- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- AN2-244-382/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00931-2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) J. K. 2019 m. gegužės 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-1405-2019 N. D. už tai, kad jis 2019 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 9.02 val. (tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas savo kontaktinius duomenis ant nukentėjusiojo automobilio. Taip pat nebaigus išsiaiškinti visų eismo įvykio aplinkybių, vairuotojas vartojo alkoholį. Eismo įvykio metu padaryta žala iki 15 BND.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimu N. D. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio bauda. Administracinio nusižengimo bylos dalis, kurioje N. D. trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, nutraukta.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paskiriant N. D. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neabejotinai nustatyta, kad N. D., vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, kliudė kitą stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį, iki kol nebuvo ištirtos visos eismo įvykio aplinkybės. Pažymėta, jog N. D. šioje situacijoje suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti policijai, tačiau pasielgė priešingai – policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ir vartojo alkoholį, iki kol nebuvo visiškai ištirtos eismo įvykio aplinkybės. Nekyla abejonių, kad N. D., suvokdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas, šią pareigą sąmoningai ignoravo, todėl padaryta išvada, jog N. D. veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taigi N. D. turi būti skirta administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas N. D. prašo palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju N. D. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai. Kadangi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius apeliaciniame skunde neginčija N. D. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pakartotinai nebepasisako. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų.
I. Dėl nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinę atsakomybę nėra. Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu, ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3/2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3/2013, 2AT-3/2014, 2AT-41/2014, 2AT-54/2014).
N. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad „vairuodamas transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas savo kontaktinius duomenis ant nukentėjusiojo automobilio“. Iš byloje esančio J. R. paaiškinimo matyti, kad jis atėjęs rado apgadintą savo automobilį ir už valytuvo užkištą raštelį, kuriame buvo parašyta, kad dėl eismo įvykio reikia susisiekti nurodytu telefonu. Raštelyje buvo nurodyta, kad atsiprašo už padarytą eismo įvykį ir pasižada atlyginti padarytą žalą. Taip pat nurodyti vairuotojo ir automobilio savininkės telefonų numeriai, vairuotojas pasižadėjo nedelsiant atvykti. Paskambinus vairuotojas atvyko. Kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, J. R. iškvietė policiją (b. l. 7). Policijos pareigūnės (duomenys neskelbtini) J. K. tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir J. R. paaiškinime, bei jis patvirtina paties N. D. duotą paaiškinimą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 15).
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tokiu atveju, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ta aplinkybė, kad N. D., prieš išvykdamas iš eismo įvykio, kurį jis padarė naktį, vietos, už apgadinto automobilio langų valytuvų palikęs raštelį, kuriame pripažino, kad padarė eismo įvykį, nurodė savo kontaktus ir pasižadėjo atlyginti žalą – nesuteikia pagrindo spręsti, jog N. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, suvokdamas, kad siekia išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Iš N. D. elgesio, kai jis paliko raštelį su savo kontaktiniais duomenimis ir pripažinimu, kad padarė eismo įvykį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog N. D. nuvažiavo iš įvykio vietos ne todėl, kad siekė išvengti administracinės atsakomybės, o todėl, kad išsigando, buvo naktis, aplinkui nebuvo žmonių. Pats N. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis nuvažiavo tikėdamasis, jog padarė viską teisingai, t. y. paliko informaciją apie save, nes nesiekė pasislėpti ar neatlyginti padarytos žalos.
Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad N. D. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmuose nėra vieno iš keturių privalomų administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės. Taigi administracinio nusižengimo bylos teisena N. D. dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
II. Dėl nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį
Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su N. D. teiginiais, kad jis nepagrįstai buvo kaltintas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes jo veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties požymio – tyčios. N. D. tvirtinimu, palikdamas už apgadinto automobilio priekinio stiklo valytuvo raštelį su prisipažinimu ir kontaktiniais duomenimis, jis manė apie įvykį nukentėjusiajam pranešęs tinkamai, t. y. nesuvokė, jog toks poelgis prieštarauja Kelių eismo taisyklių reikalavimams, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, o kadangi manė besielgiantis gerai, jis nesuvokė ir to, kad turi pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus vertino kaip įrodančius jo nekaltumą.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė neblaiviems (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenims, taip pat vengusiems apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenims, padariusiems Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas, įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, elgiasi neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo, tokio elgesio tikslai ir motyvai nėra būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.).
Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas nustatė, kad N. D. 2019 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 9.02 val. (tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo padaryta žala iki 15 BND. Apygardos teismas pažymi, jog taip pat turėjo būti nustatyta, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo N. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turėjo būti kvalifikuoti ne tik pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, bet ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Apygardos teismas konstatuoja, kad N. D. veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neturi įtakos aplinkybė, jog, padaręs eismo įvykį ir jo metu apgadinęs kito asmens automobilį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apgadinto automobilio savininkui paliko raštelį su savo telefono numeriu. Kaip minėta, įvykus eismo įvykiui, apie apgadintą kito asmens automobilį turi būti pranešama nukentėjusiajam, o to negalint padaryti – policijai (Kelių eismo taisyklių 222 punktas), jokių alternatyvų (raštelių rašymo, automobilio palikimo šalia eismo įvykio vietos) teisės aktai nenustato. Be to, teisės aktuose – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 4 punkte ir Kelių eismo taisyklių 221 punkte – su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad N. D. padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą eismo įvykį, todėl privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas, tačiau šią pareigą ignoravo. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, N. D. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas pažymi, kad N. D. akcentavimas, jog, padaręs eismo įvykį, paliko raštelį apgadinto automobilio savininkui, rodo, kad jis aiškiai suvokė padaręs eismo įvykį, todėl turėjo pareigą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholinių gėrimų, tačiau juos vartojo, t. y. N. D. veiksmuose yra tyčinė kaltė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog N. D. turėjo būti pripažintas kaltu padaręs ne tik administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, bet ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t. y. N. D. 2019 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 2.30 val. iki 9.02 val. (tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) a. (duomenys neskelbtini), ne tik vairuodamas transporto priemonę „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą stovintį automobilį, kai eismo įvykio metu buvo padaryta žala iki 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet taip pat, nebaigus išsiaiškinti visų eismo įvykio aplinkybių, vartojo alkoholį.
III. Dėl administracinės nuobaudos N. D. paskyrimo
Pirmosios instancijos teismas N. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skyrė 10 Eur dydžio baudą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta N. D. kaltu ir dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tai taip pat turi būti sprendžiamas administracinės nuobaudos, numatytos šios normos sankcijoje, paskyrimo N. D. klausimas. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 iki 1500 Eur. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Skiriant nuobaudą N. D. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. N. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir neneigė po to vartojęs alkoholį bei nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų (b. l. 20), anksčiau administracine tvarka baustas, bet ne už tapačius administracinius nusižengimus (b. l. 16–19). N. D. padarytiems administraciniams nusižengimams iš dalies įtakos galėjo turėti ir itin menka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairavimo patirtis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, N. D. skirtina ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio bauda – ir teisė vairuoti transporto priemones atimama minimaliam – 3 metų – terminui (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
iš dalies tenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) E. K. apeliacinį skundą.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimo dalį, kuria administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį N. D. buvo nutraukta, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
pripažinti N. D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šiuo nutarimu paskirtą nuobaudą subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimu paskirta nuobauda, parenkant nuobaudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ir paskirti N. D. galutinę administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą (duomenys neskelbtini). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 5 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.