Alytaus apylinkės teismo nutartis

2017-12-14 · Byla Nr. TS-59-224/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
TS-59-224/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00457-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nuteistasis
E. T.
Kategorijos
Byla Nr. TS-59-224/2017
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00457-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 14 d.AlytusAlytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. T. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-413 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. lapkričio 15 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357-413 nutarė nuteistajam E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą. Bausmės atlikimo metu stebimi labiau neigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas 13 kartų, neskatintas. Šiuo metu nuteistasis turi 2 galiojančias drausmines nuobaudas. Visa tai rodo, kad nuteistasis nepadarė teigiamų išvadų dėl jam paskirtų nuobaudų, toliau pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis išsprendęs tik labai mažą dalį – 15,82 Eur, nors pataisos namų administracija nuteistojo vardu vykdomųjų raštų gavusi 2780,12 Eur sumai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnio jos vertinimo padidėjo nuo 42 balų iki 59 balų pagal OASys vertinimo metodiką. Anot Komisijos, visos nustatytos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, kuri leistų tikėti, jog lygtinai paleistas į laisvę nuteistasis sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tuo vadovaudamasi Komisija nusprendė, jog nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

2017 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo E. T. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-413 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarime prirašyta niekuo nepagrįstų, formalių ir neteisingų teiginių, kurie negali būti pagrindu netaikyti jam įstatymu numatyto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas yra tendencingas, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų. Nuteistasis pabrėžė, jog 2017 m. liepos 4 d. jis buvo neteisėtai perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus, tačiau tam nebuvo jokių teisiškai pagrįstų priežasčių. Vilniaus pataisos namuose jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 42 balais pagal OASys vertinimo metodiką. Perkėlus jį į Alytaus pataisos namus, nesant tam jokio teisinio pagrindo, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo padidintas iki 59 balų, neatsižvelgiant į tai, jog Alytaus pataisos namuose jis savo pastangomis įsidarbino ir dirba baldų ceche bei savanoriškai moka įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteistasis pabrėžė, jog esant tokioms jo nurodytoms aplinkybėms, jo nusikalstamo elgesio rizika turėjo sumažėti. Tačiau dėl jam nežinomų priežasčių jo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, galimai dėl pataisos namų administracijos keršto jam dėl savo teisų gynimo. Komisija nepagrįstai konstatavo, jog jis neva nesprendžia savo finansinių įsipareigojimų. Su šia Komisijos išvada nuteistasis nesutinka, kadangi jis yra dirbantis ir teisės aktų nustatyta tvarka pagal antstolės vykdomąjį raštą jam iš atlyginimo yra daromi nustatyti išskaitymai. Nuteistasis akcentavo, jog jis darbo nevengia ir geranoriškai stengiasi vykdyti savo įsipareigojimus. Komisija posėdžio metu jam neuždavė nė vieno klausimo ir net nesistengė įsigilinti į bylos esmę. Jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti jokiu minimu klausimu, Komisija vyko vienašališkai, tendencingai. Anot nuteistojo, Komisija priėmė grynai formalų sprendimą, kuris nepagrįstas jokiais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Nuteistasis E. T. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistajam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnyje numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatyti vien tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, kadangi būtina įvertinti šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikoje lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Skunde nuteistasis, pirmiausia, teigia, jog jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai perkeltas atlikti bausmę iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus. Iš nuteistojo asmens byloje esančio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą matyti, jog buvo nutarta nuteistąjį E. T. perkelti iš Vilniaus pataisos namų į Alytaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Matyti, jog šis nutarimas nuteistajam E. T. buvo paskelbtas ir įteiktas 2017 m. liepos 3 d. Taigi nuteistasis, nesutikdamas su nutarimu dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, galėjo jį skųsti BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka. Minėtame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta šio nutarimo apskundimo tvarka. Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo atveju teismas nagrinėja nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės bei argumentai dėl neteisėto jo perkėlimo į Alytaus pataisos namus nevertinami bei nenagrinėjami, kadangi jie nesusiję su lygtinio paleidimo klausimu.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, Komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu bei nuteistojo asmens byla, matyti, jog nuteistasis E. T. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 6 d. Nuteistasis bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. liepos 4 d. Šiuo metu jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Iš 2017 m. lapkričio 15 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-411 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 7 Komisijos nariai ir visi posėdyje dalyvavę nariai vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.

Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis E. T. anksčiau yra teistas net 8 kartus. Vien jau ši aplinkybė nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja teistumai už nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystės, plėšimai.

Iš pateiktų duomenų matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, būtina pažymėti, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė, sunkumas bei jų skaičius rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo institutus, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vertinant aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo teistas net 8 kartus, galima teigti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs 10 klasių išsilavinimą, vytelių pynėjo ir duonkepio specialybes. Nuteistasis teturi tik apie 1 metų legalaus darbo stažą. Laisvėje jis yra dirbęs nelegaliai. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistasis turi teigiamą motyvaciją darbui, laisvėje jis buvo linkęs dirbti nelegaliai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įdarbintas valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ staliaus pareigose.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis turi opių didelių finansinių įsipareigojimų. Pataisos namuose nuteistojo vardu gauta vykdomųjų raštų 2 780,12 Eur sumai, iš kurių tepadangta tik 15,82 Eur. Tai leidžia spręsti, jog nuteistasis atlyginęs tik labai menką dalį turimų finansinių prievolių. Nuteistasis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. spalio 23 d. gavo 307,73 Eur, iš kurių jis savo reikmėms išleido 291,97 Eur.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nusikaltimus darė su draugais, su kuriais jis susipažino ankstesnių bausmių atlikimo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Nuteistasis buvo kai kurių ankstesnių nusikalstamų veikų organizatorius, be to, jis lengvai pasiduodavo ir kitų neigiamai įtakai. Pats nuteistasis pripažino, jog vieną smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nuteistajam būdingi konstruktyvūs bei socializuoti bendravimo įgūdžiai, tačiau jis yra linkęs elgtis impulsyviai, pirmenybę teikti veiksmui, o ne planavimui. Svarbu pabrėžti, jog šiuo metu nuteistasis anksčiau pasireiškusį smurtą ir agresyvias reakcijas linkęs pateisinti jaunu amžiumi. Nuteistasis atpažįsta kai kurias iš turimų problemų, mano, jog jas jau išsprendė, o padarytos klaidos tėra praeitis. Pats nuteistasis pripažino, jog nuteistųjų subkultūros jis laikosi tiek, kiek tai yra būtina gyvenant kartu su kitais nuteistaisiais įkalinimo įstaigoje.

Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, matyti, jog jis nebuvo paskatintas, tačiau net 13 kartų baustas drausmine tvarka. Labai svarbu pabrėžti ir akcentuoti aplinkybę, jog nuteistasis šiuo metu dar tebeturi 2 galiojančias drausmines nuobaudas. Pabrėžtina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už itin grubius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – nurodymų nevykdymas, draudžiami daiktai, mobilaus ryšio telefonas. Teismas pažymi, jog vien aplinkybės dėl bendro drausminių nuobaudų skaičiaus bei galiojančių drausminių nuobaudų buvimo negali lemti lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo nuteistajam, tačiau tarp visų šio klausimo sprendimui reikšmės turinčių aplinkybių, šis faktorius yra labai svarbus, kadangi jis tiesiogiai rodo nuteistojo elgseną bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju faktas, jog nuteistasis lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu dar tebeturi galiojančių drausminių nuobaudų, jokiu būdu neleidžia nuteistąjį charakterizuoti teigiamai ir jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu. Be to, verta pažymėti, jog nuteistojo drausmės pažeidimų sąraše dominuoja drausminės nuobaudos už nurodymų nevykdymą (6 nuobaudos). Ši aplinkybė atitinkamai rodo, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis linkęs vangiai paisyti jam duodamų nurodymų, vadovaujasi savo nuomone bei požiūriu.

Ypač svarbu pabrėžti ir tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika dar ir šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 59 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 35 balus sudaro statiniai veiksniai ir net 24 balus – dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistojo pastangomis dar būtų galima sumažinti. Nuteistasis apeliuoja, jog jo nusikalstamo elgesio rizika ankstesnio vertinimo metu buvo vertinama 42 balais pagal OASys vertinimo metodiką ir, kadangi jis įsidarbino bei vykdo finansinius įsipareigojimus, todėl, jo manymu, nusikalstamo elgesio rizika turėjo dar sumažėti, o ne priešingai – padidėti. Iš tiesų, ankstesnio vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama 42 balais pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau atlikus dabartinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo iki 59 balų, kadangi anksčiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis buvo padaręs naują nusikalstamą veiką bei 2017 m. spalio 12 d. jis buvo nubaustas drausmine tvarka už mobilaus ryšio telefono turėjimą. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į nuteistajam įtaką darančius kriminogeninius veiksnius – ankstesni nusikalstami veiksmai, finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą kompaniją.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja ir formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra labai didelė – daugiau kaip 3 metai 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Taigi vertinant visas nustatytas bei aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis E. T. nuosekliai laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje. Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis E. T. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo E. T. skundas dėl 2017 m. lapkričio 15 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-413 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. T. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas