Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-12-14 · Administracinė byla Nr. eI2-3804-595/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-14
Bylos Nr.
eI2-3804-595/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01225-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Vita Valeckaitė (pirm.)
Pareiškėjas
I. M., Z. K., atstovaujamo I. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Administracinė byla Nr. eI2-3804-595/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01225-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,dalyvaujant pareiškėjai I. M., jos atstovei advokatei M. M.,atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. V.,atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. K., atstovaujamo I. M. ir I. M. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Z. K., atstovaujamas I. M. ir I. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022-02-17 sprendimą atsisakyti priimti nagrinėti skundą Nr. 21R-85 (AG-109/05-2022) (toliau – ir Sprendimas) ir išspęsti klausimą iš esmės.

Paaiškina, kad Komisija atsisakė priimti pareiškėjos 2022-02-11 skundą nurodant, kad skundas nėra priskirtas Komisijai, be to, Komisija mano, kad skundas dėl tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei pagrindo yra priimtas 2021-12-21 Komisijos sprendimu Nr. 2lR-(AG-717/07-2021) (toliau – ir 2021-12-21 sprendimas).

Nurodo, kad 2021-12-21 sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjos reikštų reikalavimų: 1) Panaikinti 2021-09-17 Vilniaus miesto būstas sprendimą dėl buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2) Panaikinti 2021-07-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-2597/21 dėl buto (duomenys neskelbtini), įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą;3) Panaikinti 2021-04-27 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-1406/21 dėl buto (duomenys neskelbtini), įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą;4) Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parduoti butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėjai arba neįgaliam jos globotiniui Z. K..

Skundžiamas Sprendimas yra dėl pareiškėjos 2022-02-14 skundo, kurio reikalavimai: 1)

Pripažinti 2022-01-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą Nr.- A51-5766/22 neteisėtu; 2) Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų perduoti nagrinėti iš esmės pareiškėjos 2021-12-21 prašymą „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išpirkimo ar nuomos“; 3) Panaikinti 2021-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-3472/21 dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini), įrašymą į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą.

Nurodo, kad pareiškėjos skundas kurį Komisija atsisakė priimti yra nesusijęs su 2021-12-21 Komisijos priimtu sprendimu, pirmiausiai ginčijami skirtingi įsakymai, o visų antra reikalavimai yra taip pat netapatūs.

Teigia, kad Komisija klaidingai nurodo, jog pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo siekiama panaikinti 2021-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą Nr. A30-3472/21 dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini), įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, yra labiau siekis Komisijos pagalba nustatyti juridinį faktą. Komisija neišnagrinėjo skundo faktinių aplinkybių, formaliai jį vertino taip užkirsdama pareiškėjo teisę į savo teisių gynimą, nors tokią teisę užtikrina Konstitucija.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su teiginiu, kad jos ir atsakovės pasirašyta sutartis dėl socialinio būsto nuomos. 2003-11-17 administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėjai buvo suteiktas savivaldybės butų fondų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurio pagrindu šalys pasirašė atitinkamai sutartį, kuri nėra nuginčyta ir 19 metų šalių elgesys tik patvirtina, kad pareiškėjai buvo išnuomotas savivaldybės būstas, o ne socialinis būstas. Komisija skundžiamame atsisakyme klaidingai nustatė, kad pareiškėja buvo pateikusi prašymą dėl perrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai. Pareiškėja niekada nerašė tokio prašymo. Prašymą dėl socialinio būsto suteikimo yra pateikęs pareiškėjos globotinis neveiksnus Z. K., kuris yra įtrauktas į socialinio būsto nuomai laukiančių sąrašą.

Paaiškina, kad 2021-09-17 buvo gautas atsakovo neigiamas atsakymas, kurį pareiškėja skundė Komisijai. Komisija, 2021-12-21 priimdama sprendimą, tenkino iš dalies pareiškėjos skundą ir grąžino ginčo buto pardavimo klausimus svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Kol Komisija nagrinėjo pareiškėjos skundą, ji bandė gražiuoju susitarti su atsakove ir pateikė prašymą tiesiogiai direktoriui, kuriame prašė nenutraukti sutarties ir leisti privatizuoti butą, tačiau direktorius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nors skundžiamas atsisakymas buvo rašytas po 2021-12-21 Komisijos sprendimo, kuriame buvo įpareigojimas klausimą dėl buto pardavimo ir nuomos svarstyti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju Komisija formaliai atsisakė nagrinėti skundą dėl direktoriaus atsisakymo, nors jo pagrindai buvo kitokie ir reikalavimai skirtingi.

Teigia, kad atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, nesilaikė įstatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-09-16 sprendimu Nr. 1-223, nes pareiškėja su neįgaliu Z. K. iki šiol turi poreikį būstui ir jos sutartis dėl savivaldybės būsto fondo buto nuomos nėra nutraukta, taigi būstas nėra atlaisvintas, todėl negalėjo būti priimtas įsakymas ginčo būstą įrašyti į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą.

Komisija nurodo, kad dalis reikalavimo yra neteisminga komisijai, tačiau pati aiškina apie mišrų teismingumą, kuris ir turėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju. Be to, buto išpirkimas pagal LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą negali būti aiškinamas kaip nekilnojamojo turto civiline prasme pirkimas - pardavimas.

Pabrėžia, kad dėl namo, kuriame yra ginčo butas sprendimas pakeisti jo statusą priimtas tik 2019-09-16, ir tai patvirtina Komisija sprendime, o ginčo butas į socialinių būstų sąrašą įtrauktas tik 2021-07-28 įsakymu Nr. A30-259/21, vėliau jį panaikino ir 2021-04-27 priėmė naują įsakymą Nr. A30-1406/21, kuriuos pareiškėja skundė Komisijai ir dėl kurių Komisija yra priėmusi sprendimą. Skundas, kurį komisija atsisakė priimti buvo dėl 2021-­10-29 įsakymo Nr. A30-3472/21 apie kurį pareiškėja sužinojo tik gavusi direktoriaus atsisakymą, kurį skundė Komisijai, o Komisija jį atsisakė priimti teikdama, kad dėl to įsakymo yra jau priėmusi sprendimą, nors taip nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas (toliau – ir Būstas) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti 2022-01-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą Nr. A51-5766/22(3.3.12.1E-AD24), kadangi jis yra pagrįstas, parengtas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis.

Teigia, kad pareiškėjų prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją perduoti nagrinėti iš esmės pareiškėjos 2021-12-21 prašymą „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išpirkimo ar nuomos“ yra nepagrįstas. Pareiškėjai į jos 2021-12-21 prašymą „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išpirkimo ar nuomos“ pagrįstai ir išsamiai atsakyta 2022-01-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymu Nr. A51-5766/22(3.3.12.1E-AD24).

Nurodo, kad ginčo dėl to, kad pareiškėjai I. M. išnuomotas būstas yra socialinis būstas ir kad ji bei jos šeimos nariai įgyja pareigą teikti deklaracijas apie turimą turtą ir pajamas, įrodant teisę į paramą socialinio būsto nuomai, negali būti, kadangi jau yra įsiteisėję teismų sprendimai civilinėse bylose, kuriose šios aplinkybės išsiaiškintos, įrodytos ir laikytinos prejudiciniais faktais. Atsakovė nurodo 2018-11-22 Komisijos sprendimą Nr. 3R- 504 (AG-413/01-2018) dėl buto (duomenys neskelbtini) priskyrimo socialinio būsto fondui, taip pat teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-685-566/2020 ir Nr. e2A-1460-794/2020.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 6 dalimi, Savivaldybės būstas, nuomojamas teisę į socialinio būsto nuomą turintiems asmenims ir šeimoms, negali būti parduodamas ar kitaip perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn. Būstas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-10-29 įsakymu Nr. A30-3472/21 tai dienai patvirtintą Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą.

Akcentuoja, kad pareiškėjų prašymas panaikinti 2021-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymą N r. A30-3472/21 dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini), įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir argumentais. Pastebi, kad šiai dienai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-10-29 įsakymas Nr. A30-3472/21 yra netekęs galios, kadangi yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022-01-19 įsakymas Nr. A30-242/22. Šiuo įsakymu būstas (duomenys neskelbtini), taip pat yra įrašytas į socialinio būsto fondo sąrašą.

Atkreipia dėmesį, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių būstų pardavimo pagal Įstatymo sąlygas, organizavimą, sandorių sudarymą, atsiskaitymą ir kitus klausimus reglamentuoja Vilniaus miesto savivaldybės būsto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar patalpų ir inžinerinių statinių pardavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-09-16 sprendimu Nr. 1-227 (toliau -ir Aprašas). Pagal Aprašo 14.3 punktą, prašymas privatizuoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą gali būti netenkinamas bet kurioje jo nagrinėjimo stadijoje, jei teisme vyksta ginčas dėl prašomo parduoti nekilnojamojo turto.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo būstas yra įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą bei į tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, akivaizdu, kad nėra teisinio pagrindo leisti pareiškėjos I. M. šeimai pirkti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Administracija Komisijos nagrinėtoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą Administracijai ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-04-27 įsakymo Nr. A30-1406/21 dalies ir 2021-07-28 įsakymo Nr. A30-2597/21 dalies panaikinimo bei dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-09-17 sprendimo Nr. 1.35-21/4436 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, baigtoje 2021-12-21 Komisijos sprendimu Nr. 21R-(AG-717/07-2021), laikėsi pozicijos, kad ginčas yra kilęs iš civilinės teisės reguliuojamų santykių, šie santykiai ginče dominuojantys, todėl ginčas nėra priskirtinas Komisijos kompetencijai ir byla nutrauktina. Visgi, Komisija, nepritarė šiai pozicijai ir išnagrinėjo bylą iš esmės, priimdama 2021-12-21 sprendimą Nr. 21R-(AG-717/07-2021). Tuo tarpu pareiškėjai I. M. darkart kreipusis į Administraciją su pakartotiniu prašymu neiškeldinti jos ir jos globotinio Z. K. iš savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), ir spręsti šio būsto privatizavimo klausimą bei sulaukus neigiamo 2022-01-13 Administracijos atsakymo ir jį apskundus Komisijai, Komisijos narys, spręsdamas skundo priėmimo klausimą jau laikėsi pozicijos, kad šis ginčas nėra priskirtinas nagrinėti Komisijai, kadangi iš esmės susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Administracijos vertinimu, tokia 2022-02-17 Komisijos sprendime padaryta išvada yra pagrįsta.

Akcentuoja, kad pareiškėjos siekis – kad jai būtų parduotas butas, t. y. prašydama panaikinti 2022-01-13 raštą ir įpareigoti Administraciją išnagrinėti 2021-12-21 prašymą, ji siekia teigiamo sprendimo dėl Buto jai pardavimo (Buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo). Pirkimo – pardavimo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl darytina išvada, kad ginčas dėl atsisakymo parduoti savivaldybei priklausantį socialinį būstą pagrįstumo nėra priskirtinas Komisijos kompetencijai.

Atsakovės vertinimu Sprendime pagrįstai pareiškėjų skundo reikalavimus teisinių pasekmių požiūriu laikė nenaujais, dėl kurių jau buvo pasisakyta ankstesnėse teismų bei Komisijos išnagrinėtose bylose.

Atsakovės vertinimu Sprendime teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog skundžiamas Administracijos raštas iš esmės yra pakartotinio pobūdžio (atsisakoma parduoti Butą) ir teisinių pasekmių požiūriu nėra reikšmingas ir negali būti nagrinėjamas Komisijoje. Pareiškėjos skundo argumentai, kad jai buvo išnuomotas ne socialinis būstas, jau buvo nagrinėti 2018 m. Komisijos bylos Nr. AG413/01-2018 bei civilinėse bylose Nr. e2-685-566/2020 ir e2A-1460-794/2020 ir konstatuota, kad Butas yra socialinis būstas ir būtent kaip socialinis būstas buvo išnuomotas pareiškėjai, be to, skundžiamas įsakymas teisinių pasekmių požiūriu nėra naujas ir reikšmingas, nes ne šiuo įsakymu, o ankstesniais įsakymais, dėl kurių Komisija jau pasisakė ankstesnėje byloje Butas buvo įrašytas į Sąrašą.

