Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei R. L. per ZOOM platformą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko E. D. interesus, nes iki šiol nėra ginčo tarp jos (ieškovės) ir atsakovo dėl nepilnamečio vaiko E. D. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, atsakovas nuo 2018 metų gegužės mėnesio su dukra kartu negyvena, bendrauja retai, dukra gyvena kartu su kitomis seserimis, tarp atsakovo ir dukros nėra emocinio ryšio.

Šiuo metu, norint patenkinti būtinus dukros poreikius, išlaidos per mėnesį:

1) 300 Eur maistui;

2) 10-20 Eur higieninėms priemonėms;

3) 60-80 Eur drabužiams, avalynei;

4) 10-15 telefono sąskaitai apmokėti;

5) 20-30 Eur vitaminams, vaistams;

6) 30-40 Eur lavinimosi priemonėms, žaislams;

7) 30-40 Eur už komunalinius mokesčius;

8) 40-60 kitos (dienpinigiai, nenumatytos).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus. Pabrėžė, kad atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingas vyras, kuris pagal savo turimą vairavimo kategoriją gali susirasti geriau apmokamą darbą. Teigė, kad atsakovas nenurodė visų savo gaunamų pajamų tam, kad iš jo nebūtų priteistas ieškovės reikalaujamas išlaikymas. Taip pat pažymėjo, jog išlaikymo dydis negali būti mažinamas, nes, užsitęsus bylos nagrinėjimui, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad orientacinis dydis išlaikymo priteisimui MMA nuo kitų metų sausio 1 dienos padidės, o ieškovė jau prarado teisę į periodinių išmokų indeksaciją 2024 m. vasario mėn., nes teismo sprendimas bus priimtas jau po šių metų rugpjūčio 1 d.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Be to, dukters išlaikymui sutinka mokėti ne daugiau 205,00 Eur per mėnesį, kaip, kad priteisė mokėti Kauno apygardos teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Neneigė, jog su dukra bendrauja kartą per mėnesį, pasiima ją savaitgaliui, vežasi pramogauti. Teigė, jog anksčiau papildomai remdavo dukrą jo mamos užaugintomis daržovėmis, kiaušiniais, kuriuos atveždavo grąžindamas vaiką po apsilankymo. Dabar produktais neremia, nes jaučiasi įskaudintas dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą. Patvirtino, jog prie mergaitės išlaikymo papildomai neprisideda, moka tik 100,00 Eur kas mėnesį. Šiuo metu uždirba kiek virš 700 Eur per mėnesį, gyvena su kita moterimi ir jos vaiku nuomojamame name, už kurį kas mėnesį moka 200 Eur nuomos ir papildomai dar už komunalines paslaugas. Papildomų jokių pajamų negauna. Turi vairavimo kategoriją, kuri jam suteikia teisę vairuoti didesnes transporto priemones, tokias kaip vilkikai, tačiau, neturintis patirties ir tokiam darbui nei viena įmonė jo nesamdo. Dirba netoli namų betono mazgo operatoriumi. Taip pat minėjo, jog dukra dažniau bendrauja su močiute, jo motina, kuri papildomai mergaite rūpinasi. (2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS, skyrius) išvadoje nurodė, jog Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, ieškovės šeimoje vaiko teisių pažeidimai buvo fiksuoti: 2018 m. gruodžio 8 d. (vaiko motinai nustatytas girtumas, vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos), 2022 m. vasario 19 d. (mama būdama neblaivi sukonfliktavo su sugyventiniu), 2023 m. vasario 28 d. (motinai nustatytas 1,50 prom. neblaivumas). Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 14 d., nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. kovo 15 d., ieškovės šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Pokalbio su skyriaus specialiste metu, ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau dėl finansų trūkumo šeimoje, ji ieško papildomo darbo. Jos gaunamos pajamos yra vaiko priežiūros išmoka 400 Eur/mėn. ir universali išmoka nepilnamečiams vaikams - 408 Eur/mėn. Moteris nurodė, kad gyvena kartu su trimis dukromis, jos tėčiui nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, kad prieš