Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (atsakovų) M. R. S. ir S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams: Lietuvos Biblijos draugijai, T. M., M. R. S., S. S., A. E., A. E., R. O., L. L., G. S. M., A. C., J. C., V. Š., M. A., Z. K., A. O., V. O., E. M., J. D., K. K., J. B., L. K., Daugiabučio namo J. B. g. 16/Mindaugo g. 5 savininkų bendrijai; tretieji asmenys: AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. Ginčo esmė.

2012 07 05 nutartimi šalims buvo nustatytas terminas iki 2012 09 17 ieškinio ir priešieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (LR CPK 338 str.).

LR CPK 143 str. 3 d. įtvirtinta, jog priešieškinis yra pareiškiamas pagal CPK nustatytas taisykles ieškiniui pareikšti. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal LR CK 3.92 str. 1 d. turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutikimu. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo (LR CK 3.92 str. 2 d. 4 p.). Nagrinėjamu atveju M.R. S. sudarydamas pateikdamas priešieškinį gina M.R. S. ir S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, tuo tikslu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurią pasirašė M.R. S., todėl nėra pagrindo išvadai, jog S pasirašydamas tokią sutartį negali veikti ir S. S. vardu. Nors apeliacinės instancijos teismas su apeliantų argumentu dėl priešieškinį pareiškusių šalių įgalinimų sutinka, tačiau pažymi, kad teisinės pagalbos sutartis su advokato padėjėju atitinka atstovavimo civilinėje byloje sutarties turinį. Tačiau pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies numatančios, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme 1ir 2 punktai nustato jog tokiais atstovais gali būti: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, tačiau toks leidimas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas.

Teismas, spręsdamas ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys (priešieškinys) atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio (priešieškinio) turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą, ieškinyje (priešieškinyje), be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, ieškinyje turi būti nurodyti bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Be to ieškovas, pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinio trūkumu nurodė tai, kad atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį M.R. S. ir S. S.), reiškiamas reikalavimas - atidalinti rūsio patalpas pagal pateikiamą projektą, nėra aiškus. Pažymėtina, jog atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką t.y. turi konkrečiai ir aiškiai nurodyti kokio ploto patalpos turi atitekti dalyvaujantiems byloje asmenims po atidalijimo ir apie jų pažymėjimą plane, kaip priedą pridėti tokį atidalijimą pagrindžiantį planą. Vien plano pateikimas bei nuoroda į jį, nereiškia, jog atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) tinkamai įvykdė savo pareigą. Pažymėtina, jog nei teismui, nei kitai šaliai neturi kilti jokių neaiškumų dėl atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) prašomų atidalinti tikslių dalių plotų, paskaičiavimų kokia dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro prašomų atidalinti patalpų plotas kaip prašomos atidalinti patalpos dalis atitinka nuosavybėje turimą idealiąją dalį. Kaip jau minėta teismas negali tapti ieškovų advokatu ir formuluoti už juos ieškinio reikalavimą, šiuo konkrečiu atveju išskaičiuoti kokią realią dalį bendrojoje nuosavybėje sudaro prašoma atidalinti patalpa. Todėl pripažintina jog priešieškinys neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Remiantis išdėstytų argumentų bei nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri iš esmės yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Teismas pažymi, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.