Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Milivienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-5198-972/2016 D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 300 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui. D. M. nubausta už tai, kad ji 2016 m. lapkričio 12 d. 7.55 val. Klaipėdos mieste, Rimkų gatvėje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi – nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,70 promilės).

2017 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas D. M. 2017 m. spalio 10 d. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme D. M. nurodė, jog praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko, po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, baigė papildomus vairuotojų mokymus, paskirtą baudą sumokėjo, per nuobaudos vykdymo laikotarpį turėjo pakankamai laiko apmąstyti, kokios skaudžios galėjo būti jos poelgio pasekmės, ir, jos nuomone, administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Be to, D. M. prašė atsižvelgti į tai, kad yra profesionali rankinio žaidėja ir nuo šių metų gruodžio 1 d. turi galimybę metams pasirašyti sutartį su Vokietijos klubu, kur galėtų tęsti savo kaip sportininkės karjerą ir kartu treniruoti vaikus, tačiau viena iš sutarties sąlygų – galiojantis vairuotojo pažymėjimas, be kurio jos bendradarbiavimas su klubu nėra įmanomas.

Skundžiamu 2017 m. spalio 26 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. M. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu jai paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino ir nustatė, kad D. M. šią nuobaudą yra atlikusi nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, išklausė kursus, praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino) ir kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (D. M. asmenybę, požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu (mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, paskirtą baudą sumokėjo), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį, paliekant galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą.

Nurodo, kad D. M. 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,7 promilės).

Institucijos nuomone, sutrumpinti D. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, baigė papildomus vairuotojų mokymus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursus, nesuteikia jokio prioriteto švelninti administracinę atsakomybę. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinų aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. D. M. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (darbiniai, asmeniniai, finansiniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

D. M. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairuodama automobilį būdama neblaivi, D. M. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Atsiliepimu į Institucijos skundą D. M. atstovas advokatas G. L. prašo netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą.

Skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog D. M. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.

Apygardos teismo manymu, sprendimą tenkinti D. M. prašymą ir sutrumpinti jai paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai, nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog D. M. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad nebuvo jokių kliūčių pažeidėjai D. M. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir grąžinti jai teisę vairuoti transporto priemones, nes ji atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutinka.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. teismo paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo 2016-12-12 (b. l. 28), išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat buvo atestuota pagal 12 valandų Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (b. l. 29), be to, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 30). Taip pat į bylą pateikta vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 29). Iš byloje esančios Administracinių nusižengimų registro pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad D. M. per nuobaudos vykdymo laikotarpį naujų administracinių nusižengimų nepadarė (b. l. 22–23). Duomenų, kad D. M. praeityje buvo bausta už analogiško pobūdžio pažeidimą (vairavimą esant neblaiviai), byloje nėra. Nors, kaip matyti iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 13–15), D. M. anksčiau buvo bausta administracine tvarka už tai, kad važiavo kaip keleivė transporto priemonėje neužsisegusi saugos diržo, taip pat už tai, kad perėjo į kitą kelio pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, tačiau šie pažeidimai, analizuojant ATPK nuostatas, savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, be to, nesusiję su transporto priemonės vairavimu. Taigi D. M. nėra piktybinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja. Pažymėtina, jog D. M. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė. Byloje pateikta teigiama D. M. charakteristika, joje Klaipėdos miesto rankinio klubas „Klaipėda“, be kita ko, nurodė, kad D. M. yra profesionali rankinio žaidėja ir šiais metais jai atsirado galimybė tęsti savo profesionalią karjerą Vokietijos klube ir kartu dirbti rankinio trenere, o šiai veiklai vykdyti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl, esant galimybei, prašė jį grąžinti D. M., pažymėdamas, kad dėl padaryto nusižengimo ji labai gailisi. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į byloje pateiktą Vokietijos (duomenys neskelbtini) rankinio klubo raštą, kuriame nurodyta, kad D. M. jų klube Vokietijoje ketina aktyviai žaisti rankinį, su šia veikla taip pat būtų susijusi jaunimo trenerės ir (arba) vaikų bei jaunių komandų prižiūrėtojos veikla, o šiai veiklai vykdyti būtinas vairuotojo pažymėjimas.

Institucijos skunde tvirtinama, kad dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (darbiniai, asmeniniai, finansiniai) yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nesudaro pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taikant ATPK 329 straipsnio nuostatas. Sutiktina su skundo teiginiais, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vertina ne tik šią aplinkybę, bet ir kitas aplinkybes: asmens charakteristiką, duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tik įvertinęs duomenų visumą, teismas sprendžia, ar yra pagrindas tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Apygardos teismas, įvertinęs duomenų visumą ir atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo kriterijus, neturi pagrindo nesutikti su Klaipėdos miesto apylinkės teismu, kad nuobaudos skyrimo tikslai yra pasiekti ir pažeidėjai D. M. tai padarė teigiamą įtaką (ATPK 20 straipsnis).

Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, D. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju D. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patraukta už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivi. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjos neblaivumo laipsnis – 0,70 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės) pažeidėjos naudai, jos neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,68 promilės), nežymiai viršijo nustatytą minimalią leistiną neblaivumo ribą, jai vairuojant neblaiviai nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. D. M. iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi pažeidimą, atsakomybės nevengė, netrukus po jos nubaudimo administracine tvarka sumokėjo teismo paskirtą 300 Eur baudą. Kita vertus, pažymėtina, kad vien veikos pavojingumas savaime nesudaro pagrindo bet kokiu atveju atmesti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Sprendžiant šį klausimą reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką. Atsižvelgus į pažeidėjos teigiamą charakteristiką (kaip minėta, D. M. už tokio pobūdžio pažeidimą (vairavimą esant neblaiviai) anksčiau nebuvo bausta, taip pat nebuvo bausta už šiurkščius KET pažeidimus, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė), tinkamą jos elgesį po pažeidimo padarymo (piniginę baudą sumokėjo netrukus po jos nubaudimo administracine tvarka; daugiau jokių pažeidimų nepadarė, tai rodo, kad D. M. yra įvertinusi savo padarytą pažeidimą ir padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų), nėra pagrindo manyti, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau ji neturi žlugdyti asmens. Byloje esantys duomenys rodo, kad pažeidėjai paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikoma nuo 2016 m. lapkričio 12 d. (b. l. 22), taigi šiuo metu jau yra pasibaigęs D. M. paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminas. Nors, kaip minėta, patiriami nepatogumai nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, tačiau, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai tenkino pažeidėjos prašymą dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.