maždaug 5 metus, ji ir atsakovas sudarė žodinį susitarimą, dėl nepilnametės dukters nuolatinės gyvenamosios vietos kartu su motina ir materialinio išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį, tačiau per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Dukra nuolat auga, kinta jos ūgis ir svoris, taip pat ji mokosi priešmokyklinio ugdymo grupėje, kurios mokestis - 10 Eur kas mėnesį, taip pat yra reikalingos įvairios kanceliarinės priemonės. Šių metų rugsėjo mėnesį mergaitė pradės lankyti pirmąją klasę, todėl išlaidos dar labiau išaugs - reikės pirkti mokyklinę uniformą, kurios kaina apie 100 Eur, rašomąjį stalą pamokoms ruošti ir kt., todėl šiuo metu atsakovo skiriamo 100 Eur dydžio išlaikymo nepakanka net minimaliems su vaiko išlaikymu susijusiems poreikiams patenkinti. Ieškovė paaiškino, kad šiam ginčui išspręsti buvo inicijuotas mediacijos procesas, tačiau atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, todėl taikaus sprendimo būdo dėl ieškinyje keliamų reikalavimų nepavyko rasti. Ieškovės teigimu, atsakovas yra sveikas, darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl teikti didesnį materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai jis turi visas galimybes. Skyriaus specialistui su atsakovu susisiekti nepavyko, todėl jo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nebuvo išklausyta. 2023 m. gegužės 12 d. apsilankymo ieškovės šeimoje metu, buvo išklausyta nepilnametės E. D. nuomonė, kartu dalyvaujant vaiko atstovei pagal įstatymą. Mergaitė buvo geros nuotaikos, tačiau atrodė drovi ir šiek tiek susikausčiusi, nedrąsiai atsakinėjo į jai užduodamus klausimus. Ieškovė nurodė, kad dukra visuomet jaučiasi nedrąsiai prie naujai sutiktų žmonių. Mergaitei uždavus klausimą apie ugdymo įstaigą, ji nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), priešmokyklinio ugdymo grupėje. Mergaitė teigė, kad mokykloje jai labai patinka, turi draugų, mokymosi sunkumų nekyla. Pasakojo, jog laisvalaikiu jai patinka piešti ir šokti, nuo rudens norėtų pradėti lankyti dailės ar šokių būrelį. Taip pat, mergaitė paaiškino, kad turi asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, kurį jai per gimtadienį padovanojo močiutė. Teigė, jog jos santykiai su močiute yra puikūs, jai patinka svečiuotis močiutės namuose. Vėliau mergaitė paaiškino, kad jos tėvai gyvena atskirai, šiuo metu ji gyvena kartu su mama, dviem seserimis ir seneliu. Nurodė, kad su tėčiu susitinka retai, maždaug vieną kartą per mėnesį, dažniausia bendrauja mobiliuoju telefonu. Pokalbiai su tėčiu, mergaitės teigimu, vyksta jos iniciatyva, ji jam paskambina maždaug du kartus per savaitę. Mergaitė nurodė, jog pasiilgsta tėčio ir nori daugiau laiko leisti kartu su juo, taip pat, kad tėtis dažniau ją pasiimtų pasisvečiuoti. Mergaitė paaiškino, kad abu tėvai jai yra svarbūs ir brangūs. Mergaitė nurodė, kad savo gyvenimo sąlygomis yra patenkinta, mama ja rūpinasi tinkamai, tenkina jos norus ir poreikius. Todėl atsižvelgiant į E. D. jauną amžių, į tai, kad mažametė nuo gimimo visada gyveno su motina, kuri rūpinosi dukros poreikiais, sudarė tinkamas sąlygas jai augti ir vystytis, į tai, kad atsakovas nuo 2018 metų su dukra kartu negyvena, bendrauja retai, ieškovės teigimu, tarp jos ir atsakovo dėl nepilnametės dukros E. D. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, ginčo nėra, skyriaus specialistų nuomone, nepilnametės E. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - motina E. S. neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir geriausiems interesams. Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės E. S. prašomas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį ir nustačius nepilnametės gyvenamąją vietą kartu su ieškove, jos skyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą, neprieštarauja vaiko interesams. (e. b. l. 108-111)

