- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- II-12-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00072-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
- 14.10Augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai, reklamavimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų pažeidimas (ANK 342 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 14.10; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6
2024 m. sausio 22 d.
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotai atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. VATZUM-ANR_N-50-2023.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. VATZUM-ANR_N-50-2023 (toliau – ir Nutarimas) A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 342² straipsnio 9 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 00 min. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. 10 val. 00 min. planinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), Alytaus regioninio skyriaus specialistai užfiksavo, kad A. K. prekiauja Lietuvoje neregistruotu augalų apsaugos produktu Decis - 1 pak., 2 ml, pagamintu Rusijoje, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (3D-166 redakcija), 45 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 342² straipsnio 9 dalyje. Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda – 2 100 Eur dydžio bauda (bylos lapas (toliau – b. l.) 29-30).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. nesutinka su Institucijos Nutarimu, skundu prašo jį pakeisti – pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos arba paskirti kitą nuobaudos rūšį – įspėjimą, arba nustatyti mažesnį baudos dydį, nei minimali sankcijos riba. Skunde nurodė, kad pripažįsta jam inkriminuoto nusižengimo objektyviąją ir subjektyviąją pusę, nuoširdžiai gailisi dėl susidariusios situacijos, tačiau nesutinka su Institucijos jam paskirta administracine nuobauda – 2 100 Eur bauda, kuri yra pernelyg didelė, neproporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui bei teigiamai jo asmenybės charakteristikai. Pažymėjo, kad nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas elgesio taisykles, jo poelgis, už kurį nubaustas itin didele bauda, yra visiškai atsitiktinis, o ne piktybiškas ar akivaizdus ir tendencingas teisės normų nepaisymas. Atkreipė dėmesį, kad yra senatvės pensijos gavėjas, gimęs (duomenys neskelbtini) m., gauna nedidelę pensiją (duomenys pridedami), turi (duomenys neskelbtini) neįgalumą, jo darbingumas siekia tik (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė O. K. taip pat yra senatvės pensijos gavėja, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Taigi, jo šeimos pajamos nėra didelės. Be to, tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi įvairių lėtinių ligų, kurių kontroliavimui reikalingas pastovus vaistų vartojimas bei gydytojų priežiūra, kas reikalauja dalį pensijos skirti įvairių medikamentų įsigijimui. Jų vienturtė dukra gyvena (duomenys neskelbtini), kur augina du mažamečius vaikus. Anūkei A. yra diagnozuota itin reta nepagydoma liga – stuburo raumenų atrofija, dėl kurios ji gali judėti tik neįgaliojo vežimėlio pagalba. Dukra su savo sutuoktiniu, kiek leidžia finansinės galimybės, stengiasi išnaudoti visą prieinamą medicinos pagalbą, kad anūkės sveikata bent kiek pagerėtų ir ateityje jai pavyktų vaikščioti. Jis su žmona taip pat, kiek gali, materialiai prisideda prie itin brangaus anūkės ligos gydymo. Būtent dėl minėtos svarbiausios priežasties (anūkės sveikatos ir gerovės) jis, net ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, vis dar sąžiningai dirba pagal verslo liudijimą, t. y. kiek leidžia sveikata, prekiauja turguje įvairiomis ūkiškomis prekėmis. Iš gaunamos nedidelės pensijos pragyvena pats su žmona, o iš prekybos turguje gautas lėšas, sumokėjęs mokesčius valstybei, siunčia dukrai anūkės gydymui (tyrimams, vaistams, mankštoms, reabilitacijai ir kt.). Pažymi, jog jo pardavinėjamos prekės nėra brangios, apyvarta nedidelė, prekiauja tik kelias dienas per savaitę, vis dėlto, tai leidžia bent šiek tiek pagerinti jo šeimos gerbūvį. Niekada anksčiau nebuvo baustas už analogišką ar panašaus pobūdžio administracinį nusižengimą, apskritai neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas, t. y. šis susidūrimas su administracinio poveikio priemones galinčia taikyti institucija yra pirmasis per visą jo gyvenimą. Pažeidimo padarymo metu prekiavo Veisiejų turgavietėje, pas jį buvo rastas 1 pakelis (ampulė) Decio, 2 ml talpos. Patikrinimą atlikusiam pareigūnui sąžiningai paaiškino, jog tokio pobūdžio (sudėties) augalų apsaugos produktu neprekiauja ir jo rinkai netiekia. Aptariama situacija susidarė ne dėl jo tyčios ar piktybiškumo, o tiesiog dėl aplaidumo. Šią Decio ampulę rado tvarkydamas mirusios motinos namus, kadangi jos negalima mesti į bendro naudojimo konteinerius, todėl įsidėjo į mašiną, galvodamas, tinkamai progai pasitaikius, nuvežti į atitinkamą tokių medžiagų surinkimo punktą. Vis dėlto, taip ir neprisiruošė to padaryti, dėl ko nuoširdžiai apgailestauja, todėl minėtas augalų apsaugos produktas įvykio metu buvo jo automobilyje kartu su kitomis prekėmis. Pirkėjai pasiteiravus, ar jis neturi kokios nors priemonės, skirtos nuo augalų kenkėjų, prisiminė turįs šį produktą, todėl jį spontaniškai, nespėjęs deramai pagalvoti, ir pasiūlė. Sutinka, jog pasielgė neatsakingai, vis dėlto, norėtų atkreipti dėmesį, kad ši prekė į rinką nepateko, nes vyko planinis Institucijos patikrinimas. Visos jo pardavinėjamos prekės buvo patikrintos, daugiau jokių neleistinų (neregistruotų Lietuvoje) produktų nerasta. Pažymėjo, jog šios vienos ampulės talpa yra nedidelė – tik 2 ml, o jos rinkos vertė (kaina) – vos 2 Eur. Taigi, net jei būtų pardavęs šį produktą, tikrai nebūtų praturtėjęs. Paminėjo ir tai, kad Institucijos atstovas šios ampulės iš jo nepaėmė (nekonfiskavo), kas rodo, jog šio produkto galimo pardavimo tretiesiems asmenims pavojingumas nėra didelis. Supranta, jog nusižengimo darymas pažeidėjui negali būti pelningas, o paskirtoji bauda turi būti tokio dydžio, jog atgrasytų nuo pakartotinio nusižengimo darymo, tačiau šiuo atveju paskirtoji bauda yra maždaug 1 050 kartų didesnė nei Decio ampulės (kurios taip ir nepardavė), vertė (apie 2 Eur). Toks nuobaudos individualizavimas akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais. Institucija jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pripažino vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jis iš karto prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nieko neslėpdamas, nuoširdžiai ir išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes. Vis dėlto Institucija neatsižvelgė, jog jo atsakomybę švelnina ir tai, kad yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. egzistuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė. Be to, jau minėta, kad jo netektas darbingumas sudaro net (duomenys neskelbtini) procentus. Taigi, yra mažiausiai dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių ar kitaip jo teisinę padėtį bloginančių aplinkybių nėra. Yra įstatymus gerbiantis pilietis, daug metų gyvena santuokoje, veda tvarkingą buitį, nėra konfliktiškas ir dėl aptariamo atsitiktinio nusižengimo nuoširdžiai išgyvena. Mano, jog padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ir ženkliai mažiau pavojingas nei rūšinis (tipinis) tokio pobūdžio nusižengimas. Jokių piktybiškų motyvų (tikslų) neturėjo, jokia žala niekam nebuvo padaryta. Inkriminuoto straipsnio dispozicijoje vartojama sąvoka „tiekimas rinkai“, mano, suponuoja pastovų, sistemingą Lietuvos Respublikoje neregistruotų augalų apsaugos produktų pardavinėjimą, o šiuo atveju taip nebuvo, nes nusižengimo padarymas yra tik formalus. Pažymėjo, jog net ir paskyrus jam kelių šimtų eurų baudą, jis turės atsakingai peržiūrėti savo mėnesines išlaidas ir sumažinti vartojimo poreikius, kas neabejotinai jį varžys ir vers patirti atitinkamus nepatogumus. Tuo tarpu kelių tūkstančių eurų bauda jam iš viso yra nepakeliama finansinė našta, kuri tik sužlugdytų jį kaip žmogų, galimai įsiskolintų, kas tikrai nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pagal formuojamą teismų praktiką už panašaus pobūdžio nusižengimus yra skiriamos gerokai mažesnės baudos, pvz., už daugiau nei 2 000 vnt. įvairių Lietuvoje neregistruotų augalų apsaugos produktų saugojimą kaltininkui buvo paskirta 90 Eur bauda (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-309/2022). Kitoje byloje Šiaulių apylinkės teismas sumažino Institucijos kaltininkui paskirtą baudą iki 200 Eur už tai, kad jis tiekė į rinką Lietuvoje neregistruotus produktus (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-254- 1002/2023) (b. l. 1-5).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. skundą palaikė, prašė jį tenkinti bei paaiškino, jog pažeidimo neginčija, po mamos mirties turėjo užsilikusią ampulę ,,Decio“, jos nesiūlė pirkti, tačiau priėjus moteriai ir paprašius ko nors rožėms nuo amaro, ją pasiūlė, tuomet pirkėja parodė pažymėjimą. Jam buvo paskirta minimali bauda, kuriai sumokėti pinigų neturi, nes gauna mažą pensiją – 477 eurus, turguje nieko neuždirba, turi (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumą. Dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja pramoninėmis prekėmis, pajamas deklaruoja, per metus pajamos apie 5 000 eurų. Uždirbtais pinigais padeda anūkei, sergančiai (duomenys neskelbtini). Už 2023 m. pajamų dar nėra deklaravęs. Už 2022 m. deklaravo pajamas. Jo šeima susideda iš jo ir žmonos, kuri yra senatvės pensininkė. Teismo prašo sumažinti baudą arba ją panaikinti. Praeityje buvo baustas už tai, kad vairavo be diržo.
2024 m. sausio 10 d. posėdyje pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo gautas pajamas už 2022 m., bei su vykdoma veikla susijusias išlaidas už 2023 m., taip pat dukros raštą. Posėdžio metu prašė baudą sumažinti arba ją panaikinti, nurodė, kad labai gailisi dėl nusižengimo.
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į A. K. skundą, kuriuo prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo A. K. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjo išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, nesutiko su skundo argumentais, kad pareiškėjui paskirta bauda yra pernelyg didelė, neproporcinga padaryto nusižengimo pobūdžiui ir pavojingumui bei teigiamai jo asmenybės charakteristikai. Institucija nesutikimą su skundu grindė tuo, kad žemės ūkyje naudojama daug įvairių augalų apsaugos produktų (herbicidų, fungicidų, insekticidų, zoocidų, akaricidų ir 1.1.), kurie apibendrintai vadinami pesticidais ir yra skirti kovoti su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai – organinės ar neorganinės cheminės ar biologinės medžiagos, skirtos įvairių augalų kenkėjams, ligų sukėlėjams, taip pat nereikalingai augalijai ir gyvūnijai naikinti. Daugeliu atveju augalų apsaugos produktai yra kenksmingos medžiagos, su kuriomis dirbant (naudojant, saugojant, tiekiant rinkai, vežant ir pan.) būtinas ypatingas atsargumas ir dėmesingumas, nes augalų apsaugos produktai kelia didelę riziką žmonių sveikatai. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvežti į Lietuvos Respubliką, vežti, saugoti, tiekti rinkai Lietuvos Respublikoje leidžiama tik reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus (išskyrus reglamento (EB) Nr. 1107/2009 28 straipsnio 2 dalyje ir 53 straipsnyje nustatytas išimtis). Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3D-490 „Dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų ir administracijos struktūros patvirtinimo“, nustatyta, kad Tarnyba, siekdama užtikrinti, kad tik efektyvūs, saugūs žmonių sveikatai ir aplinkai augalų apsaugos produktai būtų tiekiami į rinką, vertina pateiktus dokumentus apie augalų apsaugos produktų ir jų veikliųjų medžiagų tapatumą, fizikines ir chemines savybes, analizės metodų galiojimą, toksikologinius ir metabolizmo tyrimus, likučius augaluose, augaliniuose produktuose ir ant jų, ekotoksikologinius tyrimus, išlikimą ir pasiskirstymą aplinkoje bei efektyvumą ir priima sprendimus dėl augalų apsaugos produktų registravimo; siekdama užtikrinti, kad tiekiami rinkai ir naudojami būtų tik Lietuvos Respublikoje registruoti augalų apsaugos produktai, kuriuos tinkamai saugant, tiekiant rinkai ir naudojant, nekiltų pavojus žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai, Tarnyba organizuoja ir vykdo veiklos, susijusios su augalų apsaugos produktų įvežimu, vežimu, saugojimu, naudojimu, jų reklamavimu ir tiekimu rinkai, reikalavimų laikymosi priežiūrą. Neregistruotų augalų apsaugos produktų poveikis gali kelti didelę riziką, nes jie yra neaiškios kilmės, jų sudėtis nepatikrinta ir nepatvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko jie gali ne tik pakenkti apdorojamiems augalams, bet gali būti pavojingi ir aplinkai (ypač vandens organizmams, naudingiesiems vabzdžiams) bei turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Institucija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje neregistruotų augalų apsaugos produktų tiekimas rinkai yra sunkiausias administracinis nusižengimas, susijęs su neregistruotais augalų apsaugos produktais, todėl už jo padarymą ANK 342² straipsnio 9 ir 10 dalyse yra numatytos griežčiausios nuobaudos (didžiausios baudos). A. K. argumentai, kad jam paskirta bauda yra per griežta ir dėl to, kad Augalininkystės tarnybos atlikto patikrinimo metu pas jį buvo rastas tik 1 (vienas) pakelis (ampulė) Decio, 2 ml talpos, kad Decio ampulę rado tvarkydamas mirusios motinos namus ir ruošėsi ją nuvežti į atitinkamą tokių medžiagų surinkimo punktą, vertintini kritiškai. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad augalų apsaugos produktų tiekimas rinkai yra apibrėžtas reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 9 punkte – t. y. turėjimas siekiant parduoti Bendrijoje, įskaitant siūlymą parduoti ar bet kurią kitą perdavimo formą, atlygintinai arba ne, ir pats pardavimas, platinimas bei kitos perdavimo formos, bet ne grąžinimas ankstesniam pardavėjui. Taigi, net ir siūlymas parduoti augalų apsaugos produktus ir/arba jų neatlygintinas perdavimas yra laikomas tiekimu rinkai. Pareiškėjas pripažino, kad pasiūlė parduoti 1 (vieną) pakeli (ampulę) Decio, 2 ml talpos, tai yra Lietuvos Respublikoje neregistruotą augalų apsaugos produktą ir nurodė kainą pirkėjai, bet nepardavė, nes Augalininkystės tarnybos pareigūnai vykdė planinį patikrinimą. ANK 342² straipsnio 9 dalyje nenumatyta galimybė diferencijuoti atsakomybę už Lietuvos Respublikoje neregistruotų augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai pagal parduotų produktų kiekį. Bet kokio kiekio neregistruoto augalų apsaugos produktų tiekimas rinkai laikomas nusižengimu ir už jo padarymą skiriama ANK 342² straipsnio 9 dalyje numatyta bauda. Be to, net ir nedidelis neregistruotų (t. y. neaiškios kilmės ir teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrintos ir nepatvirtintos sudėties) augalų apsaugos produktų kiekis gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai.
Institucija atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant A. K. administracinio nusižengimo bylą atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo bei buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. K. prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs šiuos faktus bei vadovaudamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis (kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis bauda) administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs Augalininkystės tarnybos pareigūnas skyrė A. K. minimalią ANK 342² straipsnio 9 dalyje numatytą nuobaudą – 2 100 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nenurodė Augalininkystės tarnybai jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjas su skundu pateikė įrodymus, kad yra senatvės pensijos gavėjas, gimęs (duomenys neskelbtini) m., gauna nedidelę pensiją, kad turi (duomenys neskelbtini) neįgalumą, tačiau nei Augalininkystės tarnybai, nei teismui neprideda įrodymų, kad nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, neprideda įrodymų apie gaunamas pajamas pagal verslo liudijimą, nepateikia kitų duomenų, kad jo materialinė padėtis yra sunki, kurie pagrįstų jo skunde nurodomas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu prisipažino ir gailėjosi padaręs nusižengimą bei su skundu pateikė įrodymą, kad yra 65 amžiaus (egzistuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė), skiriant A. K. nuobaudą už Lietuvos Respublikoje neregistruotų augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai yra parinkta minimali ANK 342² straipsnio 9 dalyje numatyta bauda.
Institucija atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Decio produkto galimo pardavimo tretiesiems asmenims pavojingumas nėra didelis, nes Augalininkystės tarnybos pareigūnai rastos Decio ampulės nekonfiskavo, kad paskirtoji bauda yra maždaug 1 050 kartų didesnė nei Decio ampulės vertė (2 Eur) ir toks nuobaudos individualizavimas akivaizdžiai prasilenkia su teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, bei, kad padarytas administracinis nusižengimas yra mažareikšmis ir ženkliai mažiau pavojingas nei rūšinis (tipinis) tokio pobūdžio nusižengimas. 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 342¹, 342², 342³, 342⁴, 342⁵, 342⁶, 342⁷ straipsniais įstatymas (2021 m. gegužės 13 d. Nr. XIV-297), kuriuo įstatymo leidėjas baudų dydžius už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo, reklamavimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, tiekimo tinkai reikalavimų nesilaikymą ženkliai padidino, jų tarpe ir dėl neregistruotų augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą – galiojančio ANK 342² straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 28 straipsnio 2 dalies a, b punktuose ir 53 straipsnyje nurodytas išimtis, tiekimas rinkai užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų. Jei augalų apsaugos produktas neregistruotas, jis yra neaiškios kilmės, nes teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrintas, todėl toks augalų apsaugos produktas gali sukelti pavojų žmonių sveikatai, gyvūnams ir aplinkai. Taigi, įstatymų leidėjas ženkliai padidindamas baudos dydžius už neregistruotų augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reikalavimų nesilaikymą, pripažino, kad neregistruotas augalų apsaugos produktas yra pavojingas, jo poveikis žmonių sveikatai, augalams, gyvūnams, aplinkai yra neprognozuojamas bei administracinis nusižengimas nėra mažareikšmis. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys Lietuvos Respublikoje neregistruotus, falsifikuotus ir (ar) netapačius Lietuvos Respublikoje registruotiems augalų apsaugos produktams augalų apsaugos produktus privalo savo lėšomis pašalinti iš rinkos ir Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka bei terminais perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti atitinkamas atliekas. Augalininkystės tarnybos pareigūnai patikrinimo metu pareiškėjui išaiškino jo pareigą, nustatytą Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, todėl tarnybos pareigūnai rastos Decio ampulės nekonfiskavo. Be to, pareiškėjas pats skunde pripažįsta, kad žino, kad negalima šio produkto mesti į bendro naudojimo konteinerius, kad tikslas buvo ją nuvežti į atitinkamą tokių medžiagų surinkimo punktą.
Institucija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pagal teismų formuojamą praktiką už panašaus pobūdžio nusižengimus yra skiriamos gerokai mažesnės baudos. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-48-309/2022 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. nutartį, kuria asmuo nubaustas administracine nuobauda – 90 eurų bauda pagal ANK 342 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo reikalavimų pažeidimą, redakciją galiojusią iki 2021 m. lapkričio 1 d., tai yra jam buvo paskirta tuo metu galiojusi administracinė nuobauda – bauda 90 eurų, tai yra minimalios ir maksimalios baudų vidurkio dydžio bauda. Šiuo metu galiojančioje ANK 342 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo reikalavimų pažeidimą užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų. Pagal teismų formuojamą praktiką, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtinais ir išimtinais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba švelninant. Tai yra teismo diskrecįjos teisė nuspręsti, ar konkrečiam asmeniui gali būti pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis. Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas, kadangi A. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo padaryta pažeidimų, dėl kurių jam surašytas Nutarimas turėtų būti panaikintas, tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 342² straipsnio 9 dalyje, nustatyti, tyrimo metu gauta medžiaga buvo tinkamai įvertinta bei priimtas tinkamas sprendimas dėl administracinės nuobaudos A. K. paskyrimo (b. l. 33-37).
Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovei nedalyvaujant (b. l. 39).
Nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda pakeistini
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. spalio 25 d. nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 342² straipsnio 9 dalį dėl to, kad (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 28 d. 9 val. 00 min. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. 10 val. 00 min. planinio patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), Alytaus regioninio skyriaus specialistai užfiksavo, kad jis prekiauja Lietuvoje neregistruotu augalų apsaugos produktu Decis - 1 pak., 2 ml, pagamintu Rusijoje, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (3D-166 redakcija), 45 punkto reikalavimus. Skundžiamu Institucijos Nutarimu A. K. paskirta administracinė nuobauda – 2 100 Eur dydžio bauda (b. l. 29-30).
ANK 342² straipsnio 9 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje neregistruotų augalų apsaugos produktų, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 28 straipsnio 2 dalies a, b punktuose ir 53 straipsnyje nurodytas išimtis, tiekimas rinkai užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių vieno šimto iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų tūkstančių trijų šimtų iki dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų.
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas ir pareiškėjo A. K. kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos (baudos) sušvelninimo, neskiriant jam administracinės nuobaudos, paskiriant kitą nuobaudos rūšį – įspėjimą arba nustatant baudos dydį, mažesnį nei minimali sankcijos riba.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Pažymima ir tai, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju 2023 m. rugsėjo 28 d. A. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nes buvo užkardytas. Byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Teismas sutinka su pareiškėjo skundo teiginiu, kad Institucija nepagrįstai nenustatė lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių – administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis bei sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė), nes pareiškėjo prie skundo pridėta neįgaliojo pažymėjimo kopija (b. l. 6) patvirtina, kad A. K. nusižengimo padarymo metu jau buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taip pat jam yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nėra piktybiškas ar akivaizdus teisės normų pažeidimas, jis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio bei padarytas dėl aplaidumo. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, Decio ampulę jis rado tvarkydamas mirusios mamos namus, ją įsidėjo į mašiną, tikėdamasis pasitaikius progai nuvežti ją į tokių medžiagų surinkimo punktą. Pirkėjai pasiteiravus priemonės dėl augalų kenkėjų, prisiminė turįs šį produktą ir nepagalvojęs jį pasiūlė pirkėjai. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad A. K. neturėjo tyčios nuolat tiekti rinkai Lietuvos Respublikoje neregistruotus augalų apsaugos produktus ir toks nusižengimas yra vienkartinio pobūdžio. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog 2023 m. gruodžio 1 d. UAB ,,Toksika“ jis pridavė ,,Decio“ ampulę sunaikinti ir už tai sumokėjo (b. l. 45-46). Tai leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų A. K. teismo neteistas (b. l. 40). Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad A. K. per pastaruosius penkerius metus nebuvo baustas už kitus nusižengimus (b. l. 41-42), kas jį charakterizuoja teigiamai ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti skiriant bei individualizuojant administracinę nuobaudą. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas linkęs daryti kitokius teisės pažeidimus. Minėta, kad šiuo atveju nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių ir dėl A. K. kaltės nebuvo padaryta žala augalų bei žmonių sveikatai. Vertinant A. K. asmenybę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis gauna sąlyginai nedidelę senatvės pensiją (b. l. 10), pragyvena taip pat ir iš vykdomos individualios veiklos, remia sveikatos problemų turinčią anūkę. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam paskirta 2 100 eurų bauda jam yra nepakeliama finansinė našta, kuri tik sužlugdytų jį kaip žmogų, jis galimai įsiskolintų. Teisėjai bylos nagrinėjime paskelbus pertrauką pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jo iš individualios veiklos gautos metinės pajamos už 2022 metus buvo 5 300 eurų (b. l. 53, 54-55), tačiau dėl vykdomos individualios veiklos jis patiria ir išlaidų – 3 079 eurus, kurias tik iš dalies pagrindė įrodymais (b. l. 53, 56-58, 59, 60). Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus matyti, kad A. K. nemokėjo pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš individualios veiklos (b. l. 54-55). Pareiškėjo dukros R. P. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas kas mėnesį skiria 300 svarų savo anūkės poreikiams kompensuoti, už ką ji yra labai dėkinga savo tėčiui (b. l. 64). Duomenų apie turimą turtą, kuris taip pat galėtų būti baudos sumokėjimo šaltinis, pareiškėjas teismui nepateikė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad aplinkybės, susijusios su šeimine padėtimi, šeimos narių ar anūkų sveikata, pačios savaime nėra išskirtinės, leidžiančios asmens atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, visgi sprendžiant, ar administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, turi būti nustatyta visuma konkrečių bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl ir aplinkybės, leidžiančios apibūdinti pareiškėją kaip asmenį, siekiantį sąžiningai užsidirbti pragyvenimui kartu materialiai padedant savo šeimos nariams, turintiems sveikatos problemų, vertinamos kartu su kitomis jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į administracinių nuobaudų paskirtį, į A. K. asmenybę, nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pobūdį bei pavojingumą, nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir proporcingumo bei teisingumo principai nebus pažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir ženkliai sumažinus pareiškėjui skitą baudą.
Tačiau kartu teismas sprendžia, kad vien tik itin simbolinės baudos paskyrimas arba nuobaudos neskyrimas šiuo atveju nepadėtų pasiekti administracinei nuobaudai keliamos paskirties – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, kad dėl skiriamos administracinės nuobaudos nusižengimą padariusio asmens patiriami finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos dydžio mažinimo, neturi, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teismo vertinimu, įspėjimo paskyrimas arba nuobaudos neskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį ir aplinkybes bei pareiškėjo turtinę padėtį, yra būtinas, įvertinus ir prevencinį nuobaudos tikslą – padaryti nusižengimą ekonomiškai nenaudingu. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jei nesukeltų nusižengimus padariusiems asmenims negatyvių padarinių, negalėtų įspėjamai veikti ne tik konkretaus pažeidėjo, bet ir kitų asmenų, linkusių daryti teisės pažeidimus.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo sąlygos, kurios sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą nutarimą ir A. K. skirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį sumažinti iki 300 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. V. augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VATZUM-ANR_N-50-2023 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 342² straipsnio 9 dalyje, paskirti 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.
Teisėja V. D.