Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – praėjus 30 (trisdešimčiai) dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. kovo 31 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ (pradinė ieškovė) su atsakovu sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsigijo prekes (daiktus) – šaldytuvą Samsung RL28SDBSI bei mikrobangų krosnelę Samsung, bei įsipareigojo per sutartyje numatytą 12 mėnesių turto išpirkimo terminą mokėti lizingo įmonei (pradinei ieškovei) visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutarties 11.1. punktu šalys susitarė, jog laiku nesumokėjus įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovas mokės 0,2 procento delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, o sutarties 11.2. punktu susitarė, kad nevykdant sutarties 5.2, 5.5 punktų nuostatų, mokės 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Bylos duomenimis, atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, tuo pažeidė minėtą sutartį ir liko skolingas 220,18 Eur skolą pagal sutartį (turto dalies įmokų ir palūkanų). 2009 m. kovo 4 d. UAB pradinė ieškovė ir ieškovė pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 bei Perdavimo – priėmimo aktą Nr. 632, ir šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. CK 6.101 straipsnis nustato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, jog atsakovui apie reikalavimo perėmimą (perleidimą), kreditoriaus pasikeitimą ir prievolių vykdymą ieškovei pranešė CK 6.109 straipsnyje numatyta tvarka, išsiųsdama pranešimą sutartyje nurodytu adresu. Be to, teismas laiko, jog apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas, jam įteikus ieškinį su priedais. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas savo sutartines prievoles pagal sutartį pradinei ieškovei ar ieškovei būtų įvykdęs (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovui nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo bei prieštaravimų į ieškovės pareikštą ieškinį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, remiasi tik įrodymais, kurie nurodyti ieškinyje bei pateikti su juo. Atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja esant pagrindą priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y., pradinei ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolinius įsipareigojimus perleidus ieškovei, ieškovė įgijo teisę atsakovui reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovui turėjo teisę reikšti pradinė ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo tinkamą prievolių vykdymą ieškovei ar pradinei ieškovei teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl 220,18 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38, 6.59, 6.101, 6.123, 6.200 straipsniai, CPK 185 straipsnis).

Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 11.1 punktu, nuo 220,18 Eur skolos sumos paskaičiavo atsakovui 512,92 Eur delspinigių sumą po 0,05 procentų (t. y. sumažinto, nei pagal sutartį nustatyto 0,2 procentų) dydžio už 4 659 pradelstų kalendorinių dienų laikotarpį (nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. birželio 2 d. (ieškinio parengimo teismui dienos)).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, o CK 6.101 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013). Pagal nusistovėjusią teisminę praktiką, teismas, spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Ieškovės reikalavimai atsakovui yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, t. y., atsakovas buvo silpnesnioji šios sutarties šalis (vartotojas). Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, sudarydamas 2007 m. kovo 31 d. sutartį, neturėjo galimybių derėtis su pradine ieškove dėl sutarties sąlygų, kadangi pradinė ieškovė naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu, bei kad prašoma priteisti 512,92 Eur delspinigių suma yra du kartus didesnė už prievolės sumą (220,18 Eur). Be to, ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovo skolą 2009 m. kovo 4 d., ieškinį teismui dėl skolos išieškojimo parengė tik 2020 m. birželio 2 d., t. y. po daugiau nei vienuolikos metų, taigi skolos faktinio egzistavimo laikotarpis iš dalies užsitęsė ir dėl ieškovės neveikimo, jai pačiai ilgą laiko tarpą nesikreipiant dėl priverstinio skolos kartu su netesybomis išieškojimo. Tokiu būdu, pasyvus ieškovės elgesys, vilkinimas ginti savo interesus bei bandymas iš atsakovo prisiteisti pagrindinę skolą su daugiau nei du kartus didesnėmis netesybomis vertinamas kaip siekimas praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymėtina ir tai, kad jau reikalavimo perleidimo metu buvo akivaizdu, kad atsakovas prievolių iš viso nevykdo tam tikrą laiką ir nebuvo jokių duomenų apie ketinimą jas vykdyti gera valia. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų patyrusi būtent tokio dydžio nuostolius (512,92 Eur) dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo, o, perimdama skolos išieškojimą iš fizinio asmens, ji kartu turėjo įvertinti ir galimai kilsiančią riziką. Kartu ieškovė nenurodė priežasčių, kodėl taip ilgai delsė ir nesikreipė į teismą su reikalavimais atsakovui, kas reiškia, kad ieškovė iš esmės sąmoningai leido didėti atsakovo įsiskolinimui. Teismas tokį ieškovės elgesį vertina kaip nesąžiningą atsakovo atžvilgiu ir nelaiko sąžiningu nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimu. Ieškovės teiginiai, jog nuo reikalavimo į skolininką perėmimo buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, byloje nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovui 512,92 Eur delspinigių suma paskaičiuota už net 4 659 pradelstų dienų laikotarpį, t. y. už daugiau kaip dvylika metų, kas prieštarauja CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktui, nustatančiam sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudų, delspinigių). Ir nors atsakovas pareikštam reikalavimui dėl delspinigių priteisimo neprašo taikyti ieškinio senaties (CK 1.124 – 1.135 straipsniai), ir byloje nustatyta, kad jis tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste, nėra vertinama kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovei nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių. Ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovo reikalauti neprotingai per didelių netesybų, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti. Ieškovės paskaičiuotą prašomą priteisti 512,92 Eur delspinigių sumą, kad ir sumažinto 0,05 procento dydžio (vietoje 0,2 procento), teismas pripažįsta neprotingai didele ir nesąžininga, todėl, remdamasis išdėstytais motyvais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 6.258 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo priteisiamą delspinigių sumą mažina iki 19,81 Eur (220,18 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų) (CK 6.71 straipsnis). Tokią netesybų sumą teismas laiko pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovės patirtus nuostolius ir užtikrinti šalių teisių pusiausvyrą prievolės neįvykdymo atveju (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 22,02 Eur baudą už sutarties 5.2, 5.5 punktų pažeidimus, nes atsakovas nepranešė apie savo telefono numerio, gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, nepateikė dokumentų, susijusių su atsakovo finansine būkle, jos pasikeitimu, dėl ko buvo nevykdomi įsipareigojimai kreditoriui. Iš sutarties turinio matyti, kad 5.2. punkte numatyta, lizingo įmonei pareikalavus, nuomininko pareiga per 5 dienas pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, o sutarties 5.5 punkte numatyta nuomininko pareiga informuoti per 5 dienas lizingo įmonę, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Ieškovė nurodė, kad ieškovei su atsakovu susiekti kontaktiniais duomenimis nepavyko, nors įrodymų apie tokius realius bandymus teismui nepateikta. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodymų, kad pradinė ieškovė, remdamasi sutarties 5.2 punktu, kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti papildomus dokumentus, susijusius su nuomininko finansine būkle ar turinčius reikšmės šios sutarties vykdymui, bei sudaryti sąlygas lizingo įmonės atstovams patikrinti, kaip eksploatuojamas turtas. Be to, kaip nurodė ieškovė, ieškovei atsakovo sutartyje nurodytu adresu išsiuntus pranešimą dėl reikalavimo perėmimo ir reikalavimo vykdyti įsipareigojimus naujajai ieškovei, duomenų, patvirtinančių apie šios korespondencijos neįteikimą atsakovui (neatsiėmimą) jo gyvenamosios vietos adresu, nėra, kas neleidžia daryti išvados apie atsakovo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą. Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, taip, pat į tai, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas nevykdė ieškovei savo pareigų pagal sutarties 5.2. ir 5.5. punktus, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 22,02 Eur baudos priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovės proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ iš atsakovo M. K. 220,18 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 18 ct) skolą, 19,81 Eur (devyniolikos eurų 81 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.