Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ ieškinį atsakovui E. G. dėl nario mokesčio, baudų, rinkliavų ir delspinigių priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį dėl juridinio asmens valdymo organų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2009-11-14 nutarimo dalį dėl 25 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtus nario mokestį ir rinkliavas; 2) bendrijos valdybos posėdžio ir įgaliotinių narių susirinkimo 2008-11-12 nutarimo dalis dėl 15 Lt rinkliavos skyrimo už nedalyvavimą visuotinėse talkose, dėl 25 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtą nario mokestį bei rinkliavą, taip pat dėl 50 Lt baudos skyrimo už nenudažytą garažą; 3) bendrijos valdybos posėdžio ir įgaliotinių narių susirinkimo 2009-11-22 nutarimo dalis dėl 15 Lt rinkliavos skyrimo už nedalyvavimą visuotinėse talkose, dėl 25 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtą nario mokestį bei rinkliavą, taip pat dėl baudos skyrimo už nenudažytą garažą; 4) bendrijos valdybos posėdžio ir įgaliotinių narių susirinkimo 2010-11-14 nutarimo dalis dėl 15 Lt rinkliavos skyrimo už nedalyvavimą visuotinėse talkose, dėl 25 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtą nario mokestį bei rinkliavą, taip pat dėl 50 Lt baudos skyrimo už nenudažytą garažą; 5) bendrijos valdybos posėdžio ir įgaliotinių narių susirinkimo 2011-10-25 nutarimo dalis dėl 15 Lt rinkliavos skyrimo už nedalyvavimą visuotinėse talkose, dėl 25 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtą nario mokestį bei rinkliavą, dėl 50 Lt baudos skyrimo už nenudažytą garažą ir netvarkomą jo aplinką, taip pat dėl įpareigojimo mokėti 100 Lt už kiekvieną uždelstą mėnesį. Be to, atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais dėl 321 Lt nario mokesčių ir 44 Lt rinkliavos priteisimo (ieškinio reikalavimų 1, 9 punktai). Nesutikdamas su kita ieškinio reikalavimų dalimi, taip pat siekdamas pagrįsti priešieškinį, atsakovas pažymėjo, kad nei bendrijos įstatai, nei norminiai teisės aktai neleidžia bendrijos valdybai, narių ir įgaliotinių susirinkimui priimti sprendimus skirti baudas bei įstatymų ar sutarčių nenumatytas rinkliavas. Bet kokios rinkliavos dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos susirinkimas, o ne valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimas (Bendrijos įstatų 16.2. p., 23.3. p.). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad už Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytų reikalavimų nevykdymą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bausti turi teisę tik ATPK nurodyti asmenys, tačiau tokios teisės bendrijos valdybos nariams ir įgaliotiniams nesuteiktos. Atsakovo nuomone, reikalaujamų priteisti delspinigių negalima laikyti sutartinėmis prievolėmis (CK 6.72 str.). Aplinkybė, kad bendrija turi mokėti žemės nuomos mokestį, nesudaro pagrindo valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimui skirti 25 proc. dydžio delspinigius.

Atsakovas E. G. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje nustatyta, kad 1996-12-05 buvo įregistruota 31-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Eglė“ (b. l. 5). Byloje nėra ginčo, jog atsakovas E. G. buvo šios bendrijos narys. Bendrijos veiklą reglamentuoja įstatai (b. l. 6-10), kurių 16. p. įtvirtintos bendrijos nario pareigos. Pagal 16.1. p. bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų, o pagal 16.2. p. - laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas (b. l. 8). Kadangi atsakovas nevykdė bendrijos nario įsipareigojimų, tai 2011-10-25 vykusio bendrijos valdybos posėdžio ir narių (įgaliotinių) susirinkimo metu, be kitų nutarimų, buvo priimtas nutarimas pašalinti atsakovą E. G. iš bendrijos narių ir įpareigoti atlaisvinti bendrijos teritoriją nuo šio nutarimo priėmimo dienos; bendrijos teritorijos neatlaisvinus, numatyta pareiga mokėti po 100 Lt už kiekvieną uždelstą mėnesį (b. l. 23-24; 88-89).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas E. G. priešieškiniu, kurį apeliaciniu skundu prašo patenkinti, ginčijo ieškovo visuotinio narių susirinkimo, valdybos posėdžių ir narių (įgaliotinių) susirinkimų nutarimus, kuriais buvo nustatytos ieškovo ieškiniu reikalaujamos rinkliavos už nedalyvavimą visuotinėse talkose, baudos už nenudažytą garažą (ir netvarkomą jo aplinką), delspinigiai bei 100 Lt už kiekvieną uždelstą pašalinti garažą mėnesį. Vienas iš priešieškinio argumentų yra tas, kad tiek pagal DNSBĮ 10 str. 1 d. 8 p., tiek pagal 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ įstatų 23.3. p. bet kokios rinkliavos dydį ir jos mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos susirinkimas, o ne valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimas, todėl nutarimai nustatyti minėtas rinkliavas pripažintini negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto E. G. poziciją vertina kritiškai. 31-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Eglė“ įstatų 23 ir 23.3 p. įtvirtinta, kad stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydį bei jų mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimas (b. l. 8). Tai reiškia, jog mokesčius ir įmokas gali nustatyti tiek visuotinis bendrijos narių susirinkimas, tiek įgaliotinių susirinkimas. Aplinkybę, kad sprendimus dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio turi teisę priimti ir įgaliotinių susirinkimas, patvirtina ir įstatų 24 p., kuriame numatyta, jog įgaliotinių susirinkimo sprendimai dėl stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydžio, pašalinimo iš bendrijos ir jos likvidavimo ar reorganizavimo priimami ¾ balsų dauguma (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad aptariamas atsakovo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo įstatai teikia pakankamą teisinį pagrindą atsakovo priešieškiniu ginčijamiems bendrijos valdymo organų nutarimams priimti.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo priteistų delspinigių teisėtumą ir dydį. Atsakovo teigimu, CK 6.72 str. numatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, o šiuo atveju rašytinio susitarimo dėl delspinigių nebuvo. Šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija vertina kritiškai. Pažymėtina, kad CK 6.72 str. įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimą dėl netesybų, šalims remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovas delspinigių pagrįstumo kitais pagrindais, išskyrus tai, kad šis susitarimas nebuvo rašytinis, neginčija, o susitarimas dėl netesybų nėra įrodinėjamas liudytojų parodymais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ši aplinkybė susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio.

Sprendžiant dėl delspinigių dydžio, kaip teisingai atsakovas E. G. nurodė savo apeliaciniame skunde, teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto, netesybų tarifo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Pavyzdžiui, vienoje byloje tinkamu netesybų dydžiu buvo pripažinti 0,1 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), o kitoje byloje 0,1 proc. delspinigių tarifas teismo pripažintas kaip aiškiai per didelis ir sumažintas iki 0,02 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005) už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).

Šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl 25 proc. dydžio metinių delspinigių, ir tai yra 0,07 proc. dydžio delspinigiai už vieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas ieškovui iš atsakovo iš viso priteisė 140 Lt delspinigių. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagą bei į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog 25 proc. dydžio metiniai delspinigiai nagrinėjamoje byloje nelaikytini neprotingai dideliais, o teismo priteista 140 Lt delspinigių suma nėra pernelyg didelė. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-04-13 sprendimu už akių c. b. Nr. 2-537-294/2010 priteisė ieškovui 31-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Eglė“ iš atsakovo E. G. skolą, į kurią buvo įskaičiuoti ir 25 proc. dydžio metiniai delspinigiai. Atsakovas nepasinaudojo teise paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir šis sprendimas yra įsiteisėjęs (b. l. 17, 137-138). Taigi analogiškoje kito teismo byloje atsakovas tokio pat dydžio delspinigių nelaikė neprotingai dideliais, todėl aptariamas atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir šiuo pagrindu.

Be to, atsakovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog teismas nenurodė įstatymų (CK straipsnių) ir kitų teisės aktų, kuriais vadovavosi, padarydamas išvadą, kad finansinio - ekonominio pobūdžio sankcijos šios bylos kontekste vertintinos kaip civilinio teisinio pobūdžio. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu, nes, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-03 sprendimo, teismas, pasisakydamas aptariamu klausimu, rėmėsi DNSBĮ 25 str. 2 d. (redakcija, galiojusia iki 2012 m. birželio 30 d.), kurioje įtvirtinta, jog bendrija gali turėti ir kitų įstatuose numatytų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams. Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo formuojama teismų praktika, kurioje pripažinta bendrijos teisė nustatyti savo nariams turtinę atsakomybę už turtinių įsipareigojimų bendrijai nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002). Atsakovas yra neteisus, nurodydamas kad šioje byloje ir byloje Nr. 3K-3-721/2002 esančios faktinės aplinkybės nesutampa, nes yra priešingai. Baudos / netesybos bendrijos nariams abejose ginčuose buvo nustatytos siekiant kompensacijos už sankcijas taikomas bendrijai dėl jos finansinių įsipareigojimų nevykdymo, kilusio dėl bendrijos narių finansinių įsipareigojimų bendrijai nevykdymo. Ieškovui už laiku nesumokėtus mokesčius (pvz. žemės) taip pat yra skaičiuojami delspinigiai, už nesutvarkytą bendrijos aplinką ieškovo atstovas yra nubaustas pinigine bauda, todėl finansinio - ekonominio pobūdžio sankcijos savo prievolių nevykdantiems bendrijos nariams yra nustatytos pagrįstai. Pripažinus, kad ieškovo reikalaujamos finansinio - ekonominio pobūdžio sankcijos yra ne administracinio, o civilinio pobūdžio, atmestinas kaip nepagrįstas ir tas atsakovo argumentas, jog baudą skirti gali tik valstybinės vykdomosios valdžios ir teisingumo institucijos, o ne valdybos narių ir įgaliotinių susirinkimas, nes tai ne jo kompetencija.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja kitų teismų procesiniams sprendimams, priimtiems analogiškose, ieškovo nurodytose, bylose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013). Kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktų kitų teismų procesinių sprendimų, dauguma šių sprendimų buvo priimta už akių, tik preliminariai vertinant bylos aplinkybes, o sprendimai priimti išnagrinėjus bylas esant ginčui, nepatvirtina ieškovo skundu išreikštos pozicijos. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo nurodytais sprendimais, kaip sprendimais įtvirtinusiais teismo precedentus, nesiremtina ieškovo atmestų reikalavimų dalyje.

Spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo atmesto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 150 Lt baudą už netvarkomą garažo aplinką 2009, 2010, 2011 metais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bendrijos narių atsakomybę už netvarkomą garažo aplinką bendrijos valdymo organai nustatė tik 2012-tiems metams, o už laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų atsakomybė buvo nustatyta tik už nenudažytą garažą (b. l. 19, 20, 22; 85-87). Pagal bendrijos įstatų 16.1. ir 16.2. punktus atitinkamai laikytis bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nutarimų bei laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas, privalo bendrijos narys (b. l. 8). Kaip jau buvo minėta, atsakovas E. G. iš bendrijos narių buvo pašalintas 2011-10-25. Taigi darytina išvada, kad atsakovas neturi pareigos mokėti baudą už netvarkomą garažo aplinką, nustatytą 2012-tiems metams, kadangi tuo metu jis nebebuvo bendrijos narys. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012-tiems metams nustatyta 50 Lt bauda yra už nenudažytą garažą ir netvarkomą jo aplinką, t. y. viena konkretaus dydžio bauda tiek už nenudažytą garažą, tiek už netvarkomą jo aplinką, o ieškovas prašo priteisti dvi atskiras baudas - 50 Lt baudą už nenudažytą garažą ir 50 Lt baudą už netvarkomą jo aplinką. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad aptariamas ieškinio reikalavimas, taip pat ir išvestinis reikalavimas už laiku nesumokėtą baudą už netvarkomą garažo aplinką priteisti 25 proc. dydžio delspinigius (iš viso 37,5 Lt) yra atmesti pagrįstai.

Spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo atmesto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 284 Lt už neatlaisvintą bendrijos teritoriją laikotarpiu nuo 2011-11-01 (nuo atsakovo pašalinimo iš bendrijos narių) iki 2013-01-01 apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus, kuriuose nurodyta, kad atsakovo pareiga mokėti po 100 Lt už kiekvieną mėnesį neatlaisvinus garažo teritorijos bendrijos nustatyta vienašališkai, atsakovui nesant bendrijos nariu ir konstatavo, kad ieškovas savo teisėtus interesus, susijusius su delsimu atlaisvinti bendrijos teritoriją, turi teisę ginti kitais įstatymų nustatytais būdais, pavyzdžiui prisiteisiant išlaidas susijusias su atsakovo turto saugojimu, negautas pajamas, ar kitaip.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundų netenkinus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme šalims nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 330 str., 331 str.,

nutarė:

Apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.