Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, sekretoriaujant Teresai Darulienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimto įtariamojo J. M., gim. 1968 m. rugsėjo 18 d., Rusijos Federacijos piliečio, gyv. Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje, Kaliningrado mieste (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo teistumus nėra, gynėjo advokato B. C. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties, kuria įtariamajam J. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas 2 (dviems) mėnesiams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. įtariamas tuo, kad jis, būdamas Tarybų Sąjungos komunistų partijos (toliau - TSKP) nariu bei Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau - TSRS) Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotos šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko būrio vadu, veikdamas D. J., B. P., V. K. ir O. Š. suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš jo ir 159 kariškių bei politinių veikėjų, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudodamas prieš civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdydamas ir remdamas kitos valstybės - TSRS ir užsienio organizacijos - TSKP ir jos padalinio Lietuvoje - LKP/TSKP politiką ir turėdamas tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, nuo 1991-01-11 iki 1991-08-23 pagal iš anksto parengtą nusikalstamą planą užgrobė 17 strategiškai svarbių objektų ir su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, t.y.:

1991 m. sausio 11d. tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieš civilius metu užgrobė Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“ ir šturmo metu sunkiai sužalojo 2 (du) civilius, 31 (trisdešimt vienam) civiliui padarė tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir 24 (dvidešimt keturiems) civiliams padarė tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus;

1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radiją ir televiziją ir šturmo metu tyčia nužudė 1 (vieną) civilį, tyčia sunkiai sužalojo 7 (septynis) civilius, tyčia nesunkiai sužalojo 108 (vieną šimtą aštuonis) civilius ir tyčia nežymiai sužalojo 95 (devyniasdešimt penkis) civilius;

1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijo ir televizijos centrą (TV bokštą) ir šturmo metu tyčia nužudė 12 (dvylika) civilių, tyčia sunkiai sužalojo 23 (dvidešimt tris) civilius, tyčia nesunkiai sužalojo 289 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis) civilius ir tyčia nežymiai sužalojo 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) civilį;

jis, tęsdamas nusikalstamas veikas, 1991-01-13 ir 1991-01-28 neteisėtai įvestos komendanto valandos metu kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė dar du nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus - tyčinį sunkų 1 (vieno) civilio sveikatos sutrikdymą ir tyčinį 1 (vieno) civilio nužudymą.

Detalus įtarimo tekstas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, organizuotos grupės narių vaidmuo juos padarant išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2013 m. birželio 10 d. nutartyje pripažinti J. M. įtariamuoju galimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 straipsnyje, 101 straipsnyje, 103 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 1 dalyje ir 112 straipsnyje, t. y. nusikaltimus, už kuriuos numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir BK 7 straipsnio pagrindais.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi įtariamajam J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, J. M. buvo sulaikytas 2014 m. kovo 12 d.

2014 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta, nustatant jos terminą 2 (dviems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo dienos, t.y. nuo 2014 m. kovo 12 d.

Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodyta, kad neva byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad J. M. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, formaliai įvardijami liudytojų ir įtariamųjų parodymai, daiktai bei dokumentai, tačiau neįvardijama, kaip minėti duomenys siejami su J. M. kaltės įrodymais. Advokato teigimu, jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jo ginamojo kaltę, byloje nėra.

Pažymima, kad taikant (pratęsiant) kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 str. 2 d. pagrindu, būtina įvertinti kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, jo nuolatinės gyvenamosios vietos buvimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą bei ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti apie įtariamojo galimybę bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik formaliai išdėstė šias aplinkybes, jų nevertindamas, nemotyvuodamas savo išvadų.

Advokato vertinimu, tai, kad J. M. įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nėra pakankama aplinkybė pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo. Teigiama, kad sprendimas pripažinti J. M. įtariamuoju buvo priimtas dar 2013 m. birželio 10 d., t.y. daugiau nei prieš 9 (devynis) mėnesius, sprendimas dėl jo suėmimo – daugiau nei prieš 6 (šešis) mėnesius, jo paieška paskelbta tik 2014 m. vasario 26 d., tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kviečiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus apklausai ar būtų pasislėpęs, byloje nėra. Priešingai, J. M. buvo išduodamos Lietuvos Respublikos vizos ir jis, be jokių kliūčių, kelis kartus, po Lietuvos Respublikos priimtų sprendimų, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir netrukdomas grįžo į Rusijos Federaciją.

Skundu apygardos teismui akcentuojama, kad apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą įtariamajam J. M., visiškai neatsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes: jis anksčiau nebuvo teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nepaisant to, kad 2010 m. kovo 18 d. dėl ligos buvo paleistas iš tarnybos kariuomenėje, jis dirba duonos kepyklos direktoriaus pavaduotoju, darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamas, yra vedęs, kas suponuoja išvadą, kad yra susaistytas pakankamai stipriais socialiniais ryšiais. Be to, teismas neįvertino ir to, kad J. M. turi rimtų sveikatos problemų, jam diagnozuotas cukrinis diabetas, hipertenzinė liga, kelio sąnarį deformuojanti artrozė. Patalpinus jį į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, jo sveikatos būklė žymiai pablogėjo, jis šiuo metu perkeltas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę, tačiau ir čia jam nėra suteikiama reikiama priežiūra, dėl ko kyla pavojus pastarojo sveikatai ir net gyvybei. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to, jog J. M. yra kitos valstybės pilietis, jis turi ryšius užsienyje, Lietuvoje neturi gyvenamosios vietos, darbo, todėl jo nesaisto jokie socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. Advokato teigimu, J. M. yra sąžiningas, rūpestingas bei materialiai apsirūpinęs asmuo, gali pasirūpinti gyvenamąja vieta, todėl paskyrus pastarajam švelnesnę kardomąją priemonę bus pasiekti BPK 119 str. numatyti tikslai.

Teismo posėdyje įtariamasis ir jo gynėjai prašė patenkinti skundą, jų manymu kardomoji priemonė suėmimas paskirta nepagrįstai, prokuroras prašė skundą atmesti.

Į. J. M. gynėjo advokato B. C. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, palikdamas įtariamajam J. M. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas suėmimo terminą 2 mėnesius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, joje esantys faktiniai duomenys - nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kitų įtariamųjų parodymai, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (fotonuotraukos, vaizdo įrašai, kiti daiktai ir dokumentai), įvykio vietos apžiūrų, daiktų ir dokumentų apžiūrų protokolai, parodymų atpažinti protokolai, teisinių pagalbos prašymų vykdymo metu gauti dokumentai, specialistų išvados, apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje 09-2-002-91, kurioje dėl 1990-1991 metų įvykių Lietuvoje pripažinti kaltais ir nuteisti M. B. ir kiti asmenys, bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad J. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Būtina pabrėžti, kad nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo ar termino pratęsimo, teismas nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, byloje pakanka. Šiuo pagrindu įtariamojo J. M. gynėjo advokato B. C. skundo argumentai, susiję su J. M. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, gali būti vertinami tik duomenų pakankamumo prasme, nes kaltės klausimas bus išspręstas nagrinėjančio bylą teismo galutiniu procesiniu sprendimu, išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.

Pagal BPK 121 str. 2 d. teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas, nei vieningai formuojama teismų praktika neįpareigoja teismo įvardinti, kaip ikiteisminio tyrimo duomenys siejami su įtariamojo kalte. Šio klausimo sprendimas paliekamas teismo, nagrinėsiančio baudžiamąją bylą įtariamojo atžvilgiu, kompetencijai.

Remiantis BPK 119 str. nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko J. M. šio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą ir nustatė suėmimo terminą dviems mėnesiams nustatęs BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo pagrindą, t.y., kad būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

J. M. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais, už kurių padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas numato išskirtinai su laisvės atėmimu susijusias, itin griežtas laisvės atėmimo bausmes iki gyvos galvos, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad įtariamasis, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, tačiau, sutiktina su skundo argumentu, kad ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Skiriant ar pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes: įtariamojo asmenybę, jo moralę, socialinius ryšius su Lietuvos Respublika.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad J. M. yra Rusijos Federacijos pilietis, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teisėtą pragyvenimo šaltinį bei šeimą Rusijos Federacijoje, duomenų apie jo teistumus ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Skunde apygardos teismui dėl suėmimo termino pratęsimo nepagrįstumo pabrėžiama ir paties įtariamojo sveikatos būklė – keletas susirgimų bei jo charakteristika: darbe charakterizuojamas teigiamai.

Pažymėtina, kad minėti asmenį charakterizuojantys duomenys teismo buvo vertinami kitų duomenų kontekste. Kaip numato BPK 121 str. 4 d., teisėjas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo (pratęsimo).

Vertinant visas šias aplinkybes konkrečioje baudžiamojoje byloje, akcentuotina, kad nors įtariamasis Rusijos Federacijoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą bei teisėtą pragyvenimo šaltinį, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra užsienietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo šaltinio, su Lietuva J. M. nesieja jokie socialiniai ryšiai. Pastebėtina, kad nors Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija ir yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį, tačiau įtariamojo kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimas ir švelnesnės kardomosios priemonės, pvz. užstato, skyrimas, apsunkins baudžiamąjį persekiojimą įtariamojo atžvilgiu. Tokios pozicijos laikomasi ir vieningai formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartys Nr. 1S-346/2012, 1S-9/2014). Šių aplinkybių visumoje kritiškai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, jog įtariamasis yra pakankamai sąžiningas ir rūpestingas asmuo, todėl gali susirasti gyvenamąją vietą ir Lietuvos Respublikoje. Tokio įpareigojimo Lietuvos Respublikos baudžiamasis įstatymas nenumato, o griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimas kita, negali būti grindžiamas tik abipusiu įtariamojo ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų pasitikėjimu.

Vertinant skundo argumentą, kad įtariamasis J. M. yra sunkios sveikatos būklės, jam yra reikalinga medicininė pagalba, pažymėtina, kad suimtiems ir laikomiems tardymo izoliatoriuje asmenims turi būti užtikrinamos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, tai numatyta Suėmimo vykdymo įstatyme. Esant skundų dėl įtariamajam teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų neatlikimo ar jų kokybės, įtariamasis ar jo gynėjas gali tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmus skųsti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Ta aplinkybė, kad J. M. anksčiau atvykdavo į Lietuvą, nepanaikina jam taikomos kardomosios priemonės suėmimo skyrimo nustatytų pagrindų ir nereiškia, kad po įtarimo pareiškimo jis kviečiamas atvyks į Lietuvą.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad suėmimo taikymas įtariamajam yra pagrįstas, nagrinėjamu atveju egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas suėmimo taikymo įtariamajam pagrindas. Suėmimo terminas nustatytas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese bei bylos nagrinėjimą teisme. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kardomosios priemonės tikslai, numatyti BPK 119 str., negali būti pasiekti paskiriant įtariamajam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones.

Nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas ir tęsiamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metu laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 8 p.), nepažeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo J. M. gynėjo advokato B. C. skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.