- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- eA-1266-756/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01247-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Penki vėjai“
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Penki vėjai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės „Penki vėjai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Penki vėjai“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Penki vėjai“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 3R-93(AG-44/04-2016); panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. SKP-6 (toliau – ir Sprendimas) ir pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba sumažinti NMA Sprendimu skirtą sankciją iki dydžio, kuris yra proporcingas pažeidimo pobūdžiui bei juo padarytai žalai ir yra adekvatus pareiškėjo finansinei būklei.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad su NMA 2011 m. gegužės 17 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Šios sutarties pagrindu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą – ,,Poilsinio-pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“ (toliau – ir Projektas), o atsakovas įsipareigojo kompensuoti pareiškėjui iki 1 458 271 Lt visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pareiškėjas, vykdydamas Projektą, įsigijo 5 burines jachtas. Patirtos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis ir kompensuotos išmokant minėtą sumą. Atsakovas 2016 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-6, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas įgytas jachtas naudojo ne pagal paskirtį, todėl pritaikė pareiškėjui 42 234,45 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas dėl šio sprendimo teisėtumo kreipėsi į Komisiją, kuri 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016) pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas NMA Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėjo padarytas pažeidimas Sprendime apibūdintas neaiškiai, nepakankamai, nėra aišku, kokie įrodymai pagrindžia pažeidimo padarymą, nėra apibrėžtos kaltinimo ribos. Pareiškėjui iš Sprendimo nėra suprantama, kokiais konkrečiais pareiškėjo neteisėtais veiksmais pasireiškė jachtų naudojimas ne pagal paskirtį, t. y., ar tik plaukiojimu ne Lietuvos vidaus vandenyse, ar ir veiklos vykdymu be kapitono (jachtų nuoma be įgulos). Padaryto pažeidimo turinys nebuvo atskleistas ir teikiant siūlymą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) dėl lėšų susigrąžinimo. Ministerija, 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolu pritardama sankcijos taikymui (10 proc. nuo išmokėtos sumos) taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad pažeidimas pasireiškė jachtų naudojimu ne pagal paskirtį. Pareiškėjas teigė, kad atsiliepime Komisijai, NMA susiaurino pažeidimo turinį nurodydama, kad sankcija skirta dėl plaukiojimo ne Lietuvos vandenyse, nors Sprendime pažeidimo turinys platesnis. Komisija pripažino, jog sankcija skirta dėl plaukimo į kitas valstybes ir plaukimo be įgulos, tačiau tai prieštarauja atsakovo atsiliepime nurodytam pažeidimo turiniui (sankcija skirta tik už plaukiojimą ne Lietuvos vandenyse). Be to, jei sankcija skirta ir dėl to, kad plaukiojimas vyko be įgulos, tai tuomet Sprendime nėra aiškiai nurodytas pažeidimo laikotarpis, mastas, kokie įrodymai tai patvirtina. Ginčo situacijai aktualiuose teisės aktuose įtvirtintas pažeidimo sudėties privalomas požymis – Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui padaroma arba gali būti padaryta žala. Žalos padarymas dėl bet kokio Paramos sutarties pažeidimo negalimo būti preziumuojamas, žalos padarymo faktą turėjo įrodyti atsakovas, tačiau Sprendime apie tai nepasisakoma.
3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas skirti sankciją priimtas ne to subjekto, šiuos teiginius grindė Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 9, 10, 14, 15, 18 punktų sistemine analize. Pareiškėjo teigimu, kai siūlomos sankcijos suma siekia 28 962 Eur, sprendimą dėl sankcijos priima Ministerija, o ne NMA, pastaroji turi teisę tik siūlyti Ministerijos komisijai taikyti sankciją, tačiau tokio pobūdžio sprendimo nepriima. Todėl Komisija minėtą teisinį reglamentavimą aiškino netinkamai.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Ministerija savo sprendimą pateikė 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokole, o tai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Iš protokolo turinio taip pat nėra aišku, kokius konkrečius pažeidimus, kokį laikotarpį, pažeidimo mastą Ministerija vertino. Ministerijos protokolu eliminuotas pažeidimas dėl buhalterinės apskaitos netinkamo vertinimo, tačiau neaišku, ar ateityje dėl šio pažeidimo bus priimtas papildomas sprendimas. Be to, NMA siūlė pritarti sankcijai už du pažeidimus, tačiau Ministerija, pritardama tik vienam pažeidimui, sankcijos dydžio nesumažino.
5. Pareiškėjas tvirtino, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra atlikta netinkamai, nes atsakovas preziumavo pažeidimą, neleistinai perkeldamas įrodinėjimo naštą pareiškėjui, be to, pareiškėjui buvo apribota teisė teikti įrodymus, nes NMA pareiškėjo pateiktų laivavedžių apskaitos dokumentų nenagrinėjo. Paskirtos sankcijos dydis nepagrįstas ir nemotyvuotas, sankcija neproporcinga ir pareiškėjui finansiškai nepakeliama.
Atsiliepimas
6. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas teigė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra pagrįstas faktais ir teisės normomis. Teisę NMA priimti sprendimus dėl sankcijos skyrimo suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.9 punktas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 189, kurio 2 punkte įtvirtinta, kad NMA yra atsakinga už tinkamą lėšų išmokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Teisės aktai tiesiogiai nenustato, kad sankcijas nuo 28 962 Eur sumos skiria būtent Ministerija. Ministerija į pažeidimo tyrimo procedūrą įtraukiama kaip valdymo institucija. Sprendimo turinys yra aiškus – pareiškėjui sankcija buvo skirta už tai, kad jis už paramą įsigytas lėšas naudojo ne pagal paskirtį (plaukė į kitas valstybes) ir veiklą vykdė be kapitono (naudojo jachtas be įgulos). Atsakovas nesutiko su argumentais dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo pareiškėjui, nes pareiškėjui buvo sudarytos galimybės net kelis kartus teikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kad jo veikla atitinka Projekto sąlygas, taip pat buvo prašoma patikslinti tam tikrus duomenis, tačiau pareiškėjas dalies dokumentų nepateikė. Atitinkamai, NMA neturėjo pagrindo pareiškėjo veiklos vertinti kitaip, nei pagal gautus dokumentus. Pareiškėjas pripažino, kad jachtos ne vidaus vandenų transporto veiklai buvo panaudotos 50 kartų, o tai sudarė 9 proc. visų jachtų naudojimo atvejų, todėl skirta sankcija nėra neproporcinga.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje Ministerijos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 3 d. sprendimu (teismo sprendime nurodyta sprendimo data – 2017 m. sausio 3 d., laikytina rašymo apsirikimu) pareiškėjo UAB ,,Penki vėjai“ skundą atmetė.
10. -Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 2 d. NMA pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 (toliau – ir Paraiška). Su pareiškėju 2011 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta Paramos sutartis. Pagal Paramos sutarties 1.1 papunktį pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 „Poilsinio-pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-315 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ buvo nutarta pareiškėjui skirti 1 458 271 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti išlaidų. Pareiškėjui pateikus 2011 m. rugpjūčio 22 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo prašymus buvo išmokėta 1 458 271 Lt (422 344,47 Eur) paramos suma.
11. NMA, vykdydama pareiškėjo Projekto priežiūrą, nustatė pažeidimus dėl įsigytų investicijų (jachtų) naudojimo ne pagal paskirtį, todėl buvo priimtas sprendimas taikyti 42 234,45 Eur paramos lėšų susigrąžinimo sankciją. Vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2015 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. BRK-9635(14.5) dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir sankcijos taikymo kreipėsi į Ministeriją, kuri 2015 m. gruodžio 4 d. pranešimu Nr. 2D-5699(3.23) pritarė NMA išvadoms dėl paramos dalies susigrąžinimo už įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį. NMA 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SKP-6 pritaikė pareiškėjui 42 234,45 Eur susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas NMA 2016 m. sausio 12 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SKP-6 ir Komisijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016), su skundu kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas NMA Sprendimo neteisėtumą grindžia keliais aspektais: Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas nėra aiškiai apibrėžtas, neaiškios kaltinimo ribos; Sprendimo priėmimas nėra priskirtas NMA kompetencijai; Ministerijos sprendimas taip pat neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų; pareiškėjas nepadarė pažeidimo, kaip jis suprantamas ginčo situacijoje taikytinuose teisės aktuose; NMA nepagrįstai pažeidimo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui; skiriant sankciją nebuvo laikytasi proporcingumo principo.
