Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų BAB banko „Snoras“ ir UAB „Swedbank lizingas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. D. prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. D., T. D., V. K., UAB „Kleta“, BAB bankas „Snoras“, UAB „Nordea Finance Lithuania“, „Swedbank“, AB, UAB „Swedbank lizingas“, Palangos miesto savivaldybės administracija, antstolė A. R. Ž., antstolis A. S., antstolė R. V., antstolė V. D., antstolis J. P., antstolė V. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankroto administratorė L. B. prašė teismo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti bankrutuojančios Ž. D. pakartotiniame kreditorių 2016-11-17 susirinkime protokolu Nr. 4 priimtus nutarimus dėl 4p. (dėl bankroto administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo) ir 5p. (dėl pritarimo bankrutuojančios Ž. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui), patvirtinti patikslintą 2016-10-10 Ž. D. mokumo atkūrimo planą. Pasisakydama dėl minėto nutarimo 4p., administratorė paaiškino, kad tvirtinamų atlyginimų bankroto administratoriui praktika susiformavusi tokia, jog yra tvirtinamas atlyginimas, kurio dydis nuo 10 iki 15 procentų nuo realizuojamo turto. Kadangi nagrinėjamoje byloje realizuojamas nekilnojamasis turtas yra specifinis – jis neturi privažiuojamojo kelio, šį objektą pageidaujantiems jį įsigyti asmenims reikės pristatinėti ir rodyti labai dažnai, šiuo objektu besidominčių asmenų jau dabar yra daug. Teigia, kad jau iki šios dienos patyrė pakankamai daug išlaidų, susijusių su minėtu objektu, jo būsimu pardavimu. Mano, kad plane numatyti 6 procentai nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos, atėmus mokesčius, sudarytų maždaug 550,00 EUR per mėnesį sumą. Laikosi pozicijos, kad tokio dydžio atlyginimo suma nėra didelė; bankroto administratorius negali dirbti veltui, jis turi uždirbti. Pažymėjo, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas atitinka visus įstatymo reikalavimus, todėl turėtų būti tvirtinamas.Suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ prašė netvirtinti mokumo atkūrimo plano ir netenkinti administratorės L. B. reikalavimų. Nurodė, kad administratorės numatomas atlygis yra neproporcingai didelis bei pažeidžiantis kreditorių interesus. Teigė, kad jeigu turtas iš varžytynių būtų parduotas už 660 000,00 EUR arba 578 000,00 EUR, tai administratorės atlyginimas atitinkamai sudarytų 39 600,00 EUR arba 34 680,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog tai yra vienintelis bankrutuojančios Ž. D. turtas, taip pat į tai, kad turto vertintojo nustatyta šio turto rinkos kaina yra net daugiau nei 3,5 karto mažesnė nei bendra teismo patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma, taip pat į tai, kad plane numatyta būtinosioms bankrutuojančio asmens išlaidoms reikalinga suma gerokai viršija šio asmens pajamas, toks administratorės atlyginimas neatitinka bankroto procedūros tikslų ir pažeidžia kreditorių interesus bei lūkesčius. Taip pat pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plano 4 skyriuje nurodyta, jog asmenų, kurie būtų skolingi bankrutuojančiai Ž. D., nėra, todėl administratorės siūlymas patvirtinti papildomą 15 proc. dydžio atlygį administratorei nuo visų iš trečiųjų asmenų gautų ir išieškotų lėšų yra nepagrįstas. Daugiau atsiliepimų į bankroto administratorės L. B. reikalavimus negauta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Iš byloje pateikto 2016-11-17 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatyta, kad pagal patvirtintą darbotvarkę buvo svarstomi 6 klausimai, pagal svarstytus susirinkimo 4p. (bankroto administravimo išlaidų tvirtinimas) ir 5p. (dėl pritarimo bankrutuojančios Ž. D. kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui) atitinkamai buvo nutarta: patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki fizinio asmens bankroto bylos pabaigos: 1) 1500,00 EUR (įskaitant mokesčius) administratorės atlyginimas, dengiamas iš turto pardavimo ir (arba) turto perdavimo hipotekos kreditoriui / įkaito turėtojui, 2) 40,00 EUR/mėn. (įskaitant mokesčius) per 36 mėn. bankroto administravimo išlaidos – turto pardavimui ir saugojimui, hipotekos išregistravimui, notaro paslaugoms, transporto ir ryšių išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, bankrutuojančio asmens apskaitos tvarkymui ir kitoms išlaidoms, dengiamos bankrutuojančio asmens ir (ar) kitų asmenų; visos išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, nepagrįsta išlaidų suma, nurodyta 1 p., grąžinama hipotekos kreditoriui / įkaito turėtojui; 2 p. – bankrutuojančiam asmeniui ir (ar) kitiems, mokėjimą atlikusiems asmenims; nepritarti mokumo atkūrimo plano projektui. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi minėti kreditorių susirinkimo nutarimai yra panaikinti, tvirtinant administratorės pateiktą administravimo išlaidų sąmatą ir mokumo atkūrimo planą.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu

Kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (LR FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). LR FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. (26 straipsnio 4 punktas). Minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo proceso metu nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką.Kreditorių susirinkimo sprendimo pakeisti mokumo plane nurodytų administravimo išlaidų dydį pagrįstumas gali būti įvertinamas teismo, kai fizinis asmuo ar administratorius, nesutikdami su tokiu sprendimu, apskundžia teismui kreditorių susirinkimo nutarimą (LR FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tokiu atveju teismas patikrina, ar administravimo išlaidos iš tiesų esant tam tikroms aplinkybėms yra per didelės ar per mažos, ar kreditorių susirinkimas, pakeisdamas administravimo išlaidų dydį, turėjo tam pagrindą, ar šių išlaidų keitimas geriausiai užtikrins (atitiks) fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimui nepritarus administratorės nurodytai administravimo išlaidų sąmatai (kuri atitinkamai nurodyta ir bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane), apeliacinės instancijos teismo nuomone, administravimo išlaidų sąmatos patikrinimas pirmosios instancijos teisme atliktas pagrįstai (LR FABĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, t. y. ar pagrįstai kreditorių susirinkimas nepritarė administratorės pateiktai administravimo išlaidų sąmatai. Atmestini apeliantų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė išimtinę kreditorių teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Nagrinėjamu atveju minėtą klausimą sprendė kreditorių susirinkimas, o teismas tik įvertino minėto susirinkimo atitinkamai priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.LR FABĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip (LR FABĮ 22 straipsnio 5 dalis).Apeliantų teigimu, būsimi administravimo veiksmai šioje byloje yra nesudėtingi ir nereikalaujantys daug laiko, todėl administravimo išlaidų dydžiai nepagrįsti ir neteisėti. Jų nuomone, administratorės numatomas atlygis yra neproporcingai didelis bei pažeidžiantis kreditorių interesus. Apeliantai pažymi, kad jeigu turtas iš varžytynių bus parduotas už 660 000,00 EUR arba 578 000,00 EUR, tai administratorės atlyginimas atitinkamai sudarytų 39 600,00 EUR arba 34 680,00 EUR. Su tokia apeliantų pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Pažymėtina, kad administratorės numatyti 6 procentai nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos administratorės atlyginimui nereiškia, jog administravimo išlaidos sudarys būtent 6 procentus nuo turto pardavimo vertės. Tai reiškia tik tai, kad joms padengti bus galima skirti ne daugiau nei 6 procentus nuo turto pardavimo vertės, tačiau realios administravimo išlaidos gali būti ir mažesnės. Pvz., jei atitinkamas turtas bus parduotas už 10 000 Eur, tai nereiškia, kad administratorės atlyginimui bus skirta 600 Eur. Tai reiškia, kad tik 600 Eur suma galės būti skirta administratorės administravimo išlaidoms, kurios, pvz., gali sudaryti tik 200 Eur, padengti. Tokiu atveju, pagal pateiktą pavyzdį, iš 600 Eur atėmus administratorės patirtas 200 Eur išlaidas, likusi 400 Eur suma bus skirta kreditorių reikalavimams tenkinti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad tvirtinant mokumo atkūrimo planą bankroto administravimo išlaidos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos iki bankroto bylos užbaigimo yra tik planuojamos, todėl neįmanoma jų pagrįsti. Mokumo atkūrimo plano rengimo ir tvirtinimo stadijoje nėra žinoma, kokius pagal LR FABĮ 12 straipsnio 2 dalį, kurioje išvardytos bankroto administratoriaus pareigos, veiksmus laikotarpiu nuo plano patvirtinimo bus būtina atlikti, ir neįmanoma numatyti šių veiksmų sudėtingumo. Analogiškai pasisakytina ir dėl administratorės nurodyto atlyginimo nuo visų iš trečiųjų asmenų gautų ir išieškotų lėšų – 15 proc. – tai tik planuojamos išlaidos, jos galbūt nebus patirtos, todėl nebus ir atlygintos. Administratorės numatyti 6 procentai nuo nekilnojamojo turto pardavimo kainos administratorės atlyginimui neturėtų būti suprantamas, kaip sėkmės mokestis ta prasme, kad pardavus turtą administratorė galės pasiimti minėto dydžio sumą sau. Minėto dydžio sumą administratorė galės panaudoti savo patirtoms išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad administratorė savo poziciją dėl sėkmės mokesčio tikslino atsiliepime į atskiruosius skundus, pritarė prieš tai nurodytam apeliacinės instancijos teismo išaiškinimui.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju konkrečiai nurodytas administravimo išlaidų dydis sudaro 40,00 EUR/mėn. (įskaitant mokesčius) per 36 mėn. (turto pardavimui ir saugojimui, hipotekos išregistravimui ir t. t.). Administratorės nurodyta 6 procentų suma nuo nekilnojamojo turto pardavimo yra tik tas gautos, pardavus nekilnojamąjį turtą, sumos dydis, kuris gali būti skiriamas administratorės realiai patirtoms išlaidoms, kurios negali būti padengtos iš kitų bankrutuojančio asmens gautų pajamų, atlyginti.Pirmosios instancijos teismas atliko administratoriaus planuojamų, numatomų atlikti administravimo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą, pasisakė dėl šių veiksmų sudėtingumo LR FABĮ 12 str. kontekste. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorės numatyti dydžiai nagrinėjamoje stadijoje visiškai atitinka tiek kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas 4 darbotvarkės klausimu nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrįstai šį nutarimą panaikino.Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neturėjo pasisakyti dėl konkrečių administravimo išlaidų dydžių patvirtinimo, nes minėtiems dydžiams esant nurodytiems mokumo atkūrimo plane, teismas, spręsdamas minėto plano tvirtinimo klausimą, iš esmės pasisakė dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo, tvirtindamas patį planą (kartu pritardamas administravimo išlaidoms). Tačiau toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas šiuo konkrečiu atveju nedaro neteisėtos pačios skundžiamos nutarties dėl kitame nutarties skyriuje nurodytų priežasčių.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, todėl plane nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. (LR FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2–6 punktai).Pagal LR FABĮ nuostatas bankrutuojantis fizinis asmuo rengia mokumo atkūrimo planą pagal LR FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (LR FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui (LR FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (LR FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (LR FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).Nagrinėjamu atveju plano tvirtinimo procedūra nebuvo pažeista, todėl, kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui, plano tvirtinimo klausimas pagrįstai buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, esminiai atskirųjų skundų motyvai, pasisakant dėl abiejų kreditorių susirinkimo nutarimų punktų, susiję su administravimo išlaidų sąmatos dydžiais. Taip pat kreipiamas dėmesys į bankrutuojančio asmens planuojamų gauti pajamų dydį, jo poreikiams tenkinti nurodytą išlaidų dydį, teigiama, kad mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka, todėl tikėtina, kad pardavimo procesas bus akivaizdžiai užvilkintas, o kreditoriai negalės gauti turimų kreditorių reikalavimų patenkinimo.Kadangi dėl administravimo išlaidų sąmatos pasisakyta ankstesniame šios nutarties skyriuje, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mokumo atkūrimo plano dalis, skirta administravimo išlaidų sąmatai, visiškai atitinka LR FABĮ nuostatas ir, kaip minėta, tiek kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus.Pažymėtina, kad numatoma mokumo atkūrimo plano trukmė – 36 mėn. Vienintelis bankrutuojančio asmens nekilnojamasis turtas yra Naglio al., Palangoje. Turint omenyje, kad atliktas minėto turto vertinimas, žinoma mokumo atkūrimo plano trukmė, spręstina, kad įkeisto turto pardavimo kaina ir tvarka yra iš esmės žinoma – turtas ruošiamas parduoti varžytynėse už preliminariai 660 000,00 EUR sumą; parduoti numatoma per trejus metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkretų turto pardavimo laiką ir kainą nurodyti nėra įmanoma.Pasisakydamas dėl bankrutuojančio asmens planuojamų gauti pajamų dydžio, jo poreikiams tenkinti nurodyto išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.Pažymėtina, kad įstatyme nenustatytas reikalavimas fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (LR FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Kartu pažymėtina, kad išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Byloje nekilo ginčo dėl bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingos sumos. Apeliuojama tik į tai, kad šios išlaidos viršija bankrutuojančio asmens numatomas gauti pajamas, tai neužtikrina kreditorių interesų.Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankrutuojančio asmens šiuo metu kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 317,27 Eur suma, tačiau numatoma papildomai gauti kas mėnesį vidutiniškai po 150–160 Eur iš individualios veiklos. Taigi spręstina, kad bankrutuojančio asmens kasmėnesines pajamas nuo 2017 m. II pusmečio sudarys maždaug 470–480 Eur suma. Turint omenyje, kad bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti numatyta 400 Eur suma, teigtina, kad kreditorių reikalavimams tenkinti papildomai bus skiriama kas mėnesį apytiksliai po 70–80 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes bei iš nekilnojamojo turto pardavimo tikėtiną gauti sumą, spręstina, kad LR FABĮ paskirtis bus įgyvendinta, išlaikant bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.Kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal įstatymo 8 straipsnio 12 dalies nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą, jį modifikuoti, todėl teismas turėtų netvirtinti plano ir nutraukti bankroto bylą tik tuo atveju, jei planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patvirtino.Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.