Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-56-413/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
2S-56-413/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13325-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
M. L.
Pareiškėjas
A. A.
Civilinė byla Nr. 2S-56-413/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13325-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-21154-1070/2021, pagal pareiškėjo A. A. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolė R. P., R. L. ir M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. A. teismui pateiktu prašymu prašė nustatyti skolininko R. L. dalį turto, esančio jo bendroje nuosavybėje su sutuoktine M. L..

Šalies argumentai

2. Prašyme nurodė, kad antstolei R. P. buvo pateiktas vykdyti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. vykdomasis raštas dėl 9 328,40 Eur skolos išieškojimo iš R. L.. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkas yra susituokęs su M. L., dirbančia (duomenys neskelbtini). Antstolė areštavo skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą: automobilį AUDI A6, skolininko sutuoktinės M. L. banko sąskaitose esančias lėšas bei darbo užmokestį.

3. Kadangi skolininkui priklausanti turto dalis nebuvo nustatyta, antstolė 2021 m. liepos 21 d. pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkas pateikė sutikimo formą, bet 2021 m. rugpjūčio 11 d. antstolei buvo pateiktas rašytinis prieštaravimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, nes skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti ne dalijamas, o turi būti individualizuota skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui R. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis sutuoktinės M. L. banko sąskaitose laikomų piniginių lėšų, ½ dalis sutuoktinės M. L. gaunamų pajamų, kurias (duomenys neskelbtini) privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktinei nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. antstolės R. P. patvarkymo priėmimo dienos.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog suinteresuoti asmenys R. L. ir M. L. būtų sudarę vedybų sutartį. Vedybų sutarčių registre nėra duomenų apie galiojančias vedybų, turto padalijimo sutartis. Todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, M. L. gaunamos pajamos, lėšos, esančios jos banko sąskaitose, bei R. L. vardu įregistruotas automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Teismas nenustatė įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant reikėtų nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytos prezumpcijos. Todėl teismas konstatavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir skolininkui R. L. priklauso ½ dalis automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis banko sąskaitose esančių sutuoktinės M. L. lėšų, bei ½ dalis M. L. gaunamų pajamų, kurias (duomenys neskelbtini) privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktinei nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. antstolės R. P. patvarkymo priėmimo dienos (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis, 3.118 straipsnio 1 dalis).

7. Vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymu sprendžiama tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. L. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. A. prašymą atmesti bei pripažinti, kad apeliantės gaunamos pajamos ir jos darbo užmokestis yra asmeninės lėšos, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Išieškotojo A. A. įsiskolinimas susidarė ne tenkinant bendrus sutuoktinių poreikius ar prievoles, o išimtinai dėl asmeninių skolininko R. L. veiksmų, t. y. R. L. sukėlė kreditoriui žalą savo asmeniniais veiksmais, už ką jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį. Šioje byloje priteistą žalą nukentėjusiam ir privalo atlyginti tik R. L., kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, nes žala padaryta jo veiksmais.

8.2. Apeliantė neprieštarauja, kad būtų parduota jiems priklausanti transporto priemonė, tačiau jos banko sąskaitose esančios lėšos yra jos asmeninė nuosavybė. Pažymi, kad šiuo metu apeliantė ir skolininkas R. L. de facto bendro ūkio neveda, kadangi R. L. šiuo metu gyvena Kauno tardymo izoliatoriuje. Jo bausmės pradžia – 2021 m. birželio 8 d., o bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 8 d. Todėl negalima laikyti, kad yra vedamas bendras ūkis, kadangi skolininkas ir apeliantė kartu negyvendami ir netvarkydami bendro ūkio, bendrai neveikia ir nesiekia vienodo tikslo. Apeliantė iš gaunamų pajamų pati save išlaiko ir skolininkas R. L. nei piniginėmis lėšomis, nei darbu ar pan. prie to neprisideda. Išieškoti skolininko asmenines skolas būtų nesąžininga, neproporcinga ir neteisėta.

8.3. Pagal CPK 666 straipsnio nuostatas išieškojimą galima nukreipti tik į bendrame turte esančią dalį, tačiau apeliantės pajamos negali būti pripažintos bendromis, kadangi su skolininku ji neveda bendro ūkio, todėl nesukuria ir bendro turto.

