Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. kovo 16 d. priimtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4980-848/2021 (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovas) buvo priteista solidariai iš atsakovų K. S. ir E. B. 2 215,61 Eur draudimo išmoka, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir iš kiekvieno iš atsakovų lygiomis dalimis 50,00 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno po 25,00 Eur.

3. 2022 m. sausio 20 d. byloje gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo E. B. (toliau – ir atsakovas) 2 215,61 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 215,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 50,00 Eur žyminį mokestį bei 4,89 Eur išlaidas už išrašų gavimą. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), dėl 2021 m. spalio 17 d. mirusio M. K., vairavusio atsakovui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir T. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino ją, išmokėdama 253,73 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo (duomenys neskelbtini) išmokėtą 253,73 Eur draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlyginimo ją, išmokėdama 335,88 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo (duomenys neskelbtini) išmokėtą 335,88 Eur draudimo išmoką. Akcinė draudimo kompanija (duomenys neskelbtini) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės T. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlyginimo ją, išmokėdama 1 626 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo (duomenys neskelbtini) išmokėtą 1 626 Eur draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas 2 215,61 Eur.

4. Atsakovui patikslintas ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį per 14 dienų pateikimo įteikti 2022 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

6. Teismas, vadovaudamasis CPK 235 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. kovo 16 d. priėmė nutartį, kuria nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. patikslintas ieškinys tenkinamas.

8. Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), dėl M. K., vairavusio atsakovui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir T. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, (duomenys neskelbtini) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino ją, išmokėdama 253,73 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo (duomenys neskelbtini) išmokėtą 253,73 Eur draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlyginimo ją, išmokėdama 335,88 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo (duomenys neskelbtini) išmokėtą 335,88 Eur draudimo išmoką. (duomenys neskelbtini) nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl transporto priemonės T. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlyginimo ją, išmokėdama 1 626 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo (duomenys neskelbtini) išmokėtą 1 626 Eur draudimo išmoką. Asmuo, vairavęs transporto priemonę, sukėlusią eismo įvykį – M. K., mirė 2021 m. spalio 17 d. Duomenų apie M. K. palikimo priėmėjus – nėra. Ieškovas kreipėsi į atsakovą pretenzija dėl lėšų sumokėjimo, tačiau iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos. Duomenų, kad atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 2 215,61 Eur sumą, byloje nėra.

Dėl reikalavimo grąžinti sumokėtą draudimo išmoką.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.988 straipsnio 3 dalį, privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas(toliau – TPVCAPDĮ), kuriame įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei ieškovo atgręžtinio reikalavimo teise (CK 1.3 straipsnio 2 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis).

10. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Nepaisant fakto, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių – ne, tol kol ji įregistruota – privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje 2A-440259/2008; Klaipėdos apygardos 2010 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-789-253).

11. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu atsakovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taigi nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė TPVCAPDĮ nustatytos pareigos apdrausti jam priklausančią įregistruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

12. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, nacionalinis draudikų biuras (ieškovas) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

13. Byloje nėra ginčo, kad draudiminio įvykio metu M. K. vairuojant atsakovui priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir T. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat nėra ginčo, kad draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vadovaudamosi TPVCAPDĮ nuostatomis, tinkamai nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, ir atlygino ją išmokėdamos nukentėjusiems asmenims bendrą 2 215,61 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo draudimo kompanijoms (duomenys neskelbtini) išmokėtą 2 215,61 Eur draudimo išmokų sumą.

14. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė: transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama. Pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, todėl neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Šią aplinkybę pagrindžia ieškovo pateikti įrodymai (2021 m. rugsėjo 7 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacija apie įvykį Nr. 07-19-9508005, 2020 m. lapkričio 19 d. informacija api transporto primonę, pranešimai apie eismo įvykį, Transporto priemonių techninės apžiūros protokolai, pretenzijos, duomenys apie lėšų išmokėjimą). Ieškovo pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui kilo būtent dėl to, kad atsakovas (transporto priemonės savininkas) neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

16. Nustatant priežastinį ryšį reikšmės turi aplinkybė, kad ieškovui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

17. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia didesnę nei įprastą rūpestingumo ir atsakingumo pareigą valdytojui dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, valdytojas privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Kaltu dėl eismo įvykio asmeniu buvo pripažintas M. K., miręs 2021 m. spalio 17 d.

18. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be to, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo valdoma neteisėtai ar transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį turėjo sudaryti kitas asmuo. Teismas daro išvadą, kad atsakovas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio savininku, neįvykdė jam įstatyme numatytų privalomų pareigų.

19. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Byloje, kaip minėta, nėra duomenų, kad transporto priemonė, kuria buvo sukeltas eismo įvykis, būtų buvusi naudojama asmens pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, kuomet už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo, todėl transporto priemonės savininkas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė būtų apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (TPVCAPDĮ. 4 straipsnio 2 dalis).

20. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas įrodytų, kad pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu jis negalėjo įvykdyti dėl trečiojo asmens veiksmų, jis paneigtų savo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021), tačiau tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 ir 185 straipsniai).

21. Teismai, nagrinėdami bylas, privalo laikytis CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės, pagal kurią ieškovas turi pareigą įrodyti faktus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o atsakovas turi pareigą įrodyti ieškovo teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2011).

22. Teismo vertinimu, ieškovas pagrindė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų pašalinti jo atsakomybę.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai laikytini pagrįstais ir tenkinti, ieškovui iš atsakovo priteisiant 2 215,61 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise (CPK 178 ir 185 straipsniai).

Dėl palūkanų priteisimo.

24. CK 6.37 straipsnis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, ieškovo reikalavimas tenkinamas ir ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 50 Eur žyminis mokestis ir 4,89 Eur išlaidos už gautus išrašus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

26. Patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 50 Eur žyminio mokesčio ir 4,89 Eur už gautus išrašus, iš viso 54,89 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 88 straipsnis, 92–93 straipsniai).

27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 24,12 Eur. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, valstybei iš atsakovo priteisiama 24,12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

28. Trečiasis asmuo pateikė byloje prašymą priteisti jam iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 450 Eur, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2021 m. kovo 30 d. Pinigų paėmimo kvitą Nr. 1044200 300 Eur sumai ir 2021 m. lapkričio 25 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 1095876 150 Eur sumai. Trečiasis asmuo nurodė, kad jo įtraukimą į procesą nepagrįstai iniciavo ieškovas.

29. Trečiojo asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškinio pateikimo teismui metu, buvo nustatyta, kad kaltu dėl autoįvykio asmeniu yra pripažintas trečiasis asmuo. Byloje pateikus duomenis apie nustatytą kaltą asmenį, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame K. S. į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

30. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad K. S. atsakovu, o vėliau trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas dalyvauti pagrįstai ir teisėtai, todėl patikslintą ieškinį tenkinant visiškai, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteisiamos trečiajam asmeniui iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264 ir 284 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 215,61 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiolikos eurų 61 ct) nuostolių atlyginimą regreso teise, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 215,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,89 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 24,12 Eur (dvidešimt keturis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.