Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-03 · Administracinė byla Nr. eI-317-189/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-01-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
eI-317-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01247-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
UAB „Penki vėjai“
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 29.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-317-189/2017Proceso Nr. 3-61-3-01247-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,dalyvaujant pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ atstovui advokatui A. F. (A. F.),atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I. G.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas:

1) Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 3R-93(AG-44/04-2016);

Šalies argumentai

2) Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. SKP-6 (toliau – ir Sprendimas) ir pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo arba sumažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu skirtą sankciją iki dydžio, kuris yra proporcingas pažeidimo pobūdžiui bei juo padarytai žalai ir yra adekvatus pareiškėjos finansinei būklei.

Pažymėdamas faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiškėjas su Agentūra 2011 m. gegužės 17 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ paramos sutartį Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Šios sutarties pagrindu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinto projektą – „Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“, o tuo tarpu atsakovas įsipareigojo kompensuoti pareiškėjui iki 1 458 271 Lt visų tinkamų kompensuoti projektų išlaidų. Vykdydamas projektą pareiškėjas įsigijo 5 būrines jachtas. Patirtos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis ir kompensuotos išmokant minėtą sumą.

Atsakovas 2016 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-6, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas įgytas jachtas naudojo ne pagal paskirtį, todėl pritaikė pareiškėjui 42 234,45 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas dėl šio sprendimo teisėtumo kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016) pareiškėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Agentūros Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėjo padarytas pažeidimas Sprendime apibūdintas neaiškiai, nepakankamai, iš esmės nėra aišku, kokie įrodymai pagrindžia pažeidimo padarymą, nėra apibrėžtos kaltinimo ribos. Pareiškėjui iš Sprendimo nėra suprantama, kokiais konkrečiai pareiškėjo neteisėtais veiksmais pasireiškė jachtų naudojimas ne pagal paskirtį, t. y., ar tik plaukiojimu ne Lietuvos vidaus vandenyse, ar ir veiklos vykdymu be kapitono (jachtų nuoma be įgulos). Padaryto pažeidimo turinys nebuvo atskleistas ir teikiant siūlymą Žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) dėl lėšų susigrąžinimo. Tuo tarpu Ministerija 2015-12-04 posėdžio protokolu pritardama sankcijos taikymui (10 proc. nuo išmokėtos sumos) taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad pažeidimas pasireiškė jachtų naudojimu ne pagal paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad atsiliepime Komisijai, Agentūra susiaurino pažeidimo turinį nurodydama, kad sankcija skirta dėl plaukiojimo ne Lietuvos vandenyse, kai tuo tarpu Sprendime pažeidimo turinys platesnis. Pažymėjo, kad Komisija pripažino, jog sankcija skirta dėl plaukimo į kitas valstybes ir plaukimo be įgulos, tačiau tai prieštarauja atsakovo atsiliepime nurodytam pažeidimo turiniui (sankcija skirta tik už plaukiojimą ne Lietuvos vandenyse). Be to, jei sankcija skirta ir dėl to, kad plaukiojimas vyko be įgulos, tai tuomet Sprendime nėra aiškiai nurodytas pažeidimo laikotarpis, mastas, kokie įrodymai tai patvirtina.

Prieštaravo, kad Sprendimas skirti sankciją priimtas ne to subjekto. Tokią išvadą pareiškėjas darė remiantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), 9, 10, 14, 15, 18 punktų sistemine analize. Pareiškėjo teigimu, kai siūlomos sankcijos suma siekia 28 962 Eur, sprendimą dėl sankcijos priima Ministerija, o ne Agentūra. Agentūra turi teisę tik siūlyti Ministerijos komisijai taikyti sankciją, tačiau tokio pobūdžio sprendimo nepriima. Todėl Komisija paminėtą teisinį reglamentavimą aiškino netinkamai.

Pareiškėjo manymu, Ministerija savo sprendimą pateikė 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokole, o tai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Iš protokolo turinio taip pat nėra aišku, kokius konkrečiai pažeidimus, kokį laikotarpį, pažeidimo mastą Ministerija vertino. Be to, Ministerijos protokolu eliminuotas pažeidimas dėl buhalterinės apskaitos netinkamo vertinimo, tačiau neaišku, ar ateityje dėl šio pažeidimo bus priimtas papildomas sprendimas. Taip pat NMA siūlė pritarti sankcijai už du pažeidimus, tačiau Ministerija pritardama tik vienam pažeidimui sankcijos dydžio nesumažino.

Nurodė, kad pareiškėjui taip pat buvo apribota teisė teikti įrodymus, nes NMA pareiškėjos pateiktų laivavedžių apskaitos dokumentų nenagrinėjo.

Pareiškėjas Agentūros paskirtą sankcijos dydį vertino nepagrįstu vien jau dėl to, kad nebuvo aiškus pažeidimo turinys (ar pareiškėjas baustas už du pažeidimus, ar už vieną), kai tuo tarpu Ministerija pritarė tik vienam pažeidimui. Atkreipė dėmesį, kad paskirta sankcija pareiškėjai finansiškai nepakeliama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Dėl pareiškėjo skunde pateiktų argumentų nurodė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, Sprendimas išsamus, pagrįstas faktais ir teisės normomis.

Dėl kompetencijos priimti Sprendimą nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, nes teisę Agentūrai priimti sprendimus dėl sankcijos skyrimo suteikia Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.9 punktas bei Vyriausybės 2007-02-13 nutarimas Nr. 189, kurių 2 punkte įtvirtinta, kad Agentūra yra atsakinga už tinkamą lėšų išmokėjimą, apskaitą ir kontrolę. Be to, teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja, kad sankcijos nuo 28 962 Eur sumos skiriamos būtent Ministerijos. Ministerija į pažeidimo tyrimo procedūrą įtraukiama kaip valdymo institucija.

Nesutiko su argumentais, kad Sprendimo turinys yra neaiškus. Pažymėjo, kad pareiškėjai sankcija buvo skirta už tai, kad ji, už paramą įsigytas lėšas naudojo ne pagal paskirtį (plaukiant į kitas valstybes) ir veiklą vykdant be kapitono (naudojant jachtas be įgulos). Taip pat nesutiko su argumentais dėl įrodymo naštos perkėlimo pareiškėjui. Šiuo aspektu nurodė, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės net kelis kartus teikti papildomus įrodymus, paaiškinimus, kad jo veikla atitinka projekto sąlygas, taip pat buvo prašoma patikslinti tam tikrus duomenis, tačiau pareiškėjas dalies dokumentų nepateikė. Atitinkamai Agentūra neturėjo pagrindo pareiškėjo veiklos vertinti kitaip, nei pagal gautus dokumentus.

Dėl paskirtos sankcijos dydžio nurodė, kad, kaip pripažino ir pats pareiškėjas, jachtų naudojimas ne vidaus vandenų transporto veiklai buvo panaudotas 50 kartų, o tai sudarė 9 proc. visų jachtų naudojimo atvejų, todėl skirta sankcija nėra neproporcinga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. SKP-6 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 3R-93(AG-44/04-2016) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė teismo panaikinus skundžiamus sprendimus pažeidimo bylą atsakovui grąžinti nagrinėti iš naujo arba sumažinti atsakovo sprendimu skirtą sankciją iki dydžio, kuris yra proporcingas pažeidimo pobūdžiui bei juo padarytai žalai ir būtų adekvatus pareiškėjo finansinei būklei.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. lapkričio 2 d. Agentūrai pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos sritį „Ne žemės ūkio veikla“ Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 (toliau – ir Paraiška). Su pareiškėju 2011 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta Paramos sutartis. Pagal Paramos sutarties 1.1. papunktį, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 3VK-KL-10-2-003603-PR001 „Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse, nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-315 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo buvo nutarta pareiškėjui skirti 1 458 271 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti išlaidų. Pareiškėjui pateikus 2011 m. rugpjūčio 22 d. ir 2011 m. lapkričio 2 d. mokėjimo prašymus buvo išmokėta 1 458 271 Lt (422 344,47 Eur) paramos suma.

Vykdant pareiškėjo projekto priežiūrą Agentūra nustatė pažeidimus dėl įsigytų investicijų (jachtų) naudojimo ne pagal paskirtį, todėl buvo priimtas sprendimas taikyti 42 234,45 Eur paramos lėšų susigrąžinimo sankciją.

Agentūra, vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktu, 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. BRK-9635(14.5) dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir sankcijos taikymo kreipėsi į Ministeriją, kuri 2015 m. gruodžio 4 d. pranešimu Nr. 2D-5699(3.23) pritarė Agentūros išvadoms dėl paramos dalies susigrąžinimo (už įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį.

Agentūra 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SKP-6 pritaikė pareiškėjui 42 234,45 Eur susigrąžinimo sankciją.

Pareiškėja Agentūros 2016 m. sausio 12 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Agentūros 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SKP-6 ir Komisijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 3R-93(AG-44/04-2016), su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja skundo ir patikslinto skundo argumentais Agentūros sprendimo neteisėtumą grindžia keliais aspektais, kaip tai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pareiškėjai inkriminuojamas pažeidimas nėra aiškiai apibrėžtas, neaiškios kaltinimo ribos; Sprendimo priėmimas nėra priskirtas Agentūros kompetencijai; Ministerijos sprendimas taip pat neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimams; pareiškėjas nepadarė pažeidimo, kaip jis suprantamas ginčo situacijoje taikytinuose teisės aktuose; Agentūra nepagrįstai pažeidimo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui; skiriant sankciją nebuvo laikytasi proporcingumo principo.

Kaip matyti iš Paramos paraiškos turinio (Komisijos byla, I t., b. l. 99), pareiškėjo siekiamo įgyvendinti projekto „Poilsinio – pažintinio turizmo organizavimas Lietuvos vandenyse“ veikla pagal Statistikos departamento EVRK 2 klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, Paraiškoje nurodyta 50.30 – Vidaus vandenų keleivinis transportas. Į šios veiklos grupę įtrauktas keleivių vežimas upėmis, kanalais, ežerais ir kitais vidaus vandenų keliais, įskaitant vežimą uostuose ar dokuose, taip pat pramoginių katerių nuoma su įgulos samdymu vežti vidaus vandenimis. Verslo plane pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (Komisijos byla, I t. b. l. 125) pareiškėjas taip pat yra nurodęs, jog Projekto numatomas tikslas – sukurti konkurencingą įmonę, teikiančią poilsio-pažintinio turizmo organizavimo paslaugas Lietuvos vandenyse. Siekiant įgyvendinti Projekte numatytus tikslus pareiškėjas numatė įsigyti jachtas, kuriomis ketino teikti turizmo paslaugas Trakuose, Kaune ir Klaipėdoje. Tam buvo numatyta papildomai įdarbinti tris kapitonus. Taigi pagal Projektą pareiškėjas įsipareigojo turizmo paslaugas teikti vidaus vandenyse, t. y. visuose Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje esančiuose paviršinio vandens telkiniuose ir tarpiniuose vandenyse (Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnis). Projekto įgyvendinimui pareiškėja įsigijo 5 jachtas.

Agentūra vykdydama Paraiškos patikrą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjo jachtos (įsigytos už paramos lėšas) laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto ne vieną kartą (Komisijos byla, III t., b. l. 41). Pareiškėjas apie tai, kad jo už paramos lėšas įsigytos jachtos, laikotarpiu 2011-2014 metais kirto Lietuvos Respublikos sieną bei jachtos buvo nuomojamos be įgulos Agentūrai yra patvirtinęs 2015 m. vasario 4 d. paaiškinimu, taip pat 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. P0513 (Komisijos byla, III t., b. l. 46, 131). Taigi, fakto apie tai, kad plaukiojimas jachtomis vyko ne tik vidaus vandenyse bei jachtos ne kartą buvo nuomojamos be įgulos, neneigia ir pats pareiškėjas. Byloje iš esmės nėra ginčo siekiant šias faktines aplinkybes įrodyti priešingai.

