Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovas 2016 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-6, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas įgytas jachtas naudojo ne pagal paskirtį, todėl pritaikė pareiškėjui 42 234,45 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas dėl šio sprendimo teisėtumo kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016) pareiškėjo skundą atmetė.

Prieštaravo, kad Sprendimas skirti sankciją priimtas ne to subjekto. Tokią išvadą pareiškėjas darė remiantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 9, 10, 14, 15, 18 punktų sistemine analize. Pareiškėjo teigimu, kai siūlomos sankcijos suma siekia 28 962 Eur, sprendimą dėl sankcijos priima Ministerija, o ne Agentūra. Agentūra turi teisę tik siūlyti Ministerijos komisijai taikyti sankciją, tačiau tokio pobūdžio sprendimo nepriima. Todėl Komisija paminėtą teisinį reglamentavimą aiškino netinkamai.

Pareiškėjo manymu, Ministerija savo sprendimą pateikė 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokole, o tai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Iš protokolo turinio taip pat nėra aišku, kokius konkrečiai pažeidimus, kokį laikotarpį, pažeidimo mastą Ministerija vertino. Be to, Ministerijos protokolu eliminuotas pažeidimas dėl buhalterinės apskaitos netinkamo vertinimo, tačiau neaišku, ar ateityje dėl šio pažeidimo bus priimtas papildomas sprendimas. Taip pat NMA siūlė pritarti sankcijai už du pažeidimus, tačiau Ministerija pritardama tik vienam pažeidimui sankcijos dydžio nesumažino.

Nurodė, kad pareiškėjui taip pat buvo apribota teisė teikti įrodymus, nes NMA pareiškėjos pateiktų laivavedžių apskaitos dokumentų nenagrinėjo.

Pareiškėjas Agentūros paskirtą sankcijos dydį vertino nepagrįstu vien jau dėl to, kad nebuvo aiškus pažeidimo turinys (ar pareiškėjas baustas už du pažeidimus, ar už vieną), kai tuo tarpu Ministerija pritarė tik vienam pažeidimui. Atkreipė dėmesį, kad paskirta sankcija pareiškėjai finansiškai nepakeliama.

Nesutiko su argumentais, kad Sprendimo turinys yra neaiškus. Pažymėjo, kad pareiškėjai sankcija buvo skirta už tai, kad ji, už paramą įsigytas lėšas naudojo ne pagal paskirtį (plaukiant į kitas valstybes) ir veiklą vykdant be kapitono (naudojant jachtas be įgulos). Taip pat nesutiko su argumentais dėl įrodymo naštos perkėlimo pareiškėjui. Šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės net kelis kartus teikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kad jo veikla atitinka projekto sąlygas, taip pat buvo prašoma patikslinti tam tikrus duomenis, tačiau pareiškėjas dalies dokumentų nepateikė. Atitinkamai Agentūra neturėjo pagrindo pareiškėjo veiklos vertinti kitaip, nei pagal gautus dokumentus.

Dėl paskirtos sankcijos dydžio nurodė, kad, kaip pripažino ir pats pareiškėjas, jachtų naudojimas ne vidaus vandenų transporto veiklai buvo panaudotas 50 kartų, o tai sudarė 9 proc. visų jachtų naudojimo atvejų, todėl skirta sankcija nėra neproporcinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Byloje ginčas keliamas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. SKP-6 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 3R-93(AG-44/04-2016) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė teismo panaikinus skundžiamus sprendimus pažeidimo bylą atsakovui grąžinti nagrinėti iš naujo arba sumažinti atsakovo sprendimu skirtą sankciją iki dydžio, kuris yra proporcingas pažeidimo pobūdžiui bei juo padarytai žalai ir būtų adekvatus pareiškėjo finansinei būklei.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 2 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 (toliau – ir Paraiška). Su pareiškėju 2011 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta Paramos sutartis. Pagal Paramos sutarties 1.1. papunktį, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 „Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-315 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo buvo nutarta pareiškėjui skirti 1 458 271 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti išlaidų. Pareiškėjui pateikus 2011 m. rugpjūčio 22 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo prašymus buvo išmokėta 1 458 271 Lt (422 344,47 Eur) paramos suma.

