Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-630-252/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-03
Bylos Nr.
2S-630-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04215-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
F. D.
Kategorijos

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-630-252-2018

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04215-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4;3.3.2.5;3.1.14.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių F. D. ir E. D. atstovės pagal įstatymą G. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8109-956/2018 dėl ieškinio trūkumų šalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovių F. D., E. D. ir jų atstovės pagal įstatymą G. N. ieškiniu prašoma:1) iš atsakovo N. D. priteisti F. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 225 Eur kiekvienai, mokamą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, indeksuojat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris praėjusius metus, kuris iš viso yra 11952 Eur (po 5976 Eur); 3) nepilnamečių F. D. ir E. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jų motiną G. N.; 4) F. D. ir E. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina G. N.; 5) nustatyti, kad atsakovas su dukromis gali bendrauti netrukdomai, iš anksto įspėjęs apie savo ketinimus bendrauti su dukromis, jų motiną; 6) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 28 d. nutartimi įpareigojo ieškovių įstatyminę atstovę G. N. iki 2018 m. liepos 9 d. įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

3. Teismas pasisakė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 38 straipsnio 4 dalį šalis, t.y. ieškovė, šioje civilinė byloje turėtų būti nepilnamečių vaikų motina – G. N..

4. Teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7724-452/2012 iš atsakovo nepilnametėms dukroms priteistas išlaikymas po 200 Lt kiekvienai. Teismas vertino, kad iš ieškinio turinio matyti, jog siekiama padidinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra suformuluotas prašymas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį.

5. Teismas taip pat pažymėjo, jeigu gera valia priteistas išlaikymas neteikiamas, tai tos pinigų sumos kaupiasi ir apskaičiuojamos kaip įsiskolinimas vykdymo procese, tačiau negali būti pakartotinai priteisiamos kaip išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi išlaikymas nepilnametėms dukroms iki kreipimosi į teismą jau buvo priteistas teismo, todėl apylinkės teismas vertino, kad ieškinyje nurodomas išlaikymo įsiskolinimas negalėjo susidaryti, nes tuo laikotarpiu išlaikymo dydis nebuvo pakeistas (padidintas).

Šalies argumentai

6. Teismas sprendė, kad ieškovių įstatyminė atstovė įpareigotina tikslinti ieškinio reikalavimus ir aiškiai bei konkrečiai įvardyti ko ieškiniu prašoma, o ne nukreipti į ieškinio turinį.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu G. N. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu teisės aiškinimu ir reikalavimais. Apeliantės vertinimu, apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota dėl ko yra padarytas esminis pažeidimas. Įsitikinusi, kad joks konkretus ieškinio trūkumas nėra nurodytas. Mano, kad ieškinys atitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Pažymi, kad teismui nederėtų ignoruoti prioritetinių vaikų teisių. Teismas reikalaudamas pakeisti ieškoves į jų įstatyminę atstovę - motiną, nenurodo koks turėtų būti nepilnamečių dukrų statusas byloje. Mano, kad ieškovo pakeitimo klausimas grubiai pažeidžia CPK 45 straipsnį.

9. Skirtingai nei nurodė teismas, ieškinys rezoliucinės dalies neturi. Apylinkės teismui nesuteikta teisė naikinti to paties apylinkės teismo įsakymą (sprendimą). Mano, kad neracionalu ir neprotinga prašyti teismo to, ko jis teisėtai tikrai negalės padaryti. Nekeis ieškinio dalyko, kadangi jis tikslus ir aiškus.

10. Gali ar ne būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas situacijoje, kuomet yra priteistas simbolinis išlaikymas, kada vaikas įgyja teisę į išlaikymo padidinimą, yra teisės taikymo klausimai ir mano, jog šis klausimas nagrinėjant bylą iš esmės bus išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus, jų tikslus ir paskirtį, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, vertindamas pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai iš esmės yra pagrįsti.

13. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys).<...> Nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

14. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas nepilnamečių F. D. ir E. D., kurias atstovauja jų įstatyminė atstovė motina - G. N.. Atsižvelgiant į nutarties 13 punkte aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinis teismas sprendžia, kad ieškinys pateiktas nepažeidus CPK 38 straipsnio ir CK 3.194 straipsnio nuostatų ir pagrindo tikslinti ginčo šalis nėra.

15. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra)<...> (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje L2-7724-452/2012 iš atsakovo priteistas išlaikymas jo nepilnametėms dukroms F. D. ir E. D. po 200 Lt (57,92 Eur) kiekvienai, mokamas periodinėmis įmokomis nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant infliaciją. Nors ieškiniu prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 225 Eur, tačiau iš ieškinio turinio ir jo priedų akivaizdu, kad ieškinys reiškiamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

17. Proceso įstatymo keliami reikalavimai tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką nėra savitiksliai procesiniai reikalavimai. Šie du pagrindiniai ieškinio elementai identifikuoja ieškinį, apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, be to, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus. Kita vertus, kaip yra nustatyta ir pačiame proceso įstatyme (CPK 115 straipsnio 4 dalis) bei pripažįstama kasacinio teismo jurisprudencijoje (LAT 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010), tam tikri ieškinio, įskaitant jo pagrindą ir/ar dalyką, netikslumai, kurie patys savaime neeliminuoja galimybės pradėti teisminį procesą, neturėtų tapti kliūtimi priimti reiškiamą ieškinį ir pradėti civilinę bylą. Svarbu, kad, būtų galima suprasti, kokių materialinių teisinių pasekmių yra siekiama reiškiamu, nors ir ne visai aiškiu / konkrečiu, ieškiniu, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiama tokių pasekmių kilimo būtinybė. Taip pat reikšminga tai, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, ieškinio netikslumų pašalinimas iš esmės ieškinio nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena priešingai ginčo šaliai, kuri parengiamojoje bylos proceso stadijoje gali būti įpareigota atsiliepti į nors ir ne visai tiksliai apibrėžtą, bet pakankamai identifikuojamą ieškinį.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas tikslinti ieškinio reikalavimus ir kartu pasisakydamas, kad akivaizdu, jog ieškovių įstatyminė atstovė siekia pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteistą išlaikymo dydį savo nepilnametėms dukroms, t.y. jį padidinti bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas nėra tiek aiškus ir konkretus, kad tai būtų kliūtis pradėti nagrinėti bylą. Juolab, kad, kaip pagrįstai teigia apeliantė, teismas tokio pobūdžio bylose turi atsižvelgti į vaikų interesų gynimo prioritetą, o taip pat būti aktyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie netikslumai gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad valstybė teikdama nemokamą teisinę pagalbą privalo užtikrinti teisininko profesionalo paslaugas teikiančio asmens profesionalumą. Todėl kritiškai vertintinas atskirojo skundo teiginys, kad teismas negali panaikinti savo priimtą procesinį dokumentą ir jį pakeisti. Tai, kad advokatas, teikiantis paslaugas nepasidomėjo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nereiškia, kad ir teismas, suprasdamas iš ieškinio turinio keliamą reikalavimą, turėtų reikalauti kitokio ieškinio dalyko formulavimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas (LAT 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

20. Atsižvelgiant į tai sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teismas pagrindo pasisakyti dėl vieno iš reikalavimų – išlaikymo įsiskolinimo, pagrįstumo ir įpareigoti tikslinti ieškinio reikalavimus, neturėjo. Juolab, kad CK 3.200 straipsnis ir kasacinio teismo praktika neeliminuoja galimybės reikšti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, kai jis yra priteistas, jei išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį (LAT 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, tik ištyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas gali nuspręsti dėl materialaus pobūdžio reikalavimo pagrįstumo.

21. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes nustačius, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutą pirmosios instancijos teismas taikė nepagrįstai, jie tampa teisiškai neaktualūs.

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis naikintina ir apeliantės ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir ieškovių F. D. ir E. D. atstovės pagal įstatymą G. N. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė