Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovams R. S. ir S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 16 dalį, 346 straipsnio 18 dalį, 127 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento pareigūnai 2020 m. rugsėjo 5 d. atliko neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu surašytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) Tauragės departamento 2020 m. rugsėjo 5/7 d. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų patikrinimo aktas Nr. 62GGP-8. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. G. tęstiniu laikotarpiu, vykdydamas verslinio šunų veisimo veiklą dideliu mastu, veikdamas organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų nebuvo registravęs savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo veiklos VMVT ir taip pat neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, todėl padarė ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, o būtent: patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingų veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunų veislės nėra priskiriamos darbui ar sportui naudojamų šunų veislėms ir gyvūnų laikytojas negali pagristi tokio didelio kiekio šunų poreikio, ypač atsižvelgiant, kad didžioji dalis šunų laikyti ne gyvenamojoje patalpoje, šiurkščiai pažeidžiant šunų laikymą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl neatitinka gyvūno augintinio („šeimos nario“), kurį Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kaip gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, požymio. P. V. reikalavimų 4 punktą turi būti registruoti veisėjai, „kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles“, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunys skirtingų lyčių, daugiausia patelių (13 patelių ir 3 patinai). Įvertinus 10 šunų, kurie po patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Be to, skirtingų lyčių šunys laikyti poromis ar grupėje buvo priskiriami vienai veislei. Tai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas nesiekė išvengti neplanuoto šunų dauginimosi, nesiekė to išvengti ir leido tos pačios veislės šunims daugintis tarpusavyje. Patikrinimo metu nustatyta, kad keletas patelių gali būti šuningos. Įvertinęs 10 šunų, kurie patikrinimo metu buvo paimti iš laikymo vietos, privatus veterinarijos gydytojas patvirtino, kad atlikus echoskopiją, 2 patelės tikrai šuningos, dar vienai patelei įtariamas šuningumas, tačiau dar anksti vertinti ir reikėtų papildomų tyrimų vėliau (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktai Nr. 3, Nr. 9, Nr. 10). Pagal privataus veterinarijos gydytojo pateiktą informaciją, 2020-09-22 viena iš gyvūno paimtų labradorų veislės kalyčių atsivedė 8 šuniukus, kurių sveikatos būklė atvedimo dieną buvo nepatenkinama (jaunikliai silpni, kalytė turėjo mažai pieno), kurie po dviejų dienų visi nugaišo, kalytei diagnozuota helmintozė (užsikrėtimas helmintais, kai nenaudojama antihelmintų profilaktikos priemonės), kuri tikėtina šuniukų gaišimo priežastis. Patikrinimo vietoje įrengtos 3 skirtingos vietos šunų laikymui, 2 lauko aptvarai ir keletas aptvarų ūkiniame pastate. Ūkiniame pastate įrengtų aptvarų būklė ir priežiūra leidžia daryti išvadą, kad šunims laikyti skirtas vietas gyvūnų laikytojas įrengęs jau senai (įrengtų aptvarų medžiagos nudėvėtos, metalinės dalys vietomis smarkiai surūdiję). Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad gyvūnų laikytojas atliko parengiamuosius darbus gyvūnų veisimo veiklai vykdyti ir darbų rezultatą faktiškai naudojo laikyti veisiamiems šunims. Patikrinimo metu rastus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad kelios patelės turi cezario pjūvio randus pilvo srityje, likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pagal Gydomų gyvūnų registracijos žurnalą gyvūnų laikytoja D. Š. pas privatų veterinarijos gydytoją buvo kreiptąsi dėl cezario pjūvių atlikimų: 2019-11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2018- 10-17 (prancūzų buldogas, patelė, 3 m.), 2020-03-05 (prancūzų buldogas, patelė, 4 m.). Todėl darytina išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Pagal patikrinimo metu nustatytus faktus nustatyta, kad laikomi šunys buvo veisiami. Todėl aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvūno laikytojas laikydamas didelį šunų skaičių vykdė didelio masto šunų veisimą kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais.

Patikrinimo metu, siekiant išsiaiškinti kiek gyvūnų augintinių yra Gyvūnų augintinių registre registruota J. G. vardu, nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 - 2020 metais) J. G. vardu yra įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių patikrinimo vietoje nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad visi Gyvūnų augintinių registre registruoti šunys yra priskiriami vienai tai pačiai kaip Patikrinimo metu rastai šunų veislei (Prancūzų buldogai). Be to, 2019 m. ir 2020 m. buvo registruotos 3 vados prancūzų buldogų veislės šunų (t. y. po 3 vnt. šunų, gimusių tą pačią dieną). 2020 m. gimusių šuniukų vados laikytoju jų gimimo dieną patapo J. G., todėl, įvertinus tyrimo metu surinktos informacijos visumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad šie trys šunys buvo jau turimų J. G. šunų palikuonys, kuriuos išveisė J. G.. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta daryti išvadą, kad J. G. tęstiniu kelių metų paeiliui laikotarpiu iki patikrinimo ir patikrinimo metu vykdė rinkoje paklausios veislės prancūzų buldogų veislių šunų veisimą ir tokie J. G. veiksmai rodo vykdytos gyvūnų augintinių veisimo, kaip ūkinės veiklos sistemingą organizavimą ir tęstinumą. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pas Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančius privačius veterinarijos gydytojus 2019 m. J. G. vardu 4 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010003868107, 953010003868341, 953010003868351, 953010003872329) buvo išimti Gyvūnų augintinių pasai, kurie yra privalomi dokumentai, išvežant šunis iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai 2020 m. J. G. vardu 8 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010004152797, 953010004152798, 953010004152830, 953010004154431, 953010004154435, 953010004154439, 953010004154574, 953010004525397) buvo išimti gyvūnų augintinių pasai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. per 2 metus išėmė Gyvūno augintinio pasus 12 šunų jauniklių iki 4 mėnesių, kurie pagal būtent tokio amžiaus yra paklausiausia prekė gyvūnų augintinių rinkoje ir tai, kad būtinybė šunims išimti Gyvūno augintinio pasus yra susijusi tik su jų judėjimu už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, bei į tai, kad J. G. ir jo artimieji internete viešai siūlė įsigyti išveistus šuniukus, nurodydami šuniukų veislę, lytį, kainą. Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriama veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos leidimus, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (-ys) tokių leidimų nėra gavę. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo internete skelbimuose siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis. Nustatyta, kad J. G. savo facebook.com paskyroje 2018-04-27 skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir suvakcinuoti pirma vakcina. Gratis-annonse.no tinklalapyje J. G. vardu įdėtas prancūzų buldogų jauniklių iki 4 mėn. amžiaus skelbimas, kaina už šuniuką nurodyta 25000 kr. J. G. šuniukų jauniklius pardavinėjo Norvegijos rinkai.

Be to, J. G. pažeidė gyvūnų sveikatą ir gerovę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus žiauriai elgdamasis su gyvūnais, taip padarydamas ANK 346 straipsnio 1, 16 ir 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus,

Dėl ANK 346 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų padarymo.

Tauragės departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė S. J., dalyvaujant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiajam patruliui A. L. ir tyrėjai J. Š., Tauragės rajono savivaldybės Lauksargių seniūnijos seniūnui M. G., privačiai veterinarijos gydytojai L. B. (toliau- Pareigūnai), atliko neplaninį patikrinimą(duomenys neskelbtini) (toliau - Patikrinimo vieta), kur pagal pranešimo duomenis, laikomi ir veisiami gyvūnai augintiniai (šunys) (toliau - Patikrinimas). Patikrinimo metu Tauragės departamento pareigūnė, vadovaudamasi ANK 594 straipsnio 1 dalimi, tyrimo veiksmų eigą ir rezultatus užfiksavo VMVT Tauragės departamento 2020-09-05/07 Gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akte Nr. 62GGP-68 (toliau - Patikrinimo aktas). Patikrinimo metu dalyvavo ir informaciją pareigūnams suteikė J. G., kuris pareigūnams prisistatė kaip patikrinimo vietoje laikomų gyvūnų augintinių savininkas. Nustatyta, kad tuo pačiu adresu gyvena ir J. G. motina D. Š., kuri faktiškai irgi rūpinosi šunimis ir skelbė skelbimus apie šuniukų pardavimą. 2020-09-21 J. G. ir D. Š. vardu pateiktas prašymas dėl veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai adresu(duomenys neskelbtini) . Patikrinimo metu nustatyta, kad Patikrinimo vietoje iš viso laikoma 16 suaugusių (šunys nuo 2 iki 5 - 6 metų (pasak laikytojo ir kiek Pareigūnai įvertino prie silpno patalpos apšvietimo)) šunų, kurių išvaizda atitinka skirtingų veislių šunų išvaizdą (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Šunys skirtingų lyčių, yra vaikingų patelių ar patelių ar su požymiais, kad turėjo jauniklių kurie gimė cezario pjūvio pagalba. Šunys laikomi 3 skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose): lauke dideliame aptvare prie namo laikomas 1 labradoro retriveris; lauke dideliame aptvare laikomi 5 labradoro retriveriai; ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai (1 patinas ir 6 patelės), 2 labradoro retriveriai (patelės) ir 1 maltos bišonas (patinas)); lauko aptvare prie namo laikoma 1 labradorų retriverių veislės kalytė, galimai besilaukianti, aptvare turi paklotą gulėjimui, apžiūrima nesileido (lojo); lauko dideliame aptvare laikomi 5 labradorų retriverių veislės šunys, kurie gali laisvai lakstyti, turi pastogę, grindys lentinės, neturi guolių ar pakratų; ūkiniame pastate laikoma 10 gyvūnų augintinių (7 prancūzų buldogai, 2 labradoro retriveriai ir 1 maltos bišonas). Patikrinimo metu nustatyta kad gyvūnai laikomi netinkamomis sąlygomis. Ūkiniame pastate patikrinimo metu buvo jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas). Patikrinimo vietoje Pareigūnai net neilgai buvę patalpoje pajuto, kad amoniako kvapas graužia akis, sunku kvėpuoti, graužia gerklę, nėra jokios ventiliacijos. Atsižvelgiant į tai, kad šunų uoslė yra daug kartų jautresnė nei žmogaus ir į šunų laikymo laikotarpį, tokios šunų laikymo sąlygos Pareigūnų įvertintos, kaip akivaizdžiai netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, o nuolatinis šunų laikymas tokiomis sąlygomis laikytinos tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo, todėl tokiais veiksmais šunų laikytojas šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Be to, gyvūnų laikytojas, laikantis ir veisiantis gyvūnus augintinius, pažeidė ir specialiuosiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ (toliau - Veisėjų reikalavimai) 17 punkte nustatytas pareigas užtikrinti, kad „Jeigu veisimo vieta yra negyvenamoji patalpa, joje turi būti įrengta atskira patalpa (-os) gyvūnų augintinių laikymui, kurioje (-iose) turi būti įrengta vėdinimo sistema, prireikus ir šildymo sistema. Vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta skersvėjų” ir 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, <...> palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos.“ Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 15 p. gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis), kurie užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį.

Ūkiniame pastate Patikrinimo metu buvo sunku apžiūrėti visus gyvūnus, nes nebuvo įrengto tinkamo apšvietimo (apšvietimas buvo blankus ir jo nepakako apšviesti viso patapos ploto), todėl siekiant apžiūrėti kai kuriuos gyvūnus aptvaruose Patikrinimą atliekantys Pareigūnai buvo priversti naudoti savo mobiliuosius telefonus ir žibintuvėlius. Gyvūnų laikytojas neužtikrino tinkamo patalpos apšvietimo ir tokiu būdu pažeidė Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje turi būti ,,įrengtas tinkamas apšvietimas. Šunų <.. .> laikymo patalpoje turi būti įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Jei gyvūnų augintinių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, laikymo patalpoje naudojamas tik dirbtinis apšvietimas, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo trukmę, o jei naudojamas tik natūralus apšvietimas, turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti gyvūnus augintinius bet kuriuo paros metu”. Tokie gyvūnų laikytojo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai augintiniai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta ir žiurkių gaišenų, kurios taip pat kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Kraujavimui sukelti užtenka ir nedidelio nuodų kiekio, kurį ūkiniame pastate laikomi šunys gali gauti tiesiogiai suėdę žiurkių nuodų ar jei į jų virškinimo traktą patektų nuo žiurknuodžių nugaišusios žiurkės kraujo (pvz., suėstų nugaišusią žiurkę ar ją kramtytų žaidžiant/domintis žiurkės gaišena). Ūkiniame pastate ant grindų taip pat visur mėtosi pašaliniai daiktai, kurie nesusiję su ūkine veikla ir gali kelti pavojų gyvūnams susižeisti ar apsinuodyti kitomis cheminėmis medžiagomis.

Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos ir gyvūno laikytojo veiksmai vertinami, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, dėl kurių gyvūnams kyla pagrįsta grėsmė apsinuodyti žiurkių nuodais ir dėl to nugaišti (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei naudojimas), todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertinami kaip realiai, tiesiogiai ir akivaizdžiai keliantys grėsmę gyvūnų gyvybei ir užtraukiantys administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas.

Be to, ūkiniame pastate suręsti keli aptvarai, kuriuose laikomi šunys. Aptvarai suręsti naudojant medžio plokštes, lentas ir vielinės tvoros lakštus iš kurių padaryta aptvarų priekinė pusė su varteliais. Pirmame nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie 2m², laikomi du labradoro retriveriai. Labradoro retriverių veislės šunų svorio ribos amžiaus ribose nuo 4 mėn. iki suaugusio šuns svyruoja nuo ~17 kg iki ~40 kg. P. V. reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims nuo 11 kg iki 40 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m², o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. Apibendrinant, darytina išvada, kad laikant 2 suaugusius labradorus jiems privalo būti skiriamas ne mažesnis kaip 6 m² grindų plotas laikymo vietoje. Kiti ūkiniame pastate rasti aptvarai taip pat apie 2 kv. m ploto ir juose laikomi mažų veislių šunys (po 1 ar po 2 vnt. prancūzų buldogų veislės šunis (suaugusio šuns svorio ribos 8-14 kg) ir 1 maltos bišono veislės šuo (suaugusio šuns svorio ribos 2-5 kg). P. V. reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims iki 10 kg ir iki 20 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m., o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 kv. m plotas. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu konstatuota, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems šunims (ir mažų veislių ir didelių veislių šunims) skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios šunų laikymo sąlygos yra netinkamos, varžo gyvūnų judėjimo laisvę, be to, dėl judėjimo laisvės ir ploto stygiaus kelia riziką grupėje laikomų gyvūnų konkurenciją ir dėl prieigos prie vandens ir pašaro, konkurenciją dėl vietos stokos ir dėl to galimą agresiją, pasireiškiančią kūno sužalojimais sukeltais įkandimų, o tai tiesiogiai kelia grėsmę, kad nedominuojantis (silpnesnis) gyvūnas nuolatos jaus stresą dėl buvimo mažoje patalpoje su jo atžvilgiu dominuojančiu (stipresniu) gyvūnu. Pastebėtina, kad nesenas įkandimas vienam iš paimtų šunų, nustatytas veterinarijos gydytojo atliktos apžiūros metu. Todėl Patikrinimo metu tokie šunų laikytojo veiksmai laikyti pažeidžiančiais Įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pareigą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti <...> užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia. Be to, tokiais veiksmais gyvūnų laikytojas pažeidė Veisėjų reikalavimų 22 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti“.

Be to, ūkiniame pastate aptvaruose, kuriuose laikomi gyvūnai grindys betoninės, gausu išmatų (grindys padengtos išmatų sluoksniu), telkšo šlapimo balos. Gyvūnų laikymo vietos nevalytos ne vieną dieną, bet ir esamų išmatų kiekio ir bendros grindų švaros būklės spręstina, kad nevalyta galimai net keletą savaičių. Patikrinimo metu nei Pareigūnai, nei pats gyvūnų laikytojas net negalėjo atidaryti vienos laikymo įrangos vartelių, nes jų vyriai buvo surūdiją ir akivaizdu, kad nebuvo darinėjami bent kelis kartus per dieną, kaip reikalauja Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos pareigos t. y. kad “kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant”; 19 p. “siekiant išvengti gyvūnų užkrečiamųjų ligų plitimo, gyvūnų augintinių laikymo įranga ir patalpos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir dezinfekuojamos autorizuotais biocidais”. Už tokius pažeidimus, gyvūno laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį.

Be to, aptvaruose laikomiems šunims nėra įrengta jokių tinkamų poilsio vietų (gultų). Keletoje šunų laikymo vietų yra likučiai nuo sutrešusio medinio padėklo (panašu į euro paletę), kituose nėra įrengta jokios poilsio vietos, todėl gyvūnai gali gulėti tik ant išmatomis ir šlapimu padengtų betoninių grindų dangos. Veisėjų reikalavimų 23 punktas nustato pareigą gyvūnų laikytojui užtikrinti, kad “gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų aptvarų plotas nesiekia minimalių ploto normų, bei į tai, kad gyvūnų tuštinimosi vieta ar potenciali šėrimo ir girdymo vieta, dėl per mažo ploto negali atitikti reikalavimo ,,būti nuošaliau”, ir į tai, kad dalyje aptvaruose nebuvo įrengta jokių poilsio vietų ir šunys buvo priversti stovėti, tupėti ir gulėti ant pagrindo, kuris padengtas išmatų sluoksniu, vietomis su šlapimo balomis laikytina ir dėl to negali minimaliai patogiai ilsėtis ir dėl to jaučia nepatogumą, tai toks gyvūnų laikymas laikytinas žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, ir pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip ,,poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. ,,gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 ir 16 dalis.

Pareigūnai Patikrinimo metu apžiūrėję laikomus gyvūnus nustatė, kad gyvūnai yra su vizualiai aiškiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais (t. y. daugiausia akių ir ausų pažeidimais), kuriuos privalo pastebėti vidutinis rūpestingas gyvūnų laikytojas, net neturintis specialiųjų žinių apie gyvūnų sveikatų, tačiau tinkamai kasdien besirūpinantis savo laikomais gyvūnais.

Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo metu įvertinus laikomų gyvūnų sveikatos būklę, gyvūnų laikytojo veiksmai ir atsakomybė dėl gyvūnų sveikatos netinkamos priežiūros vertinti tik remiantis kriterijais, iš kurių visumos galima konstatuoti ar gyvūno laikytojas tinkamai rūpinosi gyvūnų sveikatos priežiūra ar ne. Šiuo aspektu pagrindiniai vertinti kriterijai yra šie: 1) ar gyvūnų laikytojas galėjo vizualiai pastebėti gyvūnų sveikatos sutrikdymo požymius ir 2) ar gyvūno laikytojas ėmėsi veiksmų pasirūpinti gyvūnų sveikata (pvz., kreipėsi ar nesikreipė į veterinarijos gydytoją, ar taikė gydymą, ar nepagrįstai delsė imtis veiksmų). Be to, vertinta ar gyvūnų laikytojas taikė profilaktines gyvūnų sveikatos saugojimo priemones (vaistai nuo išorinių ir vidinių (helmintai) parazitų), ypač atsižvelgiant į veisiamų gyvūnų sveikatos palaikymą. Akių pažeidimai - visiems ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti akių uždegimo požymiai (akių sudirgimas pasireiškęs junginės paraudimu ir paburkimu, daugeliui šunų pastebėtos pūlingos išskyros iš akių). Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų laikymo patalpoje nustatyta, kad dėl nešalintų išmatų ir šlapimo susidarė didelis kiekis agresyviai veikiančių amoniako garų, yra pagrindas konstatuoti, kad tokios šunų laikymo sąlygos tiesiogiai kenkė gyvūnų sveikatai ir pasireiškė minėtais šunų akių pažeidimais. Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės šuniui) Patikrinimo dieną nustatyta, kad yra dešinės akies trečio voko liaukos prolapsas (t. y. akies junginės klostės išvirtimu pasireiškianti akies patologija, dėl negydymo galinti sukelti sunkesnius akies funkcijos sutrikimus). Ši šuns akies sveikatos būklė nepasikeitė ir praėjus keletui dienų po Patikrinimo datos, todėl laikytina chroniška būkle, kuris negali savaime praeiti. Paėmus iš laikytojo šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, kad šio šuns atveju, ši akies patologija gali būti išgydoma tik taikant chirurginį gydymo būdą, priešingu atveju, negydant keliama sunkesnio masto akies funkcijos pažeidimo rizika (regos susilpnėjimas ar net aklumas) (2020-09-11 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 1). Vienam šuniui (prancūzų buldogų veislės šuniui) nustatytas kairės akies ragenos papilkėjimas. Paėmus iš laikytojo šio gyvūno sveikatos būklę įvertinęs privatus veterinarijos gydytojas konstatavo, diagnozę - lėtinis keratokonjungtyvitas, kurio sunkumo lygį privatus veterinrijos gydytojas įvertino, kaip neišgydomą akies sveikatos būklę sukeliančią sumažėjusį pažeistos akies regėjimo lauką (2020-09-12 Individualaus gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktas Nr. 6). Patikrinimo metu nustatyti gyvūnų akių pažeidimai yra akivaizdūs ir lengvai pastebimi net ir ne veterinarijos gydytojui. Gyvūnų laikytojas tinkamai prižiūrintis savo gyvūnus augintinius kasdien negalėjo nepastebėti tokius laikomų gyvūnų augintinių akių sveikatos pažeidimo požymių. Atsižvelgiant į tai, užtenka informacijos konstatuoti, kad gyvūno laikytojas, net neturintis specialiųjų veterinarijos mokslo srities žinių, turintis pareigą tinkamai rūpintis savo gyvūnais, įskaitant rūpinimąsi jų sveikata, buvo abejingas šunų sveikatos būklei ir nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į veterinarijos gydytoją, siekiant išsiaiškinti akių sveikatos sutrikimų rimtumo. Tokie gyvūno laikyto veiksmai laikytini neveikimu, dėl veterinarijos pagalbos gyvūnams suteikimo, ir negali būti objektyviai pateisinami. Todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, už kuriuos gyvūnų laikytojui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, nes akivaizdžios akių patologijos jau yra sukėlusios tam tikro lygio akies f-jų sumažėjimą ir dėl negydymo kelia grėsmę gyvūnui būti suluošintam dėl negrįžtamai pažeistos regėjimo funkcijos.

Ausų pažeidimai - ūkiniame pastate laikytiems šunims nustatyti ausų uždegimo požymiai, ausų kanalai paraudę, paburkę, jaučiamas nemalonus kvapas. Keletui šunų diagnozuotas ūmus ausų uždegimas, ausys skausmingos, išorinės ausies zonoje (ausies kaušelyje) aiškiai matomos tamsios spalvos sekretas, ausys nukasytos, išoriškai matomos žaizdos. Tokia gyvūnų ausų pažeidimai sukelia gyvūnams skausmą ir nepatogumo jausmą dėl nuolatinio ausų dirginimo (niežėjimo), dėl to gyvūnai priversti kasytis ausis ir taip palaipsniui sukelia papildomus mechaninius ausų odos pažeidimus, galinčius komplikuotis papildomais uždegimais dėl antrinių infekcijų. Todėl tokių ausų pažeidimų atvejais būtina nedelsiant taikyti gydymą veterinariniais vaistais. Nepaisant išoriškai matomų ausų pažeidimų (nukasymo iki žaidų požymiai) gyvūnų laikytojas nesiėmė veiksmų gydyti gyvūnus, todėl toks gyvūno laikytojo neveikimas laikytinas atitinkančiu Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmus, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, užtraukia gyvūno laikytojui administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį. Tauragės VMVT surinkti įrodymai apie šunų sveikatos būklę leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad gyvūnų laikytojas ilgu laikotarpiu netinkamai rūpinosi savo laikomais šunimis, dėl gyvūno laikytojo neveikimo šunų laikymo sąlygos buvo kenkiančios gyvūnų sveikatai ir dėl to atsirado aukščiau nurodyti įvairaus masto šunų sveikatos surikdymo požymiai, kurie kėlė šunims nuolatinį nepatogumą ir kančią, todėl tokie gyvūnų laikytojo veiksmai vertintini, kaip atitinkantys Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus veiksmus, laikytinus žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, t. y. „veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina“. Už tokius veiksmus gyvūnų laikytojui numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalis. Tuo J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 2, 11, 15, 18 p., 6 str., 10 str.; Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 p., 8 p., 17 p., 17.6. p., 19 p., 22 p., 23 p., 24 p., 50 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. dėl nusižengimų neprisipažino ir parodė, kad visų sodyboje laikomų šunų sąlygos idealios, bet kaip ir kiekviename aptvare kvapas yra, nors yra vedinimo sistema, yra langai, dieną jie atidaromi, tvarte yra pečius, visada šilta. Visiems šunims yra padaryti gardai, naktį jie laikomi garduose, o dieną paleidžia į aptvarus, laksto po teritoriją, teritorija didelė, 2 ha. Patalpoje yra 12-14 gardų, garde (gardas 5-6 m²) laikoma po vieną šunį, tvarte yra nuolydis (8 cm) nubėgti šlapimui, tačiau natūralu, kad būna ir nešvarumų, šunų išmatų. Tvarte būna ir žiurkių, nes yra maisto, tačiau jos naikinamos. Tikrinimo metu rastos 2 papjautas žiurkes, nes labradorai pamato žiurkes ir jas pjauna. Visi šunys turi pasus, juos prižiūri ir gydo veterinarijos gydytojas Kriaučiūnas, visi suskiepyti, nesergantys. Jis jau 15 metu dirba Norvegijoje, šunų auginimu užsiima visa šeima. Šunys šeimoje atsirado palaipsniui, vieną pirko mamai, kitą žmonai, taip atsirado 14 šunų, šiuo metu iš jų 10 paimta. Čipsuoti jo šunys nebuvo, nes nereikėjo, tik kurie nupirkti Norvegijoje ir Danijoje, čipsuoti. Šunų priežiūrai (maistui, vaistams ir kt.) per mėnesį išlaidžia 600 – 700 Eur. Šunis prižiūri ir mama. Kai jo nėra, šunis prižiūrėti padeda tėvo draugas. Šunis ėmė tamsiu paros metu, apie 50-70 žmonių grupė apsupo sodybą, jam tuo padaryta turtinė žala, policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šunų vagystės, žalos jam padarymo. Anksčiau baustas už šunų nepriežiūra nebuvo, jo iš anksto niekas neįspėjo. Jis per skelbimus šunų nepardavinėja, komercine veikla neužsiima.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G. atstovas advokatas L. Ž. parodė, jog J. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos turi būti iš vis nutrauktos, nes J. G. nėra tinkamas atsakomybėn traukti subjektas, nes realiai jokių veiksmų su šunimis neatliko, jis nėra jų laikytojas, kadangi laikytoja yra D. Š., kuri rūpinosi šunimis, juos prižiūrėjo, nes J. G. didžiąją laiko dalį gyvena Norvegijoje, todėl retai būdavo Lietuvoje. Jis formalus gyvūnų savininkas, be to, 2021 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teisme priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J. G. motina D. Š. pripažinta kalta pagal ANK 346 str. 1 d., 346 str. 16 d., 346 str. 18 d. dėl tapačių šiai bylai faktinių aplinkybių. Mano, kad Tauragės apylinkės teisme jau yra išnagrinėta tapati byla dėl to paties dalyko ir pagrindo, dėl ko J. G. neturėtų būti traukiamas atsakomybėn už veiksmus, dėl kurių teismas jau priėmė teisinį sprendimą. Dėl J. G. inkriminuojamo nusižengimo pagal ANK 127 str. 1 d. nurodo, kas šioje dalyje byla turi būti nutraukta, nes pagal minimą straipsnį atsako asmenys, kurie verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdami licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir kurių gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutinių dvylikos mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija penkių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių yra sistemingumas, be to, institucijos nenurodyta blanketinė norma, nors čia būtina. Byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, apie tai, kad J. G. būtų tyčia veisęs šunis ar jais prekiavęs, ar kam nors pardavęs bent vieną gyvūną. Byloje pateikiami tik hipotetiniai pasvarstymai apie tai, kad J. G. tik galimai užsiima gyvūnų prekyba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. gavo neteisėtų pajamų už parduodamus šunimis. Šiuo metu J. G. pateikė prašymą leisti užsiimti šunų veisimu, tačiau šie bylos duomenys rodo tik siekį užsiimti tokia veikla ateityje. Be to, byloje pateikti mobiliuoju telefonu fiksuoti skelbimai, kuriuose neva J. G. siekė parduoti šunis yra nepatikimi, kadangi šie užfiksuoti mobiliuoju telefonu, antstolis nekonstatavo to kaip faktinių aplinkybių, šių skelbimų autoriai yra su J. G. susiję asmenys, nenustatytas jų ir J. G. susitarimas prekiauti šunimis, taip pat nenustatyta, kokius šunis šie asmenys galimai pardavinėjo. J. G. veiksmai nebuvo susiję ir tiesiogiai nukreipti į pajamų gavimą iš licencijuojamos veiklos, neturint licencijos, todėl neatitinka versliškumo požymio. Dėl ANK 346 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio 16 dalies ir 346 straipsnio 18 dalies. Šioje administracinio nusižengimo byloje J. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų esmė nebuvo tinkamai atskleista, aprašant pažeidimų esmę yra nurodyti tik patikrinimo aktu nustatyti trūkumai, tačiau neišskirta, kuriais tiksliai veiksmais jis nubaustas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Todėl nėra teisinio pagrindo paimti gyvūnus ir atskirti juos nuo teisėto savininko.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovė S. J. teisme parodė, kad J. G. kaltė įrodyta byloje surinkta ir detaliai išanalizuota medžiaga Iš J. G. paimta 10 gyvūnų, kiti lakstė teritorijoje, todėl paimti nebuvo galimybės; matėsi, jog gyvenamosiose patalpose yra jauniklių augintinių, gal 8 jaunikliai, ką tik atvesti, tačiau į gyvenamąsias patalpas įsiteisti nebuvo. Iš viso sodyboje rasta 26 gyvūnų augintiniai. Patikrinimas darytas tamsiu paros metu, patalpose buvo tamsoka, todėl jie bei savanoriai turtėjo pasišviesti žibintuvėliais bei telefonais, tačiau jiems netrukdė nustatyti nurodytų pažeidimų. Po patikrinimo dalis trūkumų buvo pašalinta, patalpos sutvarkytos. Taip pat nustatyta, kad J. G. vertėsi ūkine komercine veikla neturint leidimo. Mano, kad tikrinimo metu nustatytų ir prie bylos pateiktų faktų pakanka, kad J. G. veiklą būtų kvalifikuoti ir pagal ANK 172 str. 1 dalį, nes facebook.com bei kituose internetiniuose tinkluose buvo duodami užklausimai ir Norvegiškose tinklapiuose rasta skelbimų, jog J. G. pardavinėja šunis, jo mama Š taip pat dėjo skelbimus dėl šunų pardavinėjimo, G sesuo, bei jo draugė taip pat. Mano, kad tai J. G. auginamų šunų vados. Į facebook.com paskyrą buvo dedamos šuniukų, kurie pagal savo kilmę yra paklausūs, nuotraukos, visa tai daryta jų pardavimui Norvegijos rinkai, tikslu. Nors pats faktas šunų pardavimo, pinigų paėmimo nustatytas nebuvo, tačiau gauti duomenys leidžia daryti prielaidas, jog J. G. vertėsi komercine veikla, o jo mama Š ūkine veikla. Be to, kad J. G. vertėsi šunų veisimu ir dauginimu, liudija ir kai kuriose iš jų nustatyti randai pilve, matosi, kad daryti cezario pjūviai, kaip pvz., prancūzų buldogų, labradorės pieno liaukos išbrinkusios, išbėgusios, tai patvirtina šunų veisimo požymius; be to, nustatyta, kad iš Klaipėdos veterinarinės tarnybos imti šunų pasai išvežimui.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovė R. S. teisme parodė, kad protokole pažeidimai detalizuoti labai aiškiai, tiksliai įvertinant visą bylos medžiagą. Patvirtino, kad patalpos apžiūros metu smirdančios, nevėdintos, kitų aptvarų durelės neatsidaro, užrūdijusios, galimai nedažnai darinėjamos, pilna šunų išmatų. Asmuo yra traukiamas už kelis administracinius nusižengimus. Už tokias veikas būtina konfiskuoti gyvūnus, nes rastas didelis skaičius gyvūnų, tai pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jie buvo veisiami; kai kuriems gyvūnams padaryti cezario pjūviai; nuotraukos iš socialinių tinklų, skelbimai dėl šunų pardavimo J. G. ir Š vardu sudaro prielaidas konstatuoti, jog buvo vertimasis neteisėta ūkine komercine veikla neturint licencijos. Mano, kad tie 10 gyvūnų, kurie buvo paimti iš labai blogų sąlygų turėtų būti konfiskuojami.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. G. nepripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 16 dalį, 346 straipsnio 18 dalį, 127 straipsnio 1 dalį. Jo atstovas advokatas nurodo, kad J. G. atžvilgiu iš vis administracinio nusižengimo bylos turi būti nutrauktos, nes J. G. nėra tinkamas atsakomybėn traukti subjektas, nes realiai jokių veiksmų su šunimis neatliko, jis nėra šunų laikytojas, o tik formalus gyvūnų savininkas.

Dėl nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 1 dalyje

ANK 127 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018). Pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį komercinės, ūkinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. J. G. pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį traukiamas atsakomybėn dėl to, kad tęstiniu laikotarpiu, vykdydamas verslinio šunų veisimo veiklą dideliu mastu, veikdamas organizuotai ir pasiruošus, tačiau neturint šiai veiklai vykdyti būtinų leidimų nebuvo registravęs savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo veiklos VMVT ir taip pat neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą, o būtent: patikrinimo vietoje rastas didelis kiekis šunų, iš viso laikoma 16 suaugusių šunų, pagal išvaizdą priskiriamų 3 skirtingų veislių šunims (8 labradoro retriveriai, 7 prancūzų buldogai ir 1 maltos bišonas). Įvertinus 10 šunų, kurie po patikrinimo buvo paimti iš laikymo vietos, nustatyta, kad visi šunys gali daugintis (nekastruoti). Gyvūnų laikytojas šunis poromis ar grupėmis laikė neatskyręs jų pagal lytis. Buvo nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 - 2020 metais) J. G. vardu yra įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių patikrinimo vietoje nerasta. Institucija daro išvadą, jog J. G. tęstiniu kelių metų paeiliui laikotarpiu iki patikrinimo ir patikrinimo metu vykdė rinkoje paklausios veislės prancūzų buldogų veislių šunų veisimą ir tokie J. G. veiksmai rodo vykdytos gyvūnų augintinių veisimo, kaip ūkinės veiklos sistemingą organizavimą ir tęstinumą. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad pas Klaipėdos apskrityje veiklą vykdančius privačius veterinarijos gydytojus 2019 m. J. G. vardu 4 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010003868107, 953010003868341, 953010003868351, 953010003872329) buvo išimti Gyvūnų augintinių pasai, kurie yra privalomi dokumentai, išvežant šunis iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai 2020 m. J. G. vardu 8 šunų jaunikliams iki 4 mėn. amžiaus (Nr. 953010004152797, 953010004152798, 953010004152830, 953010004154431, 953010004154435, 953010004154439, 953010004154574, 953010004525397) buvo išimti gyvūnų augintinių pasai. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. per 2 metus išėmė Gyvūno augintinio pasus 12 šunų jauniklių iki 4 mėnesių, kurie pagal būtent tokio amžiaus yra paklausiausia prekė gyvūnų augintinių rinkoje ir tai, kad būtinybė šunims išimti Gyvūno augintinio pasus yra susijusi tik su jų judėjimu už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, bei į tai, kad J. G. ir jo artimieji internete viešai siūlė įsigyti išveistus šuniukus, nurodydami šuniukų veislę, lytį, kainą.

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento vyriausiosios veterinarijos gydytojos – inspektorės S. J. tarnybinio pranešimo dėl ūkio subjekto veiklos patikrinimo, matyti, jog 2020 m. rugsėjo mėn. buvo atlikta internetinės erdvės (facebook.com), Norvegiškų puslapių analizė. Buvo nustatytą, kad laikytojas J. G. savo facebook.com (Gratis-annonse.no tinklalapyje paskyroje) jau 2018 m. skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus Norvegijos rinkai (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir suvakcinuoti pirma vakcina, kaina už šuniuką nurodyta 25000 kr. J. G. šuniukų jauniklius pardavinėjo Norvegijos rinkai Analizės metu buvo išsiaiškinta, kad J. G. draugė I. V. yra užregistravusi firmą (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) I. V. taip pat savo vardu talpina skelbimus internetinėje erdvėje apie parduodamus prancūzų buldogus Norvegijos rinkai. Atlikus patikrinimą A. Š. ūkyje, nustatyta, kad J. G. yra A. Š. brolis, D. Š. – mama. Tarp A. Š. augintinių buvo 2 prancūzų buldogai registruoti J. G. vardu.

Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriama veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos leidimus, o patikrinimo metu nustatyta, kad šunų veisimu užsiimantis asmuo (-ys) tokių leidimų nėra gavę. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo internete skelbimuose siūlė parduoti savo veisiamų šunų atvestus palikuonis. Nustatyta, kad J. G. savo facebook.com paskyroje 2018-04-27 skelbėsi, kad pardavinėja prancūzų buldogų veislės šuniukus (amžius iki 4 mėn.), skelbime nurodyta, kad šuniukai greit bus pasiruošę keliauti į naujus namus, bus suženklinti ir suvakcinuoti pirma vakcina. Gratis-annonse.no tinklalapyje J. G. vardu įdėtas prancūzų buldogų jauniklių iki 4 mėn. amžiaus skelbimas, kaina už šuniuką nurodyta 25000 kr. J. G. šuniukų

Atsikirtimuose į institucijos pateiktas išvadas dėl kaltinimo, J. G. atstovas advokatas nurodo, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, apie tai, kad J. G. būtų tyčia veisęs šunis ar jais prekiavęs, ar kam nors pardavęs bent vieną gyvūną. Byloje pateikiami tik hipotetiniai pasvarstymai apie tai, kad J. G. tik galimai užsiima gyvūnų prekyba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. gavo neteisėtų pajamų už parduodamus šunimis. Pat J. G. taip pat neigia , kad užsiima šuniukų prekyba, nurodo, kad tai tik šeimos verslas. Be to, byloje pateikti mobiliuoju telefonu fiksuoti skelbimai, kuriuose neva J. G. siekė parduoti šunis yra nepatikimi, kadangi šie užfiksuoti mobiliuoju telefonu, antstolis nekonstatavo to kaip faktinių aplinkybių, šių skelbimų autoriai yra su J. G. susiję asmenys, nenustatytas jų ir J. G. susitarimas prekiauti šunimis, taip pat nenustatyta, kokius šunis šie asmenys galimai pardavinėjo. J. G. veiksmai nebuvo susiję ir tiesiogiai nukreipti į pajamų gavimą iš licencijuojamos veiklos, neturint licencijos, todėl neatitinka versliškumo požymio.

Atsakydamas į šiuos argumentus teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys – administracinio nusižengimo protokolas su priedais, iš kurių matyti, jog jame yra užfiksuotos ir atskleistos visos esminės nusižengimo aplinkybės (b. l. 3-9); 2020 m. rugsėjo 5/7 d. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo aktas Nr. 62GGP-68, matyti, jog patikrinimo tikslas atlikti gyvūnų užkrečiamų ligų, gerovės ir sveikatos kontrolės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę – ūkio subjektas J. G. ir D. Š., adresu (duomenys neskelbtini), galimas savininkas J. G.. Gauta informacija jog nurodytu adresu laikomi gyvūnai antisanitarinėmis sąlygomis, šunys gali būti ir vogti, augintiniai mušami, laikomi netinkamomis sąlygomis ir kt. (b.l. 65-70); 2020 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento turto perdavimo ir priėmimo akto matyti, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamentas perduoda, o (duomenys neskelbtini) prima iš viso 10 augintinių ( b.l. 63); (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 g. individualių gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktų matyti, kad detaliai aprašyti gyvūnų tyrimo duomenys, jų sveikatos būklė tikrinimo metu ( b.l. 14-33); užfiksuotos aplinkybės, informacija apie portalo „Skelbiu.lt“ skelbimus (b.l. 49-61.) , tarnybinis pranešimas dėl ūkio subjekto veiklos patikrinimo, iš kurio matyti, jog 2020 m. rugsėjo mėn. atlikta internetinės erdvės (faceboo.com) Norvegiškų puslapių analizė, iš kurios matyti, jog laikytojas J. G. savo facebook. com paskyroje 2018 m, skelbėsi pardavinėjantis prancūzų buldogų veislės šuniukus Norvegijos rinkai (b.l. 40); institucijos atstovų parodymai teismo posėdžio metu patvirtina tai, kad J. G. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje, tai yra veisė gyvūnus augintinius ir taip užsiėmė komercinio pobūdžio veikla, iš kurios yra gaunamos pajamos. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tiek institucija – VMVT Tauragės departamentas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tai lėmė byloje netinkamą įstatymo (ANK 127 straipsnio 1 dalies) taikymą. Nors J. G. bei jo atstovas mano, kad jis neužsiėmė draudžiama veikla, tačiau gyvūnų veisimas vis tik privalo atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą (10 straipsnio 2 dalis). Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys (10 straipsnio 3 dalis). Perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje (10 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad J. G., leisdamas savo augintiniams turėti palikuonių, laikėsi minėtų reikalavimų, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis užsiėmė neteisėta veikla, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508, nustatytų reikalavimų nuostatas.

Teismas nesutiktina su J. G. atstovo advokato argumentais, kad nėra duomenų, jog J. G. būtų tyčia veisęs šunis ir jais prekiavęs ar kam nors pardavinėjęs. Byloje pateikti tik hipotetiniai pasvarstymai apie tai, jog J. G. galimai užsiima gyvūnų prekyba. Nėra duomenų, jog iš tos veiklos gavo neteisėtų pajamų. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (Lietuvos A. T. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020). Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos A. T. nutartys administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. VMVT Tauragės departamento pareigūnams atliekant neplaninį patikrinimą, jo metu rastus ir paimtus šunis apžiūrėjus privačiam veterinarijos gydytojui, nustatyta, kad kelios patelės turi cezario pjūvio randus pilvo srityje, likusius po ankstesnių šuniukų atsivedimo atvejų. Atlikta privataus veterinarijos gydytojo dokumentinė analizė, kurios metu nustatyta, kad pas privatų veterinarijos gydytoją buvo kreiptasi dėl cezario pjūvių atlikimų: 2019-11-14 (prancūzų buldogų patelė, 3 m.), 2018- 10-17 (prancūzų buldogas, patelė, 3 m.), 2020-03-05 (prancūzų buldogas, patelė, 4 m.). Todėl darytina išvada, kad laikomi šunys dauginosi, kai kurie atsivedė ne mažiau kaip po vieną šuniukų vadą. Pagal patikrinimo metu nustatytus faktus nustatyta, kad laikomi šunys buvo veisiami. Todėl aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad gyvūno laikytojas laikydamas didelį šunų skaičių vykdė didelio masto šunų veisimą kuris atitinka gyvūnų augintinių veisimą verslo tikslais. Patikrinimo metu šunų laikymo vietose buvo įrengti aptvarai šunų laikymui, kaip ir nurodė pats J. G. buvo įrengta 12-14 aptvarų, per gyvenamojo namo langą matėsi dar apie 8 jaunikių augintinių, vadinasi J. G. turėjo planų savo veiklos tęstinumui. Byloje nėra duomenų, ar J. G. VMVT Tauragės departamento pareigūnams pateikė nors vieną laikomų gyvūnų įsigijimo dokumentų ar gyvūnų veisėjams privalomos vesti apskaitos dokumentų, nebuvo registravęs savo, kaip gyvūnų augintinių veisėjo veiklos ir neturėjo suteikto veterinarinio patvirtinimo numerio patalpoms, kuriose vykdė augintinių veisimo veiklą. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad J. G., veisdamas šunis, tame tarpe ir jų realizavimo tikslu, neturėdamas tokiai veiklai leidimo, suvokė pavojingą veikos pobūdį (priešingumą teisei) ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Už ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą nagrinėjamu atveju J. G. patrauktas atsakomybėn, privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą (ANK 127 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šias ANK nuostatas, VMVT Tauragės departamento atstovai prašo J. G. atžvilgiu pritaikyti administracinio poveikio priemonę – turto (10 šunų) konfiskavimą.

ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Už ANK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimą (ANK 127 straipsnio 4 dalis). ( 2021-02-10 Šiaulių apygardos teismo nutartis AN2-25-744/2021). Byloje nustatyta, jog paimtų gyvūnų savininkas ir laikytojas yra J. G.. Jis ir pats to neneigia, taip pat nustatyta, jog jo gyvūnai veisiami neteisėtai, todėl jie konfiskuotini. Pažymėtina, jog ANK taip pat nėra įtvirtinta ir administracinio nusižengimo įrankio sąvoka, todėl sprendžiant ar nagrinėjamu atveju nuosavybės teise priklausantys šunys (tėviniai gyvūnai) gali būti laikomi administracinio nusižengimo įrankiais, pagal analogiją taikytinos baudžiamosios teisės nuostatos. Lietuvos A. T. teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Teismų praktika, Nr. 32) nurodyta, kad nusikaltimo padarymo įrankiu laikytinas daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju J. G., neturėdamas tam leidimo užsiėmė neteisėta gyvūnų augintinių veisėjo veikla, kurios specifika yra procesas, kuris apima tėvinių gyvūnų augintinių dauginimąsi tarpusavyje, laikytina, kad šiuo atveju gyvūnų konfiskacija atitinka teisėtumo reikalavimus (2020 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas bei 2020 m. rugsėjo 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento turto perdavimo ir priėmimo aktas, iš kurio matyti, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamentas perduoda, o (duomenys neskelbtini) prima iš viso 10 augintinių (7 prancūzų buldogai - ((duomenys neskelbtini) 2 šokoladiniai labradoro retriveriai ir 1 maltos bišonas) ( b.l. 63));

Be to, J. G. kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 16 ir 18 dalyse.

ANK 136 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, - užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt eurų.

ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimas, - užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

Be to, už tokių veikų padarymą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas ( ANK 364 straipsnio 20 dalis)

ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą; to paties straipsnio 18 dalyje numatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas. Nagrinėjamoje byloje surinkti bei teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad J. G. savo veiksmais (neveikimu) ne tik pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasis ir kankindamas juos, bet ir pažeidė gyvūnų gerovę žiauriai elgdamasis ir kankindamas juos ir taip sukeldamas grėsmę žūti ar būti suluošintais, todėl J. G. atžvilgiu taikoma kvalifikuota sudėtis, t. y. ANK 346 straipsnio 18 dalis, numatanti analogiškus veiksmus, kaip ir ANK 16 dalis, nes byloje buvo nustatyti žiauraus elgesio bei kankinimo padariniai - grėsmės gyvūnams žūti ar būti suluošintais. Todėl J. G. turi būti taikoma tik griežtesnė ANK 346 str. 18 d. norma. Remiantis tuo J. G. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį. J. G. veiksmuose nustačius sunkesnio administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. nustatyti žiauraus elgesio bei kankinimo padariniai 16 dalį yra perteklinis ir nesudarantis savarankiško teisės pažeidimo sudėties. Tokia pozicija grindžiama dvigubo baudimo negalimumu, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad už tą patį pažeidimą negali būti baudžiama du kartus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 346 straipsnio 16 dalį nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo sąvokos ANK nėra pateiktos, tačiau jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Tokiais veiksmais pripažįstamas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas (4 straipsnio 2 dalies 11 punktas); taip pat gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas), taip pat poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (4 straipsnio 2 dalies 18 punktas).

Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2021 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos ir atskleistos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 3-9); iš 2020 m. rugsėjo 5 d. pavedimo Nr. 62PP-724, matyti, jog buvo pavesta atlikti neplaninį ūkio subjekto veiklos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 69); iš 2020 m. rugsėjo 5/7 d. Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto Nr. 62GGP-68, matyti, jog patikrinimo tikslas atlikti gyvūnų užkrečiamų ligų, gerovės ir sveikatos kontrolės reikalavimų įgyvendinimo kontrolę – ūkio subjektas J. G. ir D. Š., adresu (duomenys neskelbtini) galimas savininkas J. G.. Gauta informacija jog nurodytu adresu laikomi gyvūnai antisanitarinėmis sąlygomis, šunys gali būti ir vogti, augintiniai mušami, laikomi netinkamomis sąlygomis, subjektas tikrinamas pirmą kartą, bei akte nurodyti nustatyti pažeidimai (b.l. 65-70); iš nuotraukų matyti, jog užfiksuota šunų laikymo vieta adresu (duomenys neskelbtini) jų auginimo ir laikymo sąlygos patikrinimo metu ( b.l. 71-73); iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 11 g. individualių gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktų matyti, kad detaliai apžiūrėti ir aprašyti gyvūnų tyrimo duomenys, jų sveikatos būklė tikrinimo metu ( b.l. 14-33).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo argumentai, kad J. G. nepadarė minimo nusižengimo, kad jis tinkamai rūpinasi savo augintiniais, nurodydamas, kad jo augintiniai sveiko, blizgančio kailio, patikrinimo metu nebuvo purvini, tik letenėlės šiek tiek ,,šūdinos‘‘, kad amoniako smarvė augintinių laikymo vietoje yra įprastas dalykas tokiose vietose, kad šunys sveiki, neturintys sveikatos problemų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. J. G. kaltę dėl aptariamo nusižengimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir institucijos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento atstovės S. J. ir R. S., kurios patvirtino protokole bei patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad J. G. sodyboje rasti augintiniai laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, patalpos nevėdintos, nors, kaip aiškina pats J. G., yra langai bei ventiliacija, o dieną šunys laksto lauke, tačiau patikrinimo metu patalpos rastos nevėdintos, smirdančios, jaučiamas amoniako kvapas, aptvarų durelės užrūdijusios, neatsidaro. Narvai neatitinka keliamų reikalavimų kvadratūrai vienam augintiniui, viename aptvare, kurio plotas 2 m² , laikomi du labradoro retriveriai, o privalomas plotas vienam – nuo 4 m² , kituose aptvaruose laikomi mažų veislių šunys, po 1 ar du vnt., nors vienam gyvūnui skirtas plotas turi būti ne mažesnis nei 4 kv. m., dėl to šunims buvo keliamas nepatogumo jausmas, skausmas, kančia, nes laikymo sąlygos neatitiko ploto reikalavimų, dauguma narvų buvo be paklotėlių, grindys betoninės, gausu išmatų, šlapimo balų, jiems nėra tinkamų poilsio vietų. Kai kuriuose narvuose nebuvo švaraus vandens. Gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimams, nes varžoma šunų judėjimo laisvė. Teismas neturi pagrindo abejoti institucijos atstovų paaiškinimais, jų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems įrodymams. Byloje nėra duomenų apie tai, kad institucijos atstovės gali būti šališkos ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl teismas institucijos atstovų parodymus vertina kaip patikimus J. G. kaltės įrodymus.

Žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūno kankinimo sąvokos ANK nėra pateiktos, tačiau jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu. Tokiais veiksmais pripažįstamas veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnui tokia pagalba būtina (4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas (4 straipsnio 2 dalies 11 punktas); taip pat gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis (4 straipsnio 2 dalies 15 punktas), taip pat poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius (4 straipsnio 2 dalies 18 punktas).

Iš byloje esančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento 2020 m. rugsėjo 5/7 dienos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų patikrinimo akto Nr. 62GGP-8 nustatyta, jog patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini) šunys laikomi 3 skirtingose vietose (ūkiniame pastate ir dviejuose lauko aptvaruose): 6 labradoro šunys laikomi voljere, 1 labradoro veislės patelė laikoma gyvenamojo namo terasoje, 7 prancūzų buldogų veislės šunys laikomi ūkiniame pastate, 1 maltos bišonas laikomas ūkiniame pastate, 2 šokoladiniai labradoro retriveriai ūkiniame pastate netinkamomis sąlygomis: ūkiniame pastate jaučiamas stiprus išmatų ir šlapimo kvapas (amoniako kvapas), kvapas graužia akis, sunku kvėpuoti, graužia gerklę, nėra ventiliacijos, todėl tokios šunų laikymo sąlygos įvertintos kaip netinkamos šunų laikymui net trumpu laikotarpiu, tiesiogiai kenksmingos ten laikomų gyvūnų sveikatai, dėl ko gyvūnai patiria nepatogumus ir kenčia dėl nuolatinio akių ir kvėpavimo takų gleivinės dirginimo. Todėl tuo J. J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio reikalavimus (gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia); be to, tokiais veiksmais jis pažeidė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams (toliau - Veisėjų reikalavimai) 17 punkto reikalavimus (kur numatyta, jog nustatytas pareigas užtikrinti, kad „Jeigu veisimo vieta yra negyvenamoji patalpa, joje turi būti įrengta atskira patalpa (-os) gyvūnų augintinių laikymui, kurioje (-iose) turi būti įrengta vėdinimo sistema, prireikus ir šildymo sistema. Vėdinimo sistema turi būti įrengta taip, kad būtų išvengta skersvėjų”, ir 24 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „Patalpoje, kurioje laikomi gyvūnai augintiniai, <...> palaikoma gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius tenkinanti aplinkos temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir kitos būtinos mikroklimato sąlygos.“

Patikrinimo metu nustatytas šunų laikymo sąlygos, susijusios su tinkamu mikroklimatu laikymo vietoje, vertintos kaip Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 11 ir 15 punktuose nurodyti žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo veiksmai (t. y. 11 p. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas; 15 p. gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis). Byloje nustatyta, jog buvo rasta šunų su vizualiai matomais klinikiniais sveikatos sutrikdymo požymiais: įkandimais, pūlingomis išskyromis iš ausų, traškanomis akyse, ausų, akių uždegimais. Pas kelis šunis matosi žaizdos. Nebuvo tinkamo apšvietimo, patikrinimo metu rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, kurie kelia mirtiną pavojų gyvūnų apsinuodijimui. Todėl nustatyta, kad šunų psichinė būsena bloga, jie buvo nesocializuoti. Po šunų apžiūros viena šuniui (prancūzų buldogų veislės) dešinės akės trečio voko liaukos prolapsas, šio šuns sveikata nepasikeitė ir po kelių dienų, vet. gydytojas konstatavo, kad jam reikalingas chirurginis gydymas, nes tai jau chroniška liga; kita vet. gydytojo nustatyta neišgydoma akies sveikatos būklė. Šunys buvo bailūs, be socializacijos. Dešimt iš J. G. paimtų šunų buvo pateikti apžiūrai veterinarijos gydytojui, nustatyti ir pateikti į bylą detalūs tyrimo duomenys. Pas 71 procentą šunų rasti rasti odos, kailio pažeidimai, plėštinės žaizdos, ausų pažeidimai – dėl to turėjo jausti didelius skausmus, rastas otitas, dermatitas, konjuktyvitas, ausų uždegimas, blusinis dermatitas, įtariamas pseudonėštumas. Nurodoma, kad visi šunys pasveiks tik gydant veterinariniais vaistais. Iš pateiktų veterinarijos gydytojo individualaus Gyvūno sveikatos būklės tyrimo aktų darytina išvada, kad apžiūrėti gyvūnai visi turintys sveikatos problemų, žymių lėtinių sutrikimų, kurie būtini kuo skubiau gydyti; viena kalė šuninga, jai reikalinga ypatinga priežiūra, nurodyta, kad gyvūnams nustatytos lėtinės ligos kelia gyvūnams diskomfortą, vienai prancūzų buldogei nustatytas regos funkcinis sutrikdymas, lėtinės gretutinės ligos, gyvūnas laiku negydytas, pažeidimai negrįžtami; kitiems nustatyti virškinimo sistemos sutrikimai. Institucija, pateikusi išvadas dėl pažeidimų, atsakingam asmeniui nurodė tinkamai pasirūpinti augintiniais, įrengti kitų augintinių laikymo vietas, tinkamai išvalyti augintinių laikymo vietas, pagerinti pastato ventiliaciją, laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl med. pagalbos suteikimo.

Patikrinimo metu ūkiniame pastate ant grindų rasta laisvai pribarstytų žiurkių nuodų, prie kurių gali lengvai prieiti toje patalpoje laikomi gyvūnai augintiniai. Taip pat gyvūnų laikymo aptvare ir visoje ūkinio pastato patalpoje rasta ir žiurkių gaišenų, kurios taip pat kaip ir laisvai pribarstyti žiurkių nuodai kelia mirtino gyvūnų apsinuodijimo jais grėsmę, nes daugelis vartotojams prieinamų pirkti žiurkių nuodų (rodenticidai) sutrikdo gyvūnų kraujo krešėjimą, o apnuodyti gyvūnai mirtinai nukraujuoja. Kai tuo tarpu kraujavimui sukelti užtenka ir nedidelio nuodų kiekio, kurį ūkiniame pastate laikomi šunys gali gauti tiesiogiai suėdę žiurkių nuodų ar jei į jų virškinimo traktą patektų nuo žiurknuodžių nugaišusios žiurkės kraujo (pvz., suėstų nugaišusią žiurkę ar ją kramtytų žaidžiant/domintis žiurkės gaišena).

Pažymėtina, kad J. G. savo atsikirtimus iš esmės grindžia tuo, jog jo šunys buvo laikomi tinkamomis, ,,idealiomis‘‘ sąlygomis, visi šunys prižiūrimi veterinarijos gydytojo Kriaučiūno, turi skiepų pasus. Patikrinimas atliktas tik dėl ,,Tapino visuomeninės organizacijos‘‘ veiksmų visoje Lietuvoje. J. G. atstovas akcentuoja, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. VMVT Tauragės departamentas trūkumų šalinimo akte nurodė, jog J. G. pašalino visus patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kad šiuo metu patalpos sutvarkytos, išvalytos, išdažytos, pašalintos išmatos, žiurkių gaišenos, žiurkių nuodai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog J. G. nusižengimams kvalifikuoti aktualūs tikrinimo metu nustatyti faktai. Atstovo advokato teiginiai tik patvirtina, kad institucijos 2020 m. rugsėjo 5 d. nustatytos aplinkybės patvirtina, kokiomis netinkamomis sąlygomis buvo laikomi augintiniai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstatuoti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus pakanka bent vieno atvejo, ir nors ne visų iš J. G. paimtų gyvūnų būklė buvo sunki ar patenkinama, tačiau neginčijamai nustatyta, kad daugumai augintinių nustatyti sveikatos sutrikimai, kuriuos lėmė ilgalaikė jų nepriežiūra, kai kuriems, aukščiau aptarties šunims veterinarinės pagalbos nesuteikimas laiku lėmė jų negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Jau pirminio patikrinimo metu nustatyta, kad laiku nesuteikta veterinarinė pagalba beveik visiems dešimt paimtiems augintiniams, kuriems nustatytos lėtinės ligos, ir kurias būtina kuo skubiau gydyti (b. l. 14-33). Vien šių faktų pakanka konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (neveikimas) atitinka 4 straipsnio 2 dalies 2, 11 p., 15 p., 18 p. nuostatas.

Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių AN protokole nurodytus kitus pažeidimus, atitinkančius Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2, 11,15, 18 p. nuostatas. J. G. paaiškinimai, kad fermoje buvo ventiliacija bei atidaromi langai vėdinimui, kad šunys laikomi garduose, kuriems užtikrinta reikiamo ploto kvadratūra, kad patalpose yra 8 cm. nuolydis šlapimui nutekėti, kad nugaišusios žiurkės ir jų nuodai natūralus šunų auginimo patalpose reiškinys, atmestini kaip siekis pateisinti savo padarytų nusižengimų pavojingumo mąstą bei išvengti atsakomybės. J. G. paaiškinimus paneigia institucijos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad augintiniams aptvaro ploto neužtenka, nesiekia ir minimalių normų, grindys, kuriuose laikomi gyvūnai, betoninės, gausu išmatų, galimai nevalytos keletą savaičių, kai kurių gardų varteliai surūdiją, akivaizdu, kad nebuvo darinėjami dažnai, tai reiškia, kad gardai nebuvo valom ryte ir vakare, kaip to reikalauja Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos normos; laikomiems šunims aptvaruose nėra įrengta poilsio vietų (gultų), todėl nustatyta, jog šunų laikymo sąlygos netinkamos, varžo jų judėjimo laisvę, dėl judėjimo laisvės ir ploto stygiaus kelia riziką grupėje laikomų gyvūnų konkurenciją ir dėl prieigos prie vandens ir pašaro, dėl ko galima šunų agresija, pasireiškianti kūno sužalojimais sukeltais įkandimais. Vien tas faktas, jog J. G. po patikrinimo paėmus šunis, J. G. atliko patalpų valymą, pagerino vėdinimą, perdažė sienas, atsirado gultai su paklotais šunims, įrengta ventiliacija, pakurtas pečius, pašalintos žiurkių gaišenos ir žiurkių nuodai, grindys išvalytos (pateiktos tai patvirtinančio nuotraukos, b.l. 123-136), liudija, kad ir pats pažeidėjas pripažino, jog augintinių laikymo sąlygos buvo nepatenkinamos, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai akivaizdūs ir nėra išgalvoti. Be to, pažymėtina, kad iš J. G. patikrinimo metu paimta tik maža dalis augintinių (10 augintinių), o jų laikymo vietoje rasta apie 26 gyvūnai, tame tarpe yra ir jauniklių, todėl iš J. G. veiksmų po patikrinimo teismas daro pagrįstą išvadą, jog likusių augintinių ne tik laikymo sąlygos pagerės, bet ir jų sveikatos priežiūra.

Įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Šiuo atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens laikomų 16 vnt. (10 paimta, nes kiti lakstė po teritorija) gyvūnų laikymo sąlygos neatitiko įstatymo reikalavimų ir Reikalavimų gyvūnų veisėjams, kur nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisėjas turi laikytis šių Reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis, nei Reikalavimų 1 priede nurodytas, plotas, t. y. atsižvelgiant į gyvūno svorį (iki 10 kg ir iki 20 kg) minimalus grindų plotas gyvenamosiose patalpose –10 ar 15 kv. m. Pirmame nedideliame aptvare, kurio plotas yra apie 2m², laikomi du labradoro retriveriai, o pagal Veisėjų reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 m², o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 m² plotas. J. G. pateikti atsikirtimai, kad jog augintiniams pakanka ploto garduose, kad kiekvienas gyvūnas laikomas atskirai, jam užtikrinamas reikiamas plotas aptvare, nes gardai nuo 5-6 k.m., atmestini, nes jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų (pastato nuotraukų, brėžinių ar pan.) nepateikta, o nustačius, kad rasta 16 gyvūnų, o J. G. nurodymas, kad įrengta nuo 12 iki 14 gardų, ir juose laikant po kelis augintinį, ploto nepakaktų. Kiti ūkiniame pastate rasti aptvarai taip pat apie 2 kv. m. ploto ir juose laikomi mažų veislių šunys (po 1 ar po 2 vnt. prancūzų buldogų veislės šunis (suaugusio šuns svorio ribos 8-14 kg) ir 1 maltos bišono veislės šuo (suaugusio šuns svorio ribos 2-5 kg). P. V. reikalavimų 1 priedo 2 lentelėje nustatytas minimalias laikymo vietos ploto normas šunims (skaičiuotos reikšmės šunims iki 10 kg ir iki 20 kg) privalomas vienam gyvūnui suteikti skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m., o kiekvienam papildomam gyvūnui prie minėto minimalaus ploto turi būti skaičiuojamas ir pridedamas ne mažesnis kaip 2 kv. m plotas. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu konstatuota, kad visiems ūkiniame pastate laikomiems šunims (ir mažų veislių ir didelių veislių šunims) skirtas laikymo įrangos plotas laikymo vietoje yra per mažas ir tokios šunų laikymo sąlygos yra netinkamos. Taip J. G. neužtikrino, kad nebūtų varžoma gyvūnų judėjimo laisvė ir gyvūnams nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašas, institucijos atstovės paaiškinimai patvirtina, kad J. G. neabejotinai atlikto veiksmus, kurie sukėlė šunims pavojų jų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, juos kankinant, nes šunys buvo laikomi jiems netinkamomis sąlygomis lauko aptvare bei ūkiniame pastate, garduose, neatitinkančiuose ploto reikalavimų, su neįrengtomis grindimis, be gultų (guolių), nebuvo sudarytos sąlygos šunims laisvai judėti, nebuvo įrengtos gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vietos nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų; nebuvo įrengta grindų, atitinkančių laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeliančių pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei; gyvūnai buvo laikomi jų amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, jiems netinkamuose, žalinguose gyvūnų laikymo įrenginiuose, neužtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos nebuvo kiekvieną dieną, ryte ir vakare valomos, nebuvo pašalinami nedelsiant ekskrementai; sergantys gyvūnai nebuvo atskiriami nuo kitų gyvūnų augintinių, užtikrinant jų fiziologinius ir etologinius poreikius; sergantiems gyvūnams augintiniams nebuvo suteikta veterinarinė pagalba, kai gyvūnams tokia pagalba būtina, tokiais veiksmais (veikimu ir neveikimu) J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 str. 2 d. 11, 15, 18 p., 6 str., 10 str.; Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. Bl-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 p., 8 p., 17 p., 17.6 p., 22 p., 23 p., 24 p., 50 p. reikalavimus. Taigi J. G., įgyvendindamas nuosavybės teisę į gyvūnus, nesilaikė anksčiau paminėtų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymų reikalavimų, bei Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-07-30 įsakymų Nr. B1-508, reikalavimų. Todėl J. G. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 18 dalis

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje.

J. G. neturėjo teisės vykdyti veiklą, nes neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė kyla už patį nusižengimą, jei jis yra padarytas, nepaisant to, jog nekyla jokių padarinių.

Institucijos kaltina J. G. pažeidus Veisėjų reikalavimų 17.6. papunktyje nurodytą pareigą, kad veisimo patalpoje turi būti ,,įrengtas tinkamas apšvietimas. Šunų <.. .> laikymo patalpoje turi būti įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Jei gyvūnų augintinių, išskyrus šunis, kates ir šeškus, laikymo patalpoje naudojamas tik dirbtinis apšvietimas, jo trukmė turi atitikti natūralaus apšvietimo trukmę, o jei naudojamas tik natūralus apšvietimas, turi būti sudaryta galimybė apžiūrėti gyvūnus augintinius bet kuriuo paros metu”; pažeidus Įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pareigą gyvūno laikytojo prievolę kiekvieną gyvūną laikyti ir prižiūrėti <...> užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; pažeidus Veisėjų reikalavimų 22 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad „kai grupė gyvūnų augintinių laikoma įrangoje ar patalpoje kartu, turi būti sudaromos sąlygos šiems gyvūnams laisvai judėti, prireikus pasislėpti“; pažeidus Veisėjų reikalavimų 19 ir 50 punktuose nustatytos pareigos t. y. kad “kiekvieną dieną, ryte ir vakare, turi būti valomos gyvūnų augintinių tuštinimosi vietos, prireikus keičiami pakratai. Šunų, kačių ir šeškų laikymo įrangoje ar patalpoje ir šunų pasivaikščiojimui skirtame aptvare ekskrementai turi būti pašalinami nedelsiant‘‘; pažeidus Veisėjų reikalavimų 23 punkto nuostatas, kad ,,gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje nuošaliau nuo šėrimo, girdymo ir tuštinimosi vietų turi būti įrengta gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius tenkinanti poilsio vieta (gultai, nameliai, lizdai ir pan.) bei Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 18 punktą, kaip ,,poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius” pažeidžia Veisėjų reikalavimų 23 punkte nustatytas pareigas (23.2 p. ,,gyvūnų augintinių laikymo įrangoje ar patalpoje turi būti įrengtos grindys taip, kad atitiktų laikomų gyvūnų augintinių fiziologinius poreikius, nekeltų pavojaus gyvūnų augintinių sveikatai ir gerovei”.

Kadangi minėto straipsnio norma yra blanketinė, teismas sutinka su institucijos nustatytu vertinimu, jog patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, kuriais buvo pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatyti reikalavimai, bet ir Veterinarijos reikalavimai gyvūnų augintinių veisėjams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje pripažino, kad jam nėra suteiktas registracijos numeris, kuris jam suteikia teisę laikyti ir veisti šunis, nes jis ir neveisė šunų, o juos tik laikė savo ir šeimos malonumui. Tačiau teismas tokius paaiškinimus J. G. laiko kaip siekį išvengti atsakomybės bei klaidina teismą, nes po patikrinimo, po keltos dienų, J. G. pateikia prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo suteikimo verslinio šunų veisimo vietai adresu(duomenys neskelbtini) Į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d. prašymas bei detalus augintinių veisimo veiklos aprašymas. Tai įrodo J. G. siekį ateityje užsiimti šunų veisimu, ir tai daryti legaliai, su visų tam įgaliotų institucijų priežiūra. Be to, iš pateiktų nuotraukų (b. l. 13-138), sulyginus jas su nuotraukomis, darytas patikrinimo metu ( b. l. 71-75), darytina išvada, jog J. G. tik po institucijos bei jų atstovų patikrinimo, suteikė savo augintiniams tinkamas auginimo ir laikymo sąlygas, kaip tai reglamentuoja įstatymai bei norminiai aktai.

Taigi, J. G., versdamasis gyvūnų laikymu, kaip nustatyta aukščiau, ir veisimu, neturėjo teisės vykdyti tokios veiklos, nes neturėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento išduoto Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio. Patikrinimo metu nustatyta, kad J. G. laikė palyginus didelį skaičių šunų (patikrinimo metu rasta 26 augintiniai), be to, Gyvūnų augintinių registre registruota J. G. vardu, nustatyta, kad per 5 metų laikotarpį (2016 - 2020 metais) J. G. vardu yra įregistruota 15 vnt. gyvūnų augintinių (14 prancūzų buldogų veislės šunų ir 1 katė), kurių patikrinimo vietoje nerasta. Be to, visi Gyvūnų augintinių registre registruoti šunys yra priskiriami vienai ir tai pačiai patikrinimo metu rastai šunų veislei (Prancūzų buldogai). Daugiau augintinių J. G. vardu Gyvūnų registre registruota nebuvo, tokių duomenų institucija nepateikė, kai tuo tarpu patikrinimo metu rasta 26 augintiniai.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnis nustato, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, o asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Veisėjų reikalavimai priklausomi nuo veiklos pobūdžio ir masto, gyvūnų augintinių veisėjams nustato dviejų lygių leidimų suteikimo sistemą. Veisėjų reikalavimų 4 punktas nustato prievolę, gyvūnų augintinių veisėjams, kurie laiko veisimui gyvūnų augintinių pateles, registruotis VMVT ir gauti veisėjo registracijos numerį, o tuo atveju, jei gyvūnų augintinių veisimas vykdomas ir ne gyvenamosiose patalpose, Veisėjų reikalavimų 8 punktas nustato papildomą prievolę, t. y. gauti veterinarinį patvirtinimą veisimo veiklai naudojamoms patalpoms. Kaip byloje nustatyta, tokio registracijos numerio J. G. patikrinimo metu, o ir anksčiau niekada nėra turėjęs ir neturėjo. Veisėjų tvarkos 57 punkte numatyta, jog ,,siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą, gyvūnų augintinių veisėjai turi tvarkyti gyvūnų augintinių apskaitą‘‘, o Reikalavimų 58 punkte numatyta, jog ,,gyvūnų augintinių veisėjai Gyvūnų augintinių registre ir (ar) atitinkamame žurnale, ir (ar) elektroninėje laikmenoje turi registruoti šiuos veisimui naudojamų gyvūnų augintinių ir jų palikuonių duomenis nepriklausomai nuo to, ar gyvūnai augintiniai parduodami (perduodami), ar toliau laikomi jų pačių (gyvūnų augintinių duomenys, kurių nėra galimybės registruoti Gyvūnų augintinių registre, turi būti registruojami atitinkamame žurnale ir (ar) elektroninėje laikmenoje)‘‘.

Iš visumos aukščiau nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, jog J. G., neturėdamas Verslinio gyvūnų augintinių veisimo vietos veterinarinio patvirtinimo numerio, laikė skirtingų lyčių augintinius, ir tokiais savo veiksmais taip pat pažeidė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą reglamentavimą, todėl baustinas.

Be to, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 str. 5 dalyje numatyta, kad ,, ...savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas...‘‘. Todėl atmestini J. G. bei jo atstovo advokato paaiškinimai, kad į J. G. sodybą buvo įsiveržta neteisėtai.

Dėl nuobaudos skyrimo.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo taisyklės apibrėžtos ANK 34 straipsnyje. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai susiję su žemės ūkio, veterinarijos veikla ir gyvūnų globa) ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. J. G. nepripažino padaręs pažeidimus, todėl atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti nustatyta. D. J. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimo. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą bei ištyrusi visą bylos medžiagą nurodo, kad J. G. veikė bendrai ir susitaręs su kitu asmeniu, t.y. jo mama D. Š.. Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog J. G. ir jo motinos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini) t.y., kur buvo patikrinimo metu rasta laikomas ir veisiamas didelis kiekis šunų. Todėl šiuo adresu laikomus gyvūnus buvo atsakingi abu asmenys, kurie įrengė gyvūnų laikymo vietas. Tačiau teismas nesutinka su tokiu institucijos vertinimu dėl J. G. inkriminuotinos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad administracinį nusižengimą padarė du ar daugiau susitariusių asmenų (ANK 36 straipsnio 1 dalies 1 p.). Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų (administracinio nusižengimo byla Nr. A13.-42-439/2021) matyti, jog D. Š. 2021 m. sausio 25 d. pripažinta kalta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 16 dalyje, ir paskirti nuobauda. Minėtoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog ji veikė kartu, susitarusi su J. G.. Todėl skiriant J. G. nuobaudą už jam inkriminuojamus nusižengimus, konstatuoti pažeidėjo veika kaip bendrininkavimą su kitu asmeniu, kurių nebuvo nustatyta jau išnagrinėtoje byloje, būtų siekis nepagrįstai sunkinti J. G. teisinę padėtį. Nes šioje byloje sprendžiami tik J. G. neteisėti veiksmai.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad J. G. administracinių nuobaudų už analogiškų nusižengimų padarymą neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. padarė tyčinius administracinius nusižengimus, savo elgesio neigiamai nevertino bandydamas save pateisinti, todėl jam už padarytus nusižengimus skirtinos nuobaudos numatytos straipsnių sankcijose vidurkiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda kaltininkui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Tai alternatyvi administracinio poveikio priemonė, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad J. G. administracinių nuobaudų už analogiškų nusižengimų padarymą neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. padarė tyčinius administracinius nusižengimus, savo elgesio neigiamai nevertino bandydamas save pateisinti. Esant šių aplinkybių visumai administracinio poveikio priemonės netaikymas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paskirties – ne tik nubausti nusižengimus padariusį asmenį, bet ir apriboti ar atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, J. G. iki institucijos patikrinimo pakankamai nesirūpino laikomais gyvūnais, nesuteikė laikomiems augintiniams būtinosios veterinarinės pagalbos, jo veiksmai (veikimas ir neveikimas) atitinka žiauraus elgesio su gyvūnais, gyvūnų kankinimo, dėl ko gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, sudėtį. J. G. tik po patikrinimo ėmėsi priemonių ir pagerino likusių augintinių laikymo sąlygas, jų priežiūrą. Sužinojęs apie vykdomos veiklos neteisėtumą J. G. nedelsdamas pateikė prašymą dėl veterinarinio patvirtinimo, reikalingo „gyvūnų augintinių veisėjo statuso“ gavimo ir įsipareigojo užtikrinti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, taikytinas gyvūnų konfiskavimas. Atsižvelgus į J. G. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, vien baudos jam skyrimas, netaikant minėtos administracinio poveikio priemonės, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų J. G. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 5 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, jog iš J. G. paimta 10 augintinių (7 prancūzų buldogai ((duomenys neskelbtini) ), 2 šokoladiniai labradoro retriveriai ir 1 maltos bišonas)), perduoti laikinajai globai (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 63).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 22-23 straipsniais, 29 straipsniu, 38 straipsniu, 630 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3, 4 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu pagal administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 1 dalį, 18 dalį, ir jam paskirti:

pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį - 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą;

pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

pagal 127 straipsnio 1 dalį - 890 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt eurų) baudą su gyvūnų konfiskavimu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skirti galutinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su gyvūnų konfiskavimu.

Nutarimui įsiteisėjus konfiskuoti 10 (dešimt) gyvūnų (7 prancūzų buldogus ((duomenys neskelbtini) )), 2 šokoladinius labradoro retriverius ir 1 maltos bišoną)), perduotus laikinajai globai (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) ( pagal 2020 m. rugsėjo 5 d. turto perdavimo ir priėmimo kortelę Nr.1).

Administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą J. G. atžvilgiu pagal ANK 364 straipsnio 16 dalį, nutraukti, nes padaryta veika, neturi administracinio nusižengimo požymių.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 2012398457.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.