Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje gautas pareiškėjos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2025-04-28 skundas dėl antstolio veiksmų.

Antstolė 2025-05-06 patvarkymu Nr. S-25-56-12914, skundo netenkino, skundą persiuntė Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0056/22/23173 duomenų nustatyta, kad antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko R. J.. 2022-06-22 antstolės Svetlanos Kastanauskienės kontorai pateiktas vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-10-21 Vykdomasis raštas Nr. e2-21293-752/2020 dėl 800,00 Eur skolos, 566,72 Eur pelno palūkanų ir po 49,28 Eur pelno palūkanų per mėnesį nuo 2020-08-25 iki kredito visiško grąžinimo dienos, 110,40 Eur administravimo mokesčio ir po 9,60 Eur administravimo mokesčio per mėnesį nuo 2020-08-25 iki kredito visiško grąžinimo dienos, 72,00 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (už 1 549,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2020-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. J., išieškotojos IĮ „(duomenys neskelbtini)“, naudai.

Išieškotoja, atsižvelgdama į tai, kad vykdant išieškojimą iš skolininko asmeninio turto, jo nepakanka, remiantis CPK 689 straipsniu, 2025-04-08 pateikė prašymą apriboti skolininko sutuoktinės M. J. disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytose skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose); kai tik skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose) atsiras lėšų, iš karto inicijuoti skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis, dalies nustatymo procedūrą.

Antstolė 2025-04-24 patvarkymu atsisakė tenkinti išieškotojos prašymą, motyvuojant tuo, kad piniginių lėšų nurašymas iš skolininko sutuoktinei priklausančios sąskaitos nelaikytinas skolininko sutuoktinės dalies turto areštu, o nesant vienos iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – piniginių lėšų arešto bendrame turte – nėra ir pagrindo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nesant antstolio areštuoto bendro sutuoktiniams priklausančio turto, nėra objekto, kuriam CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka būtų būtinybė nustatyti skolininko dalį. Antstolė išieškotojai pasiūlė nustatyti skolininko R. J. bei sutuoktinės M. J. solidarią atsakomybę.

Išieškotoja 2025-04-28 skundu prašė panaikinti patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti prašymą bei priimti naują sprendimą – 2025-04-08 prašymą patenkinti, kadangi nuolat esant skolininko sutuoktinei priklausančių sąskaitų areštui kredito įstaigose, bet kuriuo metu gali būti nurašytos piniginės lėšos ir tai būtų prielaida inicijuoti skolininko turto, esančio bendrąją nuosavybe su kitais asmenimis, dalies nustatymo procedūrą. Antstolė sprendė, kad negali apriboti disponavimo piniginėmis lėšomis skolininko sutuoktinės sąskaitose, nes jose nėra lėšų.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 –3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismų praktikoje yra laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamu atveju ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis: pirmiausia turtas areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas.

Kai skolininkui priklausanti turto dalis bendroje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis areštuoja bendrą sutuoktinių turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ir pasiūlo skolininkui per įstatyme numatytą terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio taikytas bendro turto areštas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Viena iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų yra antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybę bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Be to, pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio pagrindu padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

R. J. skola gali būti išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

CPK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Šis straipsnis reglamentuoja, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis. Tai reiškia, kad iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, bus areštuota ir kito bendraturčio, kuris nėra skolininkas vykdomojoje byloje, turto dalis.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nekeliamas klausimas dėl skolininko sutuoktinės, kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės, išieškojimas vykdytinas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vienas iš būdų nukreipti išieškojimą į bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą skolininko turto dalį yra disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytose skolininko sutuoktinės sąskaitoje, apribojimas.

CPK 689 straipsnyje numatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą gavusios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus antstolio, kitų institucijų ar pareigūno nurodymus, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos valdytojo nustatyta tvarka per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis, nurodytus Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatuose ir t.t.

Taigi pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS). Antstolis pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Neberašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Jei bendrą turtą sudaro vien tik piniginės lėšos – naudojimasis šiuo turtu gali būti apribojamas antstoliui per antstolių informacinę sistemą į PLAIS pateikiant apribojimo nurodymą. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą. Todėl antstoliui per PLAIS pateikus apribojimo nurodymą, pripažintina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga aprašyti ir areštuoti turtą yra tinkamai įvykdyta.

Išieškotojos prašymas apriboti skolininko sutuoktinės disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose), antstolės netenkinamas motyvuojant tuo, kad skolininko sutuoktinės sąskaitose nėra lėšų.

Susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie skolininko sutuoktinės sąskaitų būklę – lėšų įplaukas ir išlaidas, taip pat nėra jokių sąskaitų išrašų patvirtinančių, kad skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose) piniginių lėšų nėra.

Net ir nustačius, kad šiuo metu skolininko sutuoktinės sąskaitoje lėšų nėra, tai nepaneigia galimybės, kad lėšos į šią sąskaitą gali būti pervestos ateityje. Piniginių lėšų, esančių sąskaitoje disponavimo apribojimas (areštas) gali būti nukreiptas tiek į tuo metu sąskaitoje esančias lėšas, tiek ir į būsiančias pinigines lėšas. CPK 667 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį areštuoti visą bendrąjį turtą ir toks areštas turėtų būti taikomas iki tol, kol bus nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad šiuo metu nėra pagrindų, kurie eliminuotų galimybę apriboti skolininko sutuoktinės disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose), todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl skolininko sutuoktinės disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytoje skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo tenkintinas, antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2025-04-24 patvarkymas Nr. S-25-56-11931 panaikintinas ir antstolė įpareigotina apriboti skolininko R. J. sutuoktinės M. J. disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytose skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose).

Pagal CPK 267 straipsnį negalima priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo. Pareiškėjos reikalavimo įpareigoti antstolę inicijuoti skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis, dalies nustatymo procedūrą iš karto, kai tik skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose) atsiras lėšų, patenkinimas reikštų būtent sąlyginio teismo sprendimo priėmimą, teismo vertinimu, šis reikalavimas šiuo metu yra priešlaikinis, todėl paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2025-04-24 patvarkymo Nr. S-25-56-11931 dalį ir įpareigoti antstolę Svetlaną Kastanauskienę vykdomojoje byloje Nr. 0056/22/23173, apriboti skolininko R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) disponavimą piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytose skolininko sutuoktinės sąskaitoje (sąskaitose).

Kitoje dalyje skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.