- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- eI2-17017-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05644-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Remigijus Arminas, Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko,
2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu teismo prašo panaikinti 2024-09-24 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 24S216178 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-09-24 iki 2027-09-23 ir kuriuo nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje nuo 2024-09-24 iki 2027-09-23.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog šiuo atveju aktualu tai, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas remiantis tuo, kad 2024-07-06 priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui Tadžikistano piliečiui leidimą laikinai gyventi. Apie šią aplinkybę pareiškėjas informuotas per elektroninės migracijos paslaugų sistemą Migris 2024-07-08. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nepriėmė sprendimo dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas pats savanoriškai, pateikęs naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, 2024-07-19 išvyko iš Lietuvos. Pareiškėjas teigia, kad jis nepažeidė jokių taisyklių ir teisės aktų.
Mano, jog Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės. Atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, nesikreipė į jį ir neprašė pateikti informacijos dėl susidariusios situacijos, Sprendime nebuvo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, nevertintas pareiškėjo pranešimas apie tai, kad 2024-07-19 jis išvyko iš Lietuvos Respublikos. Mano, jog visapusiškam situacijos įvertinimui atsakovas be savo turimų duomenų privalėjo vertinti ir pareiškėjo pateiktus duomenis, kad priimtų motyvuotą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalies taikymo.
Pareiškėjas teigia, kad jis elgėsi sąžiningai ir teisėtai, o Migracijos departamentas savo (ne) veikimu pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus bei pareiškėjo teises suvaržė daugiau negu būtina.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, jog Migracijos departamentas dėl pareiškėjo yra priėmęs 2024-07-06 sprendimą Nr. 24S160908, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760284524, galiojantis iki 2025-09-04, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Minėtas sprendimas nėra apskųstas teismui.
Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis minėtu Migracijos departamento 2024-07-06 sprendimu Nr. 24S160908.
Migracijos departamentas 2024-10-07 priėmė sprendimą Nr. Nr.24S225499 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Šis sprendimas yra apskųstas Regionų administraciniam teismui ( byla Nr. eI2-17405-438/2024).
Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais. Ginčijamame sprendime buvo įvertintos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y., kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (užsienietis įdarbintas Bendrovėje tik nuo 2023-12-01 iki 2024-03-26, tačiau faktiškai nuo 2024-01-01 joje nedirbo), asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 1 386 Eur darbo užmokestis, tačiau asmeniui buvo mokamas darbo užmokestis mažesnis nei nustatyta MMA (67,64 - 818,65 Eur), o 2024 m. sausio ir vasario mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, nutraukta darbo sutartis nuo 2024-03-27, nepateikti duomenys, kad gavo reguliarias pajamas, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), tai, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nenustatyti ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
Nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad Migracijos departamento sprendimas yra nepagrįstas. Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Šalių prašymu ši byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėn. (3 m.); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Sprendime nurodyta ir įvertinta, jog asmuo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti Betonuotoju. 2024-09-24 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 24S216178 uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. Vertinant asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad asmeniui nebuvo išduotos Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos. 2023-09-04 asmeniui išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris Migracijos departamento 2024-07-06 sprendimu Nr. 24S160908 buvo panaikintas ir negalioja nuo 2024-07-29. Nuo 2023-12-01 iki 2024-03-26 asmuo dirbo kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamose informacinėse sistemose ir registruose duomenų nėra. Migracijos departamento vertinimas UTPĮ 35 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Nustatyta aplinkybė, jog asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad asmeniui negali būti išduotas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus
Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas yra priėmęs 2024-07-06 sprendimą Nr. 24S160908, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760284524, galiojantį iki 2025-09-04, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu. Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, minėtas Migracijos departamento 2024-07-06 sprendimas nėra apskųstas, todėl jis yra įsiteisėjęs.
2024-10-07 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. Nr.24S225499 atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Šis sprendimas yra apskųstas Regionų administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI2-17405-438/2024, byla dar neišnagrinėta).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014 ir kt.).
Paminėtina ir tai, kad pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamius šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).
Įvertinus aptarto reglamentavimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, kad užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Kaip jau minėta, Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024).
Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas iš esmės rėmėsi 2024-07-06 sprendime Nr. 24S160908 dėl leidimo gyventi panaikinimo nustatytomis aplinkybėmis.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir nutraukta darbo sutartis su asmeniu) neseka, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas Lietuvoje būtų padaręs nusikalstamas veikas, pažeidęs viešąją tvarką, atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis savanoriškai, pateikęs naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, 2024-07-19 išvyko iš Lietuvos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, padarė aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo klaidą, priimtas sprendimas užsieniečio atžvilgiu nėra proporcingas, todėl skundžiama Sprendimo dalis dėl uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinama.
Vertinant Sprendimo dalį dėl perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą, teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pagal SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalį, prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo nurodytą būtinybę įvesti perspėjimą į SIS pažymi, jog nei Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje bei ją įgyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besąlyginis draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei perspėjimo į SIS įvedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar toks leidimas buvo panaikintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023, 2024 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2488-1047/2024 ).
Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nėra priėmęs administracinio sprendimo, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės ar nacionaliniam saugumui dėl to, kad pareiškėjas apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į Lietuvos teritoriją ir buvimo joje, Sprendime taip pat nėra individualizuotų, objektyviais duomenimis grįstų motyvų, kodėl pareiškėjo atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus ir todėl perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi turėtų būti įvestas į SIS.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir proporcingu, nes jis neatitinka Įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio ir Kriterijų vertinimo tvarkos reikalavimų, todėl yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą tenkinti.
Panaikinti 2024 m. rugsėjo 24 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 24S216178.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.