- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-636-495/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00240-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Aloyzas Kruopys, Daiva Pranytė-Zalieckienė (pran.)
- Nuteistasis
- M. Ū.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ū. pripažintas kaltu ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 90 parų areštu;
- pagal BK 199 straipsnio 2 dalį 70 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir M. Ū. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 90 parų areštas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Ū. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai siuntė ir taip įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: laikotarpiu iki 2014 m. kovo 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, pasinaudodamas interneto ryšiu, per internetinę svetainę www.get-rc.to, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, Kinijos Liaudies Respublikoje neteisėtai įgijo 27,998 g medžiagos miltelių pavidalu, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis - 23,4063 g psichotropinės medžiagos – AM-2201 (1-(5-fluorpentil)-1H-indol-3-il)(naftalenil-1-il)-metanonas), šią psichotropinę medžiagą siuntė, nurodydamas pardavėjui ją atsiųsti adresu (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, vykdydamas susitarimą, šią psichotropinį poveikį turinčią medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė nurodytu adresu, o pašto paslaugas teikianti įmonė (duomenys neskelbtini), atgabeno siuntą iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto postą, kuriame 2014-03-26 12.57 val. siuntinį sulaikė muitinės pareigūnai.
Be to, M. Ū. nuteistas už tai, kad jis tais pačiais veiksmais ir tokiomis pačiomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto postą, laikotarpiu iki 2014 m. kovo 26 d. 12.57 val., neteisėtai gabeno 27,998 g medžiagos miltelių pavidalu, kurių sudėtyje yra 23,4063 g psichotropinės medžiagos – AM-2201 (1-(5-fluorpentil)-1H-indol-3-il)(naftalenil-1-il)-metanonas).
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Ū. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį išteisinti, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra pagrindo jam priimti išteisinamąjį nuosprendį, prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir, perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t.y. baudą arba laisvės apribojimą.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus jų patikimumo, pakankamumo aspektais, nepašalino prieštaravimų bei netinkamai surašė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei susiklosčiusią teismų praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis duomenimis, rastais jo kompiuteryje bei sulaikyta siunta muitinėje, nepagrįstai nustatė, kad jis neteisėtai atsisiuntė ir taip įgijo labai didelį kiekį, t. y. 27,998 g psichotropinės medžiagos AM-2201. Duomenys, išimti iš jo kompiuterio patvirtina tik tai, jog keliais bandymais iš savo kompiuterio internetinėje svetainėje www.get-rc.to bandė užsakyti psichotropinės medžiagos AM-2201. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu jis ir neneigė. Duodamas parodymus teisme nuosekliai paaiškino, jog 2014-03-16 darė užsakymą, kuriame nurodė, jog nori įsigyti 1 gramą psichotropinės medžiagos AM-2201, kurios kaina buvo nurodyta 12 eurų. Tačiau užsakymo nepavyko patvirtinti, todėl užsakymą kartojo dar keletą kartų, tačiau patvirtinimo taip ir negavo. Negavęs užsakymo patvirtinimo, jis negalėjo atlikti apmokėjimo. Tuomet, pasinaudodamas „Skype“ programa, kreipėsi į svetainės administratorių su paklausimu, kodėl nėra patvirtinamas jo užsakymas, tačiau jokio atsakymo negavo. Kitą dieną prisijungęs prie internetinės svetainės www.get-rc.to, rado užsakymo siuntos numerį. Paties užsakymo nebuvo. Įvedęs rastą siuntos numerį pamatė, jog siunta siunčiama ne iš Austrijos, kaip buvo nurodyta svetainėje www.get-rc.to, o iš