Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-15 · Byla Nr. TS-50-988/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-15
Bylos Nr.
TS-50-988/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-50-988/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 ir 10 punktu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant šešis mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2018 m. gegužės 23 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 358 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu pasiųstas atlikti 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 30 d., 1/3 dalį bausmės atliko 2019 m. sausio 30 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 13 d. – 11 mėnesių 17 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. birželio 19 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam priėmė sprendimą netaikyti R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Priimdama minėtą nutarimą Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 47 balus, iš kurių 20 balų yra statiniai (nekintantys) ir 27 balai yra dinaminiai (turintys mažėjimo tendencijų), gyvenimo stilių ir draugus, nuteistojo praeities aplinką bei gyvenimo tarpsnį, kuomet išsiskyrė su sugyventine ir šie veiksniai turėjo įtakos piktnaudžiavimo alkoholiu problemoms bei iš dalies įtakojo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje, mąstymą, elgesį, atliekant laisvės atėmimo bausmę – bausmės atėmimo metu režimo reikalavimus pažeidęs vieną kartą – 2018 m. liepos 26 d., už tai skirtas papeikimas, bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo, yra išsilavinimo ir darbo patirties stoka, nedengiami finansiniai įsipareigojimai. R. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, yra pagrindas manyti, kad R. G. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Komisija pateikė rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. G. 2019 m. birželio 25 d. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą ir tenkinti jo skundą dėl paleidimo į laisvę su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis sunkiai serga ir jam reikia intensyvaus gydymo, kurį taikytų būdamas laisvėje. Jam yra paskirti vaistai nuo Hepatito C, bet jų negauna nuo balandžio mėnesio, o gydytojas tai motyvuoja tuo, kad nėra skirta lėšų, tuo tarpu laisvėje dėtų visas pastangas, kad greičiau gydytųsi tais vaistais. Panaši situacija yra ir su kitomis ligomis, o jos yra sunkios. Be to, jo motina yra senyvo amžiaus ir jai reikia pagalbos, nes gyvena name be patogumų ir jai labai sunku. Pas ją be visų senatvės ligų dar yra cukrinis diabetas. Nurodė, kad ruošiasi dirbti pas ūkininkus. Nuteistasis prašo teismo tenkinti jo skundą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pažymėtina, kad formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Taikant BVK 157 straipsnio normas, vien formalaus pagrindo nepakanka (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-485/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-927-810/2017). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-204-487/2017). Atsižvelgiant į BVK įtvirtintą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką šiuo aspektu, teigtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu nustatyti ne tik formalių sąlygų, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, egzistavimą, tačiau ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.

Vadovaujantis nuteistojo asmens byla, nuteistasis įvykdė formalią, BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą sąlygą, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Nustatyta, kad šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 47 balai. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų tikrinta anksčiau, todėl nuteistojo pažangos įvardyti negalima. Kadangi nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatytos vienos iš formalių būtinų lygtiniam paleidimui sąlygų, dėl ko taikyti lygtinį paleidimą negalima vien šiuo pagrindu.

R. G. nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuteistajam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2018 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 30 d., 1/3 dalį bausmės atliko 2019 m. sausio 30 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 13 d. – 11 mėnesių 17 dienų. Nuteistasis bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2018 m. birželio 4 d., į būrį paskirtas 2018 m. spalio 10 d., paprastosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus buvo pažeidęs vieną kartą – 2018 m. liepos 26 d. skirtas papeikimas, bausmės atlikimo metu skatintas nebuvo. Konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais ar įstaigos personalu pastebėtas nebuvo. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Dalyvavo ir baigė: „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“ psicho-edukacinę programą; „Įžanginė grupė“ iki-reabilitacinę programą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims. Toliau dalyvauja savitarpio pagalbos grupės Anoniminiai alkoholikai užsiėmimuose, lanko „Alfa“ kursus.

Nuteistasis turi 9 klasių išsilavinimą. Pasak nuteistojo jis yra 12 klasių kursą išklausęs profesinėje statybininkų mokykloje, tačiau mokslų nebaigęs, vidurinio išsilavinimo dokumento neturi. Laisvėje pragyvenimo šaltinis – bedarbio pašalpa bei atlygis už pavienius ir atsitiktinius darbus. Nuteistasis nurodo, jog yra dirbęs ir oficialiai, tačiau darbo laikotarpiai nebuvo ilgi ir pastovūs, darbus keitęs. Pataisos įstaigoje šios bausmės atklikimo metu nedirba, dėl darbo į įstaigos administraciją nesikreipė. Lygtinio paleidimo atveju ar atlikus laisvės atėmimo bausmę kreiptųsi į Lietuvos užimtumo tarnybą dėl darbo paieškos. Požiūris į darbą: suvokia teigiamą darbo naudą, stebimos palankios nuostatos į užimtumą. Nors ir gaudavo pašalpą ar atlygį už atsitiktinius ar pavienius darbus, ar dirbdavo oficialiai – teigia, jog pinigus skirstydavo racionaliai. Esą nors ir pajamos buvo nedidelės, dalį pinigų atidėdavo ateičiai. Nuteistasis teigia, „greitųjų kreditų“ paslaugomis nesinaudodavęs. Nėra duomenų apie nuteistojo finansinius sunkumus susijusius su kompulsyviais veiksmais. Pagal Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. pažymą Nr. 56-510 R. G. skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 139,44 Eur. Nuteistasis turi įsiskolinimų, tačiau jie gali būti nesunkiai įveikiami. Bausmės atlikimo metu gauna pinigines perlaidas iš motinos (apie 40-50 Eur per mėnesį).

Nuteistasis mano, jog dabartiniai santykiai su šeimos nariais nėra probleminiai, yra lankomas, palaikomas artimųjų, tačiau asmens nusikaltimas buvo įvykdytas artimoje aplinkoje. Taip pat 2018 m. gegužės 23 d. Utenos apylinkės teismo nutartyje yra informacijos, jog 2018 m. gegužės 8 d. Utenos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, R. G. buvo pareikšti įtarimai (nukentėjusioji – R. G. motina). Todėl manytina, jog tam tikram laikotarpiui nuteistojo bei jo artimųjų ryšiai, santykiai buvo probleminiai. Nuteistasis pastaruosius 7 metus gyveno pas motiną A. G. adresu – (duomenys neskelbtini). Lygtinio paleidimo atveju ar atlikęs laisvės atėmimo bausmę planuoja gyventi pas motiną. Nuteistojo motina neprieštarauja jog sūnus gyventų jos namuose. Tačiau ši aplinkybė teismui kelia abejonių dėl galimai anksčiau patirto smurto motinos atžvilgiu, kartu teismas negali pagrįstai vertinti nuteistojo skundo teiginių dėl jo pagalbos motinai būtinumo ir (ar) trūkumo.

Nuteistasis geba palaikyti socialinius ryšius, jie nėra paviršutiniški ar formalūs. Bausmės atlikimo metu labiau linkęs susitelkti į save, konstruktyviai komunikuoti tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su įstaigos personalu geba. Paliko ryšius su artimaisiais nuotolinės komunikacijos būdais, lankomas pasimatymų metu. Nuteistojo savęs vertinimas pasižymi įprastomis socialinėmis vertybėmis, nuteistasis geba išskirti savo elgesio neigiamas savybes, pripažįsta jog turi tam tikrų trūkumų. Savęs vertinimas adekvatus. Neigia praeities save žalojantį elgesį, gyvenimo istorijoje nėra buvę suicidinio pobūdžio veiksmų. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai yra adekvatūs jo amžiui, kilmei, gyvenimiškam patyrimui. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamam elgesiui būdingas impulsyvus agresyvus bei kontroliuojantis elgesys nėra stebimas. Tačiau vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, įtakos nusikalstamumui impulsyvumo, agresijos bei savitvardos bruožai buvo gan svarūs veiksniai. Nuteistasis geba atpažinti savo problemas, bei jų atsiradimą įtakojančias situacijas. Nuteistojo elgsenoje stebimi gebėjimai įsisąmoninti savo elgesio pasekmes, imtis veiksmų šalinant savo nepageidaujamą elgesį bei įpročius. Nuteistasis supranta įstatymų svarbą kaip nusikalstamo užkardymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas. Supranta visuotinus motyvus sulaikyti daugelyje sričių savo elgesį, tačiau probacijos laikotarpiu dėl to pats patyrė sunkumų.

Nagrinėjamu atveju R. G. į Komisiją buvo pristatomas pirmą kartą. R. G. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau yra teistas vieną kartą. Pataisos įstaigoje nedirba, pagal Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. pažymą Nr. 56-510 R. G. skolingas 139,44 Eur ir šios sumos nemoka. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių bei reikalavimų laikymąsi, pastangų nebuvimą siekiant atlyginti nors nedidelę skolą.

Be to, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei – 47 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro - 20 balų, dinaminiai veiksniai – 27 balus. Tai rodo, kad nuteistasis neatitinka vienos iš formalių, būtinų lygtiniam paleidimui sąlygų, ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nesant BVK 157 straipsnyje 1 dalyje įvardytos formalios sąlygos – žemos nusikalstamo elgesio rizikos, negalima nuteistojo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Kartu pažymėtina, kad nuteistasis turi galimybę mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, nes dinaminiai veiksmai sudaro net 27 balus. Teismo vertinimu, tik atlikus papildomą pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą ir nustačius mažiau nei 47 balus, bus galima spręsti dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Skundas iš esmės motyvuojamas R. G. sveikatos būkle ir būtinu gydymu. Pažymėtina, kad nuteistojo sveikatos būklė savaime negali būti esminiu kriterijumi, lemiančiu sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Nors nuteistojo sveikatos būklė nėra formalus pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį, tačiau ji gali turėti įtakos vertinant nuteistojo elgesį, t. y. ar toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo aspektu teigtina, kad pataisos namai privalo užtikrinti visą būtiną medicininę pagalbą nuteistajam ir, esant poreikiui, ją teikti, taip pat kiekvienam nuteistajam pagal jo sveikatos būklę skirti būtiną gydymą. Atitinkamo gydymo ir vaistų prieinamumas iš esmės turi būti panašus į laisvėje esančių asmenų, o vien sveikatos būkle negalima pateisinti pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimo. Todėl šis skundo argumentas teismo vertinamas kaip nepagrįstas.

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir įvertinęs klausimo dėl lygtinio paleidimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jos pavojingumą, ankstesnį teistumą, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius; taip pat asmenybę charakterizuojančius duomenis: pataisos namuose paskirtą ir galiojančią nuobaudą, paskatinimų nebuvimą, agresijos pasireiškimą ir savitvardos stoką darant nusikaltimus, nepakankamą išsilavinimą ir nedidelę darbo patirtį, pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą, sutinka su Komisijos išvada, kad R. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Įvertinus aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrintų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo R. G. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

R. G. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 59-117 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka