- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- II-265-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00444-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, M. L.
dalyvaujant pareiškėjui A. K. (toliau – Pareiškėja) ir jo atstovui advokato padėjėjui S. M.,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. (toliau – Pareiškėja) atstovo advokato S. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2022 m. liepos 20 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl to, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas veidrodėliais susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai atvažiuojančiu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, kadangi visi būtini procesiniai veiksmai administraciniam nusižengimui nustatyti nebuvo atlikti, nors pareigūnas iki 2022-07-20 nutarimo priėmimo tokias galimybes turėjo. Pareiškėjo atstovo manymu, Institucija nepasisakė pagal kuriuos ANK straipsnius neįžvelgtina atsakomybė B. R. veiksmuose. Nebuvo pavesta atlikti įvykio ekspertizės, neištirta įvykio vieta, neapklaustas į eismo įvykio vietą vykęs pareigūnas, neanalizuoti ir nevertinti vaizdo įrašai iš pareigūnų Body kamerų. Pareiškėjo atstovo manymu, eismo įvykis buvo sukeltas B. R..
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundo nėra. Pareiškėjo padarytos išvados dėl eismo įvykio kaltininko pagrįstos prielaidomis, deklaratyviais teiginiais, kuriais bandoma apkaltinti B. R. padariusią eismo įvykį. Institucijos nuomone skirti eismo įvykio techninę ekspertizę nėra tikslinga, kadangi eismo įvykis nebuvo įformintas (vairuotojai vienas kitam pretenzijų neturėjo), todėl nustatyti eismo įvykio kilimo priežastį galimybės nėra. Institucija taip pat nurodė, kad policijos registruojamų įvykių registre (Roik (duomenys neskelbtini)) policijos pareigūnai pildydami informaciją apie įvykio patikrinimą pažymėjo, kad dėl eismo įvykio vairuotojai vienas kitam pretenzijų neturėjo. Atsižvelgiant į tai, eismo įvykis nebuvo įformintas, o administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo skundą. 2022 m. vasario 17 d. važiavo siauru keliuku (duomenys neskelbtini). Pastebėjo priešais dideliu greičiu atvažiuojantį Nissan automobilį, kuris važiavo jo juostos dalimi. Suprato, kad automobilis gali jį kliudyti, sustojo prie kelkraščio ir pajuto smūgį. Po smūgio automobilis nulėkė, sustojo tik už 30 metrų. Išlipo, apžiūrėjo savo automobilį. Pamatė, kad guli kito automobilio plastmasė. Moteris rėkė ant jo ir klausė, ką jis jai padarė. Atsakė, kad jei kažkas neaišku, kviestų policiją. Priėjo prie moters maždaug 6 metrus, o ji pradėjo kažkam skambinti. Po kurio laiko atvažiavo juodas automobilis, išlipo vyras, jį nustūmė ir spyrė. Iškvietė policiją. Atvažiavusi policija apžiūrėjo, juos apklausė. Pareigūnas pasakė, kad tie žmonės sutinka su eismo įvykiu, pretenzijų neturi. Kadangi buvo suskaldytas veidrodėlis, pareigūnė paklausė dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo. Deklaraciją pildyti atsisakė, nes skubėjo į darbą, manė, kad sutvarkys jį pats. Po mėnesio buvo pakviestas į policiją, kad neva sumušė tuos žmones. Automobiliui veidrodėlis buvo suskaldytas. Dar neremontavo jo, į draudimą nesikreipė. Jo automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įskeltą veidrodėlį, bet nieko nesurašė. B. R. nesiūlė pildyti eismo įvykio deklaracijos. Jie prie jo nepriėjo ir nešnekėjo, todėl nežino, ar pripažino įvykio aplinkybes. Po visko tik pasakė, kad jie galėjo gražiuoju susitarti. Įvykio vietoje papasakojo aplinkybes ir dėl sumušimo. Manė, kad ištirs ir įvykį ir sumušimą. Pareigūnas fotografavo automobilį. Ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo įtariamasis, buvo nutrauktas.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Institucija neatliko tyrimo, nes praėjo ilgas laiko tarpas nuo eismo įvykio ir kreipimosi į policiją. Eismo įvykio deklaracija nebuvo užpildyta, jie neturėjo tarpusavio pretenzijų, apie tai atžymėta PRIR. Pareigūnų visas dėmesys buvo nukreiptas į muštynes, bet pareigūnai siūlė pildyti deklaraciją. Tik tuo metu, jeigu nesutinkama dėl eismo įvykio, renkami įrodymai, matuojamas atstumas, pradedama teisena nustatyti, kas kaltas. Byloje dėl autoįvykio pareiškimo nebuvo. Body kamerų vaizdo įrašai galėjo neišlikti dėl to, kad praėjo ilgas laiko tarpas. Tyrimas neatliktas, nes asmuo pateikė pareiškimą praėjus trims mėnesiams ir buvo prieštaringi abiejų pusių parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).
Pagal ANK 569 straipsnį nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-503-926/2019).
ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
Kartu su Pareiškėjo skundu Institucija pateikė ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, kurią sudaro PRIR įvykio išklotinė (b.l. 26-31), B. R. ir Pareiškėjo paaiškinimai (b.l. 31-32); UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmata automobiliui (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-40); duomenys iš Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašus (b.l.41), kita bylos medžiaga.
Byloje esantis nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną patvirtina, kad 2022-07-20 priimtas skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucija skundžiamame nutarime nurodo, kad įvykio dalyvių pozicija dėl susidūrimo aplinkybių nuo pat pradžių buvo dėstoma nuosekliai, bet visiškai prieštaringai. Dėl prieštaringų dalyvių parodymų Institucija nenustatė proceso dalyvių statuso. Atsižvelgdama į tai, Institucija padarė išvadą, jog įstatymų leidėjas nenumatė kaip įrodinėjimo priemonę naudoti prielaidas ar pateikti asmeniui kaltinimus neturint konkrečių ir pagrįstų neginčijamų įrodymų.
Skundžiamame nutarime nurodoma, kad abu eismo įvykio dalyviai- vairuotojai apklausti, jų parodymai visiškai prieštaringi. Eismo įvykio liudininkų galinčių suteikti vertingos informacijos nėra, eismo įvykio vieta nefilmuojama. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė Institucijos atstovas, tyrimas neatliktas, nes asmuo pateikė pareiškimą praėjus trims mėnesiams po įvykio ir buvo prieštaringi abiejų pusių parodymai.
Pažymėtina, kad ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju Pareiškėjas į Instituciją kreipėsi 2022-05-26, t.y. nepraėjus dviejų metų terminui, todėl Institucijos teiginys, kad Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi praėjus trims mėnesiams po įvykio, negali būti laikomas pagrindu neatlikti administracinio tyrimo. Dar labiau, esant Institucijos nurodomai aplinkybei, jog tarp šalių buvo prieštaravimai, Institucija privalėjo imtis priemonių minėtiems prieštaravimams panaikinti, tačiau to padaryta nebuvo. Kaip šiuo atveju paaiškino Pareiškėjas jis kreipėsi su pareiškimu praėjus tiek laikui dėl to, kad negavo jokios informacijos apie eismo įvykio tyrimo rezultatus, jis rašė pareiškimą tik dėl sumušimo ir tikėjosi kad abu įvykiai bus išaiškinti. Skundžiamame nutarime iš esmės nurodyta, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais daroma tik prielaida, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadai apie vieno iš įvykio dalyvių kaltumą padarant administracinį nusižengimą.
ANK 593 straipsnis nustato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas dėl 2022-02-17 eismo įvykio atliktas nebuvo, neatlikti sugreitinimai, neapžiūrėta ir neištirta įvykio vieta. Matyti, kad į įvykio vietą vyko policijos patruliai, ir nors kaip teigia Institucijos atstovas vaizdo įrašai iš pareigūnų Body kamerų galėjo neišlikti, visgi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija nedėjo pastangų išreikalautų ir apžiūrėti minėtus vaizdo įrašus, taip pat neapklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Atlikus šiuos ir kitus tyrimo veiksmus būtų galimybė nustatyti eismo įvykio kilimo priežastys.
Visuma nustatytų ir įvertintų faktinių bylos aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad visos šios aplinkybės, kurios yra reikšmingos bylai visapusiškai ištirti ir teisingam sprendimui priimti, nagrinėjant šią bylą Institucijai, nebuvo ištirtos ir motyvuotai įvertintos, o Institucija, priimdama nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, pažeidė iš ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies kylančius reikalavimus. Šie pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, nes sutrukdė visapusiškai, objektyviai ištirti bylą ir priimti motyvuotą nutarimą, o teismui spręsti dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla grąžintina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. K. atstovo advokato S. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 kalendorių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus