Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-53-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-10-22Kauno apygardos teismas
  2. T-2163-408/2015Nutartis · 2015-12-15Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-21Kauno apygardos teismas
  4. TS-59-224/2017Nutartis · 2017-12-14Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-22Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-07-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-22
Bylos Nr.
1S-53-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00457-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
E. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-53-810/2018
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00457-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų E. D. (kolegijos pirmininkė), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo E. T. skundas dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisija) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Komisija 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam E. T., nurodydama, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu neleidžia konstatuoti akivaizdžios teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti išvadą, jog E. T. lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis E. T. nesutikdamas su tokia Komisijos išvada 2017 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su skundu dėl Komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuteistojo E. T. skundą atmetė. Nuteistasis E. T. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, juos interpretavo iškraipydamas faktus ir dėl to priėmė šablonišką ir formalią skundžiamą nutartį. Be to, nurodoma, kad nuteistasis jau yra atlikęs tokią bausmės dalį, kuri užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Argumentuojama, jog vien tai, kad lygtinį paleidimą atsisakoma taikyti atsižvelgiant į praeities baustumus, pažeidžia Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatas. Taip pat nurodoma, jog nuteistasis supranta, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik jos atlikimo sąlygų pasikeitimas, kuris skatina nuteistuosius laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo E. T. skundas netenkinamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, priešingai nei teigiama E. T. skunde, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga - manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2017 m. lapkričio 8 d., atlikus nuteistojo E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 59 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, o tai neabejotinai, neatitinka žemo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus. Tokiu būdu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra būtina įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad šiuo metu jo atžvilgiu taikoma probacija pasiektų savo tikslus, o jis jau yra pasiruošęs reintegruotis į visuomenę ir laikytis įstatymų, aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių aplinkybių, taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra institutą, nepakanka. Akivaizdžių E. T. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismasTeisėjų kolegija pripažįsta, kad E. T. elgesyje stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Šiuo metu pataisos namuose jis dirba VšĮ (duomenys neskelbtini), dalyvavo psichologinės tarnybos organizuotuose ,,Agresijos ir auto agresijos valdymo“ psichologinio konsultavimo programos užsiėmimuose. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo elgesyje vis dar stebimi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, galintys turėti įtakos pakartotiniam nuteistojo E. T. nusikalstamumui. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis net trylika kartų buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, iš kurių dvi yra vis dar galiojančios. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. sausio 6 d., o paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas padarytas 2017 m. rugsėjo 6 d., pilnai susipažinus su galiojančiomis vidaus tvarkos taisyklėmis ir taikomais draudimais, tokiu būdu nuteistasis E. T. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, sąmoningai elgiasi priešingai taikomiems apribojimams, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į bendrai priimtas elgesio taisykles. Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis būdamas net itin apsunkintomis sąlygomis nėra linkęs laikytis jam taikomų apribojimų ir elgesio taisyklių, kas neabejotinai teismui neleidžia daryti išvados, kad taisomas neizoliuotas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu paminėti, kad ankstesni nusikalstami veiksmai yra išlikęs vienu iš kriminogeninių veiksnių, tačiau iš aptartų duomenų, akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesio išimtinai teigiama linkme.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis yra linkęs save pateisinti dėl nusikalstamų veikų darymo, tokiu būdu minimalizuoja savo turimas problemas, nėra linkęs jų spręsti, daugiau dėmesio teikia veiksmui, o ne planavimui, kas buvusių teistumų kontekste, leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis gali toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, praeityje E. T. atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jo sąlygas nuteistasis pažeidė, tokiu būdu nepateisindamas teismo jo atžvilgiu parodyto pasitikėjimo. Pažymėtina, kad nusikaltimus nuteistasis darė bendrai su kitais asmenimis, su kuriais susipažino įkalinimo įstaigoje ir nors buvo organizatoriumi, tačiau lengvai pasiduoda kitų įtakai. Be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, dažniausiai buvo orientuotos į smurtinius nusikaltimus ir tai atskleidžia, jog nuteistasis E. T. yra suinteresuotas naudos siekimu sau, ignoruojant kitus asmenis ir taip demonstruojant savo antivisuomenines nuostatas. Šių duomenų kontekste, aukštesnės instancijos teismas, daro pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balą sudaro 35 statiniai ir 24 dinaminiai balai, kas akivaizdžiai parodo, jog nuteistasis dar turi galimybę, mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, mažindamas kintančius balus ir taip siekdamas teigiamas elgesio korekcijos. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aptartų duomenų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija, netaikydami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra E. T. atžvilgiu, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo E. T. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėGiedrius EndriukaitisDanguolė Šiugždinytė