Vykdant pareiškėjo projekto priežiūrą Agentūra nustatė pažeidimus dėl įsigytų investicijų (jachtų) naudojimo ne pagal paskirtį, todėl buvo priimtas sprendimas taikyti 42 234,45 Eur paramos lėšų susigrąžinimo sankciją.

Agentūra, vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BRK-9635(14.5) dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir sankcijos taikymo kreipėsi į Ministeriją, kuri 2015 m. gruodžio 4 d. pranešimu Nr. 2D-5699(3.23) pritarė Agentūros išvadoms dėl paramos dalies susigrąžinimo (už įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį.

Agentūra 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SKP-6 pritaikė pareiškėjui 42 234,45 Eur susigrąžinimo sankciją.

Pareiškėjas nesutikdamas su Agentūros 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SKP-6 ir Komisijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016), su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja skundo ir patikslinto skundo argumentais Agentūros sprendimo neteisėtumą grindžia keliais aspektais, kaip tai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pareiškėjai inkriminuojamas pažeidimas nėra aiškiai apibrėžtas, neaiškios kaltinimo ribos; Sprendimo priėmimas nėra priskirtas Agentūros kompetencijai; Ministerijos sprendimas taip pat neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimams; pareiškėjas nepadarė pažeidimo, kaip jis suprantamas ginčo situacijoje taikytinuose teisės aktuose; Agentūra nepagrįstai pažeidimo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui; skiriant sankciją nebuvo laikytasi proporcingumo principo.

Kaip matyti iš Paramos paraiškos turinio (Komisijos byla, I t., b. l. 99), pareiškėjo siekiamo įgyvendinti projekto „Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“ veikla pagal Statistikos departamento EVRK 2 klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, Paraiškoje nurodyta 50.30 – Vidaus vandenų keleivinis transportas. Į šios veiklos grupę įtrauktas keleivių vežimas upėmis, kanalais, ežerais ir kitais vidaus vandenų keliais, įskaitant vežimą uostuose ar dokuose, taip pat pramoginių katerių nuoma su įgulos samdymu vežti vidaus vandenimis. Verslo plane pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (Komisijos byla, I t. b. l. 125) pareiškėjas taip pat yra nurodęs, jog Projekto numatomas tikslas – sukurti konkurencingą įmonę, teikiančią poilsio-pažintinio turizmo organizavimo paslaugas Lietuvos vandenyse. Siekiant įgyvendinti Projekte numatytus tikslus pareiškėjas numatė įsigyti jachtas, kuriomis ketino teikti turizmo paslaugas Trakuose, Kaune ir Klaipėdoje. Tam buvo numatyta papildomai įdarbinti tris kapitonus. Taigi pagal Projektą pareiškėjas įsipareigojo turizmo paslaugas teikti vidaus vandenyse, t. y. visuose Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esančiuose paviršinio vandens telkiniuose ir tarpiniuose vandenyse (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnis). Projekto įgyvendinimui pareiškėja įsigijo 5 jachtas.

Agentūra vykdydama Paraiškos patikrą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjo jachtos (įsigytos už paramos lėšas) laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto ne vieną kartą (Komisijos byla, III t., b. l. 41). Pareiškėjas apie tai, kad jo už paramos lėšas įsigytos jachtos, laikotarpiu 2011-2014 metais kirto Lietuvos Respublikos sieną bei jachtos buvo nuomojamos be įgulos Agentūrai yra patvirtinęs 2015 m. vasario 4 d. paaiškinimu, taip pat 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. P0513 (Komisijos byla, III t., b. l. 46, 131). Taigi, fakto apie tai, kad plaukiojimas jachtomis vyko ne tik vidaus vandenyse bei jachtos ne kartą buvo nuomojamos be įgulos, neneigia ir pats pareiškėjas. Byloje iš esmės nėra ginčo siekiant šias faktines aplinkybes įrodyti priešingai.

Pareiškėjas prieštarauja Agentūros Sprendimo neatitikimui VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimams, nes pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas nėra aiškiai apibrėžtas, neaiškios kaltinimo ribos. Pareiškėjui iš Sprendimo nėra suprantama, kokiais konkrečiai pareiškėjo neteisėtais veiksmais pasireiškė jachtų naudojimas ne pagal paskirtį, t. y., ar tik plaukiojimu ne Lietuvos vidaus vandenyse, ar ir veiklos vykdymu be kapitono (jachtų nuoma be įgulos). Kaip nustatyta, pareiškėjas Agentūrai pateiktoje Paraiškoje Projektu siekiamos įgyvendinti veiklos rūšį pagal Statistikos departamento EVRK 2 klasifikatorių nurodė – 50.30 Vidaus vandenų keleivinis transportas. Minėta, kad į šios veiklos grupę įeina keleivių vežimas upėmis, kanalais, ežerais ir kitais vidaus vandenų keliais, įskaitant vežimą uostuose ar dokuose, taip pat pramoginių katerių nuoma su įgulos samdymas vežti vidaus vandenimis. Pateikdamas trumpą projekto esmės aprašymą taip pat nurodė, kad įsigytomis jachtomis teiks poilsinio-pažintinio turizmo paslaugas Lietuvos vandenyse. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui ketinamą vykdyti veiklą pagal EVRK 2 klasifikatorių pačiam priskyrus prie Vidaus vandenų keleivinis transportas (50.30), jam turėjo būti žinomas ir šios veiklos pilnas turinys, t. y., kad į ketinamos vykdyti veiklos turinį įeina reikalavimai keleivių vežimas tik vidaus vandenų keliais bei toks vežimas negali būti vykdomas be įgulos samdymo. Dėl aplinkybių, kad pareiškėjo už paramą įsigytos jachtos kirto Lietuvos Respublikos sieną ir jachtos buvo nuomojamos be įgulos ginčo byloje nėra. Kaip nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.12 papunktyje, pareiškėjas, gaudamas paramą įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Nagrinėjamu atveju surinktais rašytiniais įrodymais nustačius, kad pareiškėjo už paramą įsigytos jachtos veiklą vykdė ne tik vidaus vandenyse bei jachtos buvo nuomojamos ir be įgulos, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai tokius pareiškėjo veiksmus įvardijo kaip pažeidimą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 253.2 papunkčio prasme. Pareiškėjas pasirašydamas Paramos sutartį patvirtino laikytis visų su skirtina Parama susijusių įsipareigojimų (Paramos sutarties 25.22.), atitinkamai įsipareigojo nekeisti ir remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų. Pažymėtina, kad Agentūra išsamiai ir visapusiškai įvertino visas su keliamu ginču susijusias aplinkybes, Agentūros Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, Sprendimo turinys nuoseklus, aiškus ir suprantamas, todėl panaikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nors Agentūra nurodė, kad bendrai pažeidimas padarytas už įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį, tačiau iš Sprendimo turinio aiškiai suprantama, kad pareiškėjui sankcija skiriama už tai, kad jachtomis veikla vykdyta ne tik vidaus vandenyse, bei už jachtomis vykdytus vežimus be įgulos samdymo. Pabrėžtina, kad tokia veikla negali būti priskirta pareiškėjo Paraiškoje nurodytai 50.30 grupei. Pareiškėjui pakeitus Paraiškoje nurodytą vykdyti veiklą, Agentūra pagrįstai įvertino, kad pažeidimas padarytas už paramos lėšas įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį.