Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. I. ir I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8316-294/2023 pagal pareiškėjų M. I. ir I. I. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo G. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

3. Notaras atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Notaras 2023 m. vasario 24 d. atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nurodyta, jog jai kyla abejonių dėl motociklo savininko ir, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notarui suteikiama teisė įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektų teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

11. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog notaras atsisakė išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjai paveldėjo motociklą. Pareiškėjai aplinkybę, jog motociklas nuosavybės teise priklausė palikėjui grindė žodiniais paaiškinimais, jog palikėjas motociklą nusipirko, motociklą palikėjas tebeturėjo mirties metu, taip pat rašytiniais įrodymais: 1939 m. burmistro leidimu dalyvauti eisme; prašymu užregistruoti techninį pasą; rusų kalba surašyta apskaitos lentele; rusų kalba surašytu 1980 m. transporto priemonės apžiūros aktu; vidaus reikalų ministerijos 1980 m. nurodymu registruoti motociklą.

13. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai skundžia notaro atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į motociklą „Ariel“.

14. Apeliantų nuomone, jie pateikė visus savo turimus dokumentus, kuriais patvirtinama, jog dėl ginčo turto – motociklo „Ariel“ – nekyla jokių abejonių, jog šis turtas priklausė palikėjui. Apeliantai nurodo, jog pateikti dokumentai nurodo, kad palikėjas faktiškai turėjo ir valdė ne tik patį motociklą, bet ir su juo siejamus dokumentus.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su nurodytais apeliantų argumentais pažymi, jog vien jų žodiniai paaiškinimai, jog palikėjas minėtą motociklą nusipirko, motociklą palikėjas tebeturėjo mirties metu, o taip pat rašytiniai įrodymai: 1939 m. burmistro leidimu dalyvauti eisme; prašymu užregistruoti techninį pasą; rusų kalba surašyta apskaitos lentele; rusų kalba surašytu 1980 m. transporto priemonės apžiūros aktu; vidaus reikalų ministerijos 1980 m. nurodymu registruoti motociklą vienareikšmiškai nepatvirtina, jog palikėjas motociklą buvo įgijęs nuosavybės teise. Nors pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ir vertindamas notaro atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, pateiktų dokumentų vertinimą atliko formaliai ir neįsigilinęs į pateiktų dokumentų esmę ir jų visumą, todėl visapusiškai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino, jog pateikti įrodymai yra nekonkretūs, fragmentiški, neišsamūs, nepateiktas sandoris dėl nuosavybės teisės įgijimo, informacijos apie turtą nėra pas kitus asmenis kaip valstybės registruose. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijama aplinkybė gali būti vertinama kaip abejotina notaro požiūriu, nes įrodymai yra netiesioginiai ir fragmentiniai. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantai nepateikė neginčijamų palikėjo nuosavybės teisę į motociklą „Ariel“ patvirtinančių dokumentų.

16. Nors pareiškėjai nurodo, jog šio ginčo esmė būtent ir yra tai, ar pakanka pareiškėjų pateiktų (notarui ir/ar teismui) dokumentų daryti išvadai, kad paveldėjimo teisės liudijimas galėjo būti išduotas jų pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant dėl turto priklausymo asmeniui nuosavybės teise, svarbios yra jo įgijimo aplinkybės (sandoriai, sutaupymo galimybės ir pan.), informacija apie turtą, esanti pas kitus asmenis ar duomenų bazėse (pvz., registruose, deklaracijose), kiti duomenys (pvz., deklaracijų neteikimas ar turto (ne)nurodymo juose faktai), tačiau nurodytų duomenų pareiškėjai nepateikė ir byloje konkrečių įrodymų, jog motociklas „Ariel“ priklausė palikėjui nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju matyti, jog notarei atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir pareiškėjams apskundus tokį atsisakymą teismui, pirmosios instancijos teismas patikrino, ar pagrįstai notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčijama aplinkybė gali būti vertinama kaip abejotina notaro požiūriu, nes įrodymai yra netiesioginiai.

17. Taip pat apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių motyvų ar argumentų dėl to, kad pareiškėjų pateikti dokumentai patys savaime nėra susiję su ginčo turtu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog glausta forma išdėstytos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl notaro veiksmų, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas (CPK 270 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ši nutartis nėra visiškai nemotyvuota, joje koncentruotai pasisakyta dėl esminių aplinkybių, todėl ir šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.

18. Taip pat apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai ištirti nevalstybine kalba pateiktus įrodymus, prašydamas pareiškėjų pateikti jų vertimus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai aplinkybę, jog motociklas „Ariel“ nuosavybės teise priklausė palikėjui be kitą ko grindė rusų kalba surašyta apskaitos lentele ir rusų kalba surašytu 1980 m. transporto priemonės apžiūros aktu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors minėti įrodymai yra pateikti rusų kalba, tačiau minėti įrodymai niekaip nepatvirtina apeliantų nurodomos aplinkybės, jog palikėjui nuosavybės teise priklausė motociklas „Ariel“. Šiuo atveju pateikti įrodymai gali būti vertinami tik kaip apie transporto priemonę išlikę duomenys, bet neįrodantys palikėjo nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, vien tai, kad minėti duomenys pateikti ne lietuvių kalba, įvertinus, kad nagrinėjamu atveju minėti duomenys neturi jokios teisinės reikmės, t. y. nei patvirtina, nei paneigia apeliantų nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl notaro veiksmų.

19. Notaras dėl tvirtinamų faktų egzistavimo sprendžia pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių. Tuo tarpu, notaras neturi įgaliojimų sukurti faktus. Notaras turi pareigą įsitikinti fakto tikrumu ir ši pareiga reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti pateikti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu, ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl iki tol, kol patikimai nėra patvirtintas daikto priklausymas palikėjui nuosavybės teise, notaras turi pagrindą abejoti dėl šio fakto. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai turėjo įrodyti, kad notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, tačiau nustatyta, kad pareiškėjų notarei pateikti dokumentai kelia abejonių, neginčijamai nepatvirtina palikėjo nuosavybės teisės į motociklą „Ariel“, kurio paveldėjimo teisės liudijimo siekia pareiškėjai, todėl konstatuotina, jog notaras turėjo pagrįstą objektyvų pagrindą abejoti faktu ir pagrįstai atsisakė jį patvirtinti, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

20. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notaro veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Pažymėtina, jog jeigu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad turto priklausomybė palikėjui notarui neaiški, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali būti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su prašymu įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad turtas priklausė palikėjui nuosavybės teise, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 28 pastraipa). Taigi, jeigu asmens teisėms nustatyti reikia fakto, kad tam tikras turtas priklausė konkrečiam asmeniui, o šis faktas yra reikalingas notaro atliekamam paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui, tai jis gali būti nustatomas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. I. nuosavybės teise priklausė motociklas „Ariel“, 1926 laidos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 4 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. Nr. e2YT-18938-960/2022) atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju esant tokiai situacijai, kai notaras atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į motociklą „Ariel“ ir atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, jog jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad turtas priklausė palikėjui nuosavybės teise, nustatymo, tai šiuo atveju apeliantai gali pakartotinai kreiptis į teismą, siekiant nustatyti minėtą juridinį faktą.

22. Kiti pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.