Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. H. D., A. D., R. U., A. P., L. E., G. N., D. V., N. Č., O. V., R. V., R. O., L. L., G. V. J., M. Ž. ir K. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria nustatyti patikslinto ieškinio trūkumai, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2070-232/2016 pagal minėtų ieškovų patikslintą ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis su atsakove sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis ir taikyti restituciją, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodant, kad jos priteisiamos iš atsakovės administravimui skirtų lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. ieškovų pareikštus reikalavimus išskirti į atskirus ieškinius, nagrinėjamame ieškinyje paliekant tik vieno iš ieškovų reikalavimus.Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka neprivalomo bendrininkavimo procesinių sąlygų, kadangi faktinė bylos medžiaga kiekvieno ieškovo atžvilgiu yra individuali. Neprivalomas bendrininkavimas leidžiamas tuo atveju, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra pagrįsti ta pačia ne vien teisine, bet ir faktine medžiaga.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Kiekvieno ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau ieškovai pareiškė bendrą ieškinį vadovaudamiesi proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais. Visi ieškovų ginčijami sandoriai yra vienarūšiai ir sudaryti tapačiomis standartinėmis sąlygomis. Be to, kiekvieno iš ieškovų sutarties sudarymo aplinkybės yra labai panašios, o reikalavimo teisinis pagrindas tapatus.Vien faktas, kad byloje reikės analizuoti kiekvieno ieškovo individualias savybes bei nagrinėti individualias faktines aplinkybes, nėra pakankamas argumentas pripažinti, kad byloje negalimas procesinis bendrininkavimas.Teismas nustatė tik patikslinto ieškinio trūkumus, nors pradinis ieškinys buvo priimtas. Kadangi ieškinys jau buvo priimtas, šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas trūkumų šalinimo instituto taikymo klausimas.Trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas šiuo argumentu:Obligacijas įsigiję asmenys privalo kiekvienas individualiai įrodinėti savo suklydimą/suklaidinimą, pasirašant obligacijų sutartis. Byloje turi būti analizuojamos kiekvieno ieškovo asmeninės savybės, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad byloje negalimas procesinis bendrininkavimas ir ieškovus įpareigojo išskirti ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas patikslinto ieškinio trūkumams ištaisyti, t. y. ieškovų pareikštus reikalavimus išskirti į atskirus ieškinius, nagrinėjamoje byloje paliekant tik vieno iš ieškovų reikalavimus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme teisėjo rezoliucija ieškinys buvo priimtas 2013 m. gruodžio 5 d., 2014 m. vasario 19 d. teismo nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-559/2013, 2016 m. balandžio 20 d. ieškovai pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, civilinės bylos dalį nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas bei padavė teismui patikslintą ieškinį, 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas, priimtas dalies ieškovų ieškinio reikalavimų atsisakymas ir civilinės bylos dalis nutraukta, tos pačios dienos skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškovų patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs patikslinto ieškinio turinį ir spręsdamas šio ieškinio priėmimo klausimą nustatė, kad kiekvieno ieškovo faktinė situacija individuali, todėl jų reikalavimai turi būti išskirti į atskiras civilines bylas. Apeliantai (ieškovai) su šiomis teismo išvadomis nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, ar ieškovų reikalavimai atitinka procesinio bendrininkavimo sąlygas ir gali būti nagrinėjami vienoje civilinėje byloje bei sprendžia dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo pagrįstumo.

Dėl procesinio bendrininkavimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje reglamentuota, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šios nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato jos įgyvendinimo tvarkos. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas.Kiekvienas asmuo, manydamas, kad jo teisės pažeistos gali kreiptis į teismą individualiai arba kartu su kitais asmenimis, jeigu toks kreipimasis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas (ieškinys parengiamas pagal CPK reikalavimus, laikomasi teismingumo taisyklių, ect.). CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios prievolės). Tuo tarpu, neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas galimas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu.Patikslintame ieškinyje prašoma kiekvieno ieškovo individualiai su atsakove BAB banku SNORAS sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restituciją. Ieškinio reikalavimai iš esmės grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ‑ ieškovai teigia, kad atsakovės darbuotojos jiems pasiūlė sudaryti obligacijų pasirašymo sutartis, bet nesuteikė visos būtinos informacijos, susijusios su investuotų pinigų praradimo rizika, tačiau visus juos pripažino neprofesionaliais investuotojais. Kaip matyti iš ieškovų nurodomų faktinių aplinkybių, siekiama, jog teismas įvertintų kaip atsakovas BAB bankas SNORAS vykdė informavimo pareigą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks vertinimas bus atliekamas pagal FPRĮ 22 straipsnio nuostatas vertinant atsakovo (finansų tarpininko elgesį). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikšmę turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar jis, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, ir joje nurodytą teismo praktiką). Taigi šioje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro ne tik ieškovų (investuotojų) atliktų veiksmų, bet ir atsakovo BAB banko SNORAS (finansų tarpininko) elgesio vertinimas. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad faktinis visų ieškovų reikalavimo pagrindas didžia ir esmine dalimi sutampa, t. y. visi ieškovai reikalavimus grindžia panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, o visų ieškovų patikslintas ieškinys atsakovei paduotas tapačiu teisiniu pagrindu, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsniu. Tai reiškia, kad nėra teisinių ribojimų ieškovams naudotis pasirinktu teisių gynimo būdu pareiškiant vieną bendrą ieškinį. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad vien faktas, jog byloje reikės analizuoti kiekvieno ieškovo individualias savybes bei sandorių sudarymo aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti ieškovų teisę naudotis procesinio bendrininkavimo institutu.Neprivalomas bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai, sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine bei faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Toks kelių procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1766/2014). Todėl sutiktina su atskirajame skunde nurodytais argumentais dėl proceso principų, užtikrinančių koncentruotą ir ekonomišką ginčo nagrinėjimą, pažeidimo. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje e2-376-330/2015). Svarbia aplinkybe sprendžiant šioje byloje kilusį klausimą neabejotinai laikytina ir tai, jog vienas iš procesininio bendrininkavimo tikslų – siekis išvengti galimo teismų sprendimų, priimtų atskirose bylose, prieštaringumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad visų ieškovų pareikštus reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyrium, teismuose pradedant atskirus bylinėjimosi procesus. Priešingai, tokių procesų pradėjimas, t. y. ginčo esme ir faktinėmis aplinkybėmis tapačių bylų išskyrimas į atskirus procesus, pažeistų ne tik proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, bet ir sukeltų grėsmę, kad skirtinguose procesuose analogiškos faktinės aplinkybės galimai būtų vertinamos skirtingai ir tokiu būdu analogiškuose ginčuose būtų priimti skirtingi sprendimai.

Dėl trūkumų šalinimo instituto taikymo

Pažymėtina, kad trūkumų šalinimo instituto taikymas po pradinio ieškinio priėmimo, t. y. vėlesnėse proceso stadijose, siejamas su trūkumų esmingumo kriterijumi, t. y. trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).Nagrinėjamu atveju, ieškinys priimtas dar 2013 m. gruodžio 5 d., dalis bylos nutraukta 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi daliai ieškovų atsisakius ieškinio reikalavimų, o skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su procesiniu bendrininkavimu, nebuvo kliūtimi sprendžiant pradinio ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškinio trūkumų instituto taikymas šioje jau ilgai besitęsiančios bylos nagrinėjimo stadijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad bylos dalį nutraukus ieškovų skaičius sumažėjo, t. y. patikslintą ieškinį padavė 15 ieškovų, ginčijančių obligacijų pasirašymo sutartis, vietoj buvusių 27 ieškovų ginčijusių ir obligacijų pasirašymo sutartis, ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis, pažeistų minėtus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nulemtų papildomas proceso šalių bylinėjimosi išlaidas ir laiko sąnaudas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 136 straipsnio 3 dalį, kai ieškinį pareiškia keli ieškovai, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Tačiau skundžiama nutartimi teismas, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą, įpareigojo ieškovus išskirti reikalavimus į atskiras bylas, nors nenustatė ieškinio turinio trūkumų, taigi iš esmės pripažino, kad ieškinio turinys atitinka jam keliamus reikalavimus ir yra nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje patikslinto ieškinio trūkumų šalinimo institutas buvo pritaikytas nesant teisinio pagrindo.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys šioje byloje nelaikytinos precedentinėmis, kadangi išnagrinėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-99-157/2015 ir 2015 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-192-943/2015 ieškovai ieškinio trūkumus buvo įpareigoti pašalinti sprendžiant pradinio ieškinio priėmimo klausimą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje patikslinto ieškinio trūkumai, t. y. procesinio bendrininkavimo sąlygų netenkinimas, nustatyti praėjus daugiau nei dvejiems metams po pradinio ieškinio priėmimo, nors patikslintą ieškinį padavė mažiau ieškovų nei pradinį. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-692-407/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl grupės ieškinio priėmimo (CPK 441³ straipsnis), o ne dėl procesinio bendrininkavimo instituto taikymo (CPK 43 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė neprivalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas terminą kiekvieno ieškovo reikalavimus atsakovei išskirti į atskiras civilines bylas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nesprendžia tų klausimų, kurie priskirtini pirmosios instancijos teismo kompetencijai, klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.