Pareiškėjas prieštarauja Agentūros Sprendimo neatitikimui VAĮ 8 str. 1 dalies reikalavimams, nes pareiškėjui inkriminuojamas pažeidimas nėra aiškiai apibrėžtas, neaiškios kaltinimo ribos. Pareiškėjui iš Sprendimo nėra suprantama, kokiais konkrečiai pareiškėjo neteisėtais veiksmais pasireiškė jachtų naudojimas ne pagal paskirtį, t. y., ar tik plaukiojimu ne Lietuvos vidaus vandenyse, ar ir veiklos vykdymu be kapitono (jachtų nuoma be įgulos). Kaip nustatyta, pareiškėjas Agentūrai pateiktoje Paraiškoje Projektu siekiamos įgyvendinti veiklos rūšį pagal Statistikos departamento EVRK 2 klasifikatorių nurodė – 50.30 Vidaus vandenų keleivinis transportas. Minėta, kad į šios veiklos grupę įeina keleivių vežimas upėmis, kanalais, ežerais ir kitais vidaus vandenų keliais, įskaitant vežimą uostuose ar dokuose, taip pat pramoginių katerių nuoma su įgulos samdymas vežti vidaus vandenimis. Pateikdamas trumpą projekto esmės aprašymą taip pat nurodė, kad įsigytomis jachtomis teiks poilsinio-pažintinio turizmo paslaugas Lietuvos vandenyse. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui ketinamą vykdyti veiklą pagal EVRK 2 klasifikatorių pačiam priskyrus prie Vidaus vandenų keleivinis transportas (50.30), jam turėjo būti žinomas ir šios veiklos pilnas turinys, t. y., kad į ketinamos vykdyti veiklos turinį įeina reikalavimai keleivių vežimas tik vidaus vandenų keliais bei toks vežimas negali būti vykdomas be įgulos samdymo. Dėl aplinkybių, kad pareiškėjo už paramą įsigytos jachtos kirto Lietuvos Respublikos sieną ir jachtos buvo nuomojamos be įgulos ginčo byloje nėra. Kaip nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2010-09-29 įsakymu Nr. 3D-882 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 20.12 papunktyje, pareiškėjas, gaudamas paramą įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo mažiausiai penkerius arba, projektą įtraukus į rizikingų projektų sąrašą, septynerius metus nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ir kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos. Nagrinėjamu atveju surinktais rašytiniais įrodymais nustačius, kad pareiškėjo už paramą įsigytos jachtos veiklą vykdė ne tik vidaus vandenyse bei jachtos buvo nuomojamos ir be įgulos, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai tokius pareiškėjo veiksmus įvardijo kaip pažeidimą Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 253.2 papunkčio prasme. Pareiškėjas pasirašydamas Paramos sutartį patvirtino laikytis visų su skirtina Parama susijusių įsipareigojimų (Paramos sutarties 25.22.), atitinkamai įsipareigojo nekeisti ir remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų. Pažymėtina, kad Agentūra išsamiai ir visapusiškai įvertino visas su keliamu ginču susijusias aplinkybes, Agentūros Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, Sprendimo turinys nuoseklus, aiškus ir suprantamas, todėl panaikinti Sprendimą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatoms, skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nors Agentūra nurodė, kad bendrai pažeidimas padarytas už įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį, tačiau iš Sprendimo turinio aiškiai suprantama, kad pareiškėjui sankcija skiriama už tai, kad jachtomis veikla vykdyta ne tik vidaus vandenyse, bei už jachtomis vykdytus vežimus be įgulos samdymo. Pabrėžtina, kad tokia veikla negali būti priskirta pareiškėjo Paraiškoje nurodytai 50.30 grupei. Pareiškėjui pakeitus Paraiškoje nurodytą vykdyti veiklą, Agentūra pagrįstai įvertino, kad pažeidimas padarytas už paramos lėšas įsigytų investicijų (jachtų) naudojimą ne pagal paskirtį.

Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 10 punktą, jei pažeidimo, padaryto įgyvendinant investicines EŽŪFKP ar EŽF priemones, suma siekia 28 962 Eur, agentūra per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo pateikia ministerijai visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Gavęs iš agentūros 10 punkte nurodytus dokumentus, ministerijos pažeidimų kontrolierius per 20 darbo dienų (dėl objektyvių priežasčių ministerijos įgalioto asmens teisės aktu šis terminas gali būti pratęstas) atlieka pažeidimo tyrimą, siekdamas įsitikinti, ar pagrįstai nustatytas pažeidimas ir siūlomas sprendimas dėl sankcijų (11 punktas). Atlikęs pažeidimo tyrimą, ministerijos pažeidimų kontrolierius ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai, kuriai priskirta svarstyti su pažeidimais susijusius klausimus (toliau – komisija), pažymą apie pažeidimą, kurioje išdėstyta išvada apie agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų (13 punktas). Komisija, gavusi ministerijos pažeidimų kontrolieriaus pažymą apie pažeidimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios pažymos gavimo (dėl objektyvių priežasčių šis terminas komisijos sprendimu gali būti pratęstas), atsižvelgdama į Taisyklių 17 punkte nurodytas aplinkybes, priima sprendimą: pritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų; nepritarti agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijų, ar priima kitą sprendimą (14 punktas). Pagal Administravimo taisyklių 5.9 punktą, Agentūrai pagal kompetenciją priskirta atlikti projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlikti patikras vietoje, priimti ir registruoti pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrinti paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tirti pažeidimus, vertinti projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrinti paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, esant poreikiui taiko priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūri ir kontroliuoja šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Kaip šiuo aspektu nurodė tiek Agentūra, tiek Komisija, remiantis sistemine šių teisės normų analize, pagrindinės funkcijos, susijusios su paramos administravimu priskiriamos Agentūrai, atitinkamai sprendimų, kuriais konstatuojamas pažeidimas ir skiriama sankcija, priėmimas priskiriamas tik Agentūrai. Pagal Pažeidimų taisyklių 10 punktą, Agentūra į Ministeriją privalo kreiptis jau su priimtu sprendimu, siūlydama dėl priimto sprendimo pritarti arba nepritarti, tačiau galutinio sprendimo priėmimas priskirtinas išimtinai Agentūros kompetencijai. Pareiškėjo abejonės dėl Sprendimą priėmusio netinkamo subjekto laikytinos nepagrįstomis.

Pagal Pažeidimų taisyklių 15 punktą, Komisijos (šiuo atveju Ministerijos) sprendimas pateikiamas posėdžio protokole, kurio kopijos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos perduodamos už paramos administravimą atsakingiems ministerijos struktūriniams padaliniams. Apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu informuojama agentūra. Byloje pateiktas Ministerijos 2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolas Nr. 8D-575(5.50) (Komisijos byla, II t. b. l. 136), kuriuo Ministerija informavo Agentūrą apie pritarimą (vienbalsiai) Agentūros sprendimui taikyti pareiškėjui dalies paramos lėšų susigrąžinimą. Darytina išvada, kad Ministerijos Komisijos sprendimo dėl Agentūros taikytos sankcijos pritarimo forma (2015 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolas) atitinka Pažeidimų taisyklių 15 punkto reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukelia Agentūros 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. SKP-6, kuriame pažeidimo pobūdis pilnai atskleistas (plaukiojimas ne tik vidaus vandenyse ir jachtų nuoma be įgulos). Nagrinėjamo ginčo kontekste šio protokolinio sprendimo analizė VAĮ 8 straipsnio kontekste nėra reikšminga.

Administravimo taisyklių 253 punkte nustatyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Viena iš numatytų sąlygų – su skirta parama susijusių įsipareigojimų nesilaikymas (253.2. punktas). Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Paraiškoje nurodytos siekiamos įgyvendinti veiklos – Vidaus vandenų keleivinis transportas (50.30) reikalavimų, šią aplinkybę, be kita ko, pripažįsta ir pats pareiškėjas, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nepadarė pažeidimo, kaip jis suprantamas ginčo situacijoje taikytinuose teisės aktuose, laikytinas nepagrįstu.

Vertinant skundžiamų sprendimų teisėtumą nenustatyta, kad Agentūra nepagrįstai pažeidimo įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Iš bylos medžiagos matyti, kad į pareiškėją su paklausimais pateikti papildomus dokumentus, įrodymus, viso tyrimo metu buvo kreiptasi ne kartą. Dokumentų pateikimo laikas (pareiškėjui prašant) buvo ne kartą pratęstas pareiškėjo naudai. Taigi pareiškėjui buvo skirta pakankamai dėmesio sudarant sąlygas paneigti Agentūros nustatytas pažeidimo aplinkybes. Pareiškėjui neįrodžius Agentūros nustatytų pažeidimų priešingai (pareiškėjo teigimu, jis dalies pažeidimo tyrimui aktualių dokumentų pateikti negalėjo, nes jų nebuvo priimta, pvz. sutartys buvo sudaromos žodžiu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.), Agentūra turėjo teisę priimti Sprendimą pagal turimus dokumentus ir surinktą medžiagą.

Kaip nurodė Agentūra, Sprendimu sankcija dėl 42 234,45 Eur išmokėtos paramos susigrąžinimo, kas sudaro 10 proc. nuo išmokėtos už jachtas paramos sumos, skirta atsižvelgiant į paties pareiškėjo pripažinimą, kad jachtų naudojimo ne vidaus vandenų transporto veiklai atvejų buvo 50, o tai sudarė 9 proc. viso jachtų naudojimo atvejų. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad skiriant sankciją nebuvo laikytasi proporcingumo principo. Priešingai, sankcija skirta vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais ir atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą medžiagą. Sumažinti Agentūros 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SKP-6 paskirtą sankciją vien tuo pagrindu, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, nėra teisinio pagrindo.

Pripažinus, kad Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad skundžiamas Agentūros 2016 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. SKP-6 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį sprendimą pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą taip pat teisingai įvertino Agentūros Sprendimo teisėtumą, atitinkamai Komisijos sprendimas taip pat vertintinas kaip teisėtas, išsamus ir pagrįstas.

Patvirtinus skundžiamų sprendimų teisėtumą, netenkinamas pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Penki vėjai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška