- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 1S-11-1023/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13095-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
- Nuteistasis
- E. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus,
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-N-867 netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 6 metams.
2. Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. LK-N-867 nutarta netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokį sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nors nuteistasis įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo Komisijos rekomendacijas, nustatyta vidutinė (mažėjanti) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus), dirba, galėtų tęsti darbą lygtinio paleidimo atveju, neturi priteistų ieškinių, administracinės baudos sumokėtos, tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją (daug kartų teistas už nusikaltimus siekiant finansinės naudos), galima teigti, kad asmeniui yra susiformavęs nusikalstamos karjeros modelis, todėl ypač svarbu, kaip nuteistasis sprendžia aktualias nusikalstamam elgesiui problemas, susijusias su kvalifikacija ir darbine veikla, bei mąstymo, elgesio ir nuostatų problemas. Nuteistasis išsilavinimo ir darbinės veiklos problemas vykdydamas bausmę sprendė gana pasyviai – stebima ribota motyvacija darbinei veiklai (ne kartą atsisakė administracijos siūlomo darbo). Nuteistajam būdingas piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos minimizavimas, taip pat pagal rizikos vertinimo rezultatus vis dar aktualios mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemos (pvz., būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas). Siekiant, jog asmens pažanga būtų vertinama kaip akivaizdi, svarbu jog nuteistasis siektų toliau aktyviai spręsti minėtas problemas. Priemonės, kuriose dalyvavo nuteistasis, nėra nukreiptos į aktualias mąstymo problemas, išskyrus motyvacinį interviu „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“, kuri vertinama tik kaip įžanginė priemonė į tęstines mąstymo ir elgesio korekcijos programas. Bausmę atlieka už disponavimą dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tai jo 10 teistumas (9 kartus teistas užsienio valstybėse). Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra sunkesnis palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais. Iki bausmės atlikimo 27 kartus baustas administracine tvarka. Nuteistasis atrodo supratingas ir dėmesingas, teisingai vertina socialines situacijas, tačiau savo poreikius ir norus yra linkęs kartais prioretizuoti, o priimdamas sprendimus pasikliauja savo „sveiku protu“ ir gyvenimiška patirtimi. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis skurdi, jis teigiamą požiūrį į darbą demonstruoja tik nuo 2024 m. Į pusiaukelės namus perkeltas dar visai neseniai – šių metų rugpjūčio mėn., todėl nuteistojo teigiamus pokyčius būtina stebėti ilgesnį laikotarpį. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, ir sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis E. N. pateikė skundą apylinkės teismui. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas nutartyje darė išvadą, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis E. N. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus E. N. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis E. N. skunde Kauno apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimą, bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos.
6. Skunde nuteistasis:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. nurodo, kad su Alytaus apylinkės teismo nutartimi nesutinka, mano, kad skundžiama nutartis šiuo konkrečiu atveju nėra teisinga, kadangi nutartyje pateiktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra grindžiamas daugiausia praeities aplinkybėmis, o ne aktualia resocializacijos dinamika, kuri socialinio tyrimo išvadoje aiškiai įvardyta kaip mažėjanti ir pozityvi. Teismas taip pat nepateikė motyvų, kodėl nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika negalėtų būti valdoma probacijos priemonėmis. Nei nutartyje, nei Komisijos motyvuose nėra argumentų, kad probacija (registracija, įsidarbinimo pareiga, draudimai, elgesio programos) būtų nepakankama priemonė sąlygoms įvykdyti. Teismas nutartyje priimdamas atitinkamas išvadas, taip pat neįvertino reikšmingų nuteistojo elgesio apsauginių veiksnių, t. y. įsidarbinimo, socialinio palaikymo, nepriekaištingo elgesio bei aktyvaus dalyvavimo resocializacijos programose. Teismo išvados nutartyje grindžiamos hipotetinėmis prielaidomis apie nuteistajam galimus sunkumus ateityje, tačiau nepagrįstos faktiniais duomenimis, todėl tokios išvados neatitinka nei proporcingumo, nei išvadų motyvavimo pareigos reikalavimų. Atsižvelgiant į objektyvius elgesio pokyčius ir mažėjančią riziką, nuteistasis mano, kad nutartis neatspindi tikrosios jo resocializacijos būklės ir neatitinka lygtinio paleidimo instituto paskirties bei taikymo standartų.
6.2. teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, kad laisvės atėmimo vietos administracija nuteistojo atžvilgiu nuolat taikė bausmės atlikimo sąlygų švelninimą ir nuteistąjį perkėlė iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, o vėliau jį perkėlė į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Be to, teismas, vertindamas nuteistojo elgesio pavojingumą ir lygtinio paleidimo galimybes, iš esmės apsiribojo kriminogeninių rizikos veiksnių aptarimu ir praktiškai nesuteikė reikšmės apsauginėms aplinkybėms, kurios pagal socialinio tyrimo išvadą yra aiškiai identifikuotos ir turi reikšmingą įtaką bendram nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygiui. Nuteistasis turi realią ir stabilią gyvenamąją vietą, įsidarbinimo galimybes ir darbdavio garantiją (dirbti įmonėje po bausmės atlikimo), palaiko artimus ir palaikančius santykius su šeimos nariais (motina, seserimis, giminaičiais), dalyvavo ir toliau dalyvauja resocializacijos programose, bausmės vykdymo laikotarpiu formavo ir demonstruoja teigiamas nuostatas teisės bei socialiai priimtino elgesio atžvilgiu, o nuteistojo elgesys, laisvės atėmimo įstaigos administracijos, vertinamas kaip nepriekaištingas.
6.3. pažymi, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino nuteistojo integracijos į resocializacijos procesą apimties ir kokybės, nors ši faktinė aplinkybė yra viena svarbiausių lygtinio paleidimo vertinimo elementų. Socialinio tyrimo išvada ir nuteistojo elgesio duomenys bausmės atlikimo metu aiškiai patvirtina, kad resocializacijos priemonės nuteistajam taikomos nuosekliai, o jis pats aktyviai dalyvauja visose rekomenduotose programose. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo socialinių įgūdžių, elgesio korekcijos, priklausomybių prevencijos ir kitose jam rekomenduotose programose, taip pat lankė individualias psichologo konsultacijas; reguliariai dalyvavo Anoniminių narkomanų grupės susirinkimuose, įsidarbino ir pastoviai dirba, atlieka darbdavio pavestas užduotis, turi darbdavio pasitikėjimą bei garantijas dėl darbo po bausmės atlikimo, taip pat yra nusistatęs realius ilgalaikius tikslus dėl įsidarbinimo ir gyvenimo organizavimo klausimų, kai nuteistasis išeis iš laisvės atėmimo vietos, laikosi laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklių, neturi drausminių nuobaudų ir pasižymi pozityviu elgesiu įstaigoje.
6.4. atkreipia dėmesį, jog teismo argumentacija nutartyje, susijusi su galimais nuteistojo finansiniais sunkumais paskyrus lygtinį paleidimą į laisvę, taip pat negali būti laikoma pagrįsta ir pakankama. Nutartyje teigiama, jog nuteistasis „gali susidurti su finansiniais iššūkiais“, tačiau tokia prielaida nėra grįsta objektyviais įrodymų šaltiniais ir prieštarauja byloje esantiems duomenims. Nuteistasis jau šiuo metu yra įsidarbinęs, dirba nuosekliai, turi darbdavio pasitikėjimą ir iš anksto patvirtintą galimybę tęsti darbą atvykus į laisvę.
7. Atsiliepimų byloje negauta
.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. N. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nuteistojo E. N. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų E. N. šiuo metu neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, apygardos teismui nekyla. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad nuteistojo elgesio korekcijoje yra teigiamų pokyčių, tai įvertinta ir pataisos įstaigos administracijos: nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, ir stengėsi dirbti, šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, priklausomybių prevencijos programose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, taip pat ir darbo vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, nebaustas drausmine tvarka, nereiškia diskriminacinių nuostatų, laikosi įstaigoje nustatytos vidaus tvarkos, šiuo metu turi teigiamas nuostatas į jam paskirtą priežiūrą, apribojimus bei vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, geba apibūdinti jų tikslus, turinį ir naudą siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką, grėsmės kitiems požymių nenustatyta, nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos vertinamos teigiamai, nėra turtinės žalos nukentėjusiesiems. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teigiamai E. N. charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pasiekti. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Vertinamuoju atveju, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad vien tik aukščiau išvardintų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka spręsti, kad nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, aplinkybės susijusios su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė ir neatgrasė, o tai leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, gyvenamoji vieta (nuteistasis nusikalstamą veiką padarė – labai didelį kiekį narkotinių medžiagų laikė savo gyvenamojoje vietoje) ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas leistų daryti išvadą, jog laisvėje E. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pastebėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, taigi nuteistojo padėtis, atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas, jau yra palengvinta kaip tai numato BVK 32- 36 straipsnių nuostatos.
12. Atkreiptinas skundą pateikusio asmens dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi būti įvertinti ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis buvo pažeidęs įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles (paskutinį kartą 2024 m. birželio 17 d.), be to E. N. rizika pakartotinai nusikalsti įvertinta kaip vidutinė. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą spręsti, kad per bausmės atlikimo laiką nebuvo nustatyta pakankamo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo pakankamos. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.
13. Tai, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina E. N. socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nuteistasis turi mažą/nestabilią darbo patirtį, neturi darbinių įgūdžių, išlieka lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, nuteistasis stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek E. N. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Iš nustatytų dinaminių veiksnių kiekio (net 11 dinaminių kriminogeninių veiksnių), darytina išvada, kad jie turi įtakos nuteistojo kriminogeniniam elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis turėjo klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau skirtų bausmių ir administracinių baudų nepadarė. Analizuojamu atveju, aptartos aplinkybės ir nuteistojo elgesys bei mąstymas bausmės atlikimo metu neleidžia daryti patikimos išvados, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir savo gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis.
14. Pažymėtina, kad E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos laibai sunkios nusikalstamos veikos padarymą. Nuteistasis bausmę atlieka už disponavimą dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tai jo 10 teistumas (9 kartus teistas užsienio valstybėse). Nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra sunkesnis palyginus su ankstesniais teisės pažeidimais. Iki bausmės atlikimo 27 kartus baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės bei taikyta probacija pakankamos teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, stebimas nusikalstamų veikų modelis. Atsižvelgtina ne tik į nuteistojo kriminalinę istoriją, bet taip pat ir į socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistojo pokalbio su specialistais metu stebimas atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymus, bei bendras elgesio taisykles, be to, stebimas narkotinių medžiagų vartojimo problemos minimalizavimas. Įvertintina, kad nuteistasis Lietuvoje neturėjo pastovaus pajamų šaltinio, atsitiktiniai darbai neužtikrino finansinio stabilumo. Pokalbio metu nuteistasis teigė, kad užsienyje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Be to, ne kartą užsienyje teistas už vagystes, iš ko akivaizdu, jog nusikalstamų veikų darymas buvo jo pragyvenimo šaltiniu. Nors skunde nurodoma, jog nuteistasis paleistas lygtinai siekia dirbti ir bus įdarbintas, tačiau nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra trumpa (nuteistasis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirba tik kiek daugiau nei trejetą mėnesių), kas neleidžia teigti, jog išėjęs į laisvę, jis tęs darbinę veiklą. Nurodytos aplinkybės duoda teismui pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinis paleidimas ir probacijos taikymas nuteistajam nepasiektų savo tikslo.
15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
16. Aukštesnysis teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, sutikti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos, neturi pagrindo ir atkreipia dėmesį į tai, kad E. N. savo skunde akcentuoja tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias aplinkybes. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek – neigiamai, ir įvertinęs lygtiniam paleidimui reikšmingų duomenų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos E. N. dar negali būti taikomas, su kuo visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.
17. Įvertinus tai, kas paminėta, aukštesnysis teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-N-867 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliekama nepakeista, o nuteistojo E. N. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. N. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.