- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- 1-1297-1196/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21204-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Janovičienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. birželio 10 d. apie 20.20 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Pakalnės g., ties pastatu Nr. 24, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo E. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A5“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (M. M.) iškvėptame ore yra 2,23 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. M. dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. susitiko su vaikystės drauge E. N. ir su jos automobiliu „Audi A5“, nuvažiavo į šašlykinę, esančią Trakų r. sav., prie kavinės „T.“. Kavinėje pavalgė, draugė išgėrė degtinės su pomidorų sultimis, o kai ji nuėjo į tualetą jis irgi prie baro išgėrė 50 ml alkoholio, prieš tai jau buvo išgėręs pusę butelio brendžio. Išgėręs nesijautė, todėl sutiko pavairuoti draugės automobilį, kai bevažiuojantį Lentvaryje, Pakalnės g. šalia 24 namo jį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, šis įvykis jį sukrėtė, privertė persvarstyti gyvenimo vertybes ir pasikeisti. Palaikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
3. Teisiamojo posėdžio metu K. B., sutinkantis būti kaltinamojo laiduotoju parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 20 metų, kartu dirbo, kaltinamasis užėmė direktoriaus pareigas, jis dirbo tiekėju. Sutaria gerai, nors yra daug vyresnis, nuolat bendrauja. Jam tai buvo netikėta, nes M. M. nėra linkęs sėsti už vairo išgėręs, mano, kad tai galėjo paveikti šeimyninė padėtis – skyrybos. Tiki, kad galės kaltinamajam daryti įtaką daugiau su juo bendraujant, savo, savo vaikų pavyzdžiu.
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo M. M. gynėjas (advokatas) Julius Sakalauskas prašė teismo atsižvelgti į tai, jog M. M. kaltę pripažino, bendradarbiavo ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, neteistas, padorus pilietis, sukūrė šeimą, turėjo darbą, gyvenamąjį būstą, socialinius ryšius, draugus, todėl nepaisant to, kad kelis kartus padarė pažeidimus vairuojant neblaiviam, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors kaltinamasis turi rimtų sveikatos problemų, išgyvena, labai gailisi, visgi teisiamajame posėdyje dalyvavo ir davė parodymus. Nusikalstama veika nors ir pavojinga, tačiau pavojaus aplinkiniams nesukėlė, žala nepadaryta, kaltinamasis patyrė didelius išgyvenimus šeimoje, todėl bet koks nuosprendis jam sukels neigiamas pasekmes, kurios liks visam gyvenimui. Gynėjas tiki, kad laiduotojas atitinka formalius įstatymo nustatytus pagrindus, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, yra pavyzdys ir autoritetas kaltinamajam. K. B. yra ilgametis kaltinamojo draugas, su kuriuo nuolatos bendrauja. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes laiduotojas yra pensininkas, jo pajamos nėra didelės. Taip pat prašo įvertinti kaltinamojo finansines galimybes, kad šiuo metu nedirba, yra bedarbis, pašalpa nedidelė, turi finansinių įsipareigojimų, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, prašo sumažinti transporto priemonės 8 795 Eur išieškotiną sumą, kadangi ji per griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė arba ją sumažinti, priteisiant ne daugiau kaip 50 proc. automobilio vertės, jos mokėjimą atidėti 24 mėnesių terminui arba esant galimybei taikyti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemones terminą.
5. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašymui atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prieštaravo. Nurodė, kad laiduotojas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų, nes vienas yra direktorius, kitas tiekėjas, t. y. vienas pavaldus kitam, be to laiduotojas nuo kaltinamojo gyvena toli, todėl neišsivaizduoja kokiomis priemonėmis laiduotojas darys poveikį kaltinamajam. Kaltinamasis įvykdė anksčiau analogišką veiką, nors ir nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kuri siekia dabar, tačiau išvadų nepadarė, todėl nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą pagal laidavimą. Prašo (siūlo) kaltinamąjį pripažinti kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 paras arešto; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų areštą, arešto bausmės vykdymą atidedant 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 3 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „Audi A5“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Audi A5“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 330 Eur).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro kaltinamajame akte, surašytame 2023 m. spalio 7 d., M. M. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo M. M. draugo K. B. prašymo atleisti kaltinamąjį pagal jo laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados
8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamojo K. B. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
9.1. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. N. parodė, kad su M. M. yra pažįstami nuo paauglystės. 2023 m. birželio 10 d., jai priklausančiu automobiliu „Audi A5“, atvažiavo pas M. M., nes buvo nutarę nuvažiuoti pavalgyti į šašlykinę, esančią prie kavinės „T.“. Tai buvo maždaug apie 18.00 val. Iš kavinės M. M. pasisiūlė parvairuoti jos automobilį, todėl ji šašlykinėje išgėrė apie porą alkoholinių kokteilių. M. M. prie jos negėrė. Iš šašlykinės išėjo maždaug apie 20.30 val., kaip buvo sutarę, M. M. sėdo už jos automobilio vairo, ji šalia jo. Maždaug apie 21.00 val. grįžo į Lentvarį, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai sakė, kad gavo pranešimą, kad šį automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Pareigūnai, patikrinę M. M. blaivumą, nustatė virš 2 promilių girtumą. Prie jos M. M. šašlykinėje prie stalo nėgėrė. Jie ne visą laiką buvo kartu. Ji buvo nuėjusi į tualetą, draugas prie baro, ką jis ten darė nežiūrėjo. Važiuojant į kavinę M. M. nesukėlė jokių įtarimų, kad gali būti apsvaigęs nuo alkoholio. Kad M. M. neturi teisės vairuoti, nežinojo;
9.2. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. B. parodė, kad 2023 m. birželio 10 d. vakare, apie 19.00 val., su sutuoktiniu K. B. buvo nuvažiavę pavalgyti į šašlykinę, esančią Trakų r. sav., Dėdeliškių k., Šaltinių g., kuri vadinasi „Namukas Šašlykinė“, kuri yra prie kavinės „T.“. Prie gretimo staliuko pastebėjo sėdinčią moterį ir vyrą. Vyras buvo apkūnus, lyg pliktelėjęs, moteris - liekna, kokios spalvos plaukai neatsimena, jie buvo surišti. Abu elgėsi labai iššaukiančiai, atkreipė į save dėmėsį, matė, kad pas juos ant staliuko stovėjo plastmasinis pailgas stikliukas su skaidriu skysčiu, mano, kad tai buvo degtinė, o stikliniame inde buvo pomidorų sultys. Matė, kad šį skystį skiedė su pomidorų sultimis. Gėrė abu, ir vyras, ir moteris. Matė, kaip moteris, kuri turėjo rankose 50 Eur banknotą, paprašė pas padavėją sąskaitos, o vyras tuo metu pasakė padavėjui: „Atnešk dar po šimtą“. Padavėjui atnešus užsakytą gėrimą, jie jį sumaišė su pomidorų sultimis, bet moteris jau negėrė. Palaukė, kol išgers vyras, o tada perpylė vyrui į stiklinę savo gėrimą. Matėsi iš išvaizdos, kad ir vyras ir moteris yra neblaivūs. Moteris dar neblaivesnė buvo, nei vyras. Ji su sutuoktiniu pasikalbėjo, kaip jie iš čia važiuos, nes aplinkui nėra jokių gyvenamųjų namų ir tik su transportu čia atvažiuojama ir išvažiuojama. Jie nutarė palaukti ir pažiūrėti kaip ketina šie asmenys išvažiuoti. Sėdint automobilyje pamatė, kaip šalia prie gretimo staliuko sėdėję moteris ir vyras, atsisėdo į automobilį „Audi“, juodos spalvos. Vyras atsisėdo už vairo, moteris - šalia ant priekinės keleivio sėdynės. Kai jie pajudėjo, jie važiavo iš paskos, tuomet jos sutuoktinis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad priekyje jų važiuoja automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, pasakė valstybinius numerius. Jie sekė jiems iš paskos iki pat Lentvario, kol juos sustabdė Pakalnės g., Lentvaryje, policijos pareigūnai;
9.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2023 m. birželio 10 d. tarnybinio pranešimo duomenimis patruliuojantys policijos pareigūnai 20.10 val. gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, važiuojančio nuo restorano „T.“ link Lentvario automobiliu „Audi“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „Audi A5“ buvo pastebėtas ir sustabdytas 20.21 val. Lentvaryje, Pakalnės g. 24. Automobilį vairavo ir vairuotojo pažymėjimą pateikė M. M., kuriam nuo 2023 m. vasario 25 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones. Automobilis „Audi A5“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. N.. 2023 m. birželio 10 d. 20.47 val. vairuotojui M. M. alkotesteriu pirmu pūtimu nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, antru pūtimu 21.07 val. - 2,35 promilės neblaivumas;
9.4. iš 2023 m. birželio 10 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė: gali eiti tiesia linija - pėda po pėdos; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). M. M. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš šešias valandas, alkotesteriu „Alcotest 7510“, pirmuoju tikrinimu 20.47 val. buvo nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 21.07 val., nustatytas 2,35 promilės neblaivumas.
