- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-27
- Bylos Nr.
- eI1-7767-402/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Trečiasis asmuo
- M. B.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 1 500 Eur turtinės ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2020-03-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 407-1108/2020 tretysis asmuo M. B. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d. ir jam buvo paskirta 100 MGL bauda. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad tretysis asmuo M. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - dirbdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, 2018-09-28 apie 14.30 val. nuteistųjų būrio Nr. 2 laiptinės 3 aukšto aikštelėje, be pateisinamos priežasties, tyčia keliu spyrė nuteistajam E. T. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį šios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas nukentėjusiajam E. T. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2018-11-03 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. T. yra konstatuotas nosies sumušimas, pasireiškęs šios srities paraudimu ir patinimu. Sužalojimas padarytas nosies sritį paveikus kietu buku objektu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek sudavus smūgį, tiek šia sritimi atsitrenkus į tokio pobūdžio objektą, galimai 2018-09-28. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų - civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusysis E. T., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą civilinio ieškinio nereiškė. 2020-03-19 buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2020-04-08. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020-04-08, kuriuo tretysis asmuo M. B. buvo pripažintas kaltu, todėl nėra suėjęs senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėjo, kad, kai tik pareiškėjas sužinojo apie tai, kad M. B. yra pripažintas kaltu dėl savo neteisėtų veiksmų, jis nedelsiant ėmėsi ginti savo pažeistas teises teikdamas ieškinį, tik gavus įsiteisėjusį teismo nuosprendį realiai atsirado galimybė reikalauti žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o teismui manant, kad senaties terminai jau yra suėję, teismo prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). LR CK 6.246 (neteisėti veiksmai), 6.247 (priežastinis ryšys), 6.248 (kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga) str. nustatytos sąlygos yra įrodytos 2020-03-19 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-407-1108/202, kuris turi prejudicinę galią šioje byloje. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl minėto sužalojimo patyrė išgyvenimus, skausmą, tiek sumušimo, tiek nosies gijimo metu, todėl turtinę žalą vertina 1 500 Eur, nes teko pirkti nuo skausmo vaistus, kuriuos vartojo ir po sumušimo - Nimesil, pradžioje pirko tepalus nuo sutinimo. Nurodė, kad iki šiol jaučia ir liekamuosius reiškinius, tai yra, dažnai būna sunku kvėpuoti, dažniau kankina nosies skausmai. Akivaizdu, kad visą tai yra liekamieji atsakovo neteisėtos veikos padariniai. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad nosies sumušimas buvo sąlygotas išimtinai tik dėl neteisėtų trečiojo asmens M. B. veiksmų, kas akivaizdžiai sukėlė neigiamus dvasinius ir fizinius pergyvenimus, nepatogumus, ribojimus užsiimant įprastine darbine ir laisvalaikio veikla. Pareiškėjas buvo sumuštas viešoje vietoje, matant dar dviem asmenims, po sumušimo ilgą laiką akivaizdžiai matėsi sumušimo pasekmės, tai yra buvo sutinusi nosis, buvo ant veido mėlynės. Dėl šių priežasčių pareiškėjas vengė bendrauti, išeiti į mokyklą, išeiti pasivaikščioti. Be to žala padaryta vienai iš svarbiausių neturtinių vertybių - pareiškėjo sveikatai, be to sužalojimus atliko asmuo specialiai apmokytas naudoti specialius veiksmus bei priemones, iki šiol yra išlikę liekamieji reiškiniai ne fizine prasme, tačiau ir psichine prasme, tai yra iki šiol yra išlikęs baimės jausmas, padidėjęs jautrumas, įvertinęs visus savo išgyvenimus, nepatogumus ir kt., pareiškėjas prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovės atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018-09-28 apie 14.30 val., nuteistųjų būrio Nr. 2 laiptinės 3 aukšto aikštelėje trečiasis suinteresuotas asmuo, be pateisinamos priežasties vieną kartą spyrė į koją, bei kelis kartus spyrė į veidą, tokiais veiksmais padarydamas nosies sumušimą pareiškėjui, tačiau į teismą kreipėsi tik 2022-07-18, praėjus daugiau nei trejiems metams po įvykio, todėl Kauno TI nuomone, šioje byloje yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šis pažeidimas pasireiškė. Skunde nebuvo pateiktos objektyvios priežastys, kodėl prašoma terminą atnaujinti, todėl būtent nuo įvykio (2018-09-28) ir turėtų būti skaičiuotinas senaties terminas, todėl prašo taikyti trejų metų senaties terminą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtina gydymo išlaidų pagrįstumą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir atmestinas. Kauno TI nuomone, nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, taip pat skunde nurodyta, kad reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo iš trečiojo suinteresuoto asmens, tačiau nėra nurodoma, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko Kauno TI. Pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad 2018-09-28 įvykis sukėlė jam fizinius bei dvasinius skausmus, išgyvenimus, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų ir nenurodo, kokie elementai buvo pažeisti, todėl pareiškėjo skunde pateikti teiginiai <...> ...iki šiol yra išlikęs baimės jausmas, padidėjęs jautrumas <...> yra tik deklaratyvaus pobūdžio, aiškiai neargumentuoti, todėl laikytini atmestinais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, tačiau šia savo galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą ir nepateikė jokių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti CK 1.131 str. 2 d. ir praleistą terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino pradžia laikytina nuo žalos padarymo, t. y. nuo 2018-09-28, t. y. nuo įvykio dienos. Pareiškėjas prašydamas atlyginti 1 500 Eur dydžio turtinės žalos už neva patirtas gydymo išlaidas, šios aplinkybės neįrodė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų: t. y., kad dėl nosies sumušimo lankėsi pas gydytojus ir gydėsi, kad jam buvo gydytojo paskirti vaistai, kad dėl patirtos traumos kokius nors vaistus pirko ir vartojo. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog jam joks gydymas nebuvo skirtas ir prašomos gydymo išlaidos buvo realios. Pareiškėjas patyrė vienkartinį skausmą, kuris greitai praėjo. Jis nepagrindė jokiais įrodymais, kad patyrė nepatogumus, bendravimo sumažėjimą, ir kt. Prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovės atstovo veiksmų neužtikrinus saugumo. Pareiškėjas nurodė, jog M. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju - dirbdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu, 2018-09-28 apie 14.30 val. nuteistųjų būrio Nr. 2 laiptinės 3 aukšto aikštelėje, be pateisinamos priežasties tyčia keliu spyrė jam į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį šios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamosios bylos Nr. I-407-1108/2020 faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad M. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – dirbdamas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu pagal Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, patvirtintą 2018-09-27 priežiūros postų žiniaraštį Nr. PN-6735, laikotarpiu nuo 2018-09-28 8.00 val. iki 2018-09-29 8.00 val. būdamas atsakingu už Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, esančių adresu Technikos g. 34, Kaune, priežiūrą gyvenamojoje zonoje, 2018-09-28 apie 14.30 val. nuteistųjų būrio Nr. 2 laiptinės 3 aukšto aikštelėje be pateisinamos priežasties tyčia kojos keliu spyrė nuteistajam E. T. į veidą, padarydamas nosies sumušimą, pasireiškusį šios srities paraudimu ir patinimu, tuo sukeldamas E. T. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą. Nurodytais neteisėtais veiksmais M. B. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus nesavanaudiškumo, padorumo ir pagarbos žmogui ir valstybei principus bei nevykdė šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje valstybės tarnautojams nustatytų pareigų – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 punktas). Kaltinamasis taip pat nevykdė Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 9 straipsnyje pataisos pareigūnui nustatytų pareigų – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (2 punktas), elgtis ir savo pareigas atlikti taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą (5 punktas), taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nustatančių, kad prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti. M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda.
Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.
Kadangi byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, ginčo teisiniams santykiams svarbus Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju aktualus reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK1.125 straipsnio 8 dalis). Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik tiksliai žinant jo pradžią, taip pat išsiaiškinus, ar šis terminas nebuvo sustabdytas, nutrauktas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 straipsnis, 21 straipsnis, LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
Pareiškėjas prašo netaikyti 3 metų ieškinio senaties termino, nurodė, kad teismo nuosprendis įsiteisėjo 2020-04-08, kuriuo M. B. buvo pripažintas kaltu, todėl nėra suėjęs senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad, kai tik sužinojo apie tai, kad M. B. yra pripažintas kaltu dėl savo neteisėtų veiksmų, jis nedelsiant ėmėsi ginti savo pažeistas teises teikdamas ieškinį, tik gavus įsiteisėjusį teismo nuosprendį realiai atsirado galimybė reikalauti žalos atlyginimo.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tais atvejais, kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Taigi, turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi, sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką - patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Pareiškėjas siekia žalos, kurią patyrė dėl 2018-09-28 jo sužalojimo Kauno TI, atlyginimo. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys veiksniai. Pareiškėjo nurodomos neigiamos pasekmės – dvasinis sukrėtimas, skausmas, išgyvenimai ir t.t. neabejotinai atsirado iš karto po sužalojimo, taigi pareiškėjas tuo metu ir sužinojo apie savo teisių pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu nustatant ieškinio senaties termino pradžią nėra pagrindo remtis pareiškėjo nurodoma teismų praktika, nes minėtose bylose ieškovė bandė ginti savo teises, kreipdamasi į įvairias institucijas, kitu atveju – ieškovas buvo ligotas ir negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės ir pan., dėl ko teismai sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Šioje administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, patyręs jo nurodomą žalą, dėl kokių nors aplinkybių negalėjo savarankiškai ar pasinaudodamas atstovo pagalba susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės civilinę atsakomybę ir nuspręsti dėl prielaidų kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvimo.
Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas apie savo pažeistą teisę sužinojo tik tuomet, kai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai baudžiamojoje byloje Nr. I-407-1108/2020 M. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas šiuo atveju buvo pasyvus, nežiūrint į tai, jog baudžiamojoje byloje 2018-10-12 jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam buvo išaiškintos jo nukentėjusiojo teisės ir pareigos, 2018-10-19 jam buvo įteiktas pranešimas apie teisę pareikšti civilį ieškinį bei išaiškintos civilinio ieškovo teisės ir pareigos, tame tarpe ir teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir vėliau perdavus bylą teismui iki teisminio įrodymų tyrimo pradžios jis civilinio ieškinio nepareiškė.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog 3 metų ieškinio senaties termino pradžia laikytina E. T. sužalojimo diena – 2018-09-28, iš to seka, kad paskutinė diena ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paduoti buvo 2021-09-28. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2022-05-17, t. y. praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą (ABTĮ 56 str.).
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra objektyvių nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl terminas neatnaujintinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovo – Kauno TI prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas.
Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas atlyginti 1500 Eur dydžio turtinės žalos už patirtas gydymo išlaidas, nepateikė rašytinių įrodymų, kad dėl nosies sumušimo lankėsi pas gydytojus ir gydėsi, kad jam buvo gydytojo paskirti vaistai, kad dėl patirtos traumos pirko vaistus, todėl pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas.
Jei atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas), kada teismas nustato, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas arba yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.131straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-339/2008). Teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Šiuo atveju teismui pritaikius ieškinio senaties terminą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Eur (už advokatės susipažinimą su bylos medžiaga, konsultavimą, pasirengimą teismo posėdžiui, atsiliepimo į skundą parengimą).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens M. B. teisės buvo apgintos, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. M. B. teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatė J. S.. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2022-06-10 pinigų priėmimo kvitu Nr. 1014655, kuris patvirtina, kad už teisines paslaugas M. B. advokatei sumokėjo 1 000 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą, kuriame įtvirtinta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), šiuo atveju imamas 2021 m. IV ketvirčio minėtas dydis, kuris yra 1679,3 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus dydis nagrinėjamoje byloje yra 2,5 × 1679,3 Eur = 4198,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1 000 Eur suma (už advokatės susipažinimą su bylos medžiaga, konsultavimą, pasirengimą teismo posėdžiui, atsiliepimo į skundą parengimą) yra adekvati, todėl ji priteistina iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens M. B. naudai iš pareiškėjo E. T. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.