Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovui ūkininkui I. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018-06-30 šalys pasirašė gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. LDT-2018-064, kuri buvo pakeista 2018 m. spalio 29 d. susitarimu Nr. 1. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti dujas ir teikti paslaugas atsakovo eksploatuojamiems objektams, esantiems (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo pirkti dujas ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Minėtos sutarties pagrindu ieškovė už patiektas atsakovui dujas ir suteiktas paslaugas išrašė šias sąskaitas faktūras: 2019-02-28 Nr. LDT325447 - 20 961,97 Eur sumai; 2019-03-31 Nr. LDT332895 – 25 524,97 Eur sumai; 2019-04-30 Nr. LDT332988 – 11 911,00 Eur sumai; 2019-04-30 Nr. LDT332999 - 1 498,48 Eur sumai, iš viso 59 896,42 Eur sumai. Atsakovas su skolos dydžiu sutinka ir jo neginčija.

Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pasirašytos sutarties bendrosios dalies 7.6 p. nustatyta, kad vartotojas už dujas ir suteiktas paslaugas per ataskaitinį laikotarpį moka iki 14-os po ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos pagal tiekėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą sąskaitos apmokėjimo termino praleidimas yra sutarties pažeidimas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teisinį prievolių vykdymo reglamentavimą, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 59 896,42 Eur dydžio skolą, kadangi atsakovas, neatsiskaitydamas su ieškove, pažeidė sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus (CK 6.256 str.).

Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 1 230,64 Eur delspinigius. Ieškovė delspinigių apskaičiavimo lentelės pagal nurodytas neapmokėtas sąskaitas faktūras nepateikė. Atsakovas su prašomais priteisti delspinigiais nesutinka, laiko, kad delspinigių suma apskaičiuota neteisingai, jo nuomone delspinigių suma turi būti 1 047,15 Eur. Atsakovas prašo mažinti delspinigių normą. atsakovo vertinimu, yra aiškiai per dideli.

CK 6.383 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str.). Viešąja sutartimi laikoma sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str. 1 d.). Visiems paslaugas teikiantis ar prekes parduodantis juridinis asmuo (verslininkas) privalo sudaryti sutartį su bet kuriuo asmeniu, kai šis kreipiasi, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas išimtis (CK 6.161 str. 2 d.). Sudarydamas viešąsias sutartis, juridinis asmuo (verslininkas) neturi teisės kam nors suteikti privilegijų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 6.161 str. 3 d.). Viešosiose sutartyse nustatomos prekių ir paslaugų kainos bei kitos sąlygos turi būti vienodos visiems tos pačios kategorijos vartotojams, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai atskirų kategorijų vartotojams gali būti taikomos lengvatinės sąlygos (CK 6.161 str. 4 d.). Šalių pasirašytos sutarties bendrosios dalies 13.1 punkte nustatyta, kad vartotojas, nesumokėjęs už tiekiamas dujas ir suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais terminais, moka tiekėjui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Atsakovas, prašydamas mažinti netesybas, vadovaujasi kasacinio teismo išaiškinimas ir šiuo klausimu suformuota teismų praktika. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodytu protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916/2017). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Minėta, kad šalys sutartimi susitarė dėl 0,04 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Taigi, netesybos nustatytos šalių valia, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai (atsakovas veikia kaip atsakovo I. G. ūkis), galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, todėl teismas šiuo atveju neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kitą vertus, nėra pagrindo išvadai, kad šalių sutartimi nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Teisės aktai nenurodo, koks netesybų dydis yra aiškiai per didelis, neprotingai didelis ar lupikiškas, todėl šis klausimas priklauso teismų praktikos sričiai. Be to, netesybų dydžio mažinimo galimybė yra saistoma kiekvienos konkrečios bylos individualių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai netesybos siekia 0,1?0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2013 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2013).

Minėta, kad šalių pasirašyta sutartis yra viešoji, o ne vartojimo sutartis. Atsakovas yra ūkio subjektas, užsiimantis ūkine veikla, iš to gauna, kaip pats nurodo, dideles pajamas ir nėra silpnesnioji sandorio šalis, todėl CK šeštos knygos XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ nuostatos šiuo atveju netaikytinos. Ieškovė yra verslininkė, tiekianti vartotojams dujas ir teikianti paslaugas, todėl sudarydama su vartotojais sutartis, jose nustato dujų ir paslaugų kainas bei kitas sąlygas vienodas visiems tos pačios kategorijos vartotojams taip, kaip tai numatyta įstatyme (CK 6.161 str. 4 d.). Prašydamas mažinti netesybas, atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti lengvatas ir skirtingai nei kitiems vartotojams, mažinti delspinigių dydį. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms sprendžiama, kad pagrindo mažinti 0,04 procento dydžio delspinigių tarifą šiuo atveju nėra.

Ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo teismui pateikė 2019-05-24, todėl delspinigiai skaičiuotini iki 2019-05-24. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas 2019-02-28 sąskaitą faktūrą Nr. LDT325447 - 20 961,97 Eur sumai turėjo apmokėti iki 2019-03-14, iki 2019-05-24 pradelstų apmokėti dienų skaičius yra 71 d., delspinigių suma 595,32 Eur (20961,97x0,04%x71); 2019-03-31 sąskaitą faktūrą Nr. LDT332895 – 25 524,97 Eur sumai atsakovas turėjo apmokėti 2019-04-15, todėl iki 2019-05-24 pradelstų apmokėti dienų skaičius yra 39 d., delspinigių suma 398,19 Eur (25524,97x0,04%x39); 2019-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. LDT332988 – 11 911,00 Eur sumai atsakovas turėjo apmokėti 2019-05-14, todėl iki 2019-05-24 pradelstų apmokėti dienų skaičius yra 10 d., delspinigių suma 47,64 Eur (11911x0,04%x10); 2019-04-30 sąskaitą faktūrą Nr. LDT332999 - 1 498,48 Eur sumai atsakovas turėjo apmokėti 2019-05-14, todėl iki 2019-05-24 pradelstų apmokėti dienų skaičius yra 10 d., delspinigių suma 5,99 Eur (1498,48x0,04%x10). Iš viso pagal aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras atsakovas turi sumokėti ieškovei 1 047,15 Eur delspinigių, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius prievolės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 60 943,56 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė sumokėjo 1 180 Eur žyminį mokestį, kur 1 142 Eur sudaro žyminis mokestis už ieškinį ir 38 Eur žyminis mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (el. b. l. 5). Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atmestas, todėl ieškovės prašymas dalyje dėl 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priteisimo iš atsakovo netenkinamas. Ieškovės ieškinio reikalavimai yra patenkinti 99,70 % (60943,56/61127,06x100%). Atsižvelgiant į tai ieškovei iš atsakovo priteistina 1 138,57 Eur (1142x99,70%) žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Byloje yra patirtos 10,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias šalys turi atlyginti tokiomis dalimis: ieškovė 0,03 Eur (10,61x0,30%) ir atsakovas 10,58 Eur (10,61x99,70%) (CPK 96 str. 2, 3 d.). CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas, o iš atsakovo valstybei priteistina 10,58 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 98 straipsniu, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos energijos tiekimas“ (j. a. k. 303383884) iš atsakovo ūkininko I. G. (j. a. k. 4369256, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) 59 896,42 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 42 centų) skolą, 1 047,15 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt septynis eurus 15 centų) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (60 943,56 Eur (šešiasdešimt tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 56 centų)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 138,57 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 57 centus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo ūkininko I. G. ūkio (j. a. k. 4369256, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) 10,58 Eur (dešimt eurų 58 centus) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.