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė papildomų duomenų nepateikė, išvadą palaikė.

Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovo mama, mažametės E. močiutė. Teigė, kad rūpinasi anūke, stengiasi ją paremti – nuperka rūbelių, kuriais mergaitė rengiasi viešėdama pas ją, papildomai duoda anūkei nuo 5 iki 15 eurų tada, kai pas ją atvyksta. Bendrauja telefonu, kurį pati jai yra nupirkusi. Mergaitę pas save pasiima ne kiekvieną mėnesį, tačiau stengiasi išlaikyti ryšį, jų santykiai yra šilti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konsta tu o j a:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

(duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo išduotas gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė nurodyta esanti vaiko motina, o atsakovas - vaiko tėvas.

Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti jos ir atsakovo nepilnametės dukters E. D. gyvenamąją vietą kartu su ja, nes tarp šalių dėl šio reikalavimo ginčo nėra ir, nustatant vaiko gyvenamąją vietą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nuo 2018 metų gegužės mėnesio su dukra kartu negyvena, bendrauja retai, tarp atsakovo ir dukros nėra emocinio ryšio, dukra gyvena kartu mama ir kitomis seserimis, todėl dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (e. b. l. 1-5; 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo metu formuojama praktika rodo, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų. Teismas, spręsdamas ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus tokius kaip gyvenimo sąlygos, vaiko noras ir kita. Be to CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, taigi vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vienu iš tėvų – vaiko motina (ieškove) Nagrinėjamu atveju, ieškovas nereiškė reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės reikalavimu, įvertindamas tai, kad ir institucija teikianti išvadą byloje ir šalys tam neprieštarauja, teismas tenkina ieškinio reikalavimą ir nepilnametės E. D. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina, ieškove E. S..

CK 3.192 straipsnyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu ar atskirai nuo vaiko, ar yra santuokoje su antruoju iš tėvų ar ne. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui, kadangi periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, 2023 metais taikoma minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) siekia 840 Eur, t. y. apie 633 Eur atskaičius mokesčius, o nuo 2024 m. sausio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, minimalioji mėnesinė alga didės iki 924 eurų neatskaičius mokesčių, o į rankas sieks apie 709,00 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, ir tai, jog teismo sprendimas nagrinėjamu atveju priimamas 2023 m. pabaigoje (2023 m. spalio 3 d.), tai, kad išlaikymo dydis priteisiamas nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje datos bei tai, kad vaikui priteisto išlaikymo dydis Vyriausybės nustatyta tvarka bus indeksuojamas tik nuo 2025 m., vertina nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį MMA dydį (709 Eur atskaičius mokesčius) ir pagrįstai nustato nepilnametės šalių dukros poreikiams patenkinti reikalingą tokio dydžio išlaikymą, kaip atitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo orientaciniu laikomą vaiko išlaikymo dydžio kriterijų (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-894/2023). Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas ateity gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santykių tarp tėvų nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovė turi teisę gauti kas mėnesį po vaikui skiriamą ir mokamą valstybės 85,75 euro išmoką ir papildomą 50,47 Eur išmoką, nes vaikas auga gausioje šeimoje, iš viso 136,22 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas valstybės mokamomis išmokomis vaikui, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Todėl teismas įvertinęs tai, jog ieškovės ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės dėl šalių dukters poreikių tenkinimo reikalingos sumos pagrįstos, bei įvertinęs tai, kad pradėjus lankyti ugdymo įstaigą ir atsiradus papildomiems poreikiams išlaidos šalių dukrai išlaikyti tik didės, tai, kad ieškovas neneigė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad papildomai prie dukros išaugusių poreikių neprisideda, sprendžia, kad orientacinis šalių dukros išlaikymo dydis nustatytinas pagal kasacinio teismo praktikoje formuojamą orientacinį išlaikymo dydį nuo 2024 m. sausio 1 d. – 1 MMA (709,00 Eur). Reikalingo išlaikymo dydis mažintinas dukrai valstybės mokama išmoka 136,22 Eur ir tarp tėvų dalintina likusi apie 577 Eur suma.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyse įtvirtintas proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, jis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).

Teismas įvertinęs šalių ieškinyje, atsiliepime, bei teismo posėdžio metu nurodytas bei išsakytas aplinkybes apie jų materialinę padėtį ir galimybes mokėti išlaikymą, sprendžia, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė už ieškovės. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, turi reikiamą vairavimo kategoriją, kas suteikia galimybes gauti kur kas geriau apmokamą darbą. Nenustatyta, kad jis turi sveikatos problemų. Juolab, kad jis neturi ir išlaikytinių bei finansinių įsipareigojimų. Tuo tarpu atsakovė viena augina tris nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra nedirbanti, neturi nekilnojamojo turto, gyvena jos tėvui priklausančiame name už kurio komunalines paslaugas moka pati. Atsižvelgtina ir į tai, kad visa šalių dukros rūpinimosi ja, jos auginimo našta tekusi ieškovei. Todėl, teismas sprendžia, kad jog yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo, ir iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą E. D. periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė, kadangi šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove (CK 3.190 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, jog ateityje iš esmės pasikeitus tėvų ar vaiko sveikatai, turtinei padėčiai, esant kitoms svarbioms aplinkybėms, išlaikymo formos ir dydžio klausimai gali būti vėl nagrinėjami teisme pagal suinteresuotų asmenų ieškinį.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: a) 109,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą. Žyminis mokestis byloje už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neskaičiuojamas, tarp šalių nesant ginčo šiuo klausimu; b) 443,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo išlaidos (e. b. 1. 175-179). Ieškinys tenkinamas visiškai, visos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei bylinėjimosi išlaidas byloje, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 13,28 Eur išlaidų, (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse 259, 265, 268, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje dienos iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 443,33 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.