Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-12 · Civilinė byla Nr. e2-327-734/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-110/2017Nutartis · 2017-11-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-20Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2020-04-30Panevėžio apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2020-08-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
e2-327-734/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04888-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Atsakovas
AB Turto bankas, SĮ Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, N. Ž.
Ieškovas
G. A., M. K., V. D., L. K., B. Z. F. A. O. G.
Trečiasis asmuo
I. K., M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-327-734/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04888-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.1.2.4(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,S. R. Kaupinytei,Dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui K. K.,Atsakovo AB Turto bankas atstovui S. J.,A. N. žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovei V. K.,Atsakovo SĮ Vilniaus planas atstovei R. Ž.,Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei G. R.,

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. A., M. K., V. D., L. K., B. Z. F. A. O. G. patikslintą ieškinį atsakovams N. Ž. tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Lotoso būstai“, AB Turto bankas“ dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. 2.3-54250-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Moniuškos g. 21 Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo panaikinimo, bei 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DJ-5065 bei 2015-04-14 priėmimo-perdavimo akto Nr. (10.9-52-15)-T8-366, kurių pagrindu Lietuvos Respublika prarado nuosavybės teisę į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 440-2064-6148, pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys I. K., M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

patikslintu ieškiniu (t.5 el.b.l.130-141, t. 6 el.b.l.1-12) ieškovai prašo: 1) teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekiniu SĮ „Vilniaus planas“ 2009-12-16 sudarytą S. M. g. 21 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0039/1401 planą nuo jo sudarymo momento; 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. S. M. g. 21 įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo; 3) teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekine 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo. Esančio Vilniaus m, S. M. g.21, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ5065, kurios pagrindu Lietuvos respublika pardavė nuosavybės teisę į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 440020646148, nuo jos sudarymo momento bei pripažinti niekiniu 2015-08-14 priėmimo-pardavimo aktą Nr. (10.95215) T8366, kurio pagrindu Lietuvos Respublika perdavė nuosavybės teisę į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 440020646148, nuo jo sudarymo momento; 4) taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant UAB „Lotuso būstai“ grąžinti valstybei 410/1159 dalis žemės sklypo tokioje būklėje ( su išasfaltuota aikštele bei atstatyta žaliąja zona, kaip tai pažymėta UAB „Topokada“ 2012-12-12 plane-schemoje, kokioje žemės sklypas 2015-08-14 buvo perduotas UAB „Lotuso būstai“ perdavimo-priėmimo aktu Nr. 10.95215) T8366; 5) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovų atstovas palaikė patikslinto ieškinio argumentus ir nurodė:

1) reikalaudami teismo iniciatyva ( ex officio) pripažinti niekiniu SĮ „Vilniaus planas“ 2009-12-16 sudarytą S. M. g. 21 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0039/1401 planą nuo jo sudarymo momento argumentavo, jog SĮ „Vilniaus planas“ ginčo objekte žemės sklypo planavimą atliko pažeisdamas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 9 punktą, 10 punktą, 25punktą, 48 punktą nesant daugiabučio namo butų bei garažų savininkų sutikimui, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7str.1 d., 8str., reikalavimus, t.y. nesuderinęs su Moniuškos g. 21 namo butų bei garažų savininkais. Ieškovai yra šio žemės sklypo naudotojai, nes jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai yra ant ginčo žemės sklypo. Su ieškovais, kaip potencialiais šio žemės sklypo pirkėjais, taip pat turėjo būti derinamos sklypo planas. Kadangi atsakovas SĮ „Vilniaus planas“ pažeidė imperatyvius įstatymo normas, pagal LR CK 1.80 str. nuostatas, planas pripažintinas niekiniu ir nagaliojančiu. Taip pat pažymėjo, kad pažeisti garažo, unikalus Nr. 109660131013 savininko interesai , nes garažo savininkas negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį garažą, tokia pati situacija yra ir garažo, kurio unikalus Nr. 1096-6013-1035 savininkams, kurie šioje byloje yra tretieji asmenys.

2) prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. S. M. g. 21 įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo“ ieškovų atstovas nurodė, jog atsakovai be jokio teisinio pagrindimo požeminės slėptuvės, kurios bendras plotas yra 183,2 kv.m., eksploatacijai paskyrė 410 kv.m. ploto žemės sklypą, kai tuo tarpu daugiabučio gyvenamojo pastato eksploatacijai atitenka 317 kv.m. žemės sklypo ploto dalis. Ieškovų atstovas nurodo, jog pagrindinė slėptuvės dalis yra po žeme, ant virš slėptuvės esančio žemės sklypo buvo įrengta asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kuri kaip kiemas buvo pažymėta žemės sklypo planuose, vaikų žaidimo aikštelė, kuri priskirtina prie daugiabučio gyvenamojo namo. Jokiame ankstesniame šios vietovės plane slėptuvei , kaip savarankiškam daiktui, nebuvo priskirtas joks žemės sklypas, nors slėptuvė pastatyta 1961 metais. Slėptuvė, kaip esantis po žeme savarankiškas daiktas gali funkcionuoti ir be jai priskirto žemės sklypo dalies, tokią išvadą ieškovas daro remdamasis į bylą pateiktu ekspertinio tyrimo aktu. Ieškovai nurodo, kad naikintinas Įsakymo 3.1. punktas, kuriame yra nustatyta, kad požeminiam pastatui slėptuvei, kurios dydis yra tik 183,23 kv.m., kaip savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, yra menamai reikalinga net 317 kv.m. ploto dalis S. M. g. 21 sklype. Yra nepateisinama, kad požeminiam pastatui – slėptuvei, kurios bendras plotas yra tik 183,23 kv.m., yra reikalinga iš viso (su bendro naudojimo dalimi) net 410 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, kai tuo tarpu gyvenamajam pastatui, kurio bendras plotas yra net 673.78 kv.m., priskirta tik 312 kv.m. žemės sklypo dalis. Ie6kovai nurodo, kad Įsakymo 3.1. punktas taip pat pažeidžia lygybės prieš įstatymą principus, taip pat žemėtvarkos principus tuo konkrečiu aspektu, kad 3.1. punktu nustatytas plotas ir ribos konkrečiai pažeidė ir pažeidžia garažo, unikalus Nr. 1096-6013-1013, savininkų teises, nes %sakymo 3.1. punkto pasekmė yra ta, kad garažo savininkas nebegali patekti į jam nuosavybės teise tenkantį garažą, nes patekimui reikalingas plotas Ginčo įsakymu, nederinant su garažo savininkais, buvo išskirtinai priskirtas prie požeminio pastato-slėptuvės juo labiau, kad UAB „Lotuso būstai“, naudodamiesi įsigyta nuosavybės teise į 3.1. punkte apibrėžtą sklypo dalį, kaip minėta, ją dargi nuardė, ir tokiu būdu, garažo savininkas nei fiziškai, nei teisiškai negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį garažą. Todėl akivaizdu, kad Įsakymo 3.1. punktu nustatytas plotas, jį priskiriant prie požeminio Pastato-slėptuvės, šiurkščiai pažeidžia garažo savininko teises naudotis savo garažu, juo labiau, kad garažų savininkai apie Įsakymo 3.1. punkto priėmimą niekada nebuvo informuoti.

3) prašydamas teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekine 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. S. M. g.21, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ5065, kurios pagrindu Lietuvos Respublika pardavė nuosavybės teisę į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 440020646148, nuo jos sudarymo momento bei pripažinti niekiniu 2015-08-14 priėmimo-pardavimo aktą Nr. (10.95215) T8366, kurio pagrindu Lietuvos Respublika perdavė nuosavybės teisę į 410/1159 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 440020646148, nuo jo sudarymo momento, bei restitucijos taikymo, nurodė, jog sudarant šį sandorį, buvo pažeisti Žemės įstatymo 7str.6d., 10 str., 2014-03-25 LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, LR Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos parašo 2.1p.,6p. nuostatas. Atsakovas UAB „Lotuso būstai“ išardė asfaltą bei suniokojo žaliąją veją S. M. 21 sklypo dalyje, todėl šis atsakovas privalo atkurti 163 kv.m. žalios vejos ir 269 kv.m. suniokoto asfalto.

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė palaikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentus ir prašė pašalinti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš atsakovų ir įtraukti trečiuoju asmeniu? nutraukti bylą dalyje dėl ieškovų G. A., M. K., V. D., L. K. reikalavimo panaikinti Skundžiamą įsakymą? ieškovių B. Z. F. ir A. O. G. reikalavimą panaikinti Skundžiamą įsakymą atmesti kaip nepagrįstą? netenkinus antrojo prašymo ieškovų G. A., M. K., V. D., L. K. reikalavimą panaikinti Skundžiamą įsakymą atmesti kaip nepagrįstą? taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimą dėl 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties Nr. DJ5065 pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo atmesti dėl ieškinio senaties terminų praleidimo? netenkinus penktojo prašymo, minėtą ieškinio reikalavimą dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. DJ5065 pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo atmesti kaip nepagrįstą? bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti niekiniu Planą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme? netenkinus septintojo prašymo, ieškinio reikalavimą dėl Plano pripažinimo niekiniu atmesti kaip nepagrįstą.

I. S. įtraukė atsakovu, nors atsižvelgiant į keliamus reikalavimus Savivaldybė nagrinėjamoje byloje tūrėtų būti įtraukta trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad Savivaldybė nėra ginčijamos Sutarties šalis, taip pat šioje byloje nėra ginčijami Savivaldybės priimti sprendimai (aktai), ginčijamas Planas sudarytas SĮ „Vilniaus planas“ (ne Savivaldybės). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 str., Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė nelaikytina tinkamu atsakovu nagrinėjamoje byloje, prašo Teismo pašalinti Savivaldybę iš atsakovų ir įtraukti trečiuoju asmeniu. Taip pat nurodė, kad ieškovai yra praleidę ieškinio senatį ginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. S. M. g. 21 įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo“ bei 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. S. M. g.21, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ5065, ieškovų reikalavimą teismo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekiniu SĮ „Vilniaus planas“ 2009-12-16 sudarytą S. M. g. 21 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0039/1401 planą nuo jo sudarymo momento, prašė nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme.

Atsiliepimas

A. V. įmonė „Turto bankas“ palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nekilnojamojo turto registre yra aiškiai įregistruota, jog UAB „Lotoso būstai“ 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-5065 įgijo 410/1159 dalis žemės sklypo, esančio S. M. g. 21, Vilniuje. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 37/1159 dalys šio žemės sklypo priklauso L. K., o 79/1159 dalys - ieškovui M. K.. Likusios žemės sklypo dalys 633/1159 priklauso Lietuvos Respublikai. Šiuo atveju, nurodyti savininkai turi nuosavybės teise idealiąsias žemės sklypo dalis, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir yra ne materialios. Tai reiškia, kad kiekvienas iš aukščiau nurodytų bendraturčių turi visas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytas teises į žemės sklypą, esantį Moniuškos g. 21, Vilniuje, įskaitant ir teisę valdyti ir naudoti bendros dalinės nuosavybės teisės objektą, kaip tai nustatyta LR CK 4.75 str. 1d. Vertinant, kad ieškovai M.ir K. K. yra ir žemės sklypo bendrasavininkai, atitinkamai jie gali įgyvendinti savo, kaip bendraturčių, teises šiame žemės sklype. Todėl patikslinto ieškinio teiginiai, kad ieškovai M.ir K. K. negali pateikti į jiems priklausančius garažus vien dėl tos priežasties, kad 410/1159 dalys žemės sklypo buvo priskirtos slėptuvei ir parduotos UAB „Lotuso būstai“ yra teisiškai nepagrįsti. „Turto banko“ atstovas palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimo argumentus dėl S. M. ekspertinio tyrimo akto Nr. 18-47, kad šis aktas neturi eksperto išvados statuso, o šiame akte nepagrįstai vadovaujamasi statybos techniniu reglamentu, kuris reglamentuoja naujo būsto projektavimą, o ne žemės sklypo dalies priskyrimą privatizuojamiesiems objektams. Teisės aktai, kurie reglamentuoja žemės sklypo dalies priskyrimą privatizuojamiems objektams yra LR CK 6.394 str.1 d. ir LR Vyriausybės 2005 metų rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 1023 „dėl valstybinės žemės sklypų priskirtų privatizavimo objektams pardavimo ir nuomos. Ieškovai yra praleidę ieškinio senatį.

A. N. žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos palaikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentus ir nurodė, jog pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovai nenurodo, kokie pažeisti įstatymai, kurių pagrindu reiktų naikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.35420(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. S. M. g. 21 įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ( redakcija, galiojusi 2009-07-31 iki 2011-05-05) taisyklėmis, kurios nenumato draudimo išskirti dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, šios taisyklės numato pareigą parinkti žemės sklypo planą su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis. Šios dalys nustatomos pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą (taisyklių 8p.). Įsakymą priimant, taip pat buvo vadovaujamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 “Dėl sklypo S. M. g.21 duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”. Ginčijamas įsakymas priimant pagal galiojančius teisės aktus, ieškovų nurodytą aplinkybė, kad jie virš slėptuvės parkuodavo savo automobilius, negali sukurti pagrindo veikti teisės aktams priešingai, savarankiškai funkcionuojamam statiniui - slėptuvei, neišskirti žemės sklypo. Ieškovų reikalavimas panaikinti planą, negali būti nagrinėjamas kaip atskiras ieškinio reikalavimas, nes planas yra neatskiriama įsakymo dalis, atskirai šis dokumentas nesukuria jokių teisinių pasekmių, o be to, ieškovai nenurodo, kaip planas pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsakovas savivaldybės įmonė “Vilniaus planas” palaikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentus (t.6 el.b.l. 179-182) ir nurodė, jog vadovaujantis LR CK 1.63 str. 1 d., nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 12 d., žemės sklypo planas negali būti laikomas sandoriu, nes tai tik grafinis brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys, jis nei sukuria, nei pakeičia, nei panaikina civilines teise ar pareigas, todėl jį pripažinti niekiniu nėra teisinio pagrindo. Planas, kurį ginčija ieškovai, parengtas pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus reikalavimą tikslu nustatyti žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. P. P. rengimo metu galiojusių Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir miomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005-09-16 nutarimu Nr. 1023, 6 punktą, kai žemės sklype kartu su privatizavimo objektu ( statiniu ar įrenginiu) yra kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais ( pagrindiniais daiktais), žemės sklype, suformuotame detaliajame plane, kaimo teritorijoje- žemėvaldų plane (projekte), šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, s išskiriama dalis, kurios reikia privatizavimo objektui eksploatuoti , ir nustatomas šios dalies plotas. Plano rengimo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimus Nr. 260, 8 punktas numatė, jog pastatų ar įrenginių savininkams parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, parduodamų žemės klypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. SĮ Vilniaus planas parengė planą, kurį suderino su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus žemėtvarkos skyriumi, planas parengtas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl ieškovų teiginys, kad planas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir poįstatyminiams aktams, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Valstybės įmonės registrų duomenų banko išrašo nustatyta (t. 1 el.b.l. 40-48), jog Vilniuje Moniuškos g. 21, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 44400-2064-6148, turi 0.1159 ha plotą, šiame sklype yra pastatas-garažas, unikalus Nr. 1096-6013-1013, kurio užstatytas plotas 22 kv.m., pastatas-garažas, unikalus nr. 1096-6013-1024, užstatytas plotas 24 kv.m., pastatas-slėptuvė, unikalus Nr. 1096-1028-3028, užstatytas plotas 274 kv.m., pastatas-garažas, unikalus Nr. 1096-6013-1035, užstatymo plotas 20 kv.m., daugiabutis pastatas-gyvenamasis namas, užstatymo plotas 247,72 kv.m. Taip pat šiame dokumente nurodyta, jog pastato- garažo, kurio unikalus nr. 1096-6013-1035, savininkai nuo 2016-04-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra I. K. ir M. K., šioje byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis. Pastato- slėptuvės, unikalus Nr. 1096-1028-3028, savininkas nuo 2015-07-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra atsakovas UAB “Lotuso būstai”. Taip pat šiame dokumente nurodyta, jog žemės sklypas, esantis S. M. g. 21 nuosavybės teise priklauso šiems savininkams: 633/1159 dalys Lietuvos Respublikai, įregistravimo pagrindas 2010-04-28 Apskrities viršininko įsakymas Nr.2.3-5420-(01), 410/1159 dalys atsakovui UAB “Lotuso būstai”, įregistravimo pagrindas 2015-08-12 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis Nr. DJ-5065 ir 2015-08-14 priėmimo - perdavimo aktas Nr. (10.9-52-15)-T8-366, 37/1159 dalys L. K., įregistravimo pagrindas 2015-05-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis Nr. 1-5076 , 2015-07-28 Sutartis Nr. JŠ-6935, 79/1159 dalys M. K., įregistravimo pagrindas 2014-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis Nr. 1-13433, 2015-07-28 Sutartis Nr. JŠ-6935, 2015-08-03 Dovanojimo sutartis Nr. JŠ-7190. Šiame sklype esantis pastatas-garažas unikalus Nr. 1096-6013-1024, nuosavybės teise priklauso M. K., įregistravimo pagrindas: 2015-05-26 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. PJ-2255, o pastatas-garažas unikalus Nr. pastatas Nr. 1096-6013-1013, nuosavybės teise priklauso A. O. Gineitienei, įregistravimo pagrindas:2003-09-11 Nuosavybės teisės liudijimas Nr. 1-7967, 2003-09-11 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 1-7968.

Valstybės Į. R. centro duomenimis, daugiabučiame name, adresu S. M. g. 21, Vilniuje gyvena Regina ir P. D., S. A., Alma ir G. A., B. Z. Ferensaitė, L. K., M. K., J. J., N. K., Rasa ir V. T., (t.1 el.b.l. 54-72).

Šio gyvenamojo namo bendraturčiai ieškovai G. A., M. K., L. K., B. Z. Ferensaitė, A. O. Gineitienė, P. D., atstovaujami advokato padėjėjo K. K., kuris palaikė ieškinio reikalavimus, ginčydami administracinio pobūdžio aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypo, adresu S. M. g.21, dalių nustatymų šiame sklype nuosavybės teise valdantiems statinius , valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui UAB “Lotuso būstai”, nurodo, jog yra pažeistos jų teisės bei teisėti interesai, t.y. pastato S. M. g. 21 gyventojai, po šio žemės sklypo dalių nustatymo bei sklypo dalies pardavimo atsakovui UAB “Lotuso būstai”, nebegali naudoti šio sklypo automobilių parkavimui, atsakovas UAB “Lotuso būstai” panaikino buvusią žaliąją zoną, ieškovas M. K. negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį garažą.

Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. 2.3-5420-(01), kuriuo, pareiškėjų vertinimu, nepagrįstai nustatytos valstybinio žemės sklypo, esančio, S. M. g. 21, Vilniuje, dalys:

Ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas (t. 1, el.b.l. 18), priimtas, vadovaujantis LR CK 1.109 str., LR Žemės įstatymo 8 str., 32 str. 3 d. 11 p., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, LR Vyriausybės1999-02-24 nutarimu Nr. 205 “Dėl žemės įvertinimo tvarkos, LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, ir remiantis LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/DI-40 patvirtintu pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turiniu, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašu ir jų turiniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 “Dėl sklypo S. M. g. 21 duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo kadastro duomenimis ir tenkindamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2003-05-16 prašymą Nr. 01-34-894-(3.6) “dėl rengiamo privatizuoti objekto S. M. g. 21 dokumentų pateikimo” ir UAB “Sapnų sala” 2009-07-21 prašymą Nr. 2009/SR231, 2009-09-17 raštą Nr. 2009/SR291, 2009-12-28 lydraštį. Šiuo įsakymu Vilniaus apskrities viršininkas nustatė: 1) kad valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. S. M. g. 21 (sklype yra statinių S. M. g.21A), kurio ribos žemės plane M1:500 pažymėtos skaičiais 1-5, plotas yra 1159 kv.m., kitos paskirties žemė, šio įsakymo 3 punktu nustatyta: šiame sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos šios dalys - pastatui-slėptuvei - 317 kv.m. ploto, gyvenamajam namui Moniuškos g.21 -312 kv.m., pastatui-garažui, unikalus Nr. 1096-6013-1013-26 kv.m., pastatui-garažui, unikalus Nr. 1096-6013-1024-24 kv.m., pastatui-garažui, unikalus Nr. 1096-6013-1035-21 kv.m., bendram naudojimui paliekama 459 kv.m. ploto žemės sklypo dalis. Šio įsakymo 4 punkte apskaičiuotos žemės sklypo dalys kiekvienam bendraturčiui priklausančio pastato pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir pavesta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį S. M. g.21(sklype yra statinių S. M. g. 21A,), nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėtina, jog Vilniaus miesto valdyba 2000-11-24 sprendimu Nr. 2223V „Dėl privačių namų valdų S. M. g. 10 ir 21 ribų nustatymo Žvėryno seniūnijoje” nustatė žemės sklypo ribas, naudojimosi sąlygas ir apribojimus (t.1, el.b.l.179-181 ), Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2002-07-04 sprendimu Nr. 1404V „Dėl valdybos 2000-11-24 sprendimo Nr. 2223V „Dėl privačių namų valdų S. M. g. 10 ir 21 ribų nustatymo Žvėryno seniūnijoje” dalinio pakeitimo” pakeitė Valdybos sprendimą nurodydama, kad Žemės sklypo dalis (kurioje yra požeminė slėptuvė) apie 263 kv. m palikta valstybės nuosavybėje (t.1, el.b.l. 176). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 „Dėl sklypo S. M. g. 21 duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo” nustatė Žemės sklypo plotą, ribas, būdą ir pobūdį, apribojimus bei Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis – slėptuvei eksploatuoti nustatytas 317 kv. m plotas (t. 1,el.b.l.96).

Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 „Dėl sklypo S. M. g. 21 duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”, ginčijamu 2010-04-28 įsakymu Nr. 5420-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Moniuškos g. 21 (sklype yra statinių S. M. g. 21 A), įregistravimo Nekilnojamojo turo kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo” nustatė žemės sklypo plotą, paskirtį, būdą, vertę, naudojimosi sąlygas, servitutus bei esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams dalis.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010-10-27 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pažymą Nr. SS16-205 „Apie valstybinės žemės sklypo dalį, priskirtą privatizavimo objektui, Vilniaus m. sav. Vilniaus m. S. M. g. 21”, kurioje nurodė, kad privatizavimo objektui (slėptuvei) tenkanti valstybinės Žemės sklypo 410 kv. m ploto dalis (susidedanti iš pastatui slėptuvei priskirtos 317 kv. m ploto dalies bei 93 kv. m ploto Žemės sklypo dalies, esančios 459 kv. m ploto bendro naudojimo dalyje), nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198 „Dėl sklypo S. M. g. 21 duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo”, yra 1159 kv.m. ploto bendro naudojimo žemės sklype, kurio ribos ir plotas nustatyti šiuo įsakymu.

Taigi, apibendrinant aukščiau nurodytus normatyvinius aktus, darytina išvada, jog Žemės sklypo dalys S. M. g. 21, esamiems statiniams eksploatuoti buvo nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės 2009-12-18 įsakymu Nr. 30-2198, pagal tuo metu galiojusius normatyvinius aktus-Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, šio nutarimo 8 punktu, kuriame nustatyta, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Ginčijame įsakyme šios sklypo dalys tik atkartotos. Taigi, ieškovai, ginčydami Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymą Nr. 2.3-5420-(01) dėl neva tai nepagrįstai nustatytų valstybinio žemės sklypo, esančio, S. M. g. 21, Vilniuje, dalių, nepasisako dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2009-12-18 įsakymo Nr. 30-2198.

Ieškovai konkrečiai neargumentuoja, kokie normatyviniai aktai pažeisti, formuojant žemės sklypo dalis bendrame žemės sklype S. M. g. 21, tik nurodo, kad Slėptuvės - pastatui, kaip savarankiškai funkcionuojančiam daiktui, apskritai nėra būtinas antžeminis plotas, nes slėptuvė yra po žeme ir gali funkcionuoti nepaisant to, kad virš slėptuvės esantis išasfaltuotas žemės plotas būtų naudojamas S. M. g. 21 namo gyventojų automobiliams statyti bei vaikams žaisti. Ieškovų nurodytas argumentas, kad Slėptuvės - pastatui iš viso nėra reikalingas antžeminis plotas nėra pagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, tai yra tik ieškovų nuomonė. Aplinkybė, kad namo S. M. g. 21 gyventojai, tame tarpe ir Ieškovai, virš Slėptuvės - pastato seniau statėsi automobilius ir neatlygintinai naudojosi valstybinės žemės sklypu, nesuteikia jiems išskirtinių teisių į šią sklypo dalį, ir neužkerta kelio šią valstybinės žemės sklypo dalį parduoti (LR CK 6.394 str.). Apibendrinant, darytina išvada, kad ieškovai nepagrindė reikalavimo naikinti Skundžiamą įsakymą, ieškinyje pateikti motyvai nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Atsakovai šiam ieškinio reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.

Pažymėtina, jog VĮ Registrų centro nekilnojamojo banko išrašo duomenimis, ieškovai L. K. ir M. K. nuosavybės teise valdo atitinkamai 37/1159 ir 79/1159 žemės sklypo dalis. Nuosavybės teisė į L. K. nuosavybės teise valdomą 37/1159 sklypo dalį įregistruota 2015 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5076 ir 2015 m. liepos 28 d. sutarties JŠ-6935 pagrindu. I. M. K. nuosavybės teisė į 79/1159 sklypo dalį įregistruota 2014 m. spalio 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-13433, ir 2015 m. liepos 28 d. sutarties JŠ-6935 ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. JŠ-7190 pagrindu. Sutartys, kurių pagrindu parduotos valstybinės žemės sklypo dalys ir kurias I. L. Kerutienė ir M. K. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, pagal tą patį Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl žemės sklypo dalių dydžio nustatymo. Ieškovai dar 2015 m. žinodami kokios dalys yra priskirtos statiniams žemės sklype, įgydami nuosavybes teises į žemės sklypo dalis, neginčijo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, kurio pagrindu Slėptuvės- pastatui nustatyta 410/1159 sklypo dalis.

Ieškovai į teismą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28d. įsakymo Nr.2.35420( 01) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Moniuškos g. 21 įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre bei sklypo dalių dydžio nustatymo” panaikinimo LITEKO duomenimis į teismą kreipėsi 2016-12-22( t.1 el.b.l. 1-15, ). Ieškovų atstovas nurodo, jog 2016-11-21 gavę 2016-11-17 atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės dėl žemės sklypo Moniuškos g. 21, sužinojo apie skundžiamą 2010-04-28d. įsakymą Nr.2.35420(01).