Pažymi, kad Komisija 2021-12-21 sprendime byloje Nr. AG-717/07-2021 įvertino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-09-17 raštą ir išdėstė savo poziciją, kad sprendimą dėl Buto pardavimo gali priimti tik savivaldybės taryba. Komisijos sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teismas priims galutinį sprendimą tuo klausimu. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pagrįstai buvo konstatuota, kad skundžiamas Administracijos raštas iš esmės yra pakartotinio pobūdžio (atsisakoma parduoti Butą) ir teisinių pasekmių požiūriu nėra reikšmingas ir negali būti nagrinėjamas Komisijoje.

Pažymi, kad nors pareiškėjai yra žinomi teismų procesinių dokumentų rezultatai bei motyvai, tačiau visais būdais ji siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus faktus, t. y., kad savivaldybei priklausantis ir pareiškėjai išnuomotas butas yra socialinis būstas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taip pat ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, šie įsiteisėję teismų sprendimai patvirtina faktą, jog I. M. buvo suteiktas socialinis būstas ir šis faktas nėra nuginčytas.

Nurodo, kad Butas pareiškėjai 2003-11-17 Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 01A-66-V-1115 „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo I. M.“ buvo išnuomotas kaip socialinis būstas. Jokių įsakymų dėl minėto Administracijos direktoriaus įsakymo pakeitimo ar kitokių aktų, kuriais ginčo būstas būtų išbrauktas iš socialinio būsto fondo, priimta nebuvo, kaip tik priešingai – dėl didžiulio socialinio būsto poreikio ginčo butas nuosekliai buvo traukiamas į socialinio būsto fondo sąrašą, pvz., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-09-14 sprendimu Nr. 1-642, 2017-12-20 sprendimu Nr. 1-1301 ir vėlesniais sprendimais, t. y. Komisijos išnagrinėtoje byloje administracinėje byloje Nr. AG-717/07-2021 ginčyti pareiškėjos 2021-04-27 Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-1406/21 ir 2021-07-28 Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-12597/21 bei skunde, kurį buvo atsisakyta priimti, siektas nuginčyti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-10-29 įsakymas Nr. A30-1406/21. Šios aplinkybės patvirtina, jog pagrįsta yra 2022-02-17 sprendime padaryta išvada, kad ne skundžiamu įsakymu, o ankstesniais įsakymais, dėl kurių Komisija jau pasisakė ankstesnėje byloje, Butas buvo įrašytas į Sąrašą, todėl šio įsakymo dalies pagrįstumas pakartotinai negali būti nagrinėjamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu ir prašė skundą atmesti.

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2022-02-17 sprendimo Nr. 21R-85(AG-109/05-2022), kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Administracijos 2022-01-13 rašto Nr. A51-5766/22(3.3.12.1E-AD24) bei 2021-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-3472/21 dalies dėl buto (duomenys neskelbtini), įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja, kaip neįgalaus Z. K. gobėja, 2021-12-23 elektroniniu laišku kreipėsi į Administraciją, prašydama neiškeldinti pareiškėjų iš Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), ir spręsti šio būsto privatizavimo klausimą.

Administracija 2022-01-13 raštu Nr. A51-5766/22(3.3.12.1E-AD24) atsakė į pareiškėjos kreipimąsi nurodydama, kad butas (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą. Rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad butas yra įtrauktas į socialinio būsto fondo sąrašą bei į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7235-981/2021, kurioje sprendžiamas pareiškėjos šeimos iškeldinimo iš socialinio būsto klausimas, nėra pagrindo leisti pareiškėjos šeimai pirkti Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2022-01-13 raštu Nr. A51-5766/22(3.3.12.1E-AD24) pateikė skundą Komisijai prašydama: 1) pripažinti 2022-01-13 Administracijos atsakymą Nr. A51-5766/22 neteisėtu; 2) įpareigoti Administraciją laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų perduoti nagrinėti iš esmės pareiškėjos 2021-11-21 prašymą „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išpirkimo ar nuomos“; 3) panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-10-29 įsakymą Nr. A30-1406/21 dalyje dėl buto (duomenys neskelbtini) įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondų sąrašą.

Komisija ginčijamu Sprendimu pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Sprendime Komisija nurodė, kad iš skundžiamo 2022-01-13 Administracijos rašto matyti, kad jis yra iš esmės analogiško turinio kaip ir Komisijos ankstesnėje byloje Nr. AG-717/07-2021 nagrinėtas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-09-17 raštas, kuriame buvo išdėstytas atsisakymas parduoti Butą. Byloje Nr. AG-717/07-2021 Komisija atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo parduoti Butą pareiškėjai ar jos globotiniui, taigi jau iš esmės pasisakė dėl pareiškėjos keliamo ginčo (siekio privatizuoti Butą), o tolimesnį sprendimą priims administracinis teismas. Šios aplinkybės reiškia, jog pareiškėjos šioje byloje skundžiamas Administracijos raštas iš esmės yra pakartotinio pobūdžio (atsisakoma parduoti Butą) ir teisinių pasekmių požiūriu nėra reikšmingas ir negali būti nagrinėjamas Komisijoje. Dėl reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-10-29 įsakymą nurodė, jog pareiškėjos skundo argumentai, kad jai buvo išnuomotas ne socialinis būstas, jau buvo nagrinėti 2018 m. Komisijos bylos Nr. AG413/01-2018 bei civilinėse bylose Nr. e2-685-566/2020 ir e2A-1460-794/2020 ir konstatuota, kad Butas yra socialinis būstas ir būtent kaip socialinis būstas buvo išnuomotas pareiškėjai. Taip pat nurodė, kad skundžiamas įsakymas teisinių pasekmių požiūriu nėra naujas ir reikšmingas, nes ne šiuo įsakymu, o ankstesniais įsakymais, dėl kurių Komisija jau pasisakė ankstesnėje byloje, Butas buvo įrašytas į Sąrašą, todėl šio įsakymo dalies pagrįstumas pakartotinai negali būti nagrinėjamas. Galiausiai pažymėjo, jog akivaizdus pareiškėjos siekis – kad jai būtų parduotas Butas, o privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris ir ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, teismingi bendrosios kompetencijos teismui, Komisijai nėra priskirta spręsti tokio ginčo, kadangi ji nagrinėja ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje. Dėl nurodytų aplinkybių Komisija atsisakė priimti nagrinėti I. M. skundą.

Pareiškėjai nesutikdami su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į teismą, skunde nurodo, kad reikalavimai reikšti Komisijai ginčo byloje nėra tapatūs.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir IAGNTĮ), Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ).

Teisė kreiptis į nepriklausomą ikiteisminę instituciją, nagrinėjančią skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, taip pat į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, IAGNTĮ 6 straipsnis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi, pažeistos teisės gynimas gali būti įgyvendinamas tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju – IAGNTĮ ir ABTĮ, nurodytų kreipimosi sąlygų.

IAGNTĮ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija ir jos teritoriniai padaliniai. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog Komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai (IAGNTĮ 5 straipsnio 4 dalis).

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu: 1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminą atmetamas; 3) ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijoje ar teisme arba byla dėl šio ginčo yra nutraukta.

Nors pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (2016 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016, 2016 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-690-756/2016).

Ginčo atveju nustatyta, kad Komisija yra išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. 21R-(AG-717/07-2021) pagal pareiškėjos I. M. skundą Administracijai ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-04-27 įsakymo Nr. A30-1406/21 dalies ir 2021-07-28 įsakymo Nr. A30-2597/21 dalies panaikinimo bei dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-09-17 sprendimo Nr. 1.35-21/4436 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir 2021-12-21 priėmė sprendimą.

Nurodytoje administracinėje byloje pareiškėja Komisijos prašė: 1) panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-04-27 įsakymo Nr. A30- 1406/21 dalį dėl Buto įrašymo į Sąrašą; 2) panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-07-28 įsakymo Nr. A30-2597/21 dalį dėl Buto įrašymo į Sąrašą; 3) panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-09-17 raštą Nr. 1.35-21/4436 „Dėl Buto įsigijimo“; 4) įpareigoti Administraciją parduoti Butą pareiškėjai arba jos globotiniui.