10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.
Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų
11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).
12. Teismo vertinimu, kaltinamojo M. M. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis 2023 m. birželio 10 d. apie 20.20 val., Trakų r. sav., Lentvaryje, Pakalnės g., ties pastatu Nr. 24, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,23 promilės neblaivumas, vairavo E. N. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A5“. Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. M. M. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (noras sugrįžti iš kavinės į namus, esančius Lentvaryje, po to, kai kavinėje pavartojo alkoholio). Nenustatyta, kad M. M. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. jis yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: M. M. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. M. padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.
Dėl (ne) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
13. Teisme gautas asmens, siekiančio būti kaltinamojo laiduotoju K. B. prašymas atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo K. B. laidavimą.
14. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
15. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).
16. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų M. M. baudžiamojoje byloje:
16.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;
16.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. K. B. yra kaltinamojo M. M. draugas, buvęs bendradarbis. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju K. B. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ūkininkauja. R. B. IĮ išduotoje charakteristikoje K. B. apibūdinamas teigiamai, kaip darbštus, pareigingas, padedantis šeimos versle, gerbiamas ir vertinamas bendruomenėje, dėmesingas aplinkiniams, neturintis žalingų įpročių;
16.3. teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, jog K. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų K. B. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, buvusius bendradarbius siejantys draugiški santykiai, bendravimas, vienas kito palaikymas vienareikšmiškai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Laiduotojas teisiamojo posėdžio metu nesumenkino buvusio bendradarbio padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajam darys būtent palaikymu, bendravimu, savo, savo vaikų pavyzdžiu;
16.4. nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Vigi, teismas pastebi, jog kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu skiriasi, nėra nuoseklūs ir nuoširdūs. Kaltinamasis tik sustabdytas policijos pareigūnų neigė vartojęs alkoholinius gėrimus, ir užuot prisipažinęs padaręs nusikalstamą veiką stebėjosi, kam galėjo kilti įtarimas dėl jo vairavimo ir vis bandė įtikinti policijos pareigūnę, kad nėra išgėręs. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad M. M. vairavimas buvo pavojingas reiškinys, važiuodamas keistai manevravo, o Grigiškėse vos neįvažiavo į galinę automobilio dalį kitam automobiliui. Ir nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko nuoširdžiai susikrimtusio, dėl nusikaltimo padarymo išgyvenančio asmens įspūdį, tačiau dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga nėra išpildyta;
16.5. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), ir nors bauda sumokėta, kaltinamajam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., paskirta ir kita administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog padarytas administracinis nusižengimas nagrinėjamos bylos kontekste lemia tai, kad kaltinamasis žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai specialioji teisė atimta 6 mėnesių laikotarpiui, nepasibaigus šiam laikotarpiui (veika padaryta 2023 m. birželio 10 d.), sėda už transporto priemonės vairo būdamas neblaivus. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta neatsitiktinai, ignoruojant jam paskirtas administracinio poveikio priemones. Byloje esantys duomenys rodo, jog kaltinamasis nesilaiko įstatymų ir daro naujas nusikalstamas veikas.
17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės, numatytos baudžiamajame įstatyme, neleidžia kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, M. M. nors ir kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką yra tik formalus, tam, kad būtų išvengta teisinių padarinių, o ne realus siekis pasitaisyti.
18. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir atsisako M. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis).
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio
19. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
20. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam už 2023 m. birželio 10 d. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skirti 45 paras arešto, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą 30 parų areštą, arešto bausmės vykdymą atidedant 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
21. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam M. M. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai): padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 60 straipsnis), neteistas, baustas administracine tvarka pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai), bauda sumokėta, tačiau administracinis nusižengimas galioja, kaltinamajam paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad įžūliai ir ciniškai ignoruoja jam paskirtas administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą (draudimą vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui, sprendžia, jog baudos paskyrimas iš esmės būtų beprasmis. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai įgyvendintų kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus 45 paras arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina 30 parų arešto bausmė, arešto bausmės vykdymą atidedant 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
22. Bylos duomenimis, kaltinamasis M. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. birželio 10 d. 20.47 val. iki 2023 m. birželio 10 d. 22.36 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikinajame sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, realios bausmės atveju, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 10 d. 20.47 val. iki 2023 m. birželio 10 d. 22.36 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo
23. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 3 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Audi A5“ vertę atitinkančią pinigų sumą.
24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
25. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.
26. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 10 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. birželio 10 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
27. Prokuroras taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Audi A5“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – E. N.. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė „Audi A5“ kaltinamajam nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Audi A5“ vertė.
28. Pasisakant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės „Audi A5“ kaina yra 10 330 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021-11-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Kaltinamasis pateikė UAB „Pajūrio Autorika“ transporto priemonės „Audi A5“ vertinimo ataskaitą, pagal kurią transporto priemonės reali vertė įvertinus jo būklę yra 8 795 Eur su PVM, kuria ir prašė vadovautis.
29. Viena vertus, kaltinamojo gynėjas teismui suformulavo prašymą konfiskuoti ne visą, tačiau dalį konfiskuotino turto – transporto priemonės - vertę atitinkančią pinigų sumą, priteisiant ne daugiau kaip 50 proc. automobilio vertės, jos mokėjimą atidedant 24 mėnesių terminui arba netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų, o skirti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą. Kita vertus, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog konfiskavus visą 8 795 Eur transporto priemonės „Audi A5“ vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų orientuota ne į poveikio, tačiau į nubaudimo tikslus. Transporto priemonės konfiskavimu įstatymų leidėjas siekė idėjos, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būtų užkardyta galimybė ateityje vairuoti neblaiviam tam tikrą laiko tarpą. Aptariamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas pirmą kartą, kaltinamasis davė parodymus, nevengė atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo įsitikinimu, proporcingumo ir teisingumo principai reikalauja išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotinos turto vertės, atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį (nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turi finansinių įsipareigojimų, teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui). Teismo įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti konfiskavus dalį transporto priemonės vertės – 4 200 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dalies (4 200 Eur) transporto priemonės vertės išieškojimas vienareikšmiškai sukels skaudžias teisines (finansines) pasekmes kaltininkui, tačiau proporcingumo principo kontekste išieškotina suma kur kas labiau atitiks teisingumo principo koncepciją.
30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog teisinio pagrindo (t. y. pagrįstų išimtinių aplinkybių) tenkinti kaltinamojo prašymo nekonfiskuoti transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos, o skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, baudžiamosios poveikio priemonės paskirtį tikslus bei esmę faktinių bylos aplinkybių kontekste įgyvendintų 4 200 Eur transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas.
Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)
31. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).
32. Nustatyta, kad kaltinamajam paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 10 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 10 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; iii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 10 d. nutarimu skirtas dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas.
33. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis
34. Kaltinamojo atstovas (advokatas) suformulavo prašymą leisti konfiskuojamą pinigų sumą mokėti dalimis per 24 mėnesių laikotarpį. Nors prokuroras dėl prašymo nepasisakė, tačiau nenurodė, kad aptariamam prašymui prieštarautų.
35. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.
36. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, M. M. neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
37. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, realios bausmės atveju į paskirtą bausmę įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 10 d. 20.47 val. iki 2023 m. birželio 10 d. 22.36 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. birželio 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės - automobilio „Audi A5“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 4 200 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.
Netenkinti M. M. prašymo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 10 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 10 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 10 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę dokumento –vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.