13. Teismas nustatė, kad pagal Paramos paraiškos turinį pareiškėjo siekiamo įgyvendinti Projekto veikla pagal Statistikos departamento EVRK 2 klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, yra 50.30 – Vidaus vandenų keleivinis transportas. Į šios veiklos grupę įtrauktas keleivių vežimas upėmis, kanalais, ežerais ir kitais vidaus vandenų keliais, įskaitant vežimą uostuose ar dokuose, taip pat pramoginių katerių nuoma su įgulos samdymu vežti vidaus vandenimis. Verslo plane pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles pareiškėjas taip pat yra nurodęs, jog Projekto numatomas tikslas – sukurti konkurencingą įmonę, teikiančią poilsio-pažintinio turizmo organizavimo paslaugas Lietuvos vandenyse. Siekiant įgyvendinti Projekte numatytus tikslus pareiškėjas numatė įsigyti jachtas, kuriomis ketino teikti turizmo paslaugas Trakuose, Kaune ir Klaipėdoje. Tam buvo numatyta papildomai įdarbinti tris kapitonus. Taigi pagal Projektą pareiškėjas įsipareigojo turizmo paslaugas teikti vidaus vandenyse, t. y. visuose Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esančiuose paviršinio vandens telkiniuose ir tarpiniuose vandenyse (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 str.). Projektui įgyvendinti pareiškėjas įsigijo 5 jachtas.
14. Teismas nurodė, kad NMA, vykdydama Paraiškos patikrą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pateiktais duomenimis nustatė, jog pareiškėjo jachtos (įsigytos už paramos lėšas) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto ne vieną kartą. Pareiškėjas apie tai, kad jo už paramos lėšas įsigytos jachtos 2011–2014 metais kirto Lietuvos Respublikos sieną bei tai, jog jachtos buvo nuomojamos be įgulos, NMA yra patvirtinęs 2015 m. vasario 4 d. paaiškinimu, taip pat 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. P0513. Teismas konstatavo, kad faktų, jog plaukiojimas jachtomis vyko ne tik vidaus vandenyse bei jachtos ne kartą buvo nuomojamos be įgulos, neneigia ir pats pareiškėjas, o byloje nėra ginčo dėl šių faktinių aplinkybių.
15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, konstatavo, kad pareiškėjui ketinamą vykdyti veiklą pagal EVRK 2 klasifikatorių pačiam priskyrus prie veiklos ,,vidaus vandenų keleivinis transportas“ (50.30), jam turėjo būti žinomas ir visas šios veiklos turinys, t. y., jog į ketinamos vykdyti veiklos turinį būtent keleivių vežimas tik vidaus vandenų keliais bei tai, kad toks vežimas negali būti vykdomas be įgulos samdymo. Dėl aplinkybių, kad pareiškėjo už paramą įsigytos jachtos kirto Lietuvos Respublikos sieną ir jachtos buvo nuomojamos be įgulos, ginčo byloje nėra.
16. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.12 papunktį, pareiškėjas, gaudamas paramą įsipareigoja be rašytinio NMA sutikimo mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos.
17. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog pareiškėjo už paramą įsigytos jachtos veiklą vykdė ne tik vidaus vandenyse bei jachtos buvo nuomojamos ir be įgulos, NMA pagrįstai tokius pareiškėjo veiksmus įvardijo kaip pažeidimą Administravimo taisyklių 253.2 papunkčio prasme. Pareiškėjas, pasirašydamas Paramos sutartį, patvirtino, kad laikysis visų su skirtina parama susijusių įsipareigojimų (Paramos sutarties 25.22 p.), atitinkamai įsipareigojo nekeisti ir remiamos veiklos pobūdžio, Projekto įgyvendinimo reikalavimų.
18. Teismas sprendė, kad NMA išsamiai ir visapusiškai įvertino visas su keliamu ginču susijusias aplinkybes, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, Sprendimo turinys nuoseklus, aiškus ir suprantamas, todėl panaikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatų skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nors NMA nurodė, kad bendrai pažeidimas padarytas už įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį, tačiau iš Sprendimo turinio aiškiai suprantama, jog pareiškėjui sankcija skiriama už tai, kad jachtomis veikla vykdyta ne tik vidaus vandenyse, bei už jachtomis vykdytus vežimus be įgulos samdymo. Teismas pabrėžė, kad tokia veikla negali būti priskirta pareiškėjo Paraiškoje nurodytai 50.30 grupei. Pareiškėjui pakeitus Paraiškoje nurodytą vykdyti veiklą, NMA pagrįstai įvertino, kad pažeidimas padarytas už paramos lėšas įsigytų investicijų (jachtų) naudojant ne pagal paskirtį.
19. Teismas aptarė Pažeidimų administravimo taisyklių 10–15 punktų, reglamentuojančių sankcijų už pažeidimus skyrimo procedūras nuostatas, Administravimo taisyklių 5.9 punktą, nustatantį NMA kompetenciją. Ministerijos 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 8D-575(5.50) Ministerija informavo NMA apie pritarimą (vienbalsiai) NMA sprendimui taikyti pareiškėjui dalies paramos lėšų susigrąžinimą. Teismas konstatavo, kad Ministerijos Komisijos sprendimo dėl NMA taikytos sankcijos pritarimo forma (2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolas) atitinka Pažeidimų administravimo taisyklių 15 punkto reikalavimus. Pareiškėjui teisines pasekmes sukelia NMA 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. SKP-6, kuriame pažeidimo pobūdis išsamiai atskleistas (plaukiojimas ne tik vidaus vandenyse ir jachtų nuoma be įgulos), todėl nagrinėjamo ginčo kontekste šio protokolinio sprendimo analizė VAĮ 8 straipsnio kontekste nėra reikšminga.
20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė Paraiškoje nurodytos siekiamos įgyvendinti veiklos – ,,vidaus vandenų keleivinis transportas (50.30) reikalavimų, šią aplinkybę, be kita ko, pripažįsta ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nepadarė pažeidimo, kaip jis suprantamas ginčo situacijoje taikytinuose teisės aktuose, laikytinas nepagrįstu.
21. Teismas, įvertinęs skundžiamo Sprendimų teisėtumą nenustatė kad NMA nepagrįstai pažeidimo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad į pareiškėją su paklausimais pateikti papildomus dokumentus, įrodymus, viso tyrimo metu buvo kreiptasi ne kartą. Dokumentų pateikimo laikas (pareiškėjui prašant) buvo ne kartą pratęstas pareiškėjo naudai. Taigi pareiškėjui buvo skirta pakankamai dėmesio sudarant sąlygas paneigti NMA nustatytas pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjui nepaneigus NMA nustatytų pažeidimų (pareiškėjo teigimu, jis dalies pažeidimo tyrimui aktualių dokumentų pateikti negalėjo, nes jų nebuvo priimta, pvz., sutartys buvo sudaromos žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.), NMA turėjo teisę priimti Sprendimą pagal turimus dokumentus ir surinktą medžiagą.
22. NMA nurodė, kad Sprendimu sankcija dėl 42 234,45 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo, kas sudaro 10 proc. nuo išmokėtos už jachtas paramos sumos, skirta atsižvelgiant į paties pareiškėjo pripažinimą, kad jachtų naudojimo ne vidaus vandenų transporto veiklai atvejų buvo 50, o tai sudarė 9 proc. viso jachtų naudojimo atvejų. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog skiriant sankciją nebuvo laikytasi proporcingumo principo, o sankcija skirta vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais ir atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą medžiagą. Sumažinti paskirtą sankciją vien tuo pagrindu, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, nėra teisinio pagrindo.
23. Teismas konstatavo, kad pripažinus, jog NMA tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą teisingai įvertino NMA Sprendimo teisėtumą, atitinkamai Komisijos sprendimas taip pat vertintinas kaip teisėtas, išsamus ir pagrįstas.
III.
24. Pareiškėjas UAB ,,Penki vėjai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
25. Pareiškėjas tvirtina, kad NMA Sprendime nebuvo nurodyta ir įrodyta, jog buvo atliktas pažeidimas, kaip jį apibrėžia Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės), 3 punktas. Pagal minėtą punktą pažeidimu laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Todėl NMA privalėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su įtariamu pažeidimu, nustatyti, ar dėl tokių veiksmų atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.
26. NMA sprendime nėra nurodyti teisės norminiai aktai, įtvirtinantys konkrečias taikytinas sankcijas, ir, kuriais remiantis būtų pritaikyta konkreti 10 procentų sankcija. NMA, kaip viešojo administravimo subjektui, nėra pavesta taikyti sankcijų nesant įstatyminio (teisinio norminio) tokių sankcijų taikymo ir individualizavimo pagrindo. NMA Sprendimas ir veiksmai prieštarauja VAĮ 3 straipsnyje nustatytiems principams ir VAĮ 8 straipsniui. NMA Sprendime nurodyta, kad pažeidimas nustatytas ir sankcija taikyta vadovaujantis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 255 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Paramos sutarties 19.1 punktu, tačiau nei vienas šių aktų nenumato, kaip nustatoma ir kokio dydžio sankcija skiriama šiuo atveju. Minėti teisės aktai nereglamentuoja ir nenumato teisinių pagrindų paskirti ir individualizuoti konkrečias sankcijas – šiuo atveju 10 proc. NMA Sprendime minimi Ministerijos Komisijos protokoliniai sprendimai (pvz., 2015 rugpjūčio 20 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-397(5.50)), nėra norminiai dokumentai ir negali būti pagrindu skirti ir individualizuoti skirtą sankciją, kurios nei taikymo dydžiai, nei ribos nėra įtvirtinti teisės aktuose. Taigi NMA tinkamai nekvalifikavo įtariamo pažeidimo ir sankciją taikė be jokio teisinio pagrindo, Sprendime nėra nurodyta, koks teisės aktas numato sankcijų taikymą ir jų diferenciaciją, kokia tokio teisės akto nuostata / norma pritaikyta. Pareiškėjas teigia, kad teismas, vertindamas NMA sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, nenagrinėjo ir nevertino, kokio teisės akto pagrindu ir kur įtvirtinta 10 proc. sankcija už minėto pobūdžio tariamai atliktą pažeidimą. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti finansines korekcijas ir NMA Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui taikyta 10 proc. finansinė pataisa yra pagrįsta ir atitinka proporcingumo principą. Pareiškėjas pažymi, kad finansinės korekcijos taikymas laikytinas neprotingu ir nepagrįstai dideliu. Atsižvelgiant į tai, kad realios žalos ir nuostolių Europos Sąjungos bendrasis biudžetas nepatyrė, finansinė korekcija neturi būti pritaikyta.
28. Pareiškėjas teigia, kad NMA netinkamai atliko pažeidimo tyrimą, neįvykdė pareigos Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti inkriminuojamo pažeidimo sudėtį, nurodant, kokiais konkrečiais pareiškėjo neteisėtais veiksmais pasireiškė jachtų naudojimas ne pagal paskirtį: ar tik plaukiojimu ne Lietuvos vidaus vandenyse, ar ir veiklos vykdymu be kapitono (jachtų nuoma be įgulos). Atsakovo pozicija, išdėstyta Sprendime prieštarauja atsiliepime išdėstytai pozicijai. Iš Sprendimo negalima vienareikšmiškai suprasti, koks yra pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo laikotarpis. Jeigu veiklos vykdymas be kapitono Sprendime vertinamas kaip pažeidimas, jis apibūdintas netinkamai, nes nenurodyta, kada buvo padarytas šis pažeidimas, koks pažeidimo laikotarpis, mastas, kokie būtent duomenys (įrodymai) jį patvirtina. Visų šių Sprendimo trūkumų teismas ištaisyti negali. Juos gali ištaisyti tik pats viešojo administravimo subjektas – NMA, pakartotinai išnagrinėdama pažeidimo bylą ir surašydamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą.
29. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą ir netinkamai ištyrė bylos faktines aplinkybes, NMA Sprendimo teisėtumo klausimą. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimas turi būti panaikintas, o pareiškėjo skundas patenkintas.
Atsiliepimas
30. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi iš esmės tapačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į skundą. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai sprendė, kad iš byloje esančių NMA ir Ministerijos procedūrinių dokumentų, priimtų atliekant pažeidimo tyrimą ir priimant skundžiamą Sprendimą matyti, kad visi įrodymai, pažeidimo aplinkybės, kurios yra itin didelės apimties, buvo išsamiai įvertintos. Pastarieji dokumentai Pažeidimų administravimo taisyklių 10, 11 ir 13 punktuose įvardyti kaip būtinieji pažeidimo tyrimo procedūros dokumentai, laikytina, kad juose išdėstytas detalus NMA surinktų įrodymų vertinimas, sudarantis skundžiamo Sprendimo motyvuojamąją dalį. Todėl visų motyvų nebekartojimas skundžiamame Sprendime nėra jo motyvavimo trūkumas. Be to, Sprendime pateikti motyvai ir argumentai išsamiai atskleidžia NMA nustatytus pažeidimus, jų turinį bei pritaikytos sankcijos teisinį pagrindą.
32. NMA pažymi, kad pareiškėjas dalyvavo NMA ir Ministerijos komisijų posėdžiuose, turėjo galimybę išsakyti savo poziciją dėl nustatytų pažeidimų bei pateikti įrodančius dokumentus, tačiau delsė pateikti prašomus dokumentus, o dokumentų, aiškiai patvirtinančių ginčo jachtų nuomos su įgula faktus daugumoje NMA nustatytų pažeidimo atvejų nepateikė, todėl argumentai dėl apribotos galimybės gintis yra nepagrįsti ir atmestini.
33. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pripažino, jog jachtų naudojimo ne vidaus vandenų transporto veiklai atvejų buvo 50, ir tai sudarė 9 procentų viso jachtų naudojimo atvejų. Atsakovas sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtiems dydžiams šiuo atveju koreliuojant, nėra pagrindo laikyti NMA skirtą sankcijos dydį neproporcingu ar neprotingu.
34. Atsakovas palaiko pirmosios instancijos teismo išvadas, kad pareiškėjo Projektas Įgyvendinimo taisyklėse numatytus tinkamumo kriterijus turėjo atitikti visu jo įgyvendinimo laikotarpiu, taigi, ir už paramą įsigytos investicijos turėjo būti naudojamos pagal paskirtį visu minėtu laikotarpiu ir nenaudojamos kitai, ypač neremiamai veiklai. Priešingu atveju, negalima būtų laikyti, jog skiriant paramą minėtoms investicijoms nebuvo padarytos nepagrįstos arba, kaip šiuo atveju – neremiamos išlaidos. Vadinasi, Europos Sąjungos lėšų panaudojimas tokiai ab initio (iš pradžių) ar dėl vėlesnių pareiškėjo veiksmų neremtinai veiklos paskirčiai naudojamoms investicijoms, suponuoja žalą Europos Sąjungos biudžetui, dėl to atitinkama paramos dalis ir turi būti susigrąžinta. Kita vertus, sankcijų už atitinkamą pažeidimą taikymas pagal Administravimo taisyklių 197 punkto nuostatas, nėra susietas su konkrečiu ir tiesioginiu žalos atsiradimu. Todėl pareiškėjo argumentas dėl visų pažeidimo sudėties požymių tariamo nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas, neatitinkantis bylos faktinių ir teisinių aplinkybių.
Atsiliepimas
35. Atsakovas teigia, kad Administravimo taisyklių nuostatos, kiek jos susiję su paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu, numato iki 100 procentų paramos susigrąžinimo sankcijos taikymo galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 papunkčiu nėra detalizuoti konkretūs šios sankcijos dydžiai, tai palikta NMA diskrecijai – skirti tokio dydžio sankciją, kuri yra protinga ir proporcinga padaryto pažeidimo mastui, sunkumui ir pobūdžiui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamo sankcijos neproporcingumo atmestini kaip nepagrįsti.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad NMA Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Vienas esminių pareiškėjo įsipareigojimų yra naudoti Projekto investicijas pagal Projekte numatytą paskirtį, Administravimo taisyklės numato iki 100 procentų paramos susigrąžinimo sankcijos taikymo galimybę, todėl 10 procentų išmokėtos paramos dydžio sankcija, pritaikyta pareiškėjui, yra proporcinga. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. SKP-6, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjui 42 234,45 Eur (dalies) paramos lėšų susigrąžinimo sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 3R-93(AG-44/04-2016), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl NMA paskirtos sankcijos panaikinimo.
39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad pareiškėjui sankcija skirta vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgus į pareiškėjo pateiktą medžiagą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, taip pat teisingai įvertino Agentūros sprendimo teisėtumą, todėl Komisijos vertintinas kaip teisėtas, išsamus ir pagrįstas.
40. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia netinkamai nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo sprendime.
41. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
42. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime pakankamai išsamiai ir nuosekliai, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo argumentus, išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.
44. Apeliantas NMA 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. SKP-6 ginčija dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytam įstatymo viršenybės principui ir 8 straipsnio 1 dalyje keliamiems reikalavimams. Pažymėtina, kad argumentą dėl VAĮ 3 straipsnyje minėto principo pažeidimo atsakovo priimtame sprendime pareiškėjas iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija nepasisakys.
45. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo išvadai, kad NMA sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Priešingai, nei nurodo apeliantas, atsakovo sprendime pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstyti pagrindiniai faktai, argumentai, įvertinti surinkti įrodymai ir nurodytos teisės normos, kuriomis vadovaudamasi NMA priėmė sprendimą taikyti sankciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo suformuotas aiškinimas, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybės tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010, 2012 m. rugpjūčio 20 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014 ir kt.).
46. Iš bylos medžiagos matyti, kad Sprendime nustatyti pažeidimai kyla dėl Programos Priemonės bei 2011 m. gegužės 17 d. pareiškėjo su Agentūra sudarytoje sutartyje Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 įtvirtintų reikalavimų nesilaikymo. Sprendime aiškiai nurodyta kokiais teisės aktais remiantis jie nustatyti, nurodytos sankcijos už nustatytus pažeidimus, jų teisinis pagrindas, taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo prieštaravimo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad nustatyti pažeidimai turi būti ir paprastai išdėstomi institucijos priimtame individualiame administraciniame akte, o ne atsiliepime į asmens skundą teismui, tad jie atitinkamai ir vertinami. Šiuo aspektu kaip nereikšmingas atmestinas apelianto argumentas dėl atsakovo sprendime ir atsiliepime į skundą aptartų pažeidimų apimties skirtumo (jei tokie ir būtų nustatyti).
47. Apeliantas tvirtina, kad NMA sprendime nebuvo įrodyta, jog buvo padarytas pažeidimas, kaip jį apibrėžia Europos Sąjungos sanglaudos lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 3 punktas, pagal kurį pažeidimu laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, pažeidimai neturėjo neigiamos finansinės įtakos nacionaliniam ir (arba) Europos bendrijų biudžetui, todėl pažeidimas laikytinas tik formaliu, už kurį neturi būti taikoma jokia finansinė pataisa.
48. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2011 m. gegužės 17 d. UAB ,,Penki vėjai“ ir Agentūros pasirašytą Paramos sutartį pareiškėjas (paramos gavėjas) įsipareigojo įgyvendinti projektą ,,Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“, nepažeisdamas sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Sutarties 17.1 papunktyje įtvirtinta paramos gavėjo pareiga įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, verslo plane. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto Projekto įgyvendinimo, keičiantys remiamos veiklos pobūdį, Projekto įgyvendinimo vietą ir (ar) reikalavimus ir nuosavybės formas ar kitaip keičiantys Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui nėra leidžiami (17.4 papunktis). Paramos paraiškoje III skyriaus ,,Informacija apie projektą, kuriam prašoma paramos“ 4 punkto ,,Projekte numatyta veiklos rūšis“ 3 papunktyje ,,Ne žemės ūkio paslaugos, teikiamos Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pareiškėjas nurodė, kad prašo paramos vidaus vandenų keleiviniam transportui pagal Veiklos klasifikatorių 50.3. Atkreiptinas dėmesys, kad Agentūra 2011 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. BRK-(10.87)-8245 išdėstė aiškią poziciją, kad nepritaria papildomai leisti nuomoti už paramos lėšas įsigyjamas jachtas be įgulos samdymo, nes veiklos rūšis, kurią Paraiškoje įsipareigojo vykdyti pareiškėjas, neapima jachtų be įgulos nuomos.
49. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas už gautas paramos lėšas įsigytas investicijas (jachtas) naudojo ne pagal paskirtį, numatytą Projekte ir Paraiškoje paramai gauti. Bendrovės įsigytos jachtos nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. plaukiojo ne Lietuvos vidaus vandenų teritorijoje (ką patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės duomenys), veikla buvo vykdoma nesilaikant reikalavimo nenaudoti jachtų be įgulos samdymo (ką pripažino ir pats Paramos gavėjas 2015 m. vasario 4 d., 2015 m. gegužės 13 d. paaiškinimuose nurodydamas, jog UAB ,,Penki vėjai“ teikė paslaugą - jachtų nuomą be įgulos tiems asmenims, kurie turi visus reikalingus dokumentus savarankiškai valdyti jachtą ir turi patirties; tokį sprendimą bendrovė priimdavo tam tikrais išimtiniais atvejais, todėl atskirai dokumentų netvarkė ir sutarčių neturi). Taigi, dėl tokių pareiškėjo veiksmų paraiškoje nurodytas 50.3 RVRK kodas buvo pažeistas.
50. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2014 m. birželio 2 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 253 punkte nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (253.2.). Nustačius, kad už paramos lėšas įsigytos jachtos buvo naudotos ne pagal paskirtį, pagal Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14 papunkčius ir 255 punktą, taip pat vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Paramos sutarties 19.1, 25.22 papunkčiais, gali būti taikoma 10 procentų (t. y. 42 234,45 Eur) išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcija. Aplinkybė, kad parama buvo skirta vykdyti projektą išimtinai Lietuvos vandenyse ir jachtos nuomojamos su įgulos samdymu, tačiau projekto priežiūros laikotarpiu jos ne kartą buvo naudojamos ne pagal paskirtį, reiškia žalos bendrajam biudžetui padarymo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1337-629/2018). Tad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl pažeidimo nebuvimo (ar formalaus pažeidimo) yra nepagrįsti, ir atmestini.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliantas nepagrindė teiginių, kad NMA pritaikyta 10 procentų dydžio paramos susigrąžinimo sankcija už nustatytus pažeidimus yra neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su skirta parama susijusių įsipareigojimų nesilaikė ilgą laiką (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), tuo pažeidinėdamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643 sudarytos <...> Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų veiksmų programos <...> priemonių probleminiams klausimams nagrinėti Komisijos 2015 m. gruodžio 4 d. pritarimu) skyrė neproporcingą sankciją. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad Administravimo taisyklių nuostatos, kiek jos susiję su paramos susigrąžinimo sankcijos taikymu, numato iki 100 procentų paramos susigrąžinimo sankcijos taikymo galimybę. Atsižvelgiant į tai, kad Administravimo taisyklių 197.3.1 papunkčiu nėra detalizuoti konkretūs šios sankcijos dydžiai, tai palikta NMA diskrecijai – skirti tokio dydžio sankciją, kuri yra protinga ir proporcinga padaryto pažeidimo mastui, sunkumui ir pobūdžiui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
52. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo klausimus reguliuojančias teisės normas, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Penki vėjai“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.