Komisija minėtu 2021-12-21 sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjos skundą bei panaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-09-17 raštą Nr. 1.35-21/4436 „Dėl Buto įsigijimo“, nurodydama, kad sprendimą dėl Buto pardavimo ar nepardavimo turi teisę priimti išskirtinai Vilniaus miesto savivaldybės taryba. SĮ „Vilniaus būstas“ nesutikdamas su šia sprendimo dalimi padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Komisija 2021-12-21 sprendimu dėl pareiškėjos prašymo panaikinti Administracijos direktoriaus 2021-04-21 ir 2021-07- 28 įsakymus, kurių pagrindu pareiškėjai išnuomotas Butas buvo įtrauktas į socialinio būsto sąrašą netenkino. Komisija nurodė, jog prašymas dėl 2021-04-27 įsakymo dalies panaikinimo yra atmestinas, kadangi 2021-07-28 įsakymo 3 punktu 2021-04-27 įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios; ABTĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, įrodinėti nereikia; faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas; prašymas dėl 2021-07-28 įsakymo dalies panaikinimo yra atmestinas, kadangi žemiau išvardintos bylos aplinkybės įrodo, kad Butas yra socialinis būstas, kuris būtent pareiškėjai ir buvo išnuomotas kaip socialinis būstas, Administracijos 2003-11-17 įsakymu pareiškėjai suteikta teisė į socialinio būsto nuomą, ko pasėkoje pareiškėja ir UAB „Vilko pėda“ 2003-12-15 sudarė Sutartį, gyvenamosios patalpos pase nurodyta, kad gyvenamosios patalpos priklauso Vilniaus miesto savivaldybės butų fondui; Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2020-03-18 sprendime Nr. e2-685- 566/2020 ir Vilniaus apygardos teismas 2020-09-08 įsiteisėjusioje nutartyje Nr. e2A-1460-794/2020 pasisakė, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė į socialinio būsto nuomą; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-18 sprendime pažymėjo, jog 2003-11-17 įsakymo dėl buto nuomos 2.1 punkte nurodytas įpareigojimas sudaryti su ieškove būtent socialinio būsto nuomos sutartį. Komisijos 2021-12-21 sprendimą šioje dalyje Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė pareiškėja.

Šiuo metu teisme nagrinėjamos bylos tiek dėl sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta parduoti pareiškėjos nuomojamą Butą (administracinė byla Nr. eI2-2817-595), tiek dėl įsakymų, kuriais Butas yra įrašytas į socialinio būsto sąrašą (administracinė byla Nr. eI2-2840-541/2022).

Nors pareiškėja nurodo, kad ginčai nėra tapatūs, tačiau teismas išanalizavęs ginčo esmę su tuo neturi pagrindo sutikti.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019-09-16 sprendimu Nr. 1-223 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašą, kurio 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo apskaita tvarkoma sudarant ir Įstatyme nustatyta tvarka tvirtinant Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus. Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašai tvirtinami ir keičiami Administracijos direktoriaus (ar jo pavaduotojo), o tais atvejais, kai Administracijos direktoriaus patvirtintame Administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybės aprašyme numatytas sąrašų tvirtinimas ir keitimas – Administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. 73 punkte nustatyta, kad aprašo 6 punkte nurodyto asmens įsakymo projektas dėl Savivaldybės būsto ir Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašų patvirtinimo rengiamas ne rečiau kaip kartą per kalendorinį ketvirtį pritarus Komisijai.

Ginčo atveju 2021-10-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui įsakymu Nr. A30-3472/21 patvirtinus Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą ir į jį įrašius butą (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo pripažinti, kad tai netapatus Komisijos ankstesnėje byloje nagrinėtam 2021-07-28 įsakymui Nr. A30-2597/21, dėl kurio, kaip jau nurodyta, ginčas dar nėra pasibaigęs, nes Komisijos sprendimą pareiškėja apskundė teismui. Tuo labiau, kad šiuo metu pareiškėjos ginčijamas įsakymas vėl yra pripažintas netekusiu galios, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2022-01-19 yra patvirtinęs naują Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, o ginčijamą įsakymą pripažinęs netekusiu galios.

Tai, kad į kas ketvirtį tvirtinamus Savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašus yra įtraukiamas pareiškėjai išnuomotas Butas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai yra nauji teisiniai santykiai, lemiantys pareiškėjos teisinį statusą.

Apibendrinant konstatuotina, kad Komisijos išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. AG-717/07-2021 pareiškėjos ginčyti 2021-04-27 Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-1406/21 ir 2021-07-28 Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-12597/21 bei skunde, kurį buvo atsisakyta priimti, siektas nuginčyti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021-10-29 įsakymas Nr. A30-1406/21 yra tuo pačiu klausimu, todėl pagrįstai ginčas pripažintas tapačiu. Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad ne skundžiamu 2021-10-29 įsakymu Nr. A30-1406/21, o ankstesniais įsakymais, dėl kurių Komisija jau pasisakė ankstesnėje byloje, Butas buvo įrašytas į Sąrašą, todėl šio įsakymo dalies pagrįstumas pakartotinai negali būti nagrinėjamas.

Aplinkybė, kad pareiškėja nesulaukusi galutinio teismo sprendimo dėl klausimo, susijusio su jai išnuomoto Buto pardavimu, iš naujo kreipėsi į Administraciją, teikdama analogiško pobūdžio prašymą dėl Buto pardavimo, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos keliami ginčai nėra tapatūs, vertinant skundų esmę bei skunduose nurodytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja kelia tapatų reikalavimą, reikalavimas teisinių pasekmių požiūriu laikytinas nenauju, dėl kurio jau buvo pasisakyta Komisijos išnagrinėtoje byloje, bei atitinkamai pasisakys teismas, išnagrinėjęs SĮ Vilniaus miesto būstas skundą dėl Komisijos 2021-12-21 sprendimo teisėtumo.

Specialioji teisėjų kolegija teismingumo bylose ne kartą yra pasisakiusi, kad jei ginčai savo teisine prigimtimi yra civiliniai, jie nagrinėjami bendros kompetencijos teisme nepaisant to, jog sprendimus šiais klausimais priima viešojo administravimo subjektai. Bylos rūšinį teismingumą lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis). Ginčai dėl turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, laikytini ginčais kylančiais iš civilinių teisinių santykių ir paprastai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Kai ginčas kyla dėl nuosavybės teisių į turtą ir jo išsprendimas turės tiesioginės įtakos ginčo šalių nuosavybės teisėms, byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (pvz., 2014-04-07 nutartis teismingumo byloje Nr. T-43; 2018-12-19 nutartis teismingumo byloje Nr. T-102/2018; 2018-09- 12 nutartis teismingumo byloje Nr. T-78/2018; 2019-04-24 nutartis teismingumo byloje Nr. T- 17/2019 ir kt.). Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei (savivaldybei), kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas. Privatizavimo sandoris yra civilinis teisinis sandoris, o jį sudarydama savivaldybė veikia kaip privatizuojamo turto savininkė. Ginčai, kylantys privatizavimo sandorio sudarymo procese, kai yra ginčijami savivaldybės institucijų veiksmai, kada savivaldybė per savo institucijas veikia kaip potencialios pirkimo-pardavimo sutarties šalis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-10-13 nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-68-10; 2012-12- 20 nutartį byloje Nr. T-246-2012; 2013-07-09 nutartį byloje Nr. T-74; 2015-12-01 nutartį byloje Nr. T-147/2015; 2016-02-19 nutartį byloje Nr. T-12/2016; 2017-03-06 nutartį byloje Nr. T- 17/2017). Kadangi Komisija nagrinėja ginčus, kilusius būtent viešojo administravimo srityje, jai nėra priskirta spręsti ginčo, iš esmės susijusio su civiliniais teisiniais santykiais.

Ginčijamame Komisijos sprendime padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėja Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo klausimą iš esmės turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teisme.

Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija negali priimti skundų, kai teisės aktuose yra reglamentuota kitokia skundų nagrinėjimo tvarka, kitu atveju Komisija viršytų savo kompetencijos ribas, todėl nebūtų užtikrintas teisėtas ginčo išsprendimas. Todėl Komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtina jos kompetencijai (IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022-02-17 sprendimas Nr. 21R-85(AG-109/05-2022) iš esmės yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas. Nustatytų aplinkybių visumoje, Komisija pagrįstai Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. M. ir Z. K., atstovaujamo I. M., skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Vita Valeckaitė