Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje, išnagrinėjusi kaltinamojo V. N. B. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. N. B. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. gruodžio 25 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. B. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad G. M. turint tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – kiekiu, savanaudiškais tikslais, sutelkus bendrininkus, paskirsčius bendrininkų vaidmenis ir juos kontroliuojant, organizavus neteisėtą didelio kiekio kanapių auginimą, labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių gaminimą ir laikymą, V. N. B. neteisėtai augino labai didelį kiekį kanapių, neteisėtai gamino ir laikė bei rengėsi pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, veikiant bendrininkų grupe, o būtent:

G. M. ne vėliau kaip 2011 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtam kanapių auginimui pasitelkus vietnamiečių tautybės ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pilietį Ta V. T., kurie ne vėliau kaip nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. sausio mėnesio patalpų, esančių Žirnių g. 58, Vilniuje, rūsyje, G. M. nurodymu ir pastarajam kontroliuojant, įrengė pertvaras ir tokiu būdu suformavo 4 patalpas, skirtas kanapėms auginti, Ta V. T. atliko elektros įrengimo darbus, montavo oro filtrus, elektros leputes, vandens siurblius, ventiliacijos vamzdžius, šviestuvus, vandens žarnas, ventiliatorius, elektros transformatorius, savadarbius šviestuvus, oro temperatūros ir drėgmės matuoklius, t. y. sumontavo specializuotą įrangą, pritaikytą kanapėms auginti. Tęsiant nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir Ta V. T., G. M. nurodymu ir pastarajam kontroliuojant, į plastikinius indus pasodino didelį kiekį kanapių augalų, bei pažeisdami nustatytą tvarką, juos augino, džiovino ir tokiu būdu gamino narkotinę medžiagą – kanapes. Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą auginti didelį kiekį kanapių bei pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, nuo 2012 m. sausio 16 d. buvo pasitelktas bendrininkas – Vietnamo Socialistinės Respublikos pilietis V. N. B., kuris minėtose patalpose prisijungęs prie daromų nusikalstamų veikų, kartu su Ta V. T. sodino kanapių augalus, juos laistė, tręšė, vėdino patalpas bei palaikė tinkamą augti augalams temperatūrą ir tokiu būdu augino didelį kiekį kanapių augalų, o išaugintas kanapes džiovino ir tokiu būdu gamino bei patalpose, esančiose Žirnių g. 58, Vilniuje, laikė narkotinę medžiagą. Tokiu būdu vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigos iki 2012 m. sausio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir Ta V. T., o nuo 2012 m. sausio 16 d. prie daromų nusikaltimų prisijungęs V. N. B., veikęs kartu su Ta V. T., G. M. nurodymu ir pastarajam kontroliuojant, išaugino didelį kiekį kanapių augalų, dalį užaugintų kanapių nupjovė, išdžiovino ir susmulkino bei tokiu būdu neteisėtai pagamino didelį kiekį – 724,45 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė pastato, esančio Žirnių g. 58, Vilniuje, rūsyje, kitą dalį, labai didelį kiekį – 4 397,84 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), nupjovė ir neteisėtai laikė minėtose patalpose, o taip pat pažeisdami nustatytą tvarką augino 2 098 vnt. kanapių augalų, iš kurių rengėsi neteisėtai pagaminti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 6 208,47 g. Tokiu būdu V. N. B., kartu su bendrininkais, t. y. ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir Ta V. T. bei organizatoriumi G. M., išaugino didelį kiekį kanapių augalų, iš kurių pagamino bei rengėsi pagaminti labai didelį kiekį – iš viso 11 330, 76 g narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), iki 2012 m. sausio 25 d., kai kratos metu patalpose, esančiose Žirnių g. 58, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei augančių kanapių augalų.

Kaltinamasis V. N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2012 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi V. N. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

Skunde pažymima, kad V. N. B. suėmime laikomas nepateisinamai ilgą laiką – daugiau kaip dvejus metus. Gynėjos teigimu, pratęsdamas suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė BPK 122 straipsnyje nurodytas aplinkybes, t .y. į tai, kad V. N. B. yra vedęs, turi sutuoktinę ir du mažamečius vaikus, jį sieja glaudūs ryšiai su kita Europos Sąjungos valstybe – Čekijos Respublika, kurioje jis turi artimųjų, nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį leidimą gyventi, darbą, iš kurio gauna legalių pajamų. Be to, teismas neįvertino V. N. B. asmenybės, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gerai charakterizuojamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.

Gynėja tvirtina, kad teismas neįvertino ir to, kad šioje baudžiamojoje byloje V. N. B. davė parodymus apie visas jam žinomas faktines bylos aplinkybes, neturi jokios motyvacijos bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios aplinkybės, gynėjos teigimu, rodo, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Skunde gynėja pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo kruopščiau turi būti tikrinimai konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suimtą. Be to, skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui, nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) pagrindu.

Gynėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas V. N. B. yra ne smurtinio pobūdžio, todėl ši baudžiamoji byla neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje formuojamo išskirtinio atvejo kriterijaus, kuriam esant ilgalaikis asmens suėmimas būtų pateisinamas.

Gynėjos teigimu, Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, net nesvarstė galimybės paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, kurios neleistų V. N. B. išvykti iš Lietuvos Respublikos ir užtikrintų jo dalyvavimą procese.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. N. B. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam V. N. B. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127, BPK 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam V. N. B. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas buvo aptartas ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse.

Dar kartą pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Todėl pagrįsta Vilniaus apygardos teismo išvada, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog V. N. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties kaltinamojo parodymai, kito kaltinamojo (Ta V. T.) ir liudytojų (S. K.) parodymai, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką, apžiūrų ir kratų protokolai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė V. N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. V. N. B. kaltinamas apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, už pastarąjį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato tik realią ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, t. y. teismo išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Pasislėpimo tikimybę stiprina ir tai, kad kaltinamasis nesaistomas jokių tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje, nėra Europos Sąjungos pilietis, yra Vietnamo Socialistinės Respublikos pilietis, su kuria Lietuva nėra sudariusi teisinės pagalbos sutarties. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos veikiant bendrininkų grupe, iki šiol nenustatyti visi nusikalstamoje veikoje galimai dalyvavę asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes suėmimo terminas kaltinamajam V. N. B. pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Šio teismo nustatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo nepaneigia gynėjos skunde nurodytos aplinkybės.

Kaltinamojo V. N. B. gynėja skunde teisingai nurodo, kad kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo V. N. B. kalinimą, yra jo asmenybė bei inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas V. N. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. N. B. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.