- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- e2-272-1056/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01676-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Soteras“
- Atsakovas
- B. G.
- Advokatai
- Mantas Šriupša
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soteras“ patikslintą ieškinį atsakovei B. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10450 Eur skolą, 159 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. sausio 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) ir komercinis pasiūlymas-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo automobilį – kemperį – „Carado T334”, nurodyta prekės kaina yra 54450 Eur. Sutarties 1.1 punktu pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn automobilį, o pirkėjas įsipareigojo priimti automobilį ir sumokėti už jį sutartyje numatyta tvarka ir terminais.
3. Automobilis 2019 m. balandžio 9 d. buvo perduotas atsakovės sutuoktiniui Ž. G., gavus žodinį atsakovės sutikimą, kadangi automobilis pirktas kaip šeimos turtas.
4. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. kovo 5 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 44000 Eur už automobilį (2019 m. sausio 16 d. sumokėjo 10000 Eur, 2019 m. kovo 5 d. sumokėjo 34000 Eur).
5. Atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. ieškovei sumokėjo 1325 Eur sumą, tačiau atsakovė šią 1325 Eur sumą pervedė už kemperio 6 mėnesių laikotarpio „KASKO“ draudimą, o ne už patį kemperį kaip prekę. UAB „Soteras“ apdraudė minėtą automobilį pagal ieškovės ir atsakovės žodinį susitarimą. Taigi atsakovė ieškovei iki šiol nėra sumokėjusi likusios 10450 Eur sumos už perduotą kemperį.
6. Pažymi, jog automobilis atsakovei buvo perduotas už jį iki galo neatsiskaičius, kadangi atsakovė tikino, jog trūkstamą sumą atiduos iki metų galo (iki 2019 m. gruodžio 25 d.), pajamas uždirbus šį automobilį nuomojant trumpalaikės nuomos būdu tretiesiems asmenims. Atsakovė aiškino, jog ji kartu su savo šeima nesenai grįžo iš Norvegijos, bandė įsitvirtinti Lietuvoje, todėl ieškovė, patikėjusi ir pasitikėjusi atsakove, sutiko, jog pirkėja likusią prekės kainą sumokės iki 2019 m. gruodžio 25 d. Šią datą šalys įtvirtino ir pasirašydamos komercinį pasiūlymą – susitarimą. Atsakovė iki 2019 m. gruodžio 25 d. likusios sumos nesumokėjo.
7. Atsakovė iki pat 2022 m. vasario mėnesio skolos negrąžino, todėl ieškovė 2022 m. vasario 3 d. pirkėjai išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įpareigojo pirkėją skolą grąžinti iki 2022 m. vasario 3 d. Šią PVM sąskaitą – faktūrą pirkėja pasirašė, tačiau skolos negrąžino.
8. Visi atsakovės mokėjimai ieškovei vyko bankiniais pavedimais (ką patvirtina įmonės buhalteriniai išrašai), grynųjų pinigų ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Atsakovė savo praktikoje paprastai priimdama atsiskaitymą grynaisiais pinigais išrašydavo grynųjų pinigų priėmimo kvitą, tačiau šiuo atveju grynųjų pinigų iš atsakovės negavo. Šią aplinkybę papildomai įrodo ir įmonės UAB „Soteras“ buhalteriniai išrašai, kuriuose užfiksuotos piniginės operacijos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d.
9. Ieškovės atstovas D. S. 2022 m. birželio mėnesį nuvyko į atsakovės gyvenamąją vietą su tikslu pakalbėti apie skolos grąžinimą, kadangi į raštiškus pranešimus ji, nors ir sureaguodavo, jų nevykdydavo. Atsakovė paaiškino, jog neturi pinigų, augina vaiką, prašė palaukti. Atsakovė paskutinį kartą skolą grąžinti žadėjo 2022 m. liepos 15 d., tačiau skola grąžinta nebuvo.
10. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 159 Eur (((10450 Eur x 5 proc.) / 365) x 111 d.) Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamų nuo skolos sumos (10450 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
11. Prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bylos vilkinimą skirti atsakovei baudą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė B. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pradinį ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 9125 Eur sumą sumokėjo ieškovei grynaisiais pinigais. Pažymi, kad 2019 m. balandžio 9 d. automobilio priėmimo-pardavimo aktu ieškovė perdavė automobilį atsakovei ir tai patvirtina, kad atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.314 straipsnio 1 dalį, kainos sumokėjimo vieta yra daiktų perdavimo vieta, todėl ir kainos sumokėjimo laikas siejamas su daiktų perdavimo momentu. Daikto priėmimo - perdavimo akte nėra nurodytas nesumokėtos skolos dydis. Mano, kad ieškinio suma iš esmės atitinka komerciniame-pasiūlyme nurodytam PVM dydžiui, todėl atsakovė mano, kad ieškovė sąmoningai neįrašė sumokėtų pinigų grynaisiais, siekdama nuslėpti PVM nuo valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Ieškovė UAB „Soteras“ ir atsakovė B. G. 2019 m. sausio 14 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirašė komercinį pasiūlymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo turistinį automobilį – kemperį – „Carado T334”. Komerciniame pasiūlyme – sąskaitoje nurodyta, kad bendra prekės kaina yra 54450 Eur.
14. Komerciniame pasiūlyme – sąskaitoje taip pat buvo nurodytos datos, kuriomis šalys įformino susitarimą dėl mokėjimų už prekę: 10000 Eur iki 2019-01-18, 34000 Eur iki 2019-03-08, likusi suma iki 2019-12-25.
15. Iš ieškovės pateikto sąskaitos žiniaraščio nustatyta, kad atsakovė ieškovei bankiniais pavedimais sumokėjo: 2019-01-16 – 10000 Eur, 2019-03-05 – 34000 Eur, taigi iš viso 44000 Eur.
16. Taip pat nustatyta, kad 2019-05-20 atsakovė ieškovei pervedė 1325 Eur. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ši suma, dėl UAB „Soteras“ buhalterės klaidos, žiniaraštyje įvardinta kaip įmoka už turistinį automobilį, nors faktiškai atsakovė, 2019 m. gegužės 20 d. pervesdama ieškovei 1325 Eur sumą, šią sumą sumokėjo už automobilio draudimą.
17. Iš transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo nustatyta, kad draudėjas UAB „Soteras“ visos valdytojų grupės atžvilgiu apdraudė minėtą automobilį, su draudiku sutariant, jog bus mokama 2650 Eur dydžio draudimo įmoka už metus, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. Iš 2023 m. sausio 9 d. ieškovės banko išrašo nustatyta, kad atsakovė, 2019 m. gegužės 20 d. pervesdama ieškovei 1325 Eur sumą, nurodė, jog ši 1325 Eur suma yra už automobilio 6 mėnesių draudimą.
18. Automobilis atsakovei perduotas 2019 m. balandžio 9 d. (faktiškai perduotas atsakovės sutuoktiniui pagal žodinį susitarimą).
19. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės – kemperio – pirkimo paradavimo sutartis ir kemperis buvo perduotas atsakovei, tačiau kilo ginčas dėl to, ar atsakovė visiškai atsiskaitė su atsakovu – sumokėjo 10450 Eur sumą.
20. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Kainos sumokėjimą reglamentuojančio CK 6.314 straipsnio nuostatos be kita ko numato, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatas, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
22. Pagal rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus, teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva.
23. Nagrinėjamoje byloje, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad byloje neįrodytas grynųjų pinigų perdavimo ieškovei faktas. Ieškovė byloje pateikė sąskaitos žiniaraščių išrašus, iš kurių nustatyta, kad atsakovė už kemperį ieškovei yra sumokėjusi iš viso 44000 Eur bankiniais pavedimais. Ieškovė nurodė, kad grynųjų pinigų iš atsakovės nėra gavusi. Tuo atveju, jeigu būtų mokama už prekę grynaisiais pinigais, būtų išrašomas grynųjų pinigų priėmimo kvitas, tačiau šiuo atveju grynųjų pinigų nebuvo gauta. Iš ieškovės pateiktų buhalterinių išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų iš B. G. nebuvo gauta.
24. Nors atsakovė teigė, kad 2019 m. balandžio 9 d. automobilio priėmimo-pardavimo aktu ieškovė perdavė automobilį atsakovei ir tai patvirtina, kad atsakovė įvykdė savo sutartinę prievolę, teismas tokią atsakovės poziciją laiko nepagrįsta, kadangi pačiame komerciniame pasiūlyme-sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) prie pirkimo - pardavimo sutarties buvo nurodyta vėlesnė pinigų sumokėjimo data, nei buvo perduotas automobilis (2019-12-25), ir to civilinio kodekso nuostatos nedraudžia (CK 6.314 straipsnio 2 dalis).
25. Be kita ko, pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 5 dalis numato, kad aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Šiuo atveju, abiem sandorio šalims geranoriškai susitarus, mokėjimas už automobilį buvo išskaidytas dalimis. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad dalis klientų kemperio nuomai buvo randama per ieškovę, tokiu būdu padedant atsakovei gauti pajamas už kemperio nuomą. Be to, ieškovė siuntė atsakovei priminimus apie skolą, byloje nėra duomenų ir atsakovė jokių rodymų nepateikė, kad šiuos priminimus ir raginimus būtų ginčijusi. Be to, byloje pateikta 2022-02-03 PVM (duomenys neskelbtini) sąskaita-faktūra bendrai 54450 Eur sumai yra pasirašyta atsakovės B. G., patvirtintina, kad atsakovė pripažino mokėtiną sumą ir jos neginčijo. Ieškovė nurodė, kad geranorišku susitarimu buvo nustačiusi galutinę skolos sumokėjimo datą 2022-07-15, tačiau likusi suma iki šios datos taip pat nebuvo sumokėta.
26. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis šiuo metu atsakovės vardu yra išregistruotas, tačiau faktiškai automobilis yra atsakovės žinioje. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuotų duomenų nustatyta, kad 2022-12-30 kemperį vairavo atsakovės vyras Ž. G.. Taigi aplinkybė, kad kemperio atsakovė vis dar nėra įregistravusi savo vardu, sudaro pagrindą abejoti, kad atsakovė jaučiasi turinti teisinį pagrindą tokiam veiksmui.
27. Atsakovė nurodo, kad 9125 Eur sumokėjo ieškovei grynaisiais. Tačiau ieškovė atsiliepime į pradinį ieškinį nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis galimai vyko pinigų perdavimas, nepateikė jokių pinigų perdavimą patvirtinančių duomenų, teismo posėdyje nedalyvavo, tokiu būdu taip pat išreikšdama poziciją dėl ieškinio. Byloje nustatyta, kad komerciniame pasiūlyme-sąskaitoje buvo nurodyta ieškovės sąskaita, į kurią turėtų būti atliekami pavedimai, du pavedimus atsakovė atliko būtent į šią sąskaitą. Taigi teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė grynais pinigais būtų sumokėjusi kokią nors dalį pagal pirkimo – pardavimo sutartį, todėl atsakovės teiginiai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovė nėra įvykdžiusi ieškinyje nurodytos prievolės, atsakovė automobilio kainą ieškovei turėjo sumokėti 2022 m. liepos 15 d. (vėlesnė data, nei numatyta rašytiniuose dokumentuose, pagal žodinį susitarimą), todėl prievolę atsakovei pažeidus, 10450 Eur skola priteisiama iš atsakovės ieškovės naudai.
28. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 159 Eur kompensacinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas, nustatant jų dydį – 5 procentus, ir šias kompensacines palūkanas priteisti nuo skolos sumos (10450 Eur) už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 15 d. (paskutinioji data, iki kurios atsakovė žadėjo sumokėti skolą) iki 2022 m. lapkričio 3 d. (ieškinio parengimo diena), už 111 dienų, kas sudaro 159 Eur (((10 450 Eur x 5 proc.) / 365) x 111 d.). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
29. Ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovės atstovas taip pat prašė teismo skirti atsakovei baudą už proceso vilkinimą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, nuostatas dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti skirta iki 5000 Eur dydžio bauda. Vertinant atsakovės elgesį teismas nustatė, kad atsakovė B. G., gavusi teismo procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir teismo pranešimą), teikė atsiliepimą į ieškinį, sutiko ir dalyvavo mediacijos procese, dėl jos ligos buvo perkeltas vienas parengiamasis posėdis. Byla galiausiai išnagrinėta jai nedalyvaujant vieno posėdžio metu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės procesinio elgesio, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo procesiniais veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmetamas (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovė byloje patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų, 0,34 Eur išlaidų už įmokų surinkimo tarpininkavimo mokestį bei prašo priteisti 236 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas.
32. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios yra įrodytos ir pagrįstos byloje pateiktais rašytinais įrodymais (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).
33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 46,48 Eur priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soteras“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 10450 Eur (dešimt tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą, 159 Eur (šimto penkiasdešimt devynių eurų) palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 841,34 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro 34 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Prašymą dėl baudos skyrimo B. G. atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46,48 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 48 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.