Su šiais ieškovų teiginiais nesutiktina. Ieškovai 2015-12-15 pretenzija (registracijos Nr. A50-46303/15) (t.1 el.b.l. 121), kurioje nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybei viešojo aukciono būdu pardavus S. M. g. 21 esančią slėptuvę su sklypo dalimi esančia virš slėptuvės, pareiškėjai nebeturi galimybės statytis automobilių virš esančios slėptuvės, kur tai darė seniau. Vilniaus miesto savivaldybės 2016-01-15 atsakymas Nr. A51-3750/16(2.14.1.8-FN9) ( t.1 el.b.l. 122), kuriame buvo nurodyta, kad „Vilniaus miesto savivaldybė slėptuvės pastatą S. M. g. 21, Vilniuje (unikalus numeris 1096-1028-3028, plotas, 183,23 kv. m) nuosavybės teise valdė iki 2015-07-15. 2011–2015 metais buvo skelbiami slėptuvės pastato S. M. g. 21, Vilniuje, ir jam priskirtos 410/1159 (0,041 ha) valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo viešieji aukcionai. 2015-06-02 po įvykusio minėto turto viešo aukciono, pirkėjui pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį ir apmokėjus už pastatą bei žemės sklypą, turtas 2015-07-15 priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotas naujam savininkui, kuris teisėtai valdo minėtą žemės sklypo dalį”. Pareiškėjai apie Vilniaus apskrities viršininko 2010-10-28 įsakymą Nr. 2.3-5420(01) sužinojo dar 2015 metais, o į teismą su reikalavimu panaikinti šį įsakymą kreipėsi tik 2016-12-22, todėl ieškovai yra praleidę ginčyti įsakymo ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų terminą ir nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Pažymėtina, jog ieškovas M. K. 2015 metais kreipėsi į nacionalinę žemės tarnybą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tokia išvada darytina iš Nacionalinės žemės tarnybos 2015-08-24 atsakymo M. K. (t.1 el.b.l. 139,140), ieškovai Martynas ir L. K. 2015-07-20 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko žemės sklypą ginčo sklype ( t. 1, el.b.l.142-144), šios sutarties turinyje nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-07-01 įsakymas Nr. 49VĮ-898-(14.49.2.), kurio pagrindu šiems ieškovams parduodamas valstybinės žemės sklypas, ir yra šios sutarties sudarymo pagrindas , o minėtame Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakyme nurodytas ieškovų ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas ( t.1 el.b.l. 145). Todėl ieškovų atstovo 2016-11-02 kreipimasis į savivaldybę dėl informacijos pateikimo dėl pastato-slėptuvės bei žemės sklypo dalies pardavimo (t.1, el.b.l. 123), vertintini, kaip siekis patvirtinti versiją, jog jie nepraleido įstatymo nustatyto termino ginčyti administracinius aktus, nes apie juos sužinojo tik gavę 2016-11-17 Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą. ( t.1 el.b.l.125).

Vadovaujantis šiais argumentais, šis ieškinio reikalavimas atmestinas ir pagal LR CK 1.131 str. 1 dalies nuostatas, suėjus ieškinio senačiai.

Dėl 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine:

Ieškovai nurodo, kad Savivaldybė tinkamai nesivadovavo Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, todėl ginčijama Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant viešo aukciono organizavimo tvarką. Prašydami pripažinti Sutartį niekine, ieškovai argumentuoja, jog sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, pagal kurias galima parduoti tik tą valstybei priklausantį žemės sklypą (ar jo dalis), kuris reikalingas (būtinas) savarankiškam nekilnojamam daiktui, šiuo atveju slėptuvės -pastatui S. M. g. 21 funkcionuoti. Ieškovai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo teisės parduoti 410/1159 žemės sklypo S. M. g. 21, Vilniuje, dalį, nes slėptuvei nėra būtinas antžeminis plotas, juo labiau net 410 kv. m plotas, todėl, ieškovų nuomone, teismas turi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 str. 1d. ir 5 d. ex officio pripažinti niekine Sutarties dalį, kuria UAB „Lotuso būstai“ buvo parduotos 410/1159 žemės sklypo dalis, bei taikyti restituciją.

Atsakovai nesutikdami, kad sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymą, taip pat prašo taikyti šiam ieškinio reikalavimui senatį.

Kaip nurodo ieškovai, ginčijamą sutartį ieškovai prašo pripažinti niekine LR CK 1.78 str.1 d. ir 5 d. pagrindais. Šio straipsnio 1 dalis nustato jog sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, o šio straipsnio 5 dalis nustato, jog reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija viešo aukciono, įvykusio 2015-06-11, būdu, atsakovui UAB Lotuso būstai” 2015-07-13 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė pastatą - slėptuvę, esančią S. M. g.21 ( t.1 el.b.l. 98-109). Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2015-08-12 sutartimi ( t.1 el.b.l. 110-116, 120), Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, pardavė atsakovui UAB “Lotuso būstai” 0,0410 ha žemės sklypą, esantį S. M. g. 21.

Ieškovai tiesiogiai neginčija viešojo aukciono rezultatų, tačiau jų prašoma pripažinti niekine Sutartis yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus organizuoto nekilnojamojo turto – Slėptuvės pastato ir šiam Nekilnojamajam turtui priskirto 410/1159 sklypo dalies aukciono (toliau – Viešasis aukcionas), vykdyto pagal Tvarkos aprašą, rezultatas. Taigi, nors Ieškovai pateiktu ieškiniu tiesiogiai neginčija Viešojo aukciono ir jo rezultatų, tačiau jų reikalavimai yra susiję su Viešo aukciono tinkamu organizavimu bei jo rezultatų modifikavimu (Sutarties, kuri sudaryta Viešo aukciono pagrindu, pripažinimo niekine).

