Telšių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), vedusio, profesinio išsilavinimo, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose, administracine tvarka bausto, neteisto, 2024 m. gegužės 2 d. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2176-2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos VMI) 2024 m. balandžio mėn. 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2176-2024 (toliau – nutarimas) R. V. skirta administracinė nuobauda – 295,00 Eur bauda, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600, toliau - Deklaracija) už 2024 m. vasario mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 25 d. Be to neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėnesį, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 20 d. Tokiu būdu jis, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42-2 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams iš Klaipėdos VMI persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundas, kuriame nurodė, kad informavo VMI apie tai, kad yra užsienyje, o dėl sugedusio elektroninio parašo funkcijos negali prisijungti prie sistemos, bei sutvarkyti ir pasirašyti deklaracijas, kurias įsipareigojo pateikti grįžęs. Mano, kad į tai turi būti atsižvelgta ir sumažintas ar panaikintas baudos dydis.

Klaipėdos VMI atsiliepime į skundą nurodė, jog su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei palikti Klaipėdos VMI 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-2176-2024 nepakeistą. Akcentavo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos bei ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Administracinė nuobauda (295,00 Eur dydžio bauda) skirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. O būtent, R. V. padarė tyčinį pažeidimą, neatsakingai vykdydamas savo, kaip Juridinio asmens vadovo, pareigas. Nagrinėjant bylą laikytasi nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, nutarimas priimtas remiantis ištirtais bei visapusiškai įvertintais įrodymais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 40 straipsnyje yra apibrėžtos mokesčių mokėtojo pareigos. Šio straipsnio 5 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Iš R. V. skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio pažeidimo pripažįsta. R. V. neginčija nustatyto fakto, kad deklaracija ir PVM sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį mokesčių administratoriui nebuvo pateikti laiku dėl ko ginčo nėra. Taip pat R. V. nurodo, kad skirta bauda yra per didelė. Pažymėjo, kad bauda paskirta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kur numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda, tai yra atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas pakartotinis, o lengvinančių aplinkybių nenustatyta, paskirtas baudos vidurkis. Įvertinus aptartus duomenis, Klaipėdos AVMI laikosi pozicijos, kad R. V. paskirtoji 295,00 Eur bauda yra adekvati ir proporcinga finansinė našta, kuri atspindi ne siekį asmenį itin griežtai nubausti, o paveikti jį taip, kad būtų laikomasi įstatymų imperatyvų ir daugiau nebedaromi administraciniai nusižengimai, kadangi paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį ar paskirtą baudą sumažinus, nebūtų užtikrintas ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimas.

Klaipėdos VMI bei pareiškėjas apie posėdį informuoti tinkamai. Klaipėdos VMI atsiliepime suformulavo prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta padaręs pažeidimą. Dirbo užsienyje ir jam buvo užsiblokavęs el. parašas ir jis negalėjo priduoti deklaracijų. Nurodė, jog anksčiau deklaracijas teikdavo įmonė, tačiau laiku nepridavė ir jam buvo paskirta pastaba. Tada jis nutraukė sutartį ir įmonė už vasario mėnesį nebepateikė deklaracijų. Jokių kitų galimybių, kaip prisijungti prie VMI nėra. Apie tai, kad užsiblokavo el. parašas VMI informavo pateikdamas skundą. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra nuo pat įmonės įkūrimo, 2023 metais veiklos nevykdė, todėl jam buvo žinoma, jog jis turėjo pateikti deklaracijas. Gailisi, jog pateikė skundą bei nieko teismo nebeprašo.

Skundas netenkintinas.

Administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių pareiškėjas neginčija, skundu prašo sumažinti ar panaikinti baudos dydį.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju R. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2024 m. vasario mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 25 d. Tokiu būdu, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenys į išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2024 m. vasario mėnesį, kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2024 m. kovo 20 d. Tokiu būdu, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42-2 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas.

ANK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą, už kurį numatytas įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 5 punktus mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. O šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalis nurodo, jog mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. To paties įstatymo 78 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Šių registrų tvarkymo reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius. Iš šių registrų PVM sąskaitų faktūrų duomenys Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiami laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų.

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad nepateikė deklaracijų, tačiau nurodo, kad jos nesutvarkytos ir nepateiktos, dėl to, kad buvo išvykęs ir buvo sugedusi elektroninio parašo funkcija.

ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda, o taip pat ir administracinio poveikio priemonė skiriamos siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019). Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju R. V. yra juridinio asmens, tai yra (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jis yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir deklaracijų pateikimą mokesčių administratoriui. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas atitinkamų teisės aktų, deklaravimo tvarkos nežinojimu, siųstų priminimų nepastebėjimu ar panašaus pobūdžio aplinkybėmis, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, būnant išvykus ir negalėjimu prisijungti prie sistemos, nes tai nebūtų suderinama su konstituciniu teisės principu, jog įstatymų nežinojimas asmens neatleidžia nuo atsakomybės.

Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Skundžiamu nutarimu R. V. paskirta 295,00 Eur bauda, tai yra administracinė nuobauda, lygi ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą nepraėjus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimu jau buvo nubaustas už analogišką nusižengimą pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta švelnesnė administracinė nuobauda – įspėjimas, tačiau nepraėjus metams po nuobaudos skyrimo pakartotinai padarė analogišką nusižengimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo – paskyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, todėl už pakartotinį nusižengimą skirti įspėjimą netikslinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui, priešingai tai formuotų pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą. Teismo vertinimu, Klaipėdos VMI tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių, parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį.

Paminėtina, jog pats pareiškėjas būdamas uždarosios akcinės bendrovės vadovu nebuvo maksimaliai atidus bei rūpestingas ir nepadarė visko, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrintas savalaikis deklaracijų pateikimas mokesčių administratoriui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo atkreiptas dėmesys, kad bendrovės vadovai, tvarkydami įmonės reikalus, turi elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V., kurio darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) atsirado nuo 2020 m. gruodžio 4 d. turėjo savalaikiai įsivertinti, kaip jis pateiks duomenis centriniam mokesčių administratoriui, jei jis bus išvykęs ir maksimaliai įsivertinti rizikas, kad gali atsirasti jam nepalankios aplinkybės, dėl kurių duomenų pateikimas mokesčių administratoriui taps apsunkintas. Iš skundo argumentų tampa akivaizdu, kad jie yra deklaratyvūs, nenurodant jokių papildomų duomenų, kurių jis, kaip bendrovės vadovas ėmėsi, kad išspręsti susidariusią situaciją su mokesčių administratoriumi. Iš skundo argumentų, kuris nėra grindžiamas jokiais kitais duomenimis (priedais) negalima įvertinti ir pasisakyti dėl ko paskirta nutarimu bauda yra per didelė ir dėl ko ji tyrėtų būti panaikinta.

Skiriant nuobaudas teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir administracinės atsakomybės tikslus, asmenį charakterizuojančią medžiagą – R. V. anksčiau administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, kas suteikia pagrindo manyti, jog R. V. nėra linkęs laikytis nustatytų teisės reikalavimų bei suponuoja išvadą teismui, jog iš esmės jis gailisi tik dėl kilusių pasekmių - baudos (jos dydžio), o ne dėl padaryto nusižengimo.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nurodo, kad R. V. paskirta 295,00 Eur bauda, atitinka pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį R. V. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ar pakeisti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. V. skundo netenkinti.

Palikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2176-2024 nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.