Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui R. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Dėl išlaikymo vaikams padidinimo.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje bei 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis; priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas; teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Be to CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kas reiškia, jog išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne tik pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir vaikų poreikiams. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Kiekvienu atveju, kai nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 2 dalis). Įstatymo imperatyvia forma nustatyta tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams (CK 3.192 straipsnis). Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

LAT praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu MMA yra 1038 Eur., atskaičius mokesčius, apie 777 Eur., pastaruoju dydžiu, nustatant išlaikymo dydį vaikui, ir reikia vadovautis kaip atskaitiniu idealiu dydžiu, išlaikymo dydį didinant ar mažinant, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų realias galimybes, bet remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Ieškovės į bylą pateiktu rašytiniu įrodymu – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5345-503/2021 nustatyta, kad juo buvo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai; nustatyti nepilnamečių vaikų L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), T. L., gimusio (duomenys neskelbtini), U. L., gimusios (duomenys neskelbtini), P. L., gimusio (duomenys neskelbtini), H. L., gimusio (duomenys neskelbtini), A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina, ieškove J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), U. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), P. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), H. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. L., gimusiai (duomenys neskelbtini)M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur dydžio periodinių išmokų kiekvienam vaikui, mokant jas kas mėnesį nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (e. b. l. 11-15). Iš minėto teismo sprendimo nustatyta, kad ieškovės ieškinys dėl 100 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui buvo tenkintas visiškai, atsakovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad atsakovas jai priteisto išlaikymo nemokėjo, dėl ko ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir iš jo jai buvo mokamos išlaikymo lėšos. Nuo 2025 m. vasario mėn. vaiko išlaikymo išmokos dydis yra 126 Eur.. Teismo vertinimu, kadangi valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka laikytina minimaliu vaiko išlaikymo dydžiu, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams po 100 Eur per mėnesį laikytinas neatitinkančiu minimaliausių vaikų interesų. 2021 m. galiojo minimali alga 642 Eur, į rankas buvo apie 468 Eur., kas reiškia jog iš atsakovo buvo priteistas žymiai mažesnis išlaikymas negu minimalios algos vidurkis. Minimali alga į rankas nuo 2021 m. iki 2025 m pakilo 1,66 karto.

Atsakovas teismo posėdyje iš esmės su ieškinio reikalavimu sutiko, bei teigė, kad mokės tiek, kiek priteis teismas, sutinkantis su 200 Eur, nes kitaip nebus. Atsakovas pripažino, kad jis iki 2024 m. lapkričio pradžios dirbęs Vokietijoje 6 metus, tačiau vaikams išlaikymo nemokėjo, nes jautęs nuoskaudą ieškovei dėl nekilnojamojo turto, ir jis toliau ieškovės prašomų sumų nemokės, mokėtų tik po 100 Eur, ir tik į vaikų sąskaitas. Atsakovo parodymus, kad jis dėl piktybinio išlaikymo nemokėjimo buvo nuteistas, patvirtina Liteko duomenys, iš kurių matyti, kad jis Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-831/2025 nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, bei įpareigotas viso bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 5 d.. Teismo vertinimu atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis išlaikymo nemokėjo ir padidinto išlaikymo nemokės, nėra pagrindas nedidinti išlaikymo dydžio, kadangi vaikų interesų užtikrinimui būtinos periodinės mėnesinės išmokos, o atsakovas turto padalijimo klausimus galėjo spręsti civilinio proceso tvarka, jeigu nepavyko susitarti su ieškove.

Teismo vertinimu šioje byloje, keičiant išlaikymo vaikams dydį, turėtų būti nustatomas tinkamas išlaikymo dydis, užtikrinantis esminius vaikų poreikius. Šio dydžio nustatymas yra svarbus ir paskirstant vaikų išlaikymo naštą tarp abiejų tėvų. CK 3.201 straipsnio nuostata tiesiogiai taikytina gali būti tik tada, kai yra ideali situacija, t. y. vaikams buvo priteistas išlaikymas, tinkamai įvertinus vaikų poreikius bei tėvų galimybes teikti atitinkamo dydžio išlaidas, įvertinta jų turtinė padėtis, kuri ieškinio padavimo metu pasikeitė, bet per tą visą laiką reikalingas vaiko išlaikymo dydis buvo stabilus, kainos nesikeitė. Šiuo atveju akivaizdžiai to nėra, nes kainos, pragyvenimo išlaidos nuolat didėja, nustatytas išmokų indeksavimas nevisą laiką yra objektyvus ir spėjanti su kainų pakilimu. CPK 376 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo pareiga, nagrinėjant šeimos bylas, apsaugoti vaikų teises ir interesus. Ši pareiga reiškia, kad teismai, spręsdami šeimos ginčus, visų pirma turi vadovautis CK įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vieni iš bendrųjų vaiko teisių apsaugos principų yra tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos, o sandoriai, sudaryti paliekant vaiką be gyvenamojo būsto, pripažįstami negaliojančiais (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 punktai, 13 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu (LAT 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Teismas, būdamas šeimos bylose aktyvus, siekdamas užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, jo dydį nustato remdamasis byloje pateiktais įrodymais, bei atsižvelgdamas į vaikų, o ne tėvų interesus.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad vieno vaiko poreikiams į mėnesį išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 570 Eur, juos ieškinyje detalizavo, jie yra mažesni negu minimali alga 200 Eur.. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje vaiko poreikių paskaičiavimo neginčijo. Atsakovė teismo posėdyje teigė, kad vaiko pinigai yra dabar 192 Eur vienam vaikui per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis nėra tokia gera, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas, bei vaikų skaičių, kad jie vaiko pinigus galėtų skirti ne būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, o papildomiems poreikiams tenkinti, ši suma atimtina iš 570 Eur ir nustatytina, kad vieno vaiko išlaikymo dalis tenkanti abiem tėvams yra 378 Eur.. Nustačius tėvams tenkančią išlaikymo dydį, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydį. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad ieškovė viena augina penkis vaikus, t. y. ji labiau negu atsakovas prisideda prie kasdieninės vaikų priežiūros, dėl ko jai yra sunkiau susirasti ir suderinti su vaikų kasdienine priežiūra darbą, tačiau tai nėra visiškai neįmanoma, kadangi jos vaikams jau yra 7, 8, 11, 13, 15 metų. Ieškovė šiuo metu registruota darbo biržoje, dirbusi laikiną darbą rinkimuose, dėl ko atsisakė nuolatinio darbo degalinėje, tačiau gali ir turi susirasti darbą ateityje. Atsakovas, kaip nurodė teismo posėdyje, dabar dirbantis Lietuvoje, nes dėl bausmės atlikimo negali išvykti dirbti į užsienį, tačiau prieš tai dirbęs 6 metus Vokietijoje, jis po bausmės atlikimo ir toliau važiuotų dirbti į užsienį, dėl ko akivaizdu, jog jo alga būtų žymiai didesnė, ir jam mokėti iš viso 1000 Eur penkių vaikų išlaikymui nebūtų nepakeliama našta. Teismo vertinimu toks vaiko išlaikymo turtinės naštos paskirstymas -200 Eur atsakovui ir 178 Eur ieškovei būtų visiškai teisingas, atsižvelgiant į ieškovei tenkančią vaikų priežiūros naštą, ir iš to kylančias atsakovo galimybes daugiau dirbti ir daugiau uždirbti. Atsižvelgiant į paminėta, yra pagrindas nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo, bei iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui per mėnesį.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių grindžiamas „pralaimėjęs moka“ principu. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos tarp byloje dalyvaujančių asmenų turi būti paskirstytos atsižvelgiant į ieškiniu / priešieškiniu patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis

Ieškovė paduodama ieškinį turėjo sumokėti valstybei už reikalavimą, susijusį su išlaikymo vaikams padidinimu (6 vaikai x 12 mėn. x 100 (200-100) Eur x 0,03 (3 proc.)) x 0,75 (el. byla) 162 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ji kaip ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nuo to nėra atleistas atsakovas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-10786 ieškovei teikta 100 proc. nemokama teisinė pagalba (e. b. 25-26). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 28 d. pažymoje Nr. APD-2025-03767 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos teiktos ieškovei išlaidos sudaro 320,83 Eur..

Ieškovės teismui pateikto ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 83 proc. (atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo vaikui T. L.), dėl ko iš atsakovo priteistina 83 proc. ieškovės mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 134 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai; 83 procentai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 266,29 Eur..

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5345-503/2021 dalį dėl materialinio išlaikymo iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisimo, ir priteisti nepilnamečių vaikų U. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini); P. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini); H. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini); A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini); M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. sausio 23 d. iki kiekvieno vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; uzufrukto teisę naudoti šias lėšas nustatyti J. S..

Priimti ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo pakeitimo šalių vaikui T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini); bei šioje dalyje civilinę bylą nutraukti; išaiškinti, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio; 266,29 Eur.(du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 29 Euro ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, UAB ,,Urbo bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025; nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5662, mokėjimo paskirtį - žyminis mokestis; atskirai mokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį –įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; bei visais atvejais nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2-1204-1021/2025.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai, jo apskundimas vykdymo nesustabdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.