Iš pateikto patikslinto ieškinio nėra aišku, kokį suinteresuotumą turi ieškovai ginčyti Sutartį, kurios šalimi jie nėra. Taip pat neaišku kaip restitucijos taikymas, panaikinus Sutartį, pakeistų ieškovų padėtį, nes ieškovai jokių teisių į sklypo dalį virš slėptuvės neturi, neturėjo ir iki ginčijamos sutarties, nes tiek slėptuvė, tiek žemės sklypas aplink ją, iki įvykus šio turto aukcionui, buvo savivaldybės ( pastatas) ir žemės sklypas -valstybės turtas, todėl argumentai, jog ieškovai neturi kur statyti automobilius ar, kad atsakovas UAB “Lotuso būstai” panaikino žaliąją veją, nėra pagrindas ginčijamą sutartį pripažinti niekine, net pritaikius restituciją, ieškovų padėtis nepasikeistų.

LR CK 6.394 straipsnis reglamentuoja teises į žemės sklypą, kai parduodamas nekilnojamasis daiktas, esantis žemės sklype. Pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalį, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Teismas argumentavo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymo Nr. 2.3-5420-(01), kuriuo nustatytos valstybinio žemės sklypo, esančio, S. M. g. 21, Vilniuje, dalys, pagrįstumo, todėl motyvų nekartoja. Ieškovų ginčijama sutartis sudaryta vadovaujantis LR CK 6.394 str., LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, LR Žemės įstatymo 10 str. 5 d. nuostatomis. Kokio įstatymo nuostatos buvo pažeistos, sudarant 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu UAB “Lotuso būstai”, ieškovai nekonkretizuoja. Pagal LR CPK 178 str. nuostatas, ieškovo pareiga įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą.

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, jog ieškovas nepagrindė, neįrodė, šio ieškinio reikalavimo, todėl jis atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl senaties taikymo reikalavimui pripažinti negaliojančia 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2016-01-15 atsakymu Nr. A51-3750/16 (2.14.1.8-FN9) ieškovui M. K., nurodė, jog atsakydami į namo S. M. 21 butų savininkų 2015-12-15 raštą, nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė slėptuvės pastatą S. M. g. 21, Vilniuje, nuosavybės teise valdė iki 2015-07-15, 2011-2015 metais buvo skelbiami šio statinio ir jam priskirtos 410/1159 valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo viešieji aukcionai, 2015-06-02 po įvykusio minėto turto viešo aukciono, pirkėjui pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį ir apmokėjus už pastatą bei žemės sklypą, turtas 2015-07-15 priėmimo-perdavimo aktu perduotas naujam savininkui, kuris teisėtai valdo minėtą žemės sklypą ( t.1 el.b.l. 122). Iš šio rašto turinio darytina išvada, jog ieškovai apie pastato-slėptuvės bei jo eksploatacijai reikalingo valstybinės žemės sklypo pardavimą sužinojo ne vėliau, kaip 2016-01-15, gavę į savo pretenziją Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą. LR CK 1.125 str. 3 d. yra nustatytas sutrumpintas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas iš konkurso, tame tarpe ir iš viešo aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti. Kaip minėta aukščiau, ginčijama 2015-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra viešo aukciono būdu nekilnojamojo turto – slėptuvės -pastato ir šiam Nekilnojamajam turtui priskirto 410/1159 sklypo dalies aukciono, vykdyto pagal Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, rezultatas. Todėl šiam reikalavimui taikytinos LR CK 1.125 str.3 d. numatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, kurį aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu, ieškovai yra praleidę, nes į teismą dėl pažeistų teisių kreipėsi 2016-12-22. Vadovaujantis šiais argumentais, šis ieškinio reikalavimas atmestinas ir pagal LR CK 1.131 str. 1 dalies nuostatas, suėjus ieškinio senačiai.

Ieškovai, reikalaudami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko ginčijamą įsakymą bei valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, remiasi 2018-12-04 Ekspertinio tyrimo aktu ( t.6 el.b.l. 92- ), kurio išvadoje į ieškovų klausimą, ar pagal 2018 m. parengtą sklypo planą visi sklype esantys statiniai gali būti tinkamai naudojami pagal paskirtį, nurodyta, kad esamoje situacijoje nėra įmanoma, kad sklypo struktūrą sudarytų visos privalomos sklypo dalys pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, tačiau pagal 2018 metų parengtą planą maksimaliai įgyvendinami teisės aktuose numatyti reikalavimai dėl galimybės įrengti automobilių parkavimo vietas, vietą ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui, dviračių saugykla. Todėl ekspertas daro išvadą, kad pagal 2018 m. parengtą sklypo planą visi sklype esantys statiniai gali būti tinkamai naudojami pagal paskirtį. Taip pat teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog šios išvados negali būti vertinamos kaip eksperto išvados LR CPK 212-218 str. nuostatų prasme, taip pat sutinka su argumentais, jog ieškovų teikto specialisto išvadoje vadovautasi statybos techniniais reglamentais dėl naujų būstų projektavimo, o ne žemės sklypo dalies priskyrimo privatizuojamiems objektams, kurį reglamentuoja LR CK 6.394 str. 1 d. bei LR Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16d. nutarimas Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų priskirtų privatizavimo objektams pardavimo ar nuomos“ todėl jomis remtis, kad ieškovų ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas ir Planas prieštarauja teisės aktams, nėra pagrindo.

Remiantis šiomis specialisto išvadomis, laikytina, kad ieškovai neįrodo savo pažeistų teisių, tame tarpe ir ieškovai L.M. K., kurie teigia, kad dėl sklypo išplanavimo, negali pakliūti į jiems nuosavybės teise priklausantį garažą. Kaip nustatyta byloje, 2017-08-11 pirkimo-pardavimo sutartimi M. K. ir L. K. iš A. O. G. ir J. J. įsigijo butą S. M. g. 21-12 ir pastatą garažą S. M. g. 21A, ( t. 5 el.b.l. 40-50). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta jog bendraturčiams ginčo sklype nuosavybės teise priklauso idealiosios dalys žemės sklypo: L. K. nuosavybės teise priklauso 37/1159 dalys, M. K.- 79/1159 dalys, 633/1159 dalys- Lietuvos Respublikai ir 410/1159 dalys - atsakovui UAB „Lotuso būstai“ , pagal LR CK 4.75 str. nuostatas, visi žemės sklypo bendraturčiai turi teisę valdyti ir naudoti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo UAB „Lotuso būstai“ valdoma 410/1159 dalys žemės sklypo, trukdo šiems ieškovams naudotis garažu. Jeigu taip ir būtų, ieškovai, žemės sklypo bendraturčiai su kitais savininkais, savo pažeistas teises gali ginti pagal LR civilinio kodekso ketvirtojo skirsnio nuostatų numatyta tvarka.

Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia ir 2002-05-30 S. K. išvadomis (t.6 el.b.l. 25-29), tačiau, kaip matyti, bendraturčių Moniuškos g.21 skundas rašytas 2001 metų pabaigoje, dėl kitų Vilniaus miesto savivaldybės priimtų sprendimų ar jų priėmimų vilkinimo, savivaldybės pareigūnų biurokratizmo, buvo skundžiama šio pastato žemės sklypo ribos, dėl žemės sklypo privatizavimo ir pnš., t.y. dėl kitų, nei šioje bylos sprendžiamų, reikalavimų, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo šiomis išvadomis vadovautis, o be to, ieškovų pateiktos specialisto išvados teigia, jog pagal 2018 m. planą visi sklype esantys statiniai gali būti tinkamai naudojami pagal paskirtį.

D. P. pripažinimo niekiniu:

Patikslintame ieškinyje atskiru reikalavimu ieškovai prašo ex officio pripažinti niekiniu SĮ „Vilniaus planas“ 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytą S. M. g. 21 žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0039:1401 planą“, nurodo, jog netinkamai atliktos kadastrinių matavimų procedūros.

Pažymėtina, jog kadastriniai šio sklypo matavimai buvo patvirtinti ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko 2010-04-28 įsakymu Nr. 2.3-5420-(01).

Skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) redakcijos 65 p. numatė, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Kadastro nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas turėjo pateikti apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau –žemėtvarkos skyrius), ir apie tai informuoti užsakovą, o 67 p. nustatė, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių,

trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Kadastro nuostatų 841.1.1 p. buvo nustatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis turi būti pateikiamas apskrities viršininko sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. Teismas sutinka su atsakovų nuomone, jog ieškovų šis atskiras reikalavimas ex officio pripažinti niekiniu, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes žemės sklypo planas yra tik grafinis brėžinys, kuriame pažymėti atitinkamai žemės sklypo dalys, kurios tvirtinamos įgalioto asmens įsakymu, šiuo konkrečiu atveju Vilniaus apskrities viršininko įsakymus.

Skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) redakcijos 65 p. numatė, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Kadastro nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas turėjo pateikti apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoti užsakovą, o 67 p. nustatė, kad tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Kadastro nuostatų 841.1.1 p. buvo nustatyta, kad teikiant kadastro tvarkytojui prašymą įrašyti ar pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis turi būti pateikiamas apskrities viršininko sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. Planas pats savaime be atitinkamo sprendimo patvirtinti jo sprendinius jokių pasekmių nesukelia. Tai patvirtina ir sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše 10.2 p. nurodytas daikto įregistravimo pagrindas – Skundžiamas įsakymas. Ieškovai gi, atskiru savarankišku reikalavimu prašo ex officio pripažinti niekiniu SĮ „Vilniaus planas“ 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytą S. M. g. 21 žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0039:1401 planą“.

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei argumentais, kad toks ieškovų reikalavimas nesukels jiems jokių teisinių pasekmių, byla šioje dalyje nutrauktina pagal LR CPK 293 str. 1d.1p. nuostatas, kaip nenagrinėtina teisme.

Atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nepareikšti jokie materialiniai reikalavimai. Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Ieškovų atstovui tiek atsiliepime į ieškinį, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, nurodė, jog pastarojo procesinė padėtis šioje byloje yra netinkama, nes nepareikštas joks materialus reikalavimas, ieškovai savo pozicijos nekeitė. Remiantis šiais argumentais, ieškinys atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

Atmetus ieškinį, ieškovams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, atsakovai nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ( LR CPK 93 str.).

Byloje susidarė 26,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – todėl pašto išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis valstybės naudai (LR CPK 96 str. ).

Teismas 2018-02-06 nutartimi ( t.3 el.b.l. 59-60) taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Lotuso būstai“ atžvilgiu, t. y. areštavo atsakovo UAB „Lotuso būstai“, į. k. 304034451, nuosavybės teises į žemės sklypo, esančio adresu S. M. g.21, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-2064-6148 410/1159 dalis bei areštavo sklype esančią slėptuvę, unikalus Nr. 1096-1028-3028, uždraudžiant su šiuo turtu atlikti bet kokius sandorius, taip pat uždrausti pakeisti slėptuvės paskirtį ar atlikti statybos (griovimo) darbus, išskyrus žemės sklypo atstatymą į pradinę padėtį.

Atmetus ieškinio reikalavimus, vadovaujantis LR CPK 150 str. 2 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovo UAB „Lotuso būstai“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo 2018-02-06 nutartimi, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų G. A., M. K., V. D., L. K., B. Z. F., A. O. G. 26,16 Eur lygiomis dalimis ( po 4.36 Eur) pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti teismo 2018-02-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Lotuso būstai“ atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė