- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- e2-192-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02300-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- A. V., T. T., O. J., R. V., A. G., I. R., R. J., A. S., V. K., Z. B., G. S., R. Š., N. G., A. Š., J. B., M. G., A. B., E. P., E. K., R. M., R. S., T. V., D. V.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. V., T. T., O. J., R. V., A. G., I. R., R. J., A. S., V. K., Z. B., G. S., A. G., R. Š., N. G., A. Š., J. B., M. G., A. B., E. P., E. K., R. M., R. S., T. V. (teisių perėmėja S. V.), D. V. (teisių perėmėjai A. V., A. V., E. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovų ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-6093-619/2014, pagal nurodytų ieškovų ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydami pripažinti negaliojančiomis jų su atsakovu BAB banku „Snoras“ sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareikštu ieškiniu ir įvertinęs kiekvieno iš ieškovo keliamus reikalavimus, nustatė, jog šiuo atveju ieškovų bendrai vienam atsakovui pareikštas ieškinys neatitinka nei privalomojo, nei neprivalomojo bendrininkavimo atvejų, nes faktinė bylos medžiaga kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu yra savarankiška, ieškiniu keliami reikalavimai nėra vienarūšiai, ieškiniu keliami teisiniai klausimai sutampa tik iš dalies, todėl nesant sąlygų neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, ieškovų pareikšti reikalavimai atsakovui turi būti išskirti į atskiras bylas, nagrinėjamoje byloje paliekant tik vieno iš ieškovų reikalavimus.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai A. V., T. T., O. J., R. V., A. G., I. R., R. J., A. S., V. K., Z. B., G. S., A. G., R. Š., N. G., A. Š., J. B., M. G., A. B., E. P., E. K., R. M., R. S., T. V. (teisių perėmėja S. V.), D. V. (teisių perėmėjai A. V., A. V., E. V.) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį ir perduoti jų ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Visi ieškovų reikalavimai yra vienarūšiai, grindžiami identiška teisine ir iš esmės ta pačia faktine medžiaga. Ieškovai ginčija analogiškas su tuo pačiu atsakovu sudarytas indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis, kurios yra tipinės, nurodomas ieškinio pagrindas tapatus, todėl ieškinys pilnai atitinka neprivalomojo bendrininkavimo procesines sąlygas dėl ko ieškinio išskyrimas į atskirus procesus prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.Teismas nevertino fakto, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama daug bylų, kuriose analogiškais motyvais yra ginčijami obligacijų bei indėlių sertifikatų įsigijimo sandoriai ir kuriose teismams nebuvo iškilęs klausimas dėl visų neprivalomo bendrininkavimo sąlygų buvimo. Teismas be pagrindo taikė CPK 115 straipsnio 2 dalies normą, nes pagal CPK 136 straipsnio 2 bei 3 dalis, priėmęs ieškinį, kuriame sujungti keli reikalavimai arba jeigu sujungtus reikalavimus reiškia keli ieškovai, teismas gali savo iniciatyva išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, pripažinęs, jog yra tikslingiau juos nagrinėti skyrium.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškovų pareikštas ieškinys neatitinka neprivalomojo bendrininkavimo sąlygų ir teisėtai nustatė terminą ieškovams išskirti jų reikalavimus į atskirus ieškinius, nagrinėjamoje byloje paliekant tik vieno iš ieškovų reikalavimus.
Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinio proceso procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.; 12 str.; 17 str.). Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, todėl nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismai spręsdami ieškinio priėmimo klausimą turi užtikrinti proporciją tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų bei civilinio proceso efektyvumo ir tam tikslui įgyvendinti gali pasinaudoti įstatymu numatytais būdais, vienas iš jų – ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d.; 138 str.).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, nusprendė, jog visų ieškovų reikalavimų dirbtinis sujungimas į vieną bylą vilkins bylos nagrinėjimą ir neužtikrins bylos nagrinėjimo efektyvumo, todėl nustatė ieškovams terminą trūkumams pašalinti. Apeliantai su šiuo pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka.
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovai savo tikėtina pažeistas teises nusprendė ginti pareikšdami teismui vieną bendrą ieškinį, prašydami pripažinti negaliojančiais kiekvieno iš jų su atsakovu sudarytus sandorius – indėlio sertifikato įsigijimo sutartis, o taip pat taikyti restituciją, pagrįstai iškėlė klausimą, ar toks ieškinys atitinka CPK 43 straipsnio, reglamentuojančio procesinį bendrininkavimą, reikalavimus.
CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Įstatymais grindžiamas (privalomas) bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu.
Įvertinęs ieškovų ieškiniu reiškiamus reikalavimus bei faktines aplinkybes, kuriomis jie grindžiami, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, kad kiekvieno iš ieškovų reikalavimai atsakovui BAB bankui „Snoras“ yra kildinami iš individualiai su šiuo banku sudarytų sandorių, kurių esminės sąlygos (indėlio sertifikato įsigijimo suma, suderėtų palūkanų dydis, sandorių sudarymo sąlygos, ieškovų asmeninės savybės etc.) yra skirtingos. Tuo tarpu minėtame CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas tuo atveju, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra pagrįsti ta pačia ne vien teisine, tačiau ir faktine medžiaga. Teismo diskrecijai priklauso įvertinti, ar byla gali būti nagrinėjama tokia apimtimi, kokia yra pateikta, todėl teismui nustačius ir įvertinus, kad ieškiniai nagrinėjamu atveju buvo sujungti į vieną nesant fakultatyvinio bendrininkavimo sąlygų, o dirbtinai, kas negarantuos ir neužtikrins proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad šis trūkumas turi būti pašalintas ieškovų ieškinius išskiriant į atskiras bylas. Reikalavimams nesant tarpusavyje susijusiems, jų dirbtinis sujungimas viename ieškinyje, pateikiamame apygardos teismui, pažeistų teismingumo (bylų paskirstymo teismams) taisykles bei neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Apeliacinis teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas minimam klausimui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė atitinkamas civilinio proceso normas, rėmėsi teismų praktikoje suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovų teikiamas ieškinys yra su trūkumais, kurie turi būti ištaisyti (CPK 115 str. 3 d., 185 str.).
Tačiau palikus pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, įpareigojus ieškovus pašalinti nustatytus trūkumus ir pakartotinai sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43 500 Eur (CPK 27 str. 1 d.) (straipsnio redakcija įsigaliojusi nuo 2015 metų sausio 1 d.; iki nurodytos datos CPK nuostatų pakeitimo rūšinį teismingumą apsprendžianti suma litais buvo 150 000 Lt). Ieškovų bendrai reiškiamo ieškinio suma sudaro 142 976 Eur (493 667 Lt), tačiau kiekvieno iš ieškovų atskirai reiškiamo reikalavimo suma neviršija 43 500 Eur (150 000 Lt) sumos, apsprendžiančios bylos teismingumą. Teismų praktikoje nurodyta, kad kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (kas nagrinėjamu atveju nustatyta), ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieno ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).
Esant šioms aplinkybėms, ieškovams nustatytinas terminas, įvertinus ekonomiškumo ir proceso koncentruotumo principus, pasirinkti jų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būdą pateikiant ieškinius Vilniaus apygardos teismui ar tiesiogiai teismui, kuriam šie ieškiniai yra teismingi. Pažymėtina, jog pašalinus trūkumus, nustatytus pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje, jis turi teisę bylą priimti nagrinėti ir perduoti ją pagal teismingumą kitam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams terminą iki 2015 m. kovo 5 d. pasirinkti jų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būdą: pašalinti 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir pateikti ieškinius Vilniaus apygardos teismui ar pateikti ieškinius tiesiogiai teismui, kuriam šie ieškiniai yra teismingi.