8.4. Apeliantės nuomone, šiuo atveju nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti žalą iš jos sutuoktinio turto, kadangi dar nėra realizuota sutuoktiniui priklausanti transporto priemonė. Be to, sutuoktinis (skolininkas) dirba net dviem etatais Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl išieškojimas yra galimas ir turėtų būti vykdomas pirmiausiai iš jo, o ne iš apeliantės.

8.5. Apeliantė šiuo metu gyvena viena, gauna nedideles pajamas, turi finansinių įsipareigojimų (studijų paskolą) tretiesiems asmenims, todėl vykdant skolos išieškojimą iš jos gaunamų lėšų, jos dar labiau sumažėtų.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas R. L. prašo jį tenkinti visiškai. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Išieškotojo reikalavimas yra atsiradęs dėl asmeninių skolininko R. L. veiksmų. Tokiu būdu prievolė negali būti laikoma bendra sutuoktinių prievole. Skolos išieškojimas pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą.

9.2. Šiuo metu skolininkas išėjo iš Kauno tardymo izoliatoriaus, vykdo visas lygtinio paleidimo sąlygas ir nedelsiant įsidarbino UAB „V. E.“, su kuria 2021 m. gruodžio 8 d. buvo sudaryta darbo sutartis ir kurios pagrindu šioje įmonėje jis dirba pagalbiniu darbininku. Savo darbo funkcijas jis pradėjo eiti nuo 2021 m. gruodžio 9 d. Todėl iš gaunamo darbo užmokesčio jis galėtų mokėti skolą, kuri atsirado dėl skolininko veiksmų.

9.3. 2021 m. gruodžio 15 d. sutuoktiniai sudarė vedybų sutartį, kurios pagrindu jie nustatė visiško atskirumo viso turto teisinį režimą. Todėl vien šiuo pagrindu išieškojimas iš apeliantės nėra galimas, nes jos gaunamos pajamos yra jos asmeninis turtas (lėšos) ir kreditoriui priklausanti dalis šiame turte negali būti nustatoma.

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė R. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Tai, kad skolininko sutuoktinė nurodė, jog ji su skolininku (savo sutuoktiniu) kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikta įrodymų, jog santuoka tarp skolininko ir M. L. buvo nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

10.2. Tuo atveju, jeigu sutuoktinis savo vardu įgyja asmenines prievoles, pagal jas jis atsako savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Pažymi, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

10.3. Skolininkas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje ir ten dirba, todėl antstolės patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo išsiųsti vykdyti Kauno tardymo izoliatoriui, tačiau nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo gauta tik 186,13 Eur suma.

10.4. Kito skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, išskyrus transporto priemonę, nėra. Norint realizuoti minėtą transporto priemonę, pirmiausia turi būti nustatyta skolininkui priklausanti turto dalis.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas A. A. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo gautos pajamos ir įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai, kad jie gyvena atskirai, nesant sprendimo dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ar gyvenimo skyrium, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės ir nereiškia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pasibaigusi. Gyvenimas skyrium nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Skolininkas R. L. pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – R. L. ir M. L. 2021 m. gruodžio 15 d. vedybų sutartį, kuria nustatė visiško atskirumo viso turto teisinį režimą, taip pat šio turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas, taip pat darbo sutartį, prašydamas prijungti šiuos įrodymus prie bylos.

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Naujai pateikti įrodymai yra išsiųsti ir kitiems proceso dalyviams, todėl laikytina, kad su šiais dokumentais jie susipažino, prieštaravimų dėl jų (ne)prijungimo nepareiškė.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai yra susiję su atskirojo skundo ir skolininko R. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, sprendžia, jog naujų įrodymų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Apeliantė nurodo, kad teismo nuosprendžiu nukentėjusiam priteistą žalą privalo atlyginti R. L., kadangi tai yra jo asmeninė prievolė kaip nusikalstamų veiksmų rezultatas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas tenkino nukentėjusiojo (pareiškėjo/išieškotojo) A. A. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisė iš R. L. (skolininko) nukentėjusiajam 1 278,40 Eur turtinei žalai atlyginti, 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Šio teismo nuosprendžio pagrindu išieškotojui A. A. 2021 m. birželio 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir antstolės R. P. kontoroje 2021 m. birželio 17 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0182/21/00720. Antstolė nustatė, kad skolininkas vykdymo veiksmų atlikimo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), todėl 2021 m. liepos 20 d. priėmė patvarkymą vykdyti skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Be to, antstolė nustatė, kad skolininko vardu yra registruota transporto priemonė AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią antstolė areštavo 2021 m. liepos 20 d., kad skolininkas R. L. ir apeliantė M. L. nuo 2014 m. rugpjūčio 16 d. yra santuokoje.

21. 2021 m. liepos 21 d. turto arešto aktu antstolė areštavo skolininko sutuoktinės M. L. banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, arešto mastas – 10 375,14 Eur. 2021 m. liepos 21 d. antstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtinu notarine tvarka.

22. Apeliantė M. L. ir skolininkas R. L. 2021 m. rugpjūčio 5 d. savo sutikimuose nurodė, kad M. L. banko sąskaitose esančios lėšos turi atitekti jai visa apimtimi, o sutuoktiniui – 0 (nulis) dalių, kelių transporto priemonė – po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. M. L. sutikime nurodė, kad ji yra visų banko sąskaitų savininkė, todėl jos jai ir priklauso, o transporto priemonė tenka abiem sutuoktiniams, nes buvo įgyta santuokoje. Minėtas sutikimas buvo išsiųstas išieškotojui ir jam išaiškinta teisė pateikti prieštaravimus.

23. Išieškotojas A. A. 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė antstolei prieštaravimus, juose nurodydamas, kad M. L. ir skolininko R. L. sutikimas dėl turto dalių nustatymo pažeidžia jo, kaip išieškotojo interesus, o dalis skolininko sutuoktinės banko sąskaitose esančių lėšų ir jos darbo užmokesčio dalis priklauso skolininkui.

24. 2021 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu antstolė areštavo M. L. iš (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį kaip sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę.

25. 2021 m. rugpjūčio 13 d. antstolės patvarkymu nurodyta M. L. darbovietei kiekvieną mėnesį išskaityti iš jos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

26. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui A. A. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

27. Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d.

28. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

29. CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

30. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai.

31. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33).

32. Tokiu būdu aukščiau aptartas kasacinio teismo išaiškinimas paneigia apeliantės teiginius, kad teismo nuosprendžiu iš jos sutuoktinio priteista žala, kaip asmeninė R. L. prievolė, gali būti išieškoma tik iš skolininko asmeninio turto, kadangi išieškojimas pagal asmenines prievoles gali būti nukreiptas ir į dalį bendrame turte, tačiau tik tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka asmeninio skolininko turto.

33. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

34. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 str. 4 d.). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

35. Nagrinėjamu atveju antstolė nustatė, jog skolininko vardu registruota transporto priemonė yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jis neturi asmenine nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, ten dirba ir gauna pajamas, tačiau jų nepakanka skolai (žalai) padengti. Taigi, antstolei nustačius, jog skolininko turto nepakanka išieškomai skolai padengti, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su M. L., kuri dirba ir gauna pajamas, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų (povedybinės) sutarties, antstolė 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-21-183-24343 dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto, kuriuo pareikalavo iš skolininko sutuoktinės M. L. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo jos darbo užmokesčio dalies, viršijančios nustatytą 1 MMA ir 20 procentų darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Išskaičiuotas sumas prašė palikti saugoti (duomenys neskelbtini) sąskaitoje iki atskiro antstolės patvarkymo. Bendra išieškoma suma (turto arešto mastas) – 10 263,15 Eur.

36. Apeliantė nurodo, kad nuo tada, kai skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, ji neveda su skolininku bendro ūkio, jis neprisideda prie šeimos turto išlaikymo. Tačiau šios aplinkybės šalių (sutuoktinių) turto teisiniam režimui teisinės reikšmės neturi ir jo nepakeičia iki tol, kol turtas nėra padalytas arba šis režimas nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantės santuoka su skolininku nėra nutraukta, vedybų sutartis iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo nebuvo sudaryta, todėl antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui ir suinteresuotiems asmenims spręsti, o bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nuspręsti dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

37. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad po 2021 m. rugsėjo 3 d. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo R. L. ir apeliantė M. L. 2021 m. gruodžio 15 d. sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė savo turtui visiško atskirumo teisinį režimą, taip pat turto valdymo, naudojimosi juo ir disponavimo sąlygas.

38. Šios sutarties 2.2 punkte sutuoktiniai susitarė, kad bet koks turtas, vienos iš šalių įgytas gyvenant santuokoje, nuo šios sutarties sudarymo dienos yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe nuo šios sutarties sudarymo momento tampa taip pat sutuoktinio pajamos, gautos iš profesinės ar kitos veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos, taip pat bet kokios Lietuvos Respublikos registruotos uždarosios akcinės bendrovės ar akcinės bendrovės akcijos, vertybiniai popieriai ar dividendai, pensijos, pašaipos, žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, bei kilos išmokos, bet kokio juridinio asmens, bet kokios teisinės formos kapitalo dalis, gautos dovanos ar paveldėtas turtas, piniginės lėšos pardavus ar kitaip perleidus asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iš sutuoktinių priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ar bet koks kitas šiame punkte nenurodytas turtas, jei jis įformintas vieno iš sutuoktinių vardu.

39. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.4 punkte šalys susitarė, kad už bet kokių prievolių, įgytų iki santuokos sudarymo ir prievolių įgytų sudarius santuoką, įvykdymą atsakingas kiekvienas iš sutuoktinių asmeniškai.

40. Vedybų sutarčių registro duomenys patvirtina, kad sutuoktinių povedybinė sutartis šiame registre įregistruota 2021 m. gruodžio 16 d., identifikavimo kodas 8/2021/01842. Tai reiškia, kad nuo minėtos datos sutuoktinių turtui yra taikomas povedybinėje sutartyje numatytas teisinis režimas.

41. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. CK 3.101 straipsnyje nustatyta, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre (CK 3.103 straipsnio 3 dalis).

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006. Teismų praktika. 2006, 27). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, laikytina, kad povedybinės sutarties sudarymas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes (visišką turto ir pajamų atskirumą) sukėlė nuo povedybinės sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre – nuo 2021 m. gruodžio 16 d.

43. Kadangi po 2021 m. rugsėjo 3 d. skundžiamos teismo nutarties priėmimo byloje pasikeitė faktinė situacija – nuo 2021 m. gruodžio 16 d. Vedybų sutarčių registre įregistruota apeliantės M. L. ir skolininko R. L. povedybinė sutartis, kuri pakeitė sutuoktinių turto teisinį režimą, laikytina, kad po šios sutarties įregistravimo nėra teisinio pagrindo išieškoti skolą pagal minėtą vykdomąjį raštą iš M. L. gaunamų pajamų ir banko sąskaitų nuo 2021 m. gruodžio 16 d. atsiradusių (gautų) pajamų.

44. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas R. L. jau atliko bausmę ir nuo 2021 m. gruodžio 8 d. dirba UAB „V. e.“ bei gauna pajamas. Tai reiškia, kad teismo nuosprendžiu priteistą skolą yra galimybė išieškoti iš paties skolininko gaunamų pajamų, ką nurodo savo atsiliepime į atskirąjį skundą ir pats skolininkas.

45. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir į tai, kad dėl transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo nėra, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, papildant jos rezoliucinę dalį, kad skolininkui R. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis sutuoktinės M. L. banko sąskaitose laikytų nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. piniginių lėšų, ½ dalis sutuoktinės M. L. gautų pajamų, kurias (duomenys neskelbtini) privalės išmokėti skolininko sutuoktinei nuo antstolės R. P. patvarkymo priėmimo dienos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki 2021 m. gruodžio 16 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, jos rezoliucinę dalį papildant ir išdėstant taip:

„Nustatyti, kad skolininkui R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis sutuoktinės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose laikytų nuo 2021 m. rugpjūčio 13 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. piniginių lėšų, ½ dalis sutuoktinės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gautų pajamų, kurias (duomenys neskelbtini) privalo ar privalės išmokėti skolininko sutuoktinei nuo antstolės R. P. patvarkymo priėmimo dienos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki 2021 m. gruodžio 16 d.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas