso jo tėvams, o tvoros priklauso bendrasavininkams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo atstovo skundo turinio taip pat matyti, kad nusižengimo esmė yra aiški, aiškiai nurodyta kas ginčijama, su kuo sutinkama. Visa tai rodo, kad administracinio nusižengimo esmė pareiškėjui yra aiški.

Sutiktina su pareiškėjo atstovu, kad skundžiamame nutarime nėra motyvuota, kodėl administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Č. už tvoras, stovinčias valstybinėje žemėje, kurių jis nestatė ir nesinaudoja; kad nebuvo ištirtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Tačiau šis nutarimo trūkumas taip pat nesutrukdė pareiškėjo teisės į gynybą. Nutarime nurodyta, kad valstybinės žemės naudojimo pažeidimai užfiksuoti 2022-10-19 atlikto valstybinės žemės, esančios greta žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimo metu. Iš 2022-10-19 Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr.49ŽN-551-(14.49.81.) matyti, kad patikrinimo metu dalyvavo pats J. Č., jo sutuoktinė ir sklypo bendrasavininkas I. I. su sutuoktine. J. Č. nepasinaudojo teise pateikti paaiškinimus ar pastabas, papildomus dokumentus apie naudojimosi sklypu tvarką ir pan., nurodydamas, kad tai neaktualu. Taigi J. Č. buvo žinoma dėl kokių statinių, stovinčių valstybinėje žemėje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl vienas iš skundo argumentų ir yra skundžiamo nutarimo pagrįstumas šioje dalyje, motyvuojant, kad jis nėra nutarime nurodytų tvorų savininkas ir naudotojas.

Pareiškėjo atstovo nuomone, teismas turėtų bylą grąžinti tirti institucijai, kad būtų priimtas motyvuotas nutarimas, nurodant, kodėl pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn už pastatytas tvoras valstybinėje žemėje, kurios jam nepriklauso ir nėra jo naudojamos; taip pat, kad institucija paaiškintų, kodėl J. Č. negali naudotis jam pagal Namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500 nurodytą priskirtą papildomą plotą valstybinės žemės prie jo nuosavybės teise priklausančio sklypo, tačiau teismas su šia atstovo nuomone nesutinka. Kaip minėta, pagal ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti ir neturi vengti aktyvaus vaidmens procese. Būtent dėl to šioje byloje buvo renkami papildomi įrodymai esančioms abejonėms pašalinti. Prijungta civilinė byla Nr. e2-2157-545/2021, kviesti liudytojai (sklypo bendrasavininkas I. I., patikrinimą vietoje atlikęs vyriausiasis specialistas D. S., pareikalauta institucijos pateikti papildomus rašytinius duomenis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad grąžinti institucijai bylą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamu atveju nereikėjo atlikti didelės apimties papildomo tyrimo ir nebuvo aplinkybių, kurių teismas pats negalėjo nustatyti, todėl nebuvo ir nėra pagrindo bylą grąžinti institucijai tirti iš naujo.

Visa tai rodo, kad pareiškėjo teisė į gynybą ir į teisingą procesą yra užtikrinta, o surinktų įrodymų yra pakankamai išvadoms dėl J. Č. kaltės ir skundžiamo nutarimo pagrįstumo padaryti.

Visų pirma sutiktina su pareiškėjo atstovo ir pareiškėjo argumentais, kad dėl nutarime nurodytų tvorų J. Č. patrauktas atsakomybėn atsakomybėn nepagrįstai. Institucijos atstovas teisme patvirtino, kad administracinio nusižengimo nutarimas yra surašytas ir sklypo bendrasavininkui I. I. dėl sklype esančių statinių, įskaitant ir tą pačią tvorą (betoninę ir vielos tinklo). Teisme apklaustas I. I. parodė, kad betoninė tvora, nurodyta nutarime, pastatyta valstybinės žemės dalyje, kuri ribojasi su jo naudojama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, o vielos tinklo tvora yra tarp jo ir J. Č. pagal susitarimą naudojamų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, o nutarime nurodyti 6,34 m vielos tinklo tvoros yra tos tvoros gabaliukas, besitęsiantis iki minėtos betoninės tvoros. Liudytojas nurodė, kad ši tvora statyta J. Č. už abiejų (I. I. ir J. Č.) pinigus, tačiau negalėjo paaiškinti, kam J. Č. galėtų būti reikalingas vielos tinklo tvoros gabaliukas, kuris yra valstybinėje žemėje ir tęsiasi iki minėtos betoninės tvoros, kurią statė ir naudojosi I. I.. J. Č. neigė, kad šia vielos tinklo tvora naudojosi jis. Pareiškėjo atstovas atkreipė dėmesį, kad ir vielos tinklo tvoros laisvas gabalas yra susuktas ir stovi I. I. naudojamame valstybiniame žemės sklype. I. I. įvykdė įpareigojimą pašalinti minėtas tvoras. Be to, iš civilinės bylos medžiagos, aprašytos pirmiau, matyti, kad savo dalį betoninės tvoros, kurią statė ir/ar naudojosi J. Č., jis pašalino, vykdydamas 2019-12-13 privalomąjį nurodymą (patvirtino 2022-09-28 atliktas patikrinimas).

Taigi šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad betonine blokine tvora, pastatyta valstybinėje žemėje ir nurodyta skundžiamame nutarime, naudojosi sklypo bendrasavininkas I. I., kuris taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir yra įvykdęs įpareigojimą ją nugriauti. Taip pat iš nustatytų aplinkybių galima daryti tik prielaidą, kad J. Č. naudojantis savo sklypu ir, pasak jo, jam papildomai priskirtu valstybei priklausančiu žemės sklypu, buvo aktuali dalis vielos tinklo tvoros, kuri tęsėsi nuo jo ir bendrasavininko sklypo ribos valstybine žeme iki I. I. naudojamos betoninės blokinės tvoros. Kaip minėta, savo statytą ir/ar naudotą betoninės blokinės tvoros dalį J. Č. iki 2022-09-28 patikrinimo buvo jau nugriovęs. Teismas įvertinęs pirmiau aptartas nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra įrodyta, kad J. Č. naudojosi vielos tinklo tvoros dalimi, kuri tęsėsi iki I. I. pastatytos valstybinėje žemėje betoninės blokinės tvoros. Esant šioms aplinkybėms iš skundžiamame nutarime nustatytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, šalintinos aplinkybės dėl pastatymo valstybinėje žemėje 13,69 m betoninės blokinės tvoros ir 6,34 m vielos tinklo tvoros.

Pareiškėjo atstovas taip pat nesutiko, kad J. Č. turėjo tyčią neteisėtai pastatyti malkinę ir pavėsinę valstybinėje žemėje, kuri, pareiškėjo nuomone, priskirta J. Č. pagal Namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:500. Kurio ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2001-04-03. Pareiškėjo atstovo nuomone, iš nuotraukų matyti, kad malkinė tikrai buvo ir 2019 m., tačiau malkinės ir pavėsinės griauti nereikėjo. Teismas šiuos pareiškėjo atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes, visų pirma, malkinės ir pavėsinės, užfiksuotos nagrinėjamoje byloje 2022-10-19 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-551-(14.49.81) nebuvo atliekant patikrinimą 2019 m., tai patvirtina prijungtos civilinės bylos medžiaga. Antra, pirmi neteisėto valstybinės žemės, besiribojančios su pareiškėjo naudojama jam nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi, naudojimo atvejai (dėl joje pastatytų statinių, kurių dalį tvoras ir šiltnamį, turėjo pašalinti pareiškėjas), paaiškėjo dar 2017 m. Vyko civiliniai procesai, kurių metu aiškiai konstatuota, kad valstybinėje žemėje negali būti statomi statiniai be savininko sutikimo (galutinis sprendimas priimtas 2021-09-16. Būtent dėl to, J. Č., vykdydamas ankstesnį (2019-06-12 privalomąjį nurodymą Nr. PN-550), nugriovė jo naudotas tvoras ir šiltnamį, bet neteisėtai pastatė skundžiamame nutarime nurodytą malkinę ir pavėsinę.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2002 m. liepos 24 d. pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2-5195 ieškovui J. Č. ir jo sutuoktinei J. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Likusi žemės sklypo dalis priklauso bendraturčiams I. I. ir I. I.. Kitoje sklypo pusėje lygiagrečiai yra išsidėstęs (duomenys neskelbtini) plentas.

Civilinės bylos Nr. e2-2157-545/2021 duomenimis: J. Č. 2019-06-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-06-17 raštu pranešta apie užimtą valstybinę žemę, esančią šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pranešimo priede — Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus nurodyta, kad J. Č. iki 2019-12-12 turi nugriauti tvorą ir šiltnamį, pastatytus valstybinėje žemėje. Tvorą, kurią sudaro: metalinių segmentų tvora, šalia sklypo (duomenys neskelbtini), pastatyta lygiagrečiai J. B. gatvei (be pamato, kurios aukštis apie 1.30 m, ilgis apie 9,34 m. Tvora pritvirtinta prie metalinių stulpų, kurių aukštis apie 1,45 m); metalinio sieto tvora, tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tvoros aukštis apie 1,33 m, ilgis apie 43,41 m. Tvoros metalinis sietas pritvirtintas prie metalinių stulpų, kurių aukštis apie 1,30 m.); betoninių blokų tvora, pastatyta lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) pl. Ir sklypui (duomenys neskelbtini) (aukštis apie 2 m, ilgis apie 16 m. Tvoroje įrengti vartai, kurių plotis apie 3,2 m). Nugriauti valstybinėje žemėje šalia sklypo (duomenys neskelbtini) pastatytą šiltnamį, kurio plotis apie 2,92 m ilgis apie 6,43 m. Įpareigojimo terminas 2019-12-12. J. Č. pateikė skundą dėl privalomojo nurodymo. Iš civilinėje byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019-03-06 rašto „Dėl privalomojo nurodymo pagal bendradarbiavimo susitarimą“ matyti, kad šis skyrius 2017-11-07 atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-804 , kuriame išdėstytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės. Akte nurodyta, kad žemė naudojama pagal nustatytą būdą. Žemės sklypas rytinėje dalyje aptvertas metaline tvora, pietinė ir šiaurinė dalis aptverta vielos tvora, vakarinė sklypo dalis aptverta mūrine tvora, taip pat rytinėje sklypo dalyje įrengta malkinė (atlikta daiktų fotofiksacija). Nustatyta, kad malkinė, šiltnamis ir tvora pastatyti valstybinėje žemėje. Užimamas valstybinės žemės sklypo plotas tvora 914 kv. m, malkine – 20 kv. m, šiltnamiu – 19 kv. m. Nurodyta, kad buvo pradėta administracini nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, 2017-11-30 surašytas administracinis nusižengimo protokolas ROIK: 17075432025 ir J. Č. paskirta 150 Eur bauda (el. b. t. 1, b.l.38, 75), byloje nėra duomenų, kad J. Č. būtų ginčijęs jam paskirtą nuobaudą. Skyriaus 2018-04-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)14.49.104.) „Dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo“ J. Č. buvo pasiūlyta gerenoriškai atlaisvinti užimamą valstybinę žemę iki 2018-06-01. 2019-01-28 buvo atliktas patikrinimas, nustatyta, kad pažeidimai, nustatyti 2017-11-07 patikrinimo akte Nr. 49NŽ-804 nėra pašalinti, t. y. valstybinė žemė neatlaisvinta (Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-66-(14.49.81.)). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019-04-03 atlikto patikrinimą žemės sklype ir surašė 2019 m. gegužės mėn. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019-05-09 aktą kuriame nurodyta, kad valstybiniame žemės sklype yra pastatyta tvora, šiltnamis ir malkinė. J. Č. 2019-06-12 surašytas privalomasis nurodymas atlikti tvoros ir šiltnamio pašalinimo darbus iki 2019-12-12 (aprašytas pirmiau), dėl kurio J. Č. pateikė skundą (vėliau – ieškinį), kuris atmestas.

Šiaulių apygardos teismas 2020-10-13 nutartimi panaikino sprendimą ir grąžino teismui bylą nagrinėti iš naujo, nustatęs, kad VĮ Registrų centro duomenimis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai yra J. Č., J. Č., I. I. ir I. I., kurie yra sudarę susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu, kurį valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (kuris į bylą nepateiktas) ir, kad dalis tvoros nesiriboja su J. Č. naudojamu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad svarbu nustatyti kaip buvo išspręsti 2017-11-07 žemės naudojimo patikrinimo akte konstatuoti valstybinės žemės sklypo I. I. pažeidimai, tarp jų dėl rytinėje dalyje įrengtos 20 m² malkinės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-08 sprendimu, byloje Nr. e2-2157-545/2021 J. Č. ieškinį patenkino iš dalies – panaikino atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. birželio 12 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-550 dalį, kuria ieškovas J. Č. įpareigotas nugriauti valstybinėje žemėje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) plentui ir sklypui (duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą iš betoninių blokų, kurios aukštis apie 2,0 m, ilgis apie 16,0 m, ir įrengtus tvoroje vartus, kurių plotis apie 3,2 m. Sprendime be kita ko nustatyta, kad civilinės bylos duomenimis, neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo pradėta ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininko I. I. atžvilgiu, iš kurio privalomuoju nurodymu PN-549 buvo pareikalauta nugriauti tvorą ir malkinę, pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą 2020 m. gegužės 22 d. buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo konstatuota, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas – pažeidimai pašalinti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021-09-16 sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-06-12 privalomojo nurodymo Nr. PN-550 įpareigojimas ieškovui J. Č. nugriauti valstybinėje žemėje lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) plentui ir sklypui (duomenys neskelbtini) pastatytą tvorą iš betoninių blokų, kurios aukštis apie 2,0 m, ilgis apie 16,0 m, ir įrengtus tvoroje vartus, kurių plotis apie 3,2 m, ir šią ieškovo J. Č. ieškinio dalį atmetė.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-11 nutarties byloje 2VP-15430-820/2022 matyti, kad J. Č. įvykdė 2019-12-13 privalomąjį nurodymą (2022-09-28 patikrinimo duomenys, nugriovė tvorą ir šiltnamį) (b. l. 100-114).

Apibendrinant išdėstytą, matyti, kad J. Č. jau nuo 2017-11-07 patikrinimo žinojo (pagrindas 2017-11-07 patikrinimo aktas Nr. 49NŽ-804) apie tai, kad Namų valdos žemės sklypo ribų plane, kurio ribos pažymėtos 2001-04-03, nurodytas papildomai užimamas valstybinės žemės plotas, pažymėtas taškais 3.4.5.6 (b. l. 13), nesuteikia teisės jam šiame sklype statyti jokių statinių, nes ir tuos, kurie jau buvo pastatyti valstybinėje žemėje prieš jam nusiperkant žemės sklypą, kaip šių nelegalių statinių naudotojas, J. Č. privalėjo nugriauti. O būtent tvorą ir šiltnamį. Neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo pradėta ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininko I. I. atžvilgiu, iš kurio privalomuoju nurodymu PN-549 buvo pareikalauta nugriauti tvorą ir malkinę, pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo (duomenys neskelbtini). I. I. pažeidimus pašalino 2020 m. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėjo atstovas, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2019-05-09 akte nurodyta neteisėtai pastatyta malkinė nėra ta pati malkinė, kuri nurodyta nagrinėjamu atveju, šios malkinės skiriasi ir savo išvaizda, o nagrinėjamu atveju yra pastatyta ir pavėsinė prie malkinės. Be to, malkinę, kuri užfiksuota kaip neteisėtas statinys 2019 m. gegužę, nugriovė jos statytojas I. I.. Teisme pareiškėjas pripažino, kad malkinę ir pavėsinę, kuri nurodyta skundžiamame nutarime, pastatė jis. Iš NŽT Vilniaus apskrities viršininko administracija teismui rašto matyti, kad J. Č. nei iki 2000-07-01 Vilniaus apskrities viršininko administracija, nei vėliau Nacionalinė žemės tarnyba nėra išdavusi jokių sutikimų/leidimų statyti plane nurodytoje dalyje tvoras / statinius, todėl statiniai yra pastatyti neteisėtai. Iš visa to kas išdėstyta ir iš J. Č. parodymų matyti, kad jis žinodamas, jog neturi teisės savavališkai statyti jokių statinių valstybei priklausančiame žemės sklype, pastatė malkinę su pavėsine ir ja neteisėtai naudojosi bei naudojasi šiai dienai. Todėl šioje dalyje institucija pagrįstai pripažino, kad J. Č. pastatydamas valstybinėje žemėje malkinę su pavėsine, kuria, kaip nustatyta teisme, naudojasi iki šiol, neturėdamas žemės sklypo savininko leidimo, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Todėl naikinti J. Č. nubaudimo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ir jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nėra nustatyta J. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau matyti, kad patikrinimo aktas surašytas ir pažeidimas nustatytas 2022-10-19, kai J. Č. buvo (duomenys neskelbtini) m., o tai, pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktą, lengvina J. Č. atsakomybę. Kita vertus, J. Č. paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir visai neskirti pareiškėjui nuobaudos, teismas aplinkybių nenustatė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas nutarimas keistinas dalyje, iš skundžiamame nutarime nustatytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, šalintinos aplinkybės dėl pastatymo valstybinėje žemėje 13,69 m betoninės blokinės tvoros ir 6,34 m vielos tinklo tvoros; pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. Č. padarė administracinį nusižengimą, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kitoje dalyje institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo J. Č. atstovo advokato S. P. skundą iš dalies.

Pašalinti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-10-10 nutarimo Nr. NZT-ANR_N-3353-2023 aplinkybes dėl pastatymo valstybinėje žemėje 13,69 m betoninės blokinės tvoros ir 6,34 m vielos tinklo tvoros.

Pripažinti J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis administracinį nusižengimą padarę sulaukęs 65 metų amžiaus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Likusioje dalyje Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-10-10 nutarimą Nr. NZT-ANR_N-3352-2023, kuriuo J. Č. pripažintas kaltu padaręs ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, palikti nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.