- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- eI-3543-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00223-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- N. S., A. P.
- Kategorijos
- 12.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovams N. S., A. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovų N. S., A. P. (toliau – ir atsakovai) jai priteisti 232,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Prašyme nurodo, jog TRATC yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka pavesta rinkti, administruoti bei išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 bei 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (6 punktas, nuo 2017 m. atitinkamai 2 punktas). Vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Pareiškėja teigia, jog atsakovai nėra sumokėję 232,12 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė N. S. atsiliepime į prašymą nurodo, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir teigia, jog ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamas. Pažymi, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. ji pateikė prašymą – sąžiningumo deklaraciją, kurioje nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo ginčo objekte nereikalinga komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Mano, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas plačiąja prasme (valdymo, naudojimo, disponavimo) nebuvo naudojamas, todėl jokios komunalinės atliekos negalėjo susidaryti, ji nebuvo atliekų turėtoja ir negali būti pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl prašo pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos šalys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir būdą šalims pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie neteko galios nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojus 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 patvirtintiems Nuostatams. Pagal Nuostatų 6 punktą (nuo 2017-03-01 atitinkamai Nuostatų 2 punktas) nustato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypu) savininkai arba įgalioti asmenys (nuo 2017-03-01 galiojančių Nuostatų 46 punktas). Pagal Nuostatų IV skyrių ir 1 priedą, o nuo 2017-03-01 - Nuostatų III skyrių ir 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Įsigaliojus 2017 m. sausio 26 d. sprendimui Nr. T1-1, nustatyta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dalių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1286-442/2018, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. atsakovai yra nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, todėl Nuostatų prasme jie laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Teismo vertinimu, į bylą pateikti UAB „Ignitis“ raštai su informacija, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energija nebuvo vartojama, bei atsakovės 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymas – sąžiningumo deklaracija nėra pakankami ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys faktą, jog nuo 2015 metų ginčo objekte niekas negyveno, turtu buvo nesinaudojama, nebuvo vykdomi darbai ir pan., atitinkamai komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl nepanaikina atsakovų prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, jog mažesnio elektros energijos kiekio sunaudojimas nėra pagrindas atleidimui nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tai, galbūt, viena iš aplinkybių, kuri galėtų tarnauti teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos lengvatos taikymui, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog tokia lengvata buvo pritaikyta, dėl ko mokėtina vietinė rinkliava būtų mažintina.
Pareiškėja prašo iš atsakovų priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Administracinių teismų praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, kad nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) numatytas senaties terminas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikomos MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), nustatančios, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018).
Atsižvelgus į ginčo dėl vietinės rinkliavos išieškojimo teisiniams santykiams taikomą aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Kadangi matyti, jog pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovų priteisimo į teismą kreipėsi 2020 metais, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovų priteistina vietinės rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už 2020 - 2017 kalendorinius metus. Įvertinus tai, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. priverstinio išieškojimo senaties terminas terminas yra pasibaigęs, prašymas dalyje dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. priteisimo netenkintinas.
Gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas individualiems namams kitose gyvenamosiose vietovėse Plungės rajono savivaldybės teritorijoje tarifas, o nuo 2017 m. kovo 1 d. – kintamoji ir pastovioji dalys gyvenamosios paskirties individualiems namams. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgus į atsakovės N. S. pateiktą 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymą – sąžiningumo deklaraciją, nuo jame nurodytos datos nėra skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis.
Iš pažymos „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo“ matyti, jog už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota 170,12 Eur vietinė rinkliava. Jau minėta, kad duomenų, jog atsakovai nustatyta tvarka kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo, byloje nėra.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Kadangi nustatyta, jog atsakovai prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdę, 170,12 Eur vietinės rinkliavos suma pareiškėjai priteistina, atsižvelgiant į kiekvienam iš atsakovų tenkančią nuosavybės teisės dalį.
Pareiškėja prašo jai iš atsakovų priteisti byėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis atskirai išskiria proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Pareiškėjos turėtų atstovavimo išlaidų pagrindimui pateiktos 2019 m. liepos 1 d. atstovavimo sutartis, 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaita faktūra, serija SPEC20, Nr. 00113, 2020 m. vasario 13 d. specifikacija, iš kurių matyti, jog už prašymo parengimą pareiškėja Advokatų profesinei bendrijai „Spectrum legis“ sumokėjo 36,30 Eur. Mokėjimo faktas pagrįstas 2020 m. vasario 19 d. bankiniu sąskaitos išrašu.
Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog prašymas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, aplinkybę, jog byla buvo išnagrinėta pirmame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, į bylos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, kad prašymas tenkinamas iš dalies, ir daro išvadą, jog iš atsakovų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ją mažina ir priteisia 14 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Analogiška teisminė praktika, be kita ko, formuojama LVAT bylose (žr. pvz. LVAT 2016-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1310-662/2016; 2016-06-14 nutartis administracinėse bylose Nr. eA-1158-556/2016 ir Nr. eA-1163-556/2016 ir kt.).
Įvertinus tai, jog 2,55 Eur išlaidos už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą yra susijusios su pareiškėjos tiesioginių funkcijų atlikimu, jos pareiškėjai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės N. S. 102,07 Eur (vieną šimtą du eurus ir 7 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Priteisti iš atsakovo A. P. 68,05 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus ir 5 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės N. S. 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Priteisti iš atsakovo A. P. 5,60 Eur (penkis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.