Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-16217-909/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
2YT-16217-909/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11120-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-16217-909/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11120-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; (S) 3.4.5.11.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis A. N., išieškotojas savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. G. skunde dėl antstolio veiksmų prašė grąžinti 6,27 Eur sumą į jo banko sąskaitą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis A. N. pareiškėjo atžvilgiu vykdo išieškojimą. Pareiškėjo gaunamos pajamos yra kaip darbo paieškos išmoka, tai patvirtina pažyma dėl bedarbio registracijos užimtumo tarnyboje, ir tokia išmoka priklauso prie sumų, iš kurių negalima išieškoti.

Antstolis A. N. 2021 m. balandžio 20 d. patvarkymu, netenkino pareiškėjo V. G. skundo dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis minėtame patvarkyme nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. antstolio kontoroje gauta skolininko pateikta pažyma iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodė, kad skolininkui nuo 2020 m. spalio 13 d. paskirta darbo paieškos išmoka 200,31 Eur (v. b. l. 45). Antstolis vadovaudamasis minėta pažyma, 2020 m. lapkričio 19 d. antstolio kontoroje priėmė patvarkymą dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo (v. b. l. 43-44). 2020 m. gruodžio 17 d. nuo skolininko banko sąskaitos nurašė 6,27 Eur sumą. Per Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 100 punkte numatyta terminą skolininkas informacijos apie tai, jog į nurašytas lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas, nepateikė. Antstolis vadovaudamasis Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 101 punktu, nurašyta 6,27 Eur suma 2021 m. vasario 1 d. buvo paskirstyta (v. b. l. 46). Antstolis teigė, kad teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas skolininko interesų, paskirstė 2020 m. gruodžio 17 d. nurašytas lėšas (6,27 Eur).

2021 m. balandžio 22 d. nutartimi teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gegužės 10 d. 16.00 val. bei nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą iki 2021 m. gegužės 5 d. atsiliepimams bei rašytiniams paaiškinimams, įrodymams pateikti. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame internetiniame tinklapyje www.teismai.lt, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims išsiuntus 2021 m. balandžio 22 d. teismo nutartį.

Suinteresuotas asmuo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą papildomų rašytinių paaiškinimų ar įrodymų teismui taip pat nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.

Iš šioje civilinėje byloje bei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstoliui A. N. buvo pateiktas vykdyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2011 m. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 Lt baudos išieškojimo iš skolininko V. G. (v. b. l. 10). 2011 m. lapkričio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 19), ir patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolis areštavo viso 351 Lt (60 Lt ir 291 Lt), esančius skolininko banko sąskaitoje (v. b. l. 24). 2020 m. lapkričio 19 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 44). Taipogi vykdomojoje byloje yra Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5-ojo skyriaus pažyma dėl bedarbio registracijos užimtumo tarnyboje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad pareiškėjas yra registruotas užimtumo tarnyboje bei bedarbio statusas suteiktas nuo 2020 m. spalio 13 d. (v. b. l. 51). Iš skolininko AB „SEB“ banko išrašo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. matyti, kad 2020 m. gruodžio 17 d. antstolis A. N. nurašė 6,27 Eur sumą (v. b. l. 49). 2021 m. sausio 28 d. antstolis priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą.

CPK 689 straipsnis reglamentuoja skolininko lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš jų. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų yra vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėto straipsnio 7 dalimi, nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.

Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 72.2, 72.3, 89 punktais, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai areštuoti ir (ar) nurašyti lėšas, esančias kredito ar kitoje mokėjimo sąskaitoje, išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos (nurašytos) lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Nors teisės normos nustato skolininko teisę, o ne pareigą, pateikti minėtus dokumentus, tačiau kartu yra nustatomi šios skolininko teisės neįvykdymo teisiniai padariniai – tokios lėšos išmokamos išieškotojui (72.2 punktas, 89 punkto 2 pastraipa). Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021).

Byloje nustatyta, kad antstolis A. N. 2020 m. lapkričio 19 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 6,27 Eur sumą iš skolininko asmeninės sąskaitos nurašė 2020 m. gruodžio 17 d. Byloje taip pat nustatyta, kad skolininkas nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise per 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai areštuoti ir (ar) nurašyti lėšas, esančias kredito ar kitoje mokėjimo sąskaitoje, išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos (nurašytos) lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Taigi, vykdymo procesą reglamentuojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos aiškiai nurodo, kokius veiksmus ir per kokius terminus turi atlikti skolininkas, siekdamas išvengti išieškojimo iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas arba iš kurių išskaitos turi būti daromos CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas apie vykdymo veiksmus žinojo nuo pat jų pradžios, todėl manydamas, kad yra jo teisės pažeistos ir nurašyta lėšų suma yra per didelė, galėjo kreiptis į antstolį. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad skolininkas, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, bei pradėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, sąžiningai naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kituose CPK normose nustatytomis teisėmis. Bendradarbiavimo vykdymo procese pareigos ir teisės apima ir tai, kad informuoti antstolį apie trūkstamų dokumentų pateikimą ir/ar jų pasikeitimą. Tuo tarpu, šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti su antstoliu, neteikė antstoliui duomenų, pagrindžiančių jo sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad antstolis nepagrįstai nurašė iš pareiškėjo sąskaitos lėšas, todėl jos neprivalo būti grąžintos. Į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių antstolio atliktų skundžiamų veiksmų teisėtumą (CPK 178, 185 straipsniai). Apibendrindamas tai, kas nurodyta, atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus ir šios konkrečios bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta antstolio neteisėtų veiksmų. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Taigi pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio A. N. veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė