Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo ir prokurorei bei gynėjui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo prisipažinimą, alkotesterio parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, kurie buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, į tai, kad abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikaltimą, kuriuo jis yra kaltinamas nėra, veika yra tinkamai kvalifikuota, prieina išvados, kad kaltinamasis T. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

8. Teisme apklausta Č. L. sutiko būti kaltinamojo laiduotoja. Paaiškino, kad T. B. yra jos brolis. Gerai su juo sutaria, dažnai susiskambina, kas antrą savaitę atvažiuoja pas brolį ir mamą. Pati gyvena (duomenys neskelbtini). Sunku pasakyti kodėl brolis nusprendė vairuoti neblaivus. Pasistengs teigiamai paveikti brolį, kad laikytųsi įstatymų. Dažniau jam skambins ir atvažiuos.

9. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Kaltinamasis T. B. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), neteistas (b. l. 88-90), baustas administracine tvarka (b. l. 93-95), dirba (b. l. 91), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo. T. B. padaryta veika žalos kitiems asmenims nesukėlė. Byloje nėra duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, duomenų, kad jis būtų linkęs nusikalsti byloje taip pat nėra, todėl atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes prieinama išvados, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vertintina, ar laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 4 dalis). Perduoti kaltininką pagal laidavimą prašė kaltinamojo sesuo Č. L., kuri yra neteista, administracine tvarka nebausta. Apklausta teismo posėdyje Č. L. nurodė, kad jos santykiai su broliu yra artimi, todėl galės teigiamai paveikti kaltinamąjį.

13. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone, anksčiau nei administracine, nei baudžiamąja tvarka nebuvo baustas už tai, kad vairuotų neblaivus, todėl atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad T. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).

14. T. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas bylos nugarėlėje), perduotinas jį išdavusiai institucijai.

15. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik naudojantis transporto priemone. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis T. B. vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir visiškai atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Kaltinamasis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo neblaivus, todėl yra pagrindas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2-3 dalimis, konfiskuoti automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas T. B., (duomenys neskelbtini).

16. 2025-12-30 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas naikintinas konfiskuotiną turtą perėmus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

17. Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus, yra pagrindas vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3066, XIVP-3067 nurodyta, kad programos (dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose bei kursuose) nėra susijusios su priverstiniu gydymu nuo konkrečių priklausomybės ligų, o su edukacinių programų, nukreiptų į alkoholio, narkomanijos ir kt. priklausomybių lygų daromą žalą asmenims, išklausymą, paskatinimą asmenis įvertinti galimybę pradėti ir atitinkamą savanorišką gydymą nuo aptariamų priklausomybės ligų. Taigi tai yra edukacinio pobūdžio programa, kuri gali būti skiriama, jeigu asmuo padarė BK numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas visiškai atitinka nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes.

18. Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Nagrinėjamoje byloje T. B. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Jan Kučynski. Aukštesnės instancijos teismai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai gynėjas kaltinamajam yra skiriamas ne jo paties, bet valstybės iniciatyva valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš jo prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-16 nuosprendis Nr. 1A-404-1020/2021; Vilniaus apygardos teismo 2022-01-24 nutartis Nr. 1A-98-1121/2022). Taigi atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas valstybės iniciatyva ir kaltinamasis neturėjo galimybės pasirinkti nuo jam pareikšto kaltinimo gintis savarankiškai ar pasitelkiant advokato pagalbą, taip pat atsižvelgiant į minėtą aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką yra pagrindas valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų iš T. B. nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. B., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, taikant BK 40 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Č. L. laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2025-12-31.

T. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti jį išdavusiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2-3 dalimis, konfiskuoti automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas T. B., (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volvo V50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 2025-12-30 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu panaikinti konfiskuotiną turtą perėmus baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, skirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, nustatant šiam įpareigojimui įvykdyti 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nepriteisti iš T. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-234-419/2026 nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 7 dalis);

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis);

3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 9 dalis).