Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. projektavimo individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Izomarinas“ atsisakyta iškelti bankroto bylą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pareiškimą, pareiškėjos B. U. LLP pareiškimas paliktas nenagrinėtas, patvirtinta pareiškėjos B. U. LLP ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Izomarinas“ taikos sutartis, atmestas T. B. projektavimo IĮ prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. birželio 13 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikta pareiškėjos B. U. LLP ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos, pareiškėja B. U. LLP įsipareigojo atsiimti savo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas, spręsdamas klausimą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimo, nustatė, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su pareiškėja, nuo 2016 m. birželio 15 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturi, todėl išnyko pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą (IBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teismas sprendė, kad B. U. LLP atsiėmus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo neliko pagrindo tenkinti pareiškėjo T. B. projektavimo IĮ prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių (galėjusių sieti) teisinių santykių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas, kadangi bankroto bylos iškėlimas neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirojo skundo dalis dėl atsisakymo įtraukti apeliantę į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmetama, dėl kitų atskirojo skundo dalių apeliacinis procesas nutraukiamas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovei UAB „Izomarinas“ iškelti bankroto bylą pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą, pareiškėjos B. U. LLP pareiškimą paliko nenagrinėtą, patvirtino pareiškėjos B. U. LLP ir atsakovės UAB „Izomarinas“ sudarytą taikos sutartį ir atmetė T. B. projektavimo IĮ prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų.

Dėl asmens įtraukimo į bankroto bylą trečiuoju asmeniu

Įmonių bankroto teisiniai santykiai reglamentuojami specialiajame teisės norminiame akte – Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), kuriame nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir teisme nagrinėjamos bendra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiuo įstatymu nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ išvardyti asmenys, turintys teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorių teisės, administratoriaus teisės ir pareigos, bankroto proceso stadijos ir pan., t. y. reglamentuojamos bendros ir būtinos bankroto procedūros, kurios užtikrina optimalų bankroto procesą, kreditorių interesų tenkinimą ir bankrutuojančios įmonės likvidavimą, tačiau nenustato bankroto bylos dalyvių ir nepateikia klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, teisinio reglamentavimo, todėl šie spręstini CPK nustatyta tvarka (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).

CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo interesus. Tuo atveju, jeigu kreditorius palaiko bankroto bylos iškėlimą, tačiau nereiškia savarankiško reikalavimo iškelti bankroto bylą, kreditorius įstoja į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantis ieškovo pusėje. Prieštaraujantis bankroto bylos iškėlimui kreditorius turėtų dalyvauti kaip trečiasis asmuo atsakovo pusėje. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus pirmiau nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių yra tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Minėta, kad bankroto procese taikomos CPK nustatytos bendrosios taisyklės dėl proceso dalyvių teisinės padėties, nes ĮBĮ nenustatyta kitaip.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl asmenų įtraukimo į bankroto bylą, yra išaiškinęs bankrutuojančios įmonės kreditorių (ĮBĮ 21 straipsnis) procesinę padėtį ir įtraukimo į bankroto bylą tvarką. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Kreditorius, pateikdamas teismui pareiškimą, gali įstoti į bylą bankroto bylos iškėlimo stadijoje iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po tokios teismo nutarties priėmimo tiktai įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinti jo finansiniai reikalavimai, bankrutuojančios įmonės kreditorius tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu ir įgyja visas kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012, 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).

Nagrinėjamu atveju T. B. projektavimo IĮ pateikė kreditorės B. U. LLP pareiškimą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Kartu su prašymu pateikė 2012 m. rugsėjo 3 d. projektavimo darbų rangos sutartį, 2013 m. kovo 29 d. darbų perdavimo aktą, 2013 m. balandžio 2 d. sąskaitą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-6049-793/2016, kuria T. B. projektavimo IĮ buvo įpareigota patikslinti UAB „Izomarinas“ buvimo vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Atsakovė UAB „Izomarinas“ tvirtina, kad įmonė jokių sutarčių su T. B. projektavimo IĮ nebuvo ir nėra sudariusi, trečiojo asmens deklaruota skola nėra apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Iš esmės atsakovė nesutinka su trečiojo asmens reikalavimu bei tarp šalių yra ginčas šiuo klausimu. T. B. projektavimo IĮ jokių duomenų, patvirtinančių, kad su reikalavimu dėl skolos sumokėjimo kreipėsi tiesiogiai į atsakovę UAB „Izomarinas“, laikydamasi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Taigi, T. B. projektavimo IĮ palaikė kreditorės B. U. LLP pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo, tačiau nereiškė savarankiško reikalavimo iškelti bankroto bylą bei prašė ją įtraukti į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje (B. U. LLP). Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal B. U. LLP ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimus buvo sujungtos, todėl faktiškai trečiasis asmuo T. B. projektavimo IĮ ketino įstoti į bylą tiek pareiškėjos B. U. LLP, tiek pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriaus pusėje. Pareiškėjai B. U. LLP išreiškus valią atsiimti pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo, taip pat patenkinus pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimus, kuriais buvo grindžiamas pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, neliko pareiškėjo, kurio pusėje trečiasis asmuo buvo išreiškęs norą dalyvauti byloje, nepareikšdamas savarankiškų reikalavimų.

Esant nurodytai situacijai pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino esmines šiam klausimui faktines aplinkybes bei iš esmės pagrįstai sprendė (nors ir motyvavo ne išsamiai), kad T. B. projektavimo IĮ dalyvavimas bankroto byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu yra neįmanomas, nes byloje neliko ginčo objekto, kuriuo disponuoja išimtinai pačios ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas), taip pat neliko ieškovo (CPK 42 straipsnis). Pažymėtina, kad T. B. projektavimo IĮ, gindama savo galimai pažeistas teises, laikydamasi ĮBĮ numatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo.

Dėl pareiškėjos Didžiosios Britanijos įmonės B. U. LLP pareiškimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. U. LLP pateikus Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo bei teismui išsiuntus pareiškimo kopiją atsakovei, byloje buvo gauta šalių 2016 m. birželio 13 d. sudaryta taikos sutartis. Remiantis pateikta taikos sutartimi, atsakovė UAB „Izomarinas“ pripažino 27 000 JAV dolerių skolą B. U. LLP bei įsipareigojo ją sumokėti taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o pareiškėja B. U. LLP įsipareigojo atsiimti Klaipėdos apygardos teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs B. U. LLP prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo bei atsakovės sutikimą atsiimti minėtą pareiškimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti nenagrinėtą B. U. LLP pareiškimą. Pažymėtina, kad kreditorius, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, gali ne tik atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir jį atsiimti, vadovaudamasis bendrosiomis CPK 139 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis ieškinio atsiėmimo institutą. Vadovaujantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo galima atsiimti tik tol, kol teismas neišsiuntė pareiškimo kopijos įmonei. Vėliau pareiškimą atsiimti galima tik turint įmonės sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos. Įstatymas nenumato teismo galimybės nepriimti kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsiėmimo.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja B. U. LLP prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo ir taikos sutarties patvirtinimo pateikė po to, kai pareiškimo kopija buvo išsiųsta atsakovei. Tačiau, kaip matyti iš pačios taikos sutarties, atsakovė sutiko ir neprieštaravo, kad pareiškėja B. U. LLP atsiimtų savo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo. Taigi, pareiškėja B. U. LLP, pateikdama prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo, nepažeidė CPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą tokį prašymą nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patenkinus pareiškėjos B. U. LLP prašymą dėl pareiškimo atsiėmimo, trečiojo asmens T. B. projektavimo IĮ teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, kadangi vadovaujantis CPK 46 straipsnio 2 dalimi asmenys, į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Be to, vadovaujantis CPK 139 straipsnio 2 dalimi teismo nutartys dėl ieškinio (pareiškimo) atsiėmimo nėra skundžiamos. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens atskirojo skundo priėmimo šioje dalyje, turėjo jį atsisakyti priimti, kadangi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Šios aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies, kuria pareiškėjos B. U. LLP pareiškimas paliktas nenagrinėtas ir patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, papildomai pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo teisės palikus kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, pažymi, kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CK LII skyrius, CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties patvirtinimo teisme. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis pagal savo pobūdį priskirtina taikos sutarčiai, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo. Pateiktoje taikos sutartyje šalys aiškiai išreiškė suderintą valią dėl tarp jų kilusio ginčo išsprendimo taikiu būdu. Šalių pateikta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi šalys išsprendė tik tarp jų dviejų kilusį teisinį ginčą, todėl patvirtinta taikos sutartis sukelia teisines pasekmes tik šią sutartį sudariusiems asmenims bei nepažeidžia trečiųjų asmenų, tarp jų ir T. B. projektavimo IĮ teisių ir interesų. Šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis nesukelia T. B. projektavimo IĮ jokių teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, o ne supaprastinto proceso tvarka apylinkės teisme, nesudaro pagrindo ją laikyti neteisėta bei pažeidžiančia trečiųjų asmenų teises ir interesus. Priešingai, šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimas toje pačioje bankroto byloje atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad T. B. projektavimo IĮ neturi jokio teisinio suinteresuotumo skųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pareiškėjos B. U. LLP pareiškimas paliktas nenagrinėtas ir patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens atskirojo skundo priėmimo šioje dalyje, turėjo jį atsisakyti priimti dar ir tuo pagrindu, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 5 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Galiausiai, konstatavus, kad T. B. projektavimo IĮ įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniui nėra jokio teisinio pagrindo, ši įmonė neturi teisės skųsti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties dalių dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, taikos sutarties patvirtinimo dar ir todėl, kad apeliacinius (atskiruosius) skundus gali pateikti tik dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d. atsakovė UAB „Izomarinas“ pateikė pirmosios instancijos teismui pranešimą, kad atsiskaitė su kreditoriumi (pareiškėja) VSDFV Klaipėdos skyriumi, taip pat sumokėjo socialinio draudimo įmokas už 2016 m. gegužės mėnesį. Šias aplinkybės patvirtino VSDFV Klaipėdos skyrius 2016 m. birželio 17 d. pareiškimu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė patenkino kreditorės (pareiškėjos) VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimus, kuriais ji grindė savo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo, sprendė, jog išnyko teisinis pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Visų pirma, kaip minėta anksčiau, T. B. projektavimo IĮ nėra įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta, todėl šis asmuo neturi teisės paduoti atskirąjį skundą ir dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta iškelti įmonei bankroto bylą, apeliacinis procesas ir dėl šios nutarties dalies nutrauktinas (CPK 305 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 1 punktu teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Šis atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindas taikytinas teismui iš esmės nevertinant atsakovės įmonės mokumo. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patenkino kreditorės VSDFV Klaipėdos skyriaus reikalavimus, dėl kurių ji kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Izomarinas“ iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog nagrinėjamoje situacijoje išnyko teisinis pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiojo asmens T. B. projektavimo IĮ atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą UAB „Izomarinas“ pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimą, yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos T. B. projektavimo individualios įmonės prašymas dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos T. B. projektavimo individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties dalies, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjos Didžiosios Britanijos įmonės B. U. LLP pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Izomarinas“ iškėlimo bei patvirtinta pareiškėjos Didžiosios Britanijos įmonės B. U. LLP ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Izomarinas“ taikos sutartis.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos T. B. projektavimo individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Izomarinas“ pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą.