- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-8316-294/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Pareiškėjas
- M. I., I. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Gražina Pocienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų M. I. ir I. I. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Gražina Pocienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarės Gražinos Pocienės atsisakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą įstatyminiams įpėdiniams M. I. gim., (duomenys neskelbtini) ir I. I. gim., (duomenys neskelbtini) į transporto priemonę – Motociklą (duomenys neskelbtini) ir 2) įpareigoti Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę Gražiną Pocienę atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą įstatyminiams įpėdiniams M. I. gim., (duomenys neskelbtini) ir I. I. gim., (duomenys neskelbtini) į transporto priemonę – Motociklą (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad 2021-11-25 skundžiama notarė Gražina Pocienė pareiškėjams išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtina, kad pareiškėjai priėmė palikėjo A. I. palikimą. Paveldėjimo liudijime nurodytas turtas, kurį palikėjai paveldėjo. Pareiškėjams išaiškėjo aplinkybė, kad palikėjui priklausantis motociklas nebuvo įregistruotas valstybės registre, kuris nebuvo nurodytas paveldėjimo liudijime. Palikėjui priklausė motociklas (duomenys neskelbtini), valstybinio Nr. nėra, (duomenys neskelbtini) metų laidos, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo įsigijimo 1980 m. buvo pas palikėją ir pareiškėjus jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai neturi motociklo pirkimo pardavimo sutarties ar kitokio nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento, tačiau turi 1939 m. burmistro leidimą dalyvauti eisme; prašymą užregistruoti techninį pasą; rusų kalba surašytą apskaitos lentelę; rusų kalba surašytą 1980 m. transporto priemonės apžiūros aktą; 1980 m. vidaus reikalų ministerijos nurodymą registruoti motociklą. Motociklo savininkas mirė, dėl to motociklas nebuvo perregistruotas. Nuosavybės teisę pagrindžiančio dokumento neturi nei registro įrašo neturi Lietuvos ypatingasis archyvas, Policijos departamentas duomenis apie transporto priemones už laikotarpį iki 1990 m. yra sunaikinęs. VĮ „Regitra“ netenkino pareiškėjų prašymo įregistruoti nuosavybės teises. 2023-02-28 pareiškėjai norėdami įregistruoti nuosavybės teises kreipėsi į skundžiamą notarę, jog notarė išduotų papildomą paveldėjimo liudijimą, kuriame butų nurodyta, jog pareiškėjai taip pat paveldėjo pirmiau nurodytą motociklą, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą.
Notarė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Notarės 2023-02-24 atsisakyme atlikti notarinį veiksmą nurodyta, jog jai kyla abejonių dėl motociklo savininko ir, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarui suteikiama teisė įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektų teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kyla dėl teisės, t. y. ar notaras turi kompetenciją nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai dėl tokių faktų kyla abejonių ir aplinkybės grindžiamos netiesioginiais įrodymais.
Notaras atsisakė išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, jog pareiškėjai paveldėjo motociklą. Pareiškėjai aplinkybę, jog motociklas nuosavybės teise priklausė palikėjui grindžia žodiniais paaiškinimais, jog palikėjas motociklą nusipirko, motociklą palikėjas tebeturėjo mirties metu, taip pat rašytiniais įrodymais: 1939 m. burmistro leidimu dalyvauti eisme; prašymu užregistruoti techninį pasą; rusų kalba surašyta apskaitos lentele; rusų kalba surašytu 1980 m. transporto priemonės apžiūros aktu; vidaus reikalų ministerijos 1980 m. nurodymu registruoti motociklą.
Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 22 pastraipa).
Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 23 pastraipa).
Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 23 pastraipa).
Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje, be kitų duomenų, nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad notaro atsisakyme atlikti notarinį veiksmą turi būti pateikti faktiniai ir teisiniai argumentai, dėl ko nėra pagrindo atlikti atitinkamą notarinį veiksmą ir kokia teisine nuostata tai pagrindžiama. Pakankamu pagrindu gali būti tai, kad nenustatyta kokia nors įstatyme nurodyta svarbi aplinkybė, nurodant atitinkamą įstatymo nuostatą. Tai gali reikšti, kad yra nenustatyta aplinkybė, kuri pagal įstatymą būtina, todėl jos nenustačius būtų konstatuotas prieštaravimas įstatymui arba neatitiktis įstatymo reikalavimams (pvz., būtų neaiškus palikimą sudarančio turto priklausymas palikėjui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 26 pastraipa).
Jeigu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl to, kad turto priklausomybė palikėjui notarui neaiški, o įpėdinis nesutinka su tokiu notaro sprendimu, teismui gali būti teikiamas skundas dėl notaro veiksmų kartu su prašymu įpareigoti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Jei įpėdinis sutinka su tokiu notaro sprendimu, tai įpėdinis turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad turtas priklausė palikėjui nuosavybės teise, nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 28 pastraipa).
Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 30 punktas). Tai reiškia, kad notaro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nėra panaikinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 27 pastraipa).
Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių. Pavyzdžiui, jeigu sprendžiama dėl turto priklausymo asmeniui nuosavybės teise, tai gali būti svarbios jo įgijimo aplinkybės (sandoriai, sutaupymo galimybės ir pan.), informacija apie turtą, esanti pas kitus asmenis ar duomenų bazėse (pvz., registruose, deklaracijose), kiti duomenys (pvz., deklaracijų neteikimas ar turto (ne)nurodymo juose faktai), kita. Tokie duomenys yra patvirtinami įrodymais. Jeigu įrodymai, t. y. faktiniai duomenys apie nuosavybės teisės patvirtinimą konkrečiam asmeniui, yra apie kilnojamąjį ir neregistruojamą turtą, neturintį su konkrečiu asmeniu siejančių žymių, patvirtinantys konkretaus asmens nuosavybę tik netiesiogiai, vien dėl atskirų jos įgijimo ar valdymo elementų, nesudarantys nuoseklios visumos, yra prieštaringi, tai jie gali sudaryti pakankamą pagrindą notarui abejoti faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 41 pastraipa).
Ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl iki tol, kol patikimai nėra patvirtintas priklausymas palikėjui nuosavybės teise, notaras turi pagrindą abejoti dėl šio fakto. Nagrinėjamoje byloje būtent pareiškėjas teisme turėjo įrodyti, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Aplinkybės, kad sprendžiant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, pareiškėjo pateiktų įrodymų teismui pakaktų, savaime nepatvirtina, kad jų turėtų pakakti ir notarei. Atsižvelgtina į tai, kad notaras pagal savo kompetenciją tiria duomenis ir tvirtina neabejotinus ir neginčijamus faktus. Jei duomenys patvirtina palikėjo nuosavybės teisę į daiktą netiesiogiai iš dokumentų ar iš liudytojų parodymų, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Ginčijama aplinkybė gali būti vertinama kaip abejotina notaro požiūriu, jeigu įrodymai yra netiesioginiai ir fragmentiniai. Notarui tvirtinant tokius faktus gali kilti grėsmė, kad bus patvirtinti abejotini ir tikrovės neatitinkantys faktai. Tai prieštarautų notaro ir notariato veiklos tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 42 pastraipa).
Pavyzdžiui teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kuriame nurodyta, jog daiktai, kuriuos siekiama paveldėti buvo palikėjo namuose ar jo krepšyje nėra pakankamai rimtas įrodymas, galintis išsklaidyti notaro abejones dėl daikto nuosavybės teisių, kadangi aplinkybė, jog palikėjas mirties metu turėjo daiktą, nepatvirtiną daikto nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 44-45 pastraipos).
Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą gali būti argumentuotas glaustai nurodant atsisakymo atlikti notarinį veiksmą priežastį, būtent – paveldėtojo nepagrįsta, kad palikėjui priklausė nuosavybės teise rastas daiktas ir nurodytas teisinis atsisakymo pagrindas kaip įstatymo straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 46 pastraipos).
Jeigu asmens teisėms nustatyti reikia fakto, kad tam tikras turtas priklausė konkrečiam asmeniui, o šis faktas yra reikalingas notaro atliekamam paveldėjimo teisės liudijimo įforminimui, tai jis gali būti nustatomas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto tvarka kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Pagal ją faktas nustatomas, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Jeigu turto įgijimo ar valdymo nuosavybės teise aplinkybės yra neaiškios, o turimi dokumentai ar kiti įrodymai tik fragmentiškai ir netiesiogiai jas patvirtina, tai notaras neturi teisinės galimybės priimti sprendimo dėl to fakto pagal savo profesinės veiklos ypatybes. Atitinkamai tai reiškia, kad pareiškėjas, pasinaudodamas notarine tvarka, negali gauti jam reikiamo dokumento apie nuosavybės teisės patvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 31 pastraipa). Notarui palikimo priėmimui įforminti gali būti pateiktas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie turto priklausymą nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-80-695/2020, 32 pastraipa).
Notaras, nedisponuoja teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes, tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes. Pareiškėjų pateikti įrodymai yra nekonkretūs, fragmentiški, neišsamūs, nepateikta sandoris dėl nuosavybės teisės įgijimo, informacijos apie turtą nėra pas kitus asmenis kaip valstybės registruose. Ginčijama aplinkybė gali būti vertinama kaip abejotina notaro požiūriu, nes įrodymai yra netiesioginiai ir fragmentiniai. Notarui tvirtinant tokius faktus gali kilti grėsmė, kad bus patvirtinti abejotini ir tikrovės neatitinkantys faktai. Tai prieštarautų notaro ir notariato veiklos tikslams. Taip pat dalis įrodymų pateikti rusų kalba, o notaras neprivalo mokėti užsienio kalbų. Notaras pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, dėl to pareiškėjų skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų M. I. ir I. I. skundą dėl notarės Gražinos Pocienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.