Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vakarei Abramaitytei, Gintarei Cicėnaitei, Linai Jusevičiūtei, Aldonai Daudaitei, Milanai Matkevičienei, Lukrecijai Maconkaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. R. (E. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, galutine 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2025 m. liepos 4 d.),

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2 dalį - galutine 5 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2021 m. spalio 18 d. taikytas lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietos. 2022 m. rugpjūčio 23 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. R. kaltę pripažino iš dalies. Dėl situacijos su A. M. parodė, kad nieko nedarė, neėmė jokių telefonų, ji žinojo, kur eina, ką daro, viskas jai buvo išaiškinta. Jis jos nepažįsta, pati priėjo. Buvo toks kioskelis, pirko kebabą, o ji klausė ar turi „kapeikų“, davė 4 Eur ir pasiūlė užsidirbti pinigų – eiti į saloną, nupirkti telefoną, atnešti čekį, o jis tą telefoną nupirktų už pusę kainos, įmokas turėtų mokėti ji. Koks jai tikslas buvo, nežino, jis tik pasiūlė ir ji sutiko. Telefoną išsirinko ji viena, tik pasakė jai imti Pro Max. Pasiūlė moteriai užsidirbti, suaugęs žmogus, kaip ji nesuprato, kad darbuotojai aiškina, už ką reikia mokėti, ir jeigu netinka, nepasirašyti reikia. Mano, kad moteris pasirašė, nes jai buvo sunku, gėrė, reikėjo pinigų, tačiau jai telefono nedavė. Supranta, kad buvo apgaulė, tačiau ji pati sutiko, jos neprivertė, nes tik paklausė, ar ji nori užsidirbti. Dėl situacijos su G. D. tas pats – eiti į saloną, paimti telefoną ir parduoti jam. G. D. irgi priėjo prie jo, nežino kodėl. Jis stovėjo ir priėjo paklausti, ar nori užsidirbti pinigų. Paklausus, ką reikės daryti atsakė, kad reikės eiti į saloną, paimti telefoną, už kurį reikės mokėti, o šis duotų pusę kainos. Paklausė, ar jis turi antstolių, nes jeigu turi, telefono neduos, o pasakius, kad neturi, nuėjo. Šį kartą ėjo kartu, stovėjo šiek tiek toliau, girdėjo, ką jie šneka, kad nori paimti telefoną išsimokėtinai. Prisipažįsta, kad jis paėmė vieną telefoną „iPhone Pro Max“. Dviejų telefonų niekas neduoda, todėl paėmė tik vieną, žino iš patirties. Tą telefoną pardavė ir pusę kainos pasiliko, o kitą pusę atidavė jam. Įmokas turėjo mokėti G. D. Nesupranta, kodėl jie sutiko, jis jų neprivertė, paėmė, pardavė ir pasidalino pinigais. Savo vardu telefono neėmė, nes antrą kartą imti neduoda, jis jau yra pasiėmęs. Dukrai gimtadienio proga norėjo gauti telefoną ir paprašė žmogaus jį paimti. Nukentėjusiajam norėjo mokėti kas mėnesį po truputį, jis gavo pinigus už telefoną. Išėjus iš salono grįžo pas nukentėjusįjį namo, telefonas liko pas jį (kaltinamąjį). Nukentėjusysis gavo 150 Eur, susitarė, kad jis paliktų jam (nukentėjusiajam) savo nuotrauką ir numerį, sakė rašyti. Parduotuvėje dar jam paėmė alaus, nuvežė jį namo. Kol važiavo, jis pradėjo prašyti paleisti jį prie PC „(duomenys neskelbtini)“, nes ten buvo jo draugas, tai ir paleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. E. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Prieš savaitę jis buvo kartu su vyru pravarde „Š.“, tikro vardo ir pavardės nežino, važiavo automobiliu Audi A4, (duomenys neskelbtini) spalvos ir sutiko „Š.“, su kuriuo kartu važiavo į miestą, (duomenys neskelbtini) rajone prie parduotuvės sutiko vyrą, kuris paprašė cigaretės, jam atrodo buvo vardu A., bet gerai neatsiminė. Jis tada šiam pasiūlė užsidirbti, jie susitarė, kad susitiks rytoj, sekančią dieną, galimai įtarime nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 12 d. Jie nuvažiavo šio pasiimti kažkur už (duomenys neskelbtini), po to nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, (duomenys neskelbtini). Jie kartu su tuo vyru užėjo į saloną, „Š.“ liko automobilyje. Salone tas vyras darbuotojui padavė savo asmens dokumentą, kadangi prieš tai jis šiam paaiškino, kad reikės paimti telefoną, paėmė telefoną iPhone 14 Pro, kurio vertė 1300 eurų. Jo akivaizdoje tas vyras pasirašė sutartį, šiam buvo paaiškinta dėl įmokų ir visos kitos sąlygos. Kai išėjo iš salono, tas vyras jam perdavė telefoną, po ko visi trys nuvažiavo į stotį, kur jis pardavė nepažįstamam vyrui telefoną už 850 eurų. Tada visi pasidalino pinigais, tam vyrui davė 300 eurų, su „Š.“ pinigus pasidalino pusiau, tas vyras davė jam dar 10 eurų už kurą. Dėl to, kad tą vyrą apgavo, apgaule užvaldė svetimą turtą, savo kaltę pripažįsta. 2023 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) kebabinėje jis valgė, prie jo priėjo vyras, paprašė cigaretės, jis pasiūlė užsidirbti, t. y. pasiūlė tą patį variantą su telefonu, tačiau tas vyras pasakė, kad negalės padėti, kadangi turi skolų, bet šis pasiūlė šalia buvusiai moteriai, kuri sutiko. Jis šiai už paslaugą pasiūlė 150 eurų ir jie kartu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, (duomenys neskelbtini), kur taip pat norėjo paimti telefoną, tačiau salono darbuotojas patikrinęs moters duomenis, pasakė, kad ši turi įsiskolinimų, todėl sutarties sudaryti nepavyks. Telefono paimti nepavyko, bet jis ketino tokiu pat būdu apgauti moterį. Kaip ir minėjo, dėl pareikštų įtarimų savo kaltę pripažįsta, tik nori paaiškinti, kad pirmu atveju jis paėmė vieną telefoną, o ne du. Automobilis priklauso jo pažįstamam N. S., jis ketino tą automobilį iš jo pirkti, bet kol kas nenupirko, salone pirmą kartą jis buvo ne su N., kaip ir minėjo jis buvo su „Š.“ (2 t., b. l. 73-75). Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis G. D. parodė, kad rugpjūčio 22 d. ėjo iš darbo (duomenys neskelbtini). Netoli darbovietės yra (duomenys neskelbtini) ir už jos (duomenys neskelbtini). Ėjo pas draugą, pakelėje sustojo (duomenys neskelbtini) spalvos „Audi“ markės automobilis. Užkalbino du vaikinai, paklausė, ar nenori užsidirbti. Paklausė, ką reikės daryti, atsakė, kad reikia metalą priduoti ir jam reikėtų tik pasirašyti. Tie vaikinai klausė, ar neturi skolų, antstolių. Atsakė, kad neturi. Galiausiai apsikeitė telefonų numeriais susiskambinti. Jis buvo su draugu, po to gėrė alkoholį, nemažai išgėrė, apie 4 litrus alaus tą pačią dieną. Nepamena, kaip susiskambino. Gal valanda iki įvykio, gal daugiau. Nepamena, kas kam paskambino. Susitarė susitikti, kad atvažiuos jį paimti nuo (duomenys neskelbtini) stotelės. Jie paėmė nuo tos stotelės ir tarėsi važiuoti metalo. Jis turėjo alaus, jie pakeliui vartojo, vairuotojas nevartojo. Pradėjo šnekėtis, vienas V. prisistatė, kas kuo užsiima. Buvo apsvaigęs. Pamatė, kad atsidūrė jau „(duomenys neskelbtini)“ salone. Kelyje vienas sakė „nupirk telefoną“, bet konkrečiai nieko nebuvo. Atėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, vienas pasakė aptarnaujančiam personalui sakyti, kad jo dėdė. Jis lakstė į tualetą dažnai, kol buvo salone. Pateikė savo dokumentą. Tas žmogus rinkosi. Kai jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ salone, galvojo kaip jam tas aptarnaujantis žmogus galės teikti paslaugas. Galiausiai jis nesuprato, kas ten užsakyta, prašyta buvo. Kalba ėjo apie telefoną, bet konkretumo nebuvo, jie sakė paimti telefoną, o jam jie žadėjo viską apmokėti. Pasakė, kad reikės sumokėti laikmenos mokestį, darbuotojas taip sakė. Tas asmuo, kuris vairavo, pasakė važiuoti su juo, o kitas liko ir bendravo su darbuotoju. Nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ prieš stotį, jis kažkur nubėgo, grįžo, tada atgal grįžo į saloną, jie sumokėjo 15 Eur, jis pasirašė ir jie pasiėmė krepšelį. Jis pats nebendravo su aptarnaujančiu personalu, kai buvo pildomi dokumentai. Kas buvo krepšelyje, nežino ir nematė. Taip išeina, kad darbuotojas sudarė sutartį be jo, bet jo vardu, paėmė telefoną išsimokėtinai. Kažkokius dokumentus tikriausiai pasirašė, viskas buvo pildoma kompiuteriu. Buvo išvažiavęs, bet kažkokius dokumentus pasirašė, darbuotojas greitai susakė ir parodė, kur reikia pasirašyti. Nebuvo tokio susitarimo tarp jų, kad jie salone sumokės pilną sumą ir jam įmokų nereikės mokėti. Konkretaus susitarimo, nei kokį telefoną imti nebuvo. O pasirodo, kad telefonai du. Pats nelabai žiūrėjo, kur ir ką pasirašė, suvokė, kad pasirašė ir reikia paimti telefonus nuo prekystalio. Pradėjo juos sekti paskui, įsėdo į automobilį ir paklausė, kaip darys dėl apmokėjimo, jie pradėjo važiuoti, pasakė grąžinti tą ryšulį, jie nesutiko, pradėjo konfliktuoti ir galiausiai jie sustojo šalikelėje ir pasakė lipti lauk. Jokių 150 Eur už telefonus iš jų negavo. Kilo minčių, kad jį nori apgauti, bet negalvojo, kad taip įžūliai prekybos centre, kur yra stebėjimo kameros. Išlipo, jie apstojo suėmę kumščiais ir po to grįžo atgal į automobilį. Kai jie išsiskirstė, buvo neblaivus ir sutrikęs, nuvažiavo pas draugą ir papasakojo jam situaciją, o prisijungus prie savo paskyros pamatė, kad ten daugiau visko nei tik telefonas. Ten buvo 5 ar 4 interneto planai, saugykla. Jis jau beveik išmokėjo įmokas už telefonus, kurių neturi ir kuriais nesinaudoja. Naujo telefono pirkti nenorėjo, turėjo savo. Per mėnesį iš pradžių mokėjo po 150 Eur, po to anuliavo kažką, nes prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Bet už telefonus reikia mokėti. Buvo papildomos paslaugos kažkokios. Tie žmonės teigė, kad jie priduoda metalą, o jam tik reikės pasirašyti. Kai buvo salone, nesitikėjo kad perkami telefonai, nes nemenki įsipareigojimai, interneto planai, taip ir moka. Nepasinaudojo teise pareikšti civilinį ieškinį, nes nespėjo susipažinti su byla.

Atnaujinus byloje įrodymų tyrimą nukentėjusysis G. D. parodė, kad pamena, kaip vyko į saloną, buvo trise. Vienas vyras buvo su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veido, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, kitas (už vairo) buvo (duomenys neskelbtini), be (duomenys neskelbtini). Vyras su (duomenys neskelbtini) buvo panašaus ūgio kaip jis, vairuotojas šiek tiek (duomenys neskelbtini). Yra visiškai tikras, kad tai E. R., atpažino per posėdį iš jo manierų pobūdžio, gal kalbos stiliaus, bendravimo. Su tais vyrais kelionėje praleido apie 20 min., po to jis buvo išvykęs, o E. R. liko salone. Su E. R. automobilyje daugiau bendravo. Vyras buvo su (duomenys neskelbtini), jų (duomenys neskelbtini) nebuvo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, vyrą su (duomenys neskelbtini) atpažino kaip E. R. Jo (nukentėjusiojo) ūgis yra (duomenys neskelbtini). Salėje esantis asmuo yra tas pats, kuris buvo įvykio metu. Nepamena, ar matė (duomenys neskelbtini) ant to asmens, neatkreipia dėmesio į jas, tai jo nedomina.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, bet konkrečios situacijos neprisimena. Paaiškino, kad bet kokia sutartis sudaroma pateikiant asmens tapatybės dokumentą, sutikrina dokumentą su žmogumi, suveda į sistemą, patikrina, ar naujas, ar esamas klientas. Pačio daikto įsigijimą patikrina per vidines ir „(duomenys neskelbtini)“ sistemas. Mato, ar gali, ar negali žmogus išsimokėtinai pasiimti. Negali dažniausiai dėl skolų, antstolių ar žalos, padarytos įmonei. Sudarius sutartį, žodžiu paaiškinama dėl paslaugų, jų paslaugų, mėnesinio mokesčio, termino, lizingo, apie įmokas informuoja. Žmonių neskirsto pagal aprangą ir išvaizdą, jeigu jiems vidinė sistema ar „(duomenys neskelbtini)“ nedraudžia, praleidžia. Sumažino žmonėms įsigijimą, kurie turi mažesnes pajamas. Bet kuris daiktas yra kartu su paslaugomis lizingas parduodamas.

Kadangi liudytojas neprisiminė visų aplinkybių, apie kurias anksčiau buvo davęs parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), yra atsakingas už kasą, įrangą, inventorizaciją, prekių pardavimus. 2023 m. rugpjūčio 11-12 d. dirbo. Atsimena asmenis, kurie atėjo į saloną trise, du vyrai buvo panašūs į (duomenys neskelbtini) asmenis, vienas (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), buvo su akiniais nuo saulės, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) plaukų, su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini). Akinius buvo nusiėmęs, veidą šio matė, mano, galėtų atpažinti. Kitas (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, su labai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atpažinti galėtų. Taip pat su jais buvo dar vienas vyras, (duomenys neskelbtini) plaukų, tikrai (duomenys neskelbtini), taip pat maždaug (duomenys neskelbtini) amžiaus. Visi vyrai kalbėjo lietuvių kalba. Asmuo, kuris norėjo įsigyti telefoną, ne (duomenys neskelbtini) vyras, iš pradžių buvo nedrąsus, bet po to pasakė, kad norėtų lizingu įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „iPhoną 14“. Visų pirma jis patikrino vyro duomenis per savo sistemą, viskas buvo tvarkoje, nebuvo kliūčių duoti telefoną. Jis tada pasitikslino, kokį konkrečiai, t. y. „iPhone 14 Pro Max“ ar „iPhone 14 Pro“. Jeigu gerai atsimena, šis norėjo „iPhone 14 Pro Max“, tačiau vidinė sistema parodė, kad gali jam pasiūlyti tik „iPhone 14 Pro“, tada šis pasitarė su (duomenys neskelbtini) ir šis sutiko tokį telefoną paimti. Jis šiam paaiškino, kad bus sudaryta sutartis 24 mėnesiams, su paslaugomis mokėtina suma buvo apie 100 Eur per mėnesį, šiam šitos sąlygos tiko. Šiam padavė pasirašyti sutartį, šis sumokėjo laikmenos mokestį – 5,25 Eur. Kiek atsimena, tas (duomenys neskelbtini) jam padavė 20 Eur, šis tam (duomenys neskelbtini) padavė grąžą. Po to (duomenys neskelbtini) paklausė, ar būtų dar galimybė paimti dar vieną telefoną, šis lygtai pasakė, kam dar antras telefonas, šis pasakė, kad yra didelė giminė ir yra kam, suprato, kad gal dovanai. Tas žmogus, kieno vardu buvo imtas telefonas, į viską reagavo labai ramiai, nesukėlė jam jokių įtarimų. Jis pasakė, kad yra kita tvarka, atspausdino dokumentą, t. y. sutikimą dėl duomenų patikrinimo, tas vyras, kuris paėmė pirmą telefoną, pasirašė, sistema parodė, kad viskas yra tvarkoje, atspausdino nuomos sudarymo sutartį, perdavimo ir priėmimo aktą, mokėjimo grafiką, ant visų šitų dokumentų vyras pasirašė, sutartį jis gavo, sudėjo su abiem telefonais į maišą. Ši sutartis yra išperkamosios nuomos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tarpininkai (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri teikia išperkamosios nuomos paslaugą. Maišą su telefonais perdavė tam vyrui, kuris savo vardu ėmė telefonus. Nori pasakyti, kad tas trečias vyras, t. y. (duomenys neskelbtini) praktiškai niekur nesikišo, jis tik šone stovėjo. Asmuo, kuris ėmė telefonus, jam nepasirodė niekuo įtartinas, pats pasakė ko nori, kaip jam pasirodė, suprato ką jam paaiškino dėl sąlygų (t. 1, b. l. 165- 167). Liudytojas R. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, daugiau aplinkybių neprisimena. Nurodė, kad vienas telefonas paimtas išsimokėtinai, o kitas per išperkamąją nuomą, per jų tarpininkus išorinę kompaniją „(duomenys neskelbtini)“ ir duodamas be plano. „(duomenys neskelbtini)“ vertina atskirai nei „(duomenys neskelbtini)“ vertina, čia (duomenys neskelbtini) įmonė, dirbanti su „(duomenys neskelbtini)“. Vertinamas klientas, jo mokamumas, tikėtina nebuvo pajamos didelės.

N. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad susitarė su žmogumi, kiek atsimena, D., paimti du telefonus, jis prašė jų po 250 eurų už vieną telefoną, susitarėme už viena telefoną po 200 eurų. Jis (nukentėjusysis) nuėjo į (duomenys neskelbtini) telefonų saloną (duomenys neskelbtini), paėmė du telefonus, salone jam paaiškina, kad jis ima juos išsimokėtinai, jis sutiko, visi išėjo, padavė jam (nukentėjusiajam) 200 eurų ir jis išėjo, jokios pagaulės nebuvo. Viso 400 eurų jam sumokėjo už du telefonus. Išėjo iš salono, jis padavė jiems telefonus ir išsiskirstė. E. R. su juo kartu tą dieną nebuvo. Jis buvo dviese su V. K. Tai buvo 2023 m. vasarą gal, neatsimena, ar pradžia, ir pabaiga. Į telefonų saloną užėjo trise, su pardavėju kalbėjo V. K., nukentėjusysis tuo metu stovėjo ir pasakė, kad telefoną išsimokėtinai ima, iPhone 14, du telefonus. Į saloną atvyko su ,,Audi A4“ automobiliu, kurį vairavo jis (N. S.). Su nukentėjusiuoju po to dar vyko iki bankomato išsiimti pinigus. Sutiko nukentėjusįjį (duomenys neskelbtini), paklausė, ar jis gali paimti išsimokėtinai telefoną paimti jis sutiko, susitarė dėl kainos ir viskas. Neatsimena, ar kalbėjo salone apie telefonų planus ar skambučius.

Liudytojas V. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis su draugu N. S. sutarė su žmogumi paimti du telefonus. Susitarė su juo, nuvažiavo į saloną po gal 2-3 dienų, kai susitiko. Po to atvažiavo į saloną ir jis (nukentėjusysis) paėmė du telefonus ,,14 pro“. Po to su juo sėdo į mašiną ir atsiskaitė, kaip buvo susitarę, už kiekvieną telefoną davė po 200 eurų ir jis išėjo. Jis norėjo dar vieną telefoną pasiimti savo žmonai ar draugei, persigalvojo šiek tiek pasiginčijo, nes buvome susitarę, bet nebuvo jokio konflikto, jis atsistojo ir išėjo. Neprisimena, kada tai buvo, gal 2 metus atgal, neatsimena, koks buvo metų laikas, tikrai ne žiema, taip pat nepamena to žmogaus vardo ir pavardės. Automobilį, berods, Audi, vairavo N. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs. Jis (V. K.) pirmą kartą paprašė paimti telefoną. Gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis irgi netoli gyvena, susitiko stotelėje, važiavo su draugu pas jį (liudytoją) ir susikalbėjo su juo, buvo be mašinos. Sutarė, kad atvažiuos jį su mašina paimti, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, nebuvo skirtumo, į kurią parduotuvę važiuoti, neatkreipė dėmesio. Su tuo žmogumi sutarė, kad sumokės po 200 eurų už telefoną, jo draugas tiek turėjo ir jis. Jie trise užėjo į saloną, jis, N. ir šitas žmogus, nukentėjusysis. Iškart sutarė, kokių telefonų reikia. Jis kalbėjo su pardavėja, jie pasakė, kokių telefonų reikia, jis nuėjo ir paėmė. Telefonai buvo išsimokėtinai. Žino, kad iškart nedavė, jis pasakė, kad turi baudas ir kad riekia apmokėti pašte, jie nuvažiavo su N. apmokėti baudą ir atvažiavo atgal. Vienas telefonas kainuoja apie 1000 eurų. Kaip tas žmogus toliau mokės už telefonus, negalvojo, jie susitarė, kad jis mokės paskui. Jei bus sunku, paskambins jiems, padės, davė jam savo telefono numerį. Įvykio dieną susitikome toje pačioje stotelėje. Tuos telefonus jis pasiėmė parduotuvėje ir atidavė į mašina kai užėjo. Pinigus jam iškart padavė po telefonų nupirkimo, N. jam padavė 200 eurų ir jis. Pavežė nukentėjusįjį iki (duomenys neskelbtini) g. Jo ūgis yra (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuotas jis, su oranžine maikute. Su juoda yra N. S.

Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ salonas, esantis parduotuvėje „Maxima“, (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 33-41).

Iš 2023 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis Audi A4, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 11 d. prokuroro nutarimu panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei (1 t., b. l. 42-55).

2023 m. rugpjūčio 16 d. pareiškime G. D. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. apie 18 val. „(duomenys neskelbtini)“ salone, adresu (duomenys neskelbtini), du nepažįstami asmenys pasisavino G. D. priklausančius, ką tik iš salono pagal sutartį paimtus du mobiliojo ryšio telefonus – „Apple iPhone 14 Pro 128GB Deep Purple IMEI (duomenys neskelbtini)“ ir „Apple iPhone 14 Pro 128GB Silver IMEI (duomenys neskelbtini)“. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 102-112).

Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „Maxima“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d. prekybos centro „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) sustojo (duomenys neskelbtini) automobilis, iš jo išlipo (duomenys neskelbtini) plaukų vyras, juodais akiniais, rausva palaidine, tamsiomis sportinėmis kelnėmis ir kažkur nuėjo. Už automobilio vairo sėdi kitas vyras, kuris pasistatė automobilį kitoje aikštelės vietoje. Iš automobilio išlipo vairuotojas, iš galinės sėdynės sėdintis vyras ir nuėjo kartu su vairuotoju. Vairuotojas – (duomenys neskelbtini) plaukų vyras, dėvintis šviesias kelnes ir tamsią palaidinę. Kartu jie prekybos centre „Maxima“ praėjo pro „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir nuėjo tualetų pusės link. Vėliau matyti, kad vyrai jau trise (su tuo, kuris pirmas išlipo iš automobilio) užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, o vėliau (duomenys neskelbtini) vyras su šviesiomis kelnėmis, išėjo iš salono kartu su keleiviu, su kuriuo kartu išlipo ir nuėjo koridoriumi (t. 1, b. l. 124-125).

2023 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad nukentėjusysis G. D. atvyko (duomenys neskelbtini) spalvos automobiliu „Audi“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kartu su juo iš automobilio išlipo du asmenys, (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini). Vienas iš jų (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, su (duomenys neskelbtini), tamsiais akiniais nuo saulės, vilkintis oranžinės spalvos marškinėlius, juodos spalvos sportines kelnes, baltas kojines bei juodas šlepetes su baltos spalvos dryžiais. Antras, galimai (duomenys neskelbtini) asmuo, buvo (duomenys neskelbtini) plaukų, (duomenys neskelbtini) sudėjimo, vilkintis juodos spalvos marškinėlius su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, šviesios spalvos kelnėmis, juodais batais. VĮ Regitros duomenimis, automobilis „Audi“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) turi būti (duomenys neskelbtini) spalvos (1 t., b. l. 126-127). Pridedamos užfiksuotos vaizdo stebėjimo kamerų nuotraukos (1 t., b. l. 128-133).

2024 m. birželio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme į raštą IBPS-S-338409-24 nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., G. D. vardu buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Su minėta sutartimi buvo įsigyti mobiliojo ryšio telefonai „Apple iPhone 14 Pro 128GB Deep Purple IMEI (duomenys neskelbtini)“ ir „Apple iPhone 14 Pro 128GB Silver IMEI (duomenys neskelbtini)“. Nurodyta, kad mokėjimai už įsigytą įranga yra vykdomi, paskutinis mokėjimas atliktas 2024 m. balandžio 19 d. Paslaugų teikimas SIM kortelėms, įsigytoms pagal minėtą sutartį, sustabdytas nuo 2024 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad G. D. sudarė sutartis savo vardu, pateikė asmens dokumentą ir pasirašė pats, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteiks civilinio ieškinio byloje (1 t., b. l. 135).

Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nuotrauka Nr. 1 yra E. R. nuotrauka. Atpažįstantysis G. D. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 1, kuris 2023 m. rugpjūčio 12 d. įkalbėjo jį išsimokėtinai paimti mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ salone. Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus, (duomenys neskelbtini), plaukų liniją, nosies formą, nekelia abejonių, kad tai tas pats asmuo (1 t., b. l. 144-148).

Iš 2023 m. rugpjūčio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nuotrauka Nr. 3 yra E. R. Atpažįstantysis R. L. neatpažino asmens, nes jie visi yra jam labai panašūs (1 t., 177-179).

Iš 2024 m. birželio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nuotrauka Nr. 2 yra N. S. (N. S.). Atpažįstantysis G. D. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, su kuriuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, automobilio vairuotojas. Atpažino iš (duomenys neskelbtini), veido bruožų, kirpimo, amžiaus. Kad tai tas pat asmuo, G. D. nėra įsitikinęs (1 t., b. l. 155-156).

2026 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis apie G. D. vardu sudarytą paslaugų teikimo sutartį (3 t., b. l. 174-186).

Dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį

Nukentėjusiąja pripažinti A. M. į posėdžius neatvyko, jos du kartus atvesdinti nepavyko, duomenų apie jos buvimo vietą teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.00 val., ji buvo (duomenys neskelbtini), laukė autobuso „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotelėje, buvo viena. Prie jos priėjo pažįstamas vardu A. A. žino iš matymo, nes gyvena taip pat (duomenys neskelbtini), vieną kartą buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, kur kartu atsigėrė po bokalą alaus ir nuo to laiko jų santykiai tapo draugiški, susitikę visada pasisveikina ir pakalba. Prie jos priėjęs A. paklausė, ar nori užsidirbti 150 Eur, ji atsakė, kad nori, tada paklausė, ar turi asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą atsakė, kad taip, tada A. sakė eiti iki „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra kitoje gatvės pusėje priešais autobusų stotelę. Nuėjus ten buvo automobilis Audi, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, už vairo sėdėjo vyriškis, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ta(duomenys neskelbtini), panašus į (duomenys neskelbtini) asmenį, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, (duomenys neskelbtini) plaukų su (duomenys neskelbtini), visą laiką buvo su akiniais nuo saulės, dėvėjo baltos spalvos marškinėlius, šortus (spalvos neįsidėmėjo) bei paplūdimio šlepetes. Vyriškis pasakė, kad jo vardas J. (J.), kalbėjo ir lietuvių, ir rusų kalba, paklausė ar turi asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą. Atsakė, kad taip, šis pasakė, kad jai sumokės 150 Eur, jeigu ji su šiuo nuvažiuos į (duomenys neskelbtini) „Maximą“ ir salone paims mobilaus ryšio telefoną iPhone 14, kurio vertė apie 1000 Eur, ir atiduos jam, o įmokas už telefoną šis mokės pats. Kodėl pats savo vardu negali paimti telefono, ji nepaklausė ir šis nepaaiškino. Ji sutiko su nepažįstamo vyro pasiūlymu, kadangi viena bijojo važiuoti, liepė ir A. kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini) „Maximą“. Įsėdus į automobilį jai nepažįstamas vyriškis paklausė, ar ji neturi įsiskolinimų, atsakė kad ne, daugiau važiuojant nekalbėjo, su kažkuo bendravo telefonu rusų kalba. Atvykus į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), A. liko automobilyje, o ji su nepažįstamu vyriškiu nuėjo (duomenys neskelbtini) esantį „(duomenys neskelbtini)“ saloną. Pardavėjui padavė savo asmens tapatybės kortelę, pardavėjas nurodė, kad reikia palaukti apie 20 min., nes užstrigo kompiuterio sistema. Jai nepažįstamas vyriškis pasakė, kad eina į bankomatą nusiimti pinigų ir jei pavyks paimti telefoną iPhone 14, jai iš karto sumokės 150 eurų ir parveš atgal į (duomenys neskelbtini). Ji liko laukti prie „(duomenys neskelbtini)“ salono, o tas vyriškis nuėjo į pirmą parduotuvės aukštą ir grįžo po 10 min. Išėjęs „(duomenys neskelbtini)“ salono darbuotojas pasakė, kad mobilaus ryšio telefono išsimokėtinai neduos, nes ji turi paskolą, nepažįstamas vyriškis paklausė, ar ir kituose salonuose neduos, atsakė, kad niekur neduos. Tada jie sugrįžo į automobilį, kur nepažįstamas vyriškis paklausė, ar ji neturi draugų, kurie galėtų paimti telefoną iš salono išsimokėtinai. Ji pasakė, kad reiktų paskambinti paklausti. Tuo momentu atvyko policijos pareigūnai, jai ir A. liepė sėsti į policijos automobilį, nes nori apklausti liudytojais. Kai atvyko policijos pareigūnai, suprato, kad nepažįstamas vyriškis, kuris atsivežė į parduotuvę „Maxima“ bei prašė iš „(duomenys neskelbtini)“ salono savo vardu paimti mobilaus ryšio telefoną „iPhone14“ ir atiduoti šiam, norėjo ją apgauti, nes įmokų būtų nemokėjęs ir už telefoną „(duomenys neskelbtini)“ salonui skolinga būtų ji (1 t., b. l. 67-69). Papildomos apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) vyras, su kuriuo atvažiavo į saloną „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)gatvėje, buvo maždaug (duomenys neskelbtini) amžiaus, su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, iš veido galbūt atpažintų. Šis (duomenys neskelbtini) vyras automobilyje buvo vienas, taip pat su ja važiavo pažįstamas A., kadangi viena bijojo važiuoti. (duomenys neskelbtini) vyras jai pasiūlė 150 Eur už tai, kad ji savo vardu paims išsimokėtinai mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pažadėjo, kad įmokas mokės šis. Vyras kalbėjo labai įtikinamai, ji paklausė, kodėl šis pats savo vardu neima telefono, vyras pasakė, kad neturi dokumento, pametęs, šiuo metu darosi asmens dokumentą. Ji tuo vyru patikėjo, susigundė tokiu uždarbiu ir sutiko, tačiau telefono jai nedavė, kadangi turi įsiskolinimų. Salone „(duomenys neskelbtini)“ buvo kartu su tuo (duomenys neskelbtini) vyru, šis pats išsirinko mobiliojo ryšio telefoną, modelio neatsimena, bet pagal kainą kone patį brangiausią. Vėliau, tą vyrą lauke sulaikė policijos pareigūnai. Jai turtinė žala nepadaryta. Civilinio ieškinio dėl moralinės žalos nereikš (1 t., b. l. 81-82).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“, PC (duomenys neskelbtini), kartais tenka pavaduoti kituose salonuose, tekę dirbti (duomenys neskelbtini) esančiame salone. Tiksliai neprisimena situacijos. Žmonės išsimokėtinai gali paimti telefoną, kliūtys būna išduoti, jeigu žmogus turi skolų, kredito istorija bloga, sistema neleidžia, be žmogiškųjų faktorių. Patikrinus moterį, nustatyta, kad yra nepatikima mokėtoja. Pavyzdžiui, jei buvo (duomenys neskelbtini) klientas, nemokėjo, tai toks klientas galės su įranga apmokėjęs įsiskolinimus, būti klientu po 5 m., persiųs į kitą skyrių, kuris vertins, ar žmogus gali turėti. Sistema griežtoka. Būna, kad nuo 2 iki 10 žmonių ateina sudaryti sutarties, nėra ribojamas skaičius, kalba būtent su tuo žmogumi, kuris nori imti įrangą, jo darbas nėra aiškintis, ar perka prievarta ar apgavystės būdu. Pamini, kiek reikės mokėti per mėnesį, aptaria aplinkybes, duoda „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę, asmeniui suprantama.

Kadangi liudytojas neprisiminė visų aplinkybių, apie kurias anksčiau buvo davęs parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad įprastai dirba, (duomenys neskelbtini), prekybos centre (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ salone, tačiau buvo paskirtas dirbti, (duomenys neskelbtini) 11, Vilnius. Apie 12:30 val. prie „(duomenys neskelbtini)“ salono įėjimo priėjo moteris (duomenys neskelbtini) plaukų, apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veidą. Šalia jos buvo (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) plaukų, su (duomenys neskelbtini), apsirengęs baltos spalvos marškinėliais, vyras, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Moteris su vyru pašnekėjo prie durų. Po pokalbio moteris įėjo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną, pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Moteris nurodė, kad nori nusipirkti išsimokėtinai mobilaus ryšio telefoną „IPhone 14 Pro Max“. Jis įjungė sistemą, kad patikrinti asmens duomenis, tačiau sistema užstrigo, todėl pasiūlė palaukti prekybos centro koridoriuje. Atstrigus sistemai patikrino moters duomenis, nustatė, kad moteris buvusi (duomenys neskelbtini) ryšio klientė ir yra nepatikima mokėtoja. Todėl nusprendė mobilaus ryšio telefono jai neparduoti (1 t., b. l. 98). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pačio įvykio neprisimena detaliai. Prisimena faktą, kad buvo policija, buvo uždarytas salonas, pats pareigūnų nekvietė.

Liudytojas A. M. į posėdžius neatvyko, jo du kartus atvesdinti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 10.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jam sėdint prie turgelio, privažiavo automobilis, kokia automobilio markė, neprisimena, mano, kad automobilis buvo (duomenys neskelbtini) spalvos. Vyras atrodė (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų. Kaip apsirengęs, neprisimena, neatkreipė dėmesio. Vyras buvo automobilyje vienas. Atidaręs langą, asmuo pasikvietė ir pasiūlė uždirbti 150 Eur, jam paimant savo vardu telefoną iš salono. Jis jam paaiškino, kad telefono išsimokėtinai neduos, nes yra skolingas antstoliams. Tuo metu pamatė savo pažįstamą moterį kitapus gatvės, sėdinčią autobusų stotelėje. Perėjęs gatvę jai pasiūlė užsidirbti 150 Eur, ji sutiko ir abu grįžo prie automobilio, kuris stovėjo prie kebabinės. Priėjus prie automobilio, asmuo pakartojo pasiūlymą jo draugei, nurodė, kad sumokės 150 Eur už tai, kad savo vardu nupirks telefoną prekybos salone. Pažįstama su pasiūlymu sutiko, nurodydama, kad įsiskolinimų neturi. Kadangi ji bijojo viena sėsti į automobilį, į jį įsėdo kartu. Ir asmuo juos atvežė adresu (duomenys neskelbtini), sustojo šalia pagrindinio parduotuvės „Maxima“ įėjimo, iš kairės nuo jo, apie 12.00 val., tiksliai laiko nežino. Tuomet iš automobilio išlipo juos pasikvietęs vyras ir jo pažįstama, jis pats pasakė, kad į parduotuvę neis. Po kurio laiko pamatė, kad jo pažįstama ir tas vyras grįžta iš parduotuvės, ir tuomet privažiavo policijos ekipažas, kuris tą asmenį sulaikė. Apie įvykį neturi daugiau ką papasakoti (1 t., b. l. 92-94).

2023 m. rugpjūčio 23 d. pareiškime A. M. nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, nepažįstamas (duomenys neskelbtini) vyriškis įkalbėjo ją už 150 Eur atlygį jos asmens dokumento pagrindu paimti išsimokėtinai apie 1000 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 14“, už kurį pažadėjo pats mokėti įmokas. Kadangi ji turi skolų, telefonas nebuvo duotas išsimokėtinai. Ji supranta, kad vyriškis pasikėsino apgaule užvaldyti 1000 Eur mobiliojo ryšio telefoną ir nemokėti jokių mokesčių, t. y. mokesčius turėtų mokėti ji, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes telefono UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai nedavė išsimokėtinai dėl jos turimų finansinių įsipareigojimų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti ją apgauti ketinusį vyriškį, kuris buvo sulaikytas pareigūnų, kai išėjo iš PC „Maxima“ (1 t., b. l. 56-60).

Nukentėjusioji A. M. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad rugpjūčio 23 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) sėdėjo sustojime ir laukė (duomenys neskelbtini) autobuso. Prie jos priėjo pažįstamas A. ir pasiūlė užsidirbti 150 Eur. Prie kebabinės stovėjo „Audi“ automobilis. Jo vairuotojas pasisodino į automobilį ir nuvežė į „(duomenys neskelbtini)“. A. liko automobilyje, o ji su vairuotoju nuėjo į „Maximos“ „(duomenys neskelbtini)“ saloną. Telefono jai nedavė, nes turi įsiskolinimą. Kai išėjo, tada atvyko pareigūnai (1 t., b. l. 76).

Iš 2024 m. birželio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nuotrauka Nr. 2 yra E. R. nuotrauka. Atpažįstančioji A. M. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, su kuriuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. automobiliu važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir kuris jai pasiūlė 150 Eur uždarbį, jei savo vardu išsimokėtinai paims mobiliojo ryšio telefoną, o jis pats mokės įmokas, jis kartu buvo salone ir išsirinko telefoną. Neabejoja, kad tai tas pats vyras, atpažįsta iš bendrų veido bruožų, kadangi turėjo laiko įsidėmėti (1 t., b. l. 87-89).

2026 m. sausio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad mobiliojo ryšio telefono „Apple iPhone 14 Pro 128GB“ kaina 2023 m. rugpjūčio 23 d. siekė 1 204,25 Eur (1 200 Eur +5,25 Eur laikmenos mokestis) (3 t., b. l. 174).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nurodyti BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.

Taigi teismas laiko įrodyta, kad E. R. pasikėsino apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, būtent, kaip minėta, pažadėdamas A. M. užmokestį ir nutylėdamas esmines jos ir turto savininko apsisprendimui aplinkybes, tačiau veikos nebaigė, kadangi mobiliojo ryšio telefonas pastarajai nebuvo parduotas išsimokėtinai dėl turimų finansinių įsipareigojimų. Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti duomenys dėl telefono vertės. Teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą, pateikė užklausą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl telefono vertės įvykio dieną, gautame rašte nurodoma, kad pastarojo vertė 1 204,25 Eur. Vis tik tokia suma nėra ženkliai nutolusi nuo inkriminuotos, joks ginčas šioje dalyje kilęs nebuvo, ieškinys nepareikštas, kadangi veika baigta pasikėsinimo stadijoje, tad, siekiant nepabloginti kaltinamojo padėties, kaltinimas šioje dalyje netikslintinas.

Kaltinime taip pat buvo nurodoma, kad E. R. pasikėsino ne tik apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, bet ir išvengti turtinės prievolės atsiskaityti už prekę, pasinaudojo asmens pasitikėjimu ir dokumentu. Šiuo gi atveju, nors sutartis sudaryta nebuvo, nesant tam sąlygų, A. M. ją būtų sudariusi savo vardu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pati asmeniškai ir padavė konsultantui savo asmens dokumentą, taigi pareiga mokėti už telefoną būtų kilusi nukentėjusiajai, tad šalintina aplinkybė, jog kaltinamasis siekė išvengti turtinės prievolės atsiskaityti už prekę UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat kad jis pasinaudojo nukentėjusiosios dokumentu bei kad pasinaudojo pasitikėjimu – vėlgi, asmenys nebuvo pažįstami, su nukentėjusiąja buvo sutarta sudaryti sutartį už atlygį, t. y. 150 Eur, ir dėl pastaroji ir vyko į minėtą saloną.

Taigi, teismas laiko įrodyta, kad E. R. 2023 m. rugpjūčio 23 d., iš karto žinodamas, kad išvengs pareigos atsiskaityti už prekę, pasiūlė nukentėjusiai A. M. užsidirbti 150 Eur savo vardu salone „(duomenys neskelbtini)“, sudarant sutartį mobiliojo ryšio telefono pirkimui, už kurį pats įsipareigojo mokėti, jai sutikus dėl pažadėto užmokesčio, salone „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nutylėdamas esmines aplinkybes, svarbias A. M. ir prekės savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“ – apsisprendimui perleisti turtą, norėjo apgaule įgyti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone14“, 1 000 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. M. turėjo finansinių įsiskolinimų ir mobilaus ryšio telefonas nebuvo perleistas, taigi pasikėsino apgaule įgyti svetimą, 1 000 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

E. R. veiksmais pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis suprato savo veiksmų pobūdį, siekė apgaule įgyti jam nepriklausantį turtą, ir norėjo taip veikti.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

E. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule įgijo mobiliojo ryšio telefonus Apple iPhone 14 Pro 128GB Deep Purple, IMEI (duomenys neskelbtini) ir Apple iPhone 14 Pro 128GB Silver, IMEI (duomenys neskelbtini), t. y. tyčia apgaule užvaldė svetimą, G. D. priklausantį turtą ir išvengė turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip nukentėjusiems padarė 2600 eurų vertės turtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „B. M. ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013, 2K-81-648/2018).

E. R., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino iš dalies, paaiškinęs, kad su vyru nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) saloną, kuriame jis paėmė telefoną iPhone, kurį perdavė kaltinamajam. Atnaujinus įrodymų tyrimą ir peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuris nebuvo pridėtas kartu su baudžiamąja byla, kaltinamasis kategoriškai neigė padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad įraše fiksuoti kiti jam pažįstami asmenys, o ne jis. Kaltinamasis paaiškino, kad kaltę iki tol pripažino nebūdamas susipažinęs su bylos medžiaga (šiuo atveju, vaizdo įrašu), tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu jis pasakojo apie kitą vyrą. Iš kaltinamojo parodymų turinio išties matyti, kad pastarasis nuosekliai teigė sutaręs tik dėl vieno telefono paėmimo išsimokėtinai iš salono, o ne dviejų, kaip yra kaltinamas, o jokių konkrečių ir detalių aplinkybių nenurodė.

Nukentėjusysis G. D. parodė, kad prie jo privažiavo Audi markės automobilis, užkalbinę du vaikinai pasiūlė užsidirbti, teiravosi, ar neturi skolų. Nukentėjusiojo teigimu, nors buvo tartasi dėl metalo pardavimo, atsidūrė „(duomenys neskelbtini)“ salone, jam buvo pasakyta paimti telefoną ir kad jie (atlydėję asmenys) žadėjo viską apmokėti. Nukentėjusysis patvirtino, kad nebuvo jokio susitarimo, kad jis pats mokės įmokas. Iš esmės tapačias aplinkybes jis nurodė pareiškime, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytojas R. L., apklaustas teisme, patvirtino, kad atėjo į saloną trise, du vyrai buvo panašūs į (duomenys neskelbtini) asmenis, asmuo, norėjęs įsigyti telefoną (ne (duomenys neskelbtini) vyras), iš pradžių buvo nedrąsus, bet po to pasakė, kad norėtų lizingu įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „iPhoną 14“. Aplinkybes, kad nukentėjusiojo vardu buvo sudaryta sutartis dėl dviejų telefonų įsigijimo, patvirtina ir rašytiniai byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiajam buvo nurodomos neteisingos aplinkybės, siekiant įgyti turtą, ir tuo pagrindu jis sudarė sutartį. Nukentėjusysis nuosekliai teigė atpažįstantis E. R. kaip asmenį, buvusį kartu su juo salone, atpažino jį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir atvykęs į teisiamąjį posėdį. Vis dėlto, būtina pažymėti, kad G. D., teisme duodamas parodymus, akcentavo įvykio metu buvęs stipriai apsvaigęs. Pastarojo teigimu, buvo išgėręs keturis litrus alaus, o važiuojant automobiliu dar vartojo alkoholio, kas vis tik sudaro pagrindo manyti, kad suvartotas alkoholio galėjo turėti įtakos tam tikrų aplinkybių ar detalių įsiminimui. Iš tiesų, kaip nurodė tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas R. L., o be to fiksuota ir vaizdo įraše, kartu su G. D. į saloną atėjo du (duomenys neskelbtini) asmenys, vienas kurių yra vizualiai panašus į kaltinamąjį – tiek E. R., tiek įraše fiksuotas vyras yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) plaukų, su (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, pažymėtina, kad asmuo, kuris įraše matomas vilkintis rausvos spalvos marškinėlius, buvo su akiniais nuo saulės, nukentėjusysis patvirtino, kad šis visą laiką juos ir dėvėjo, nei karto nusiėmęs nebuvo. Tad akivaizdu, kad viso veido nukentėjusysis vis tik nematė. Be to, matyti ir tai, kad abu su nukentėjusiuoju ėję asmenys yra už pastarąjį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu, kaltinamojo ūgis yra (duomenys neskelbtini) nei G. D. Šiuo atveju, itin reikšminga yra tai, kad vaizdo įraše fiksuotas asmuo, kurį G. D. atpažino kaip kaltinamąjį E. R., matomose kūno vietose neturi (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, E. R. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), ir tai labai aiškiai matoma, kuomet asmuo dėvi marškinėlius trumpomis rankovėmis. Kaltinamojo teigimu, (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Vizualiai matyti, kad (duomenys neskelbtini) jau yra kiek (duomenys neskelbtini), tad teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais ir daryti prielaidą, kad pastarosios galėjo būti (duomenys neskelbtini) jau po įvykio, juo labiau, kad E. R. parodymus patvirtina ir teisme apklaustų N. S. ir V. K. parodymai, kurie patvirtino kartu su G. D. važiavę į (duomenys neskelbtini) saloną, nurodė, kad būtent jie sutarė, kad paims du telefonus, už ką nukentėjusiajam sumokėjo jų nurodomą pinigų sumą. Posėdžio metu V. K. atpažino save vaizdo įraše, paaiškinęs, kad jis ir N. S. atvyko automobiliu Audi į minimą saloną, abu kategoriškai tvirtino, kad E. R. kartu nebuvo.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, teismo vertinimu, neįrodyta, kad E. R. buvo kaltinime nurodytu metu ir vietoje „(duomenys neskelbtini)“ salone kartu su nukentėjusiuoju G. D. Taigi E. R., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintinas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

E. R. pasikėsino padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis teistas du kartus už apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymą, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 130-132, 133-145, 3 t., b. l. 1-6, 3 t., b. l. 7-27). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 146-160), nedirbantis. Duomenų apie registravimąsi priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

E. R. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, bausmę atliko 2022 m. rugpjūčio 23 d., taigi naują tyčinę veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl pripažinimo recidyvistu, įvertintina tai, kad padarytos savo pobūdžiu netapačios veikos, laisvės atėmimo bausmę jis atliko 2022 m., veikas padarė 2023 m. rugpjūčio mėnesį, teismas neturi duomenų, kad E. R. šiuo metu būtų įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, įvertinus kaltinamojo padarytų veikų pobūdį, jo asmenybę, elgesį po veikos padarymo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti jį recidyvistu. Taigi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nustatydamas bausmės rūšį, teismas įvertina tai, kad nors E. R. buvo teistas už sunkių nusikaltimų padarymą, bausmę jis atliko 2022 m., nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, netrukus po bausmės atlikimo, tad teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. R. paskyrus 60 parų arešto bausmę.

E. R. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 80-82). Kardomosios priemonės taikymo terminas pratęstas 2023 m rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vienam mėnesiui (2 t., b. l. 87-92). Suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. spalio 23 d. įskaitytinas į bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad arešto bausmę asmuo yra atlikęs.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu panaikinus kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 116-118), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. (E. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. spalio 23 d., vieną suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti kad bausmę E. R. yra atlikęs.

E. R. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.