Kinijos Liaudies Respublikos. Tuo metu ši aplinkybė jam pasirodė ganėtinai keista, taip pat keista buvo tai, jog siunta jam buvo siunčiama be išankstinio apmokėjimo, nors svetainėje buvo nurodyta informacija, jog užsakymas vykdomas tik po apmokėjimo. Tik vėliau iš muitinės sužinojo, jog siunta sulaikyta. Jam nebuvo aiškinamos sulaikymo priežastys, tačiau jam atsirado abejonių dėl jo veiklos legalumo. Būtent todėl jis internete pradėjo ieškoti informacijos apie medžiagos AM-2201 legalumą Lietuvoje. Sužinojęs, jog ši medžiaga jau nuo 2011 metų įtraukta į draudžiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, labai išsigando. Iš ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų sužinojus apie jam siųstą narkotinės medžiagos kiekį, jį ištiko šokas, todėl ikiteisminio tyrimo metu neigė jam pareikštus įtarimus. Tačiau vėliau suprato, kad tikrųjų įvykio aplinkybių neatskleidimas jam gali labai pakenkti, todėl bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, kuriuos visiškai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis internetinėje svetainėje www.get-rc.to užsakė ir įgijo būtent tokį didelį kiekį, t. y. 27,998 g psichotropinės medžiagos AM-2201. Nepagrįstas yra teismo argumentas, jog jo nurodytą aplinkybę, kad užsakinėjo tik 1 gramą medžiagos AM-2201, paneigia byloje ištirti įrodymai - neįmanoma tokio kiekio (1 gramo) užsakyti, nes mažiausias galimas užsakymo kiekis prasideda nuo 10 g. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį pirmosios instancijos teismo teiginį. Iš apžiūros protokolo priedo Nr. 4 matyti, kad internetinėje svetainėje www.get-rc.to pradėto vykdyti užsakymo lange nurodytas pasirinktos medžiagos AM-2201 kiekis - 25 gramai, tačiau nėra informacijos apie leidžiamus įsigyti kiekius. Taip, svetainė www.get-rc.to jau kurį laiką yra atnaujinta, po atnaujinimo iš tiesių nėra galimybės įsigyti 1 gramo medžiagos AM2201. Tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nepatvirtina, jog užsakymo metu 2014-03-16 nebuvo galimybės užsakyti būtent 1 gramo medžiagos AM2201. Be to, svarbu pažymėti, jog pagal teismo nuosprendyje nurodytus medžiagos AM-2201 įsigijimo kiekius (10, 25, 50, 100, 250, 1000 gramų), nėra galimybės įsigyti muitinėje sulaikyto kiekio - 27,998 gramų.
Apeliantas įsitikinęs, jog jo vardu toks didelis narkotinės medžiagos AM-2201 kiekis jam buvo atsiųstas per klaidą. Šią aplinkybę patvirtina: 1) užsakymas buvo vykdomas be išankstinio apmokėjimo; 2) neatitinka siuntų įmonės (duomenys neskelbtini) važtaraščio 3 punkte nurodytos prekės svoris (nurodytas siunčiamos prekės svoris 0,5 kg, kai tuo tarpu atsiųsta prekė svėrė tik 28 gramus) ir tūris (nurodytas bendras prekės tūris 0,001 kubinio metro, kas atitinka 1 litrą).
BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri reikalauja, kad kaltininko veikoje būtų intelektualus bei valinis kriterijai. Apeliantas pažymi, jog narkotinės medžiagos įsigijimo metu buvo jauno amžiaus, turintis minimalią gyvenimo patirtį, baigęs tik vidurinę mokyklą, gyvenantis provincijoje, kur narkotinės medžiagos tarp jaunimo yra žymiai mažiau populiarios nei didmiesčiuose. Psichotropinę medžiagą bandė įsigyti pažįstamų patikintas, jog tai daryti yra visiškai legalu, nes tai yra tik narkotinės medžiagos marihuanos pakaitalas, kuris nėra laikytinas draudžiama narkotine medžiaga. Sintetinis kanabinoidas AM -2201 į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą buvo įtrauktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu tik 2011 m. pavasarį, tai yra iki to laiko ši medžiaga Lietuvos Respublikoje nebuvo uždrausta. Pirmą kartą atsidūręs aplinkoje, kurioje sudarytos sąlygos visiškai laisvai įsigyti narkotines medžiagas, jis pateko į tokią padėtį, kurioje nesuprato savo padarytos veikos pavojingo pobūdžio. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog bandydamas įsigyti narkotinę medžiagą, neveikė tiesiogine tyčia, kurią būtina nustatyti taikant BK 260 straipsnį.
Tai, kad jis nesuvokė savo veiksmų pavojingo pobūdžio, patvirtina faktas, jog nesistengė kaip nors nuslėpti savo veiksmų, priešingai, iš savo namuose turimo asmeninio kompiuterio savo vardu užsiregistravęs svetainėje www.get-rc.to trimis bandymais bandė įsigyti narkotinės medžiagos. Užsakyme nurodė visus savo anketinius duomenis, gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktus. Nepavykus, po kelių dienų iš to paties kompiuterio savo vartotojo vardu naudodamasis „Skype“ programa, bandė susisiekti su svetainės www.get-rc.to administratoriumi, nurodydamas, jog padarė užsakymą, tačiau negavo patvirtinimo. Taip pat buvo pasirengęs už prekę atsiskaityti bankiniu pavedimu iš savo asmeninės sąskaitos, tačiau, kadangi užsakymas taip ir liko nepatvirtintas, to nepadarė. Taigi jis savo veiklos neslėpė, be to, paminėtos aplinkybės patvirtina jo teiginius, kad tuo metu apie įstatymų pasikeitimus, kuriais medžiaga AM2201 įtraukta į draudžiamų narkotinių medžiagų Lietuvos Respublikoje sąrašą, nežinojo, priešingu atveju, jo elgesys, viešai įsigyjant draudžiamą psichotropinę medžiagą, kai už tokį elgesį (sunkų nusikaltimą) numatyta griežta ir tik laisvės atėmimo bausmė, būtų visai nelogiškas. Kad užsakymo metu jis nesuprato savo veiksmų pavojingo pobūdžio, patvirtina ir aplinkybė, jog sužinojęs apie siunčiamos prekės sulaikymą muitinėje, internetinėje paieškos naršyklėje intensyviai pradėjo ieškoti informacijos apie medžiagos AM-2201 legalumą, baudžiamumą ir kita. Įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, BK 2 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai jis yra kaltas ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką – kontrabandą, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, byloje surinktų įrodymų visuma neįrodyta. Narkotinė medžiaga siunčiant nebuvo paslėpta, buvo siunčiama paštu jo vardu bei gyvenamosios vietos adresu. Jis iš viso nežinojo, jog jo užsakymo patvirtinimo atveju siunta bus siunčiama ne iš Austrijos, o iš Kinijos Liaudies Respublikos. Jis nesuvokė pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir nenorėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos – kontrabandos, sudėties.
Apeliacinės instancijos teismui atmetus jo argumentus dėl išteisinimo, mano, jog nepagrįstai jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kaltinime nurodytus veiksmus jis atliko ne siekdamas įsigyti psichotropines medžiagas platinimo tikslu, o suklaidintas kitų asmenų, jog įsigyjama medžiaga Lietuvoje nėra uždrausta. Teismas pripažino ir tai, jog jo padarytos veikos nebuvo nuoseklus netinkamo elgesio rezultatas, todėl pagrįstai taikė 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kita vertus, būtina atsižvelgti ne tik į nurodytas aplinkybes, bet ir į jo asmenybę - jis neteistas, jam niekada nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai, nėra baustas net administracine tvarka, dirba, aktyviai dalyvauja bendruomeninėje (duomenys neskelbtini) krašto veikloje. Jis yra aktyvus jaunimo centro klubo (duomenys neskelbtini) narys, padedantis organizuoti įvairius renginius jaunimui, tai pat ženkliai prisidedantis prie klubo administruojamo (duomenys neskelbtini) internetinio dienraščio (duomenys neskelbtini) visuomeninės veiklos. Klubo narių charakterizuojamas kaip pareigingas, draugiškas, komunikabilus žmogus. Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog jis nėra linkęs nusikalsti, juo labiau pavojingas visuomenei, kurį reikėtų izoliuoti, todėl nepagrįstai jam buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė - areštas. Dėl paskirtos arešto bausmės jis prarastų mėgstamą darbą, kuriame darbdavys šiuo metu ruošiasi perkelti jį į aukštesnes pareigas, susirasti naują darbą būtų ypatingai sunku. Apelianto manymu, jam paskirta arešto bausmė galėtų būti pakeista į baudą, laisvės apribojimą ar net į laisvės atėmimą, atidedant šios bausmės vykdymą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis M. Ū. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo M. Ū. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Ū. apeliacinis skundas atmetamas.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus jų patikimumo, pakankamumo aspektais, nepašalino prieštaravimų bei netinkamai surašė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bei susiklosčiusią teismų praktiką.
Patikrinus skundžiamą teismo nuosprendį BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančias aplinkybes, išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, patikrino byloje surinktų ir ištirtų duomenų patikimumą, įvertino jų pakankamumą bei pateikė motyvuotas išvadas, kodėl vienus įrodymus atmetė, o kitais rėmėsi. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išdėstė visų reikšmingų bylos įrodymų (kaltinamojo M. Ū., liudytojų E. V., D. Š., T. M. parodymų, prekių sulaikymo, kratos, apžiūrų protokolų, specialistų išvadų ir kt.), kuriais grindė apelianto kaltę, turinį, juos įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, detaliai aptarė nuteistojo M. Ū. parodymų atitikimą kitiems įrodymams ir motyvuotai atmetė teisme jo pateiktą versiją, kad internetiniame puslapyje www.get-rc.to jis užsakė tik 1 gramą psichotropinės medžiagos AM-2201, siųsdamasis šią medžiagą, jis nežinojo, kad disponavimas ja Lietuvoje yra uždraustas. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Tokiu būdu, vien tai, kad apelianto netenkina teismo pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, negali būti pagrindu pripažinti teismą padarius esminius su įrodinėjimu susijusius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė byloje priimti pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą.
Apeliantas neneigia, jog jis internetinėje svetainėje www.get-rc.to užsakė medžiagą – AM-2201, kurią nurodė pardavėjui atsiųsti jo vardu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, apeliantas nurodo tai, jog jam nebuvo žinoma, kad minėta medžiaga Lietuvoje yra uždrausta. Jis pažįstamų asmenų buvo suklaidintas, pastariesiems nurodant, jog AM-2201 yra narkotinės medžiagos – marihuanos, pakaitalas ir Lietuvoje nėra uždraustas. Be to, jis minėtoje internetinėje svetainėje užsakė tik 1 gramą šios medžiagos, už kurį net nesumokėjo, nes pardavėjas jam neatsiuntė užsakymo patvirtinimo.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal teismų praktiką asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-72/2007, 2K-33/2009, 2K-593/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės medžiagos, jam buvo žinoma turimų narkotinių medžiagų kaina narkotinių medžiagų prekyboje, paruoštų dozių skaičius, jų pakuotė (dydis, svoris) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60/2014, 2K-604/2014).
Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmiau išdėstytus M. Ū. parodymus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos kontekste, padarė pagrįstą išvadą, jog pateikta apelianto įvykių versija yra jo užimta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors apeliantas nurodo, jog kaltinime nurodytą psichotropinę medžiagą - AM-2201 (1-(5-fluorpentil)-1H-indol-3-il)(naftalenil-1-il)-metanonas) internetinėje svetainėje www.get-rc.to įsigijo, pažįstamų patikintas, kad tai nėra Lietuvoje uždrausta medžiaga, t.y. nežinodamas, kad disponavimas ja Lietuvoje yra uždraustas, tačiau byloje, tame tarpe ir paties nuteistojo parodymų pagrindu, nustatytos faktinės aplinkybės byloja priešingai. Pažymėtina tai, jog M. Ū. internetinėje parduotuvėje užsakyta medžiaga AM-2201 prie sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupio „Naftoilindolai“ priskirta ir į narkotinių bei psichotropinių medžiagų sąrašus įtraukta dar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-776 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“, t.y. prieš pustrečių metų iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo. Apžiūrėjus 2014-06-10 kratos metu M. Ū. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtą pastarajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satelite C650-1C7“, internetinės naršyklės „Google Chrome“ skilties „istorija“ paieškos laukelyje įvedus raktinį žodį „am 2201“, aptikta, jog Google sistemoje paieškos, susijusios su psichotropine medžiaga AM-2201, naudojant tame tarpe ir raktinius žodžius „am 2201“, „am 2201 get“ (vertimas į lietuvių kalbą – „am 2201 gauti“), „am 2201 shipping“ (vertimas į lietuvių kalbą – „am 2201 siuntimas“), buvo atliktos 2014 m. vasario, kovo mėnesiais (1 t., b.l. 51-53, 57, 62). Ši aplinkybė patvirtina, jog nuteistasis, prieš įsigydamas šią psichotropinę medžiagą internetinėje erdvėje, ieškojo apie ją informacijos, ieškojo kaip ją įsigyti. Tai, kad yra domėjęsis ir daug žino apie narkotines bei psichotropines medžiagas, M. Ū. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas specialiuoju liudytoju (1 t., b.l. 102). Pastarasis šios apklausos metu parodė, jog smalsaudamas internete yra daug skaitęs apie narkotines bei psichotropines medžiagas. Patvirtino, jog jam yra žinoma ne tik apie marihuaną, ekstazi, metamfetaminą, kokainą, bet taip pat ir apie sintetinius kanabinoidus. Pats yra bandęs marihuanos. Apelianto duoti parodymai patvirtina ir tai, jog jam pažįstami asmenys yra minėję, jog AM-2201 yra marihuanos sintetinis pakaitalas. 2014-07-15 internetinio tinklalapio www.get-rc.to apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog šioje internetinėje parduotuvėje yra prekiaujama psichotropinėmis medžiagomis. M. Ū. užsakyta psichotropinė medžiaga šiame tinklalapyje priskirta prie vienos iš keturių ten esančių psichotropinių medžiagų grupių – kanabinoidų, apie kuriuos, kaip teigė pats apeliantas, jam yra žinoma. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, jog pačiame tinklalapyje nuteistojo užsakytos psichotropinės medžiagos - AM-2201, aprašyme yra nurodyta, jog „AM-2201 yra stipri sintetinė marihuana, kuri naudojama rūkymo mišinyje. Šio junginio fiziologinės ir toksikologinės savybės neidentifikuotos. AM-2201 yra skirtas teismo ekspertizėms ir analizėms. AM-2201 nėra skirtas vartoti žmonėms ar gyvūnams.“ (1 t., b.l. 68-69, 72, 73, 184-185).
Taigi išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog M. Ū. puikiai žinojo, kad užsakinėja ir siunčiasi į Lietuvą psichotropines medžiagas. Taip pat pastarasis neabejotinai suvokė ir tai, jog šios medžiagos Lietuvoje yra uždraustos, ką be pirmiau paminėtų aplinkybių patvirtina jo intensyvus domėjimasis medžiagos siuntimu bei pastarojo susirūpinimas ir informacijos ieškojimas apie galimą siuntos sulaikymą, baudžiamumą už disponavimą šia psichotropine medžiaga, kiek užtrukus siuntos pristatymui, o tuo pačiu ir visiškas atliktų nusikalstamų veiksmų neigimas apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu. Apžiūrint nuteistajam priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satelite C650-1C7“, kompiuterio internetinės naršyklės „Google Chrome“ skilties „istorija“ paieškos laukelyje įvedus 2014-03-26 Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto poste sulaikytos siuntos numerį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šis numeris buvo įvestas (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) atliekant siuntos paiešką. Prie minėto internetinio puslapio buvo jungtasi 2014 m. kovo 24, 25, 26, 27, 28, 30, 31 dienomis, balandžio 1, 2, 3, 5, 14, 15, 16 dienomis, tuo tarpu siuntos paieška tinklalapyje buvo atliekama 2014 m. kovo 27, 28 dienomis, balandžio 1 dieną. Kompiuterio internetinės naršyklės „Google Chrome“ skilties „istorija“ paieškos rezultatai, įvedus raktažodį „muitine“, patvirtina, jog apie muitinėje sulaikytas prekes, muitinėje sulaikytų prekių atsiėmimo galimybes apeliantas domėjosi dar 2014 m. kovo 28 d. (1 t., b.l. 65). Tuo tarpu informacijos apie kanabinoidų sulaikymą, baudžiamumą už disponavimą psichotropine medžiaga - AM-2201, gresiantį laisvės atėmimą, kompiuterio internetinėje naršyklėje „Google Chrome“, naršyklės „Mozilla firefox“ pagalba intensyviai ieškojo 2014 m. balandžio 1 d., nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikta informacija patvirtina, jog M. Ū. pranešimas apie jam skirtos siuntos sulaikymą nebuvo siųstas, pastarasis 2014 m. kovo 31 d. telefonu buvo informuotas tik apie siuntos vėlavimą dėl priežasčių, susijusių su siuntos muitinimu (1 t., b.l. 35). Tokiu būdu, jeigu tikėti apelianto teiginiais apie neva jo įsitikinimu siųstą legalią Lietuvoje medžiagą, jam nebuvo pagrindo nerimauti, o tuo pačiu ir atlikti visų paminėtų pastarojo deklaruojamoje situacijoje nelogiškų veiksmų. Juolab, kad užsakyta medžiaga pagal bylos duomenis turėjo būti pristatyta iki 2014-03-27 (1 t., b.l. 172), t.y. vėlavo vos kelias dienas. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti ir tai, jog nuteistasis informacijos apie baudžiamumą už disponavimą jo užsakyta psichotropine medžiaga ieškojo ne siekdamas įsitikinti psichotropinės medžiagos – AM-2201 legalumu Lietuvoje, o baimindamasis dėl savo ateities bei jam gresiančios atsakomybės. Tuo tarpu aplinkybės, kad jis draudžiamas Lietuvoje medžiagas užsakinėjo iš asmeninio kompiuterio, jas siuntėsi savo vardu bei gyvenamosios vietos adresu, savo vardu buvo užsiregistravęs internetinėje svetainėje www.get-rc.to, vertinant jas byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia spręsti tik apie nuteistojo manymą, kad jam pasiseks ir jo nusikalstami veiksmai nebus atskleisti.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo tikėti ir apelianto teiginiais, jog jis internetinėje svetainėje www.get-rc.to užsakė tik 1 gramą psichotropinės medžiagos - AM-2201. Apygardos teismas pagrįstai M. Ū. parodymus apie internetinės svetainės www.get-rc.to po užsakymo atlikimo atnaujinimą, įvertino kaip pastarojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą, kadangi jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Byloje nustatyta, jog nuteistajam jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu siųstoje ir sulaikytoje siuntoje buvusių baltos spalvos miltelių kiekis – 27,998 g, kurių sudėtyje 23,4063 g psichotropinės medžiagos – AM-2201. Internetinio tinklalapio www.get-rc.to apžiūros metu gauti duomenys patvirtina, jog priešingai nei teigia apeliantas, įsigyjant paminėtą psichotropinę medžiagą yra pateikiami galimi medžiagos užsakymo kiekiai ir kainos (1 t., b.l. 68-74, 183-184), tarp kurių beje nėra nuteistojo nurodyto galimo įsigyti medžiagos kiekio - 1 gramo. Mažiausias galimas psichotropinės medžiagos – AM-2201 užsakymo kiekis 10 g, taip pat yra galimybė įsigyti 25 g, 50 g, 100 g, 250 g, 500 g, 1000 g medžiagos. Būtent vieną iš internetinėje svetainėje leidžiamų psichotropinės medžiagos kiekių nuteistasis ir užsisakė, jį pardavėjas išsiuntė M. Ū. nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ir jis buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Kauno oro uosto poste pastarajam adresuotoje siuntoje. Byloje nustatyto fakto, jog M. Ū. internetiniame tinklalapyje www.get-rc.to užsakė būtent vieną iš paminėtų leidžiamų užsakyti kiekių (25 g), nepaneigia, o tuo pačiu nepatvirtina ir pardavėjo galimai padarytos medžiagos kiekio išsiuntimo klaidos, nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jam adresuotoje siuntoje aptiktas psichotropinės medžiagos kiekis neatitinka nei vieno iš internetiniame tinklalapyje nurodytų galimų užsisakyti medžiagos kiekių. Pažymėtina tai, jog 2014-03-26 sulaikytoje M. Ū. adresuotoje siuntoje aptiktas psichotropinės medžiagos kiekis tik nežymiai skiriasi nuo vieno iš svetainėje nurodytų galimų užsakyti kiekių, nepilnai trimis gramais viršija 25 g, kas vertintina tik kaip pardavėjo rinkodaros sprendimas, siekiant išlaikyti klientą.
Be kita ko, klaidos, pardavėjui siunčiant M. Ū. byloje nustatytą kiekį psichotropinės medžiagos - AM-2201, fakto nepatvirtina ir apelianto nurodoma aplinkybė apie prekės svorį ir tūrį, nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ važtaraštyje. Pažymėtina tai, jog sulyginus byloje esantį nuteistojo minimą važtaraštį su kitais byloje esančiais siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais, matyti, kad jame nurodyta 0,5 kg masė yra bendra kontroliuojama siuntos masė, tuo tarpu šiuo atveju siųstos siuntos faktinė bendra masė (siųstos psichotropinės medžiagos kartu su siuntos pakuote) yra 0,165 g, o kontroliuojamas ir faktinis bendras siuntos tūris (siuntos pakuotės) 0,001 m³ (siuntos pakuotės) (1 t., b.l. 6-7, 18-19, 167-172), kas iš esmės atitinka sulaikytos siuntos apžiūros metu užfiksuotą siuntos svorį bei tūrį (1 t., b.l. 47-49).
M. Ū. parodymai, jog jam labai didelis psichotropinės medžiagos kiekis buvo atsiųstas per klaidą, kadangi siunta jam neva buvo išsiųsta nepatvirtinus užsakymo ir už jį nesusimokėjus, vertinami kritiškai. Pažymėtina tai, kad byloje esantys internetinio tinklalapio www.get-rc.to apžiūros duomenys patvirtina, jog šiame tinklalapyje parduodamos psichotropinės medžiagos, tame tarpe ir apelianto užsakyta psichotropinė medžiaga - AM-2201, pirkėjui yra išsiunčiamos tik po užsakymo apmokėjimo. Šią aplinkybę patvirtino ir pats nuteistasis. Vien tai, kad už užsakytas psichotropines medžiagas nebuvo apmokėta iš M. Ū. priklausančios asmeninės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nepatvirtina pastarojo parodymų, kad jis už siųstas medžiagas nebuvo sumokėjęs. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad už prekes užsienyje jis prašydavo sumokėti ir kitų asmenų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad internetinėje parduotuvėje www.get-rc.to už užsakomas medžiagas yra galimybė atsiskaityti ne vienu būdu, tame tarpe ir virtualia valiuta (bitkoinais). Be to, internetinėje svetainėje yra duomenys ir apie tai, jog prekyba psichotropinėmis medžiagomis vykdoma ne tik iš Austrijos, bet ir iš kitų pasaulio šalių, tame tarpe ir iš Kinijos Liaudies Respublikos.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-777 psichotropinė medžiaga - AM-2201 buvo įtraukta ir į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Šiose rekomendacijose labai dideliu kiekiu siūloma laikyti 2,5 g viršijantį sintetinių kanabinoidų AM-2201 kiekį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, taip pat ir subjektyviosios pusės požymių, buvimą M. Ū. veiksmuose, todėl pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis, apelianto padarytai nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai. Nuteistojo siųstos psichotropinės medžiagos kiekis beveik dešimt kartų viršija minėtose rekomendacijose nurodytą labai dideliu laikomą sintetinių kanabinoidų - AM-2201, kiekį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas be kita ko mano, jog nepagrįstai jis buvo nuteistas ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Nurodo, jog byloje neįrodyta, kad jis kontrabandą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis nesuvokė pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir nenorėjo taip veikti.
M. Ū. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 2 dalyje, kaip ir nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, kuri suprantama, kad kaltininkas suvokia, jog jis įgyja, siunčia ir neteisėtai (neturėdamas leidimo) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apeliantas nežinojo ir neturėjo priemonių nustatyti, jog įsigijo ir iš Kinijos Liaudies Respublikos per Lietuvos Respublikos sieną gabeno psichotropinę medžiagą, ir neketino taip veikti. Pirmiau išdėstytų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu neginčijamai nustatyta, jog nuteistasis suvokė užsakytos medžiagos pobūdį, turėjo tikslą pagal užsakymą gauti būtent psichotropinę medžiagą - AM-2201, taip pat žinojo, kad užsakoma medžiaga Lietuvoje yra draudžiama disponuoti. M. Ū., būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, intensyviai besidomintis apie įvairius kvaišalus, žinodamas, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos Lietuvos Respublikoje yra uždraustos, negalėjo nesuvokti, kad prieš pustrečių metų pripažintų draudžiamomis psichotropinėmis medžiagomis medžiagų pirkimas internetu ir jų siuntimas yra lygiai toks pat nelegalus ir draudžiamas, kaip ir disponavimas tokiomis medžiagomis. Tuo tarpu kiti nustatyti ir apelianto skunde minimi veiksmai nupirkus ir organizavus psichotropinės medžiagos gabenimą (nurodymas pardavėjui siųsti užsakomą medžiagą jo vardu ir jo gyvenamosios vietos adresu) rodo, kad jis sąmoningai ir kryptingai veikė, siekdamas psichotropinę medžiagą įgyti asmeniškai. Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju nebuvo padaryta ir BK 199 straipsnio 2 dalies taikymo klaida, apeliantas pagrįstai nuteistas už šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto skundo argumentais, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta neteisinga bausmė, buvo pažeistos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimą reglamentuojančios nuostatos, neįvertinti byloje esantys jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, ko pasėkoje nepagrįstai jam paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės – areštas.
Pažymėtina tai, jog apeliantas padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – kontrabanda, yra priskiriama sunkių, kita – disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato išskirtinai tik griežtas terminuotas laisvės atėmimo bausmes (laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų, laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų). Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, jog nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, įtakotos M. Ū. jaunatviško smalsumo ir nepatyrimo, padarytos nepagalvojus apie galimas pasekmes. Be kita ko, baigtos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų apie tai, jog veikos buvo daromos siekiant pasipelnyti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.
Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai patvirtina ir tai, jog, priešingai nei teigia apeliantas, be pirmiau paminėtų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių, buvo įvertinti ir byloje esantys M. Ū. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka (1 t., b.l. 96-97), yra jauno amžiaus. Iš byloje centro-klubo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) pateiktų charakteristikų matyti, jog apeliantas charakterizuojamas teigiamai. M. Ū. aktyviai dalyvauja klubų veikloje, padeda organizuoti įvairius renginius, ženkliai prisideda prie internetinio dienraščio (duomenys neskelbtini) visuomeninės veiklos, yra pareigingas, darbštus, draugiškas, komunikabilus, pasižymi rimtu požiūriu į sportą, sveiką gyvenseną (1 t., b.l. 147, 148). Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nėra įrašytas į Psichikos sveikatos centro narkologinę ir psichikos ligų įskaitą, diagnozuoti elgesio sutrikimai pasireiškė tik šeimoje (1 t., b.l. 99).
Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino iš esmės visus byloje esančius M. Ū. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pastarojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, pagrįstai parinko ne kurią nors kitą dar švelnesnę, o būtent artimą laisvės atėmimo bausmei bausmės rūšį – areštą. Nustatyti bausmių dydžiai taip pat nėra aiškiai per griežti. Dar labiau švelninti apeliantui už padarytus nusikaltimus paskirtas bausmes, vien įvertinus teismo neįvertintą aplinkybę, kad M. Ū. šiuo metu dirba ir dėl paskirtos bausmės galimai gali netekti darbo, kuri nėra kažkuo išimtinė ir reikšmingesnė lyginant ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo. Priešingu atveju nebus įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Ū. apeliacinį skundą atmesti.