Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. N. gynėjo advokato padėjėjo Artūro Zablacko skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime (toliau ir – Komisija) 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau – Komisijos nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam E. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 3 dalį galutine 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 16 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. N. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. To nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi E. N., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad visiškai nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

10. Kaip teisingai nurodoma skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. N. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, atkreiptinas dėmesys, jog priešingai negu nurodo apeliantas savo skunde, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į visas teigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes: nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, sėkmingai vykdo resocializacijos planą, baigė elgesio korekcijos programas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė išvykti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ribų be palydos, tęsia darbinę veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su šeima, nors ir išlieka vidutinė, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja E. N. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla. Vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

12. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Socialinio tyrimo išvadoje išvardinti teigiami E. N. elgesio pokyčiai rodo jo dedamas pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau pažymi, kad priešingai negu yra nurodyta gynėjo skunde, tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, todėl skundo argumentai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis bei tai, kad nuteistajam suteiktas leidimas be palydos išvykti už pataisos įstaigos ribų nelaikytini pakankamu pagrindu naikinti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nutartį.

13. Pritariant apylinkės teismo argumentams ir Socialinio tyrimo išvados teiginiams (b. l. 7–12), aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuteistasis negeba atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių draugų įtakos. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodo apylinkės teismas, nuteistojo siekis lengvai ir greitai užsidirbti dideles pinigų sumas gali įtakoti pakartotinį jo nusikalstamą elgesį. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, stebimas kriminogeninių veiksmų valdymas gyvenimo sąlygų srityje; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti srityje; ryšių srityje; piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis srityje. Tačiau priešingai negu skunde teigia nuteistasis, jam išlieka aktualūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai šiose srityse: lėšų tvarkymas ir pajamos; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos.

14. Reikia pažymėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors skunde nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu jis savo elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, šiuo aspektu vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Priešingai negu skunde nurodo nuteistasis, Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad nors nuteistasis ir turi gyvenamąją vietą (Gyvenimo sąlygos), bausmės atlikimo metu mokosi 12-oje klasėje ir už įkalinimo įstaigos ribų turi susiradęs pastovią darbo vietą (Išsilavinimo, mokymosi ir galimybė įsidarbinti); palaiko artimus santykius su mama (Ryšiai); įkalinimo įstaigoje nenustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejis (Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis), tačiau kaip teisingai nurodoma Alytaus apylinkės teismo sprendime, šios aplinkybės egzistavo dar prieš nusikalstamos veikos, už kurios padarymą E. N. buvo nuteistas, padarymą, tačiau nuteistojo nesustabdė nuo nusikalstamos veikos darymo. Priešingai negu skunde nurodo apeliantas, Socialinio tyrimo išvadoje vis dar nurodomi jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui aktualūs kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis ne tik kad gali, tačiau ir privalo keisti. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog E. N. nusikalstamam elgesiui tiesioginės įtakos turėjo pajamų stygius ir nestabili finansinė padėtis. Argumentuojama, kad nuteistasis net ir turėdamas darbą ir pastovų finansinių įplaukų šaltinį dėl papildomų pajamų šaltinio nuspręsdavo vykdyti nusikalstamas veikas, daugiausiai užsienyje. Atsižvelgiant į tai, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nestabili nuteistojo finansinė padėtis ateityje įtakos pakartotinį jo nusikalstamą elgesį (Lėšų tvarkymas ir pajamos). Taip pat vienu iš dinaminių kriminogeninių veiksnių nurodoma sritis – Gyvenimo stilius ir draugai. Sutiktina su Socialinio tyrimo išvada, kad šioje srityje stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistasis aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė elgesio korekcijos programas, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiamas nuteistojo impulsyvus elgesys, nemąstymas apie galimas pasekmes, klaidingų moralinių įsitikinimų turėjimas, netinkamas jo elgesio suvokimas bei netinkamas gyvenimo būdo vertinimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nusikaltimą nuteistasis padarė įtakojimas pažįstamo asmens, o taip pat nepadarė išvadų dėl jam ankščiau skirtų bausmių ir administracinių nuobaudų (Gyvenimo stilius ir draugai). Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir pažymima, kad nuteistasis nesiekia socialinės izoliacijos, palaiko socialinius ryšius, o taip pat pokalbio metu išlieka ramus ir taktiškas, tačiau taip pat pabrėžiama, jog nuteistajam stinga kritiško savęs vertinimo, pozityvių ir keistinų negatyvių savo asmeninių bruožų atpažinimo ir įvardijimo. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad šis veiksnys dar turi būti valdomas ateityje siekiant užkirsti galimą pakartotinį nusikalstamą elgesį (Emocinė gerovė). Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog nuteistasis ignoruoja galimas neigiamas pasekmes, tikėdamasis sėkmės, savo nusikalstamo elgesio pateisinimas neskatino keisti nusikalstamą elgesį, jo elgesyje būdingas tų pačių klaidų kartojimas, pokalbių metu neatskleidžia visos informacijos apie save, darant nusikalstamas veikas nuteistasis dėmesį sutelkdavo į teigiamas pasekmes, visiškai ignoruojant neigiamas pasekmes, siekdavo trumpalaikio, greito pasitenkinimo, o ne analizuodavo ilgalaikes problemas, įtakojančias visą jo gyvenimo eigą. Socialinio tyrimo išvadoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad net ir atliekant bausmę nuteistasis yra linkęs prioretizuoti savo poreikius ir norus, nesistengia mokintis iš savo ar kitų klaidų, dėl ko daroma išvada, jog nuteistasis yra orientuotas į pradinių poreikių tenkinimą, turi neatsakingo elgesio ir socialinių taisyklių nesilaikymo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes ir šie aspektai dar turi būti valdomi (Mąstymas ir elgesys). Taip pat pabrėžiama, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo pradžioje prisiėmė kaltę už padarytas nusikalstamas veikas, tačiau stokojo gilesnės analizės, turi polinkį pateisinti nesmurtinius ir nesunkius nusikaltimus. Dėl šios priežasties Socialinio tyrimo išvadoje sprendžiama, kad atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymus bei bendras elgesio taisykles, priimtinų visuomenėje normų nesilaikymas dar turi būti valdomas (Nuostatos). Taigi užfiksuoti duomenys pagrindžia, kad pataisos procesas E. N., priešingai nei teigiama skunde, dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, o nuteistojo pastangos nėra pakankamos lygtinio paleidimo instituto taikymui ir yra būtina tolimesnė elgesio korekcija mažinant socialinėje tyrimo išvadoje išvardintus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje išvardinti apsauginiai veiksniai: įsitraukimas į resocializacijos procesą, ryšiai su artimaisiais, mokymasis 12-oje klasėje ir darbo susiradimas, nėra pakankami užkertant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog apeliantas sugebės tinkamai valdyti savo kriminogeninius veiksnius nestruktūrizuotoje aplinkoje.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, jo asmenybės korekcija nėra